Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas tenkintas: Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. Š. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo S. Š. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 22 d., nuo 9.25 iki 10.10 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – (duomenys neskelbtini) aps. VPK), (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, pareiškimo dėl L. kooperatinės bendrovės (toliau – L. KB) pirmininko R. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos duomenų patikslinimo metu apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, teigdamas, jog L. KB 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. X (toliau – ir KIO) nepasirašinėjo, orderyje esančio rankraštinio teksto savo ranka nerašė.

1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 24 d., nuo 13.35 iki 14.20 val., (duomenys neskelbtini) aps. VPK, (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akistatos su liudytoju A. K. metu davė melagingus parodymus teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų orderio neišrašė, su R. G. jokio dokumento, išskyrus konsultavimo sutartį, nėra pasirašęs.

1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuo 10.42 iki 11.20 val., (duomenys neskelbtini) aps. VPK, (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akistatos su liudytoju A. R. metu davė melagingus parodymus, teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio susitikimo metu jokio kasos išlaidų ar pajamų orderio nepasirašė.

1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 10.47 iki 12.15 val., (duomenys neskelbtini) aps. VPK, (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akistatos su specialiuoju liudytoju R. G. metu davė melagingus parodymus, teigdamas, jog 2013 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu jokiame kasos išlaidų orderyje nepasirašė.

3.4. Teismas nevertino ir laiko aplinkybės, kada S. Š. gavo KIO kopiją (dar iki civilinės bylos iškėlimo 2016 m. balandžio 16 d.), patvirtinančią, kad jis turėjo pakankamai laiko prisiminti ir patikrinti visas su jo pasirašymu susijusias aplinkybes, išanalizuoti jame esančius nemažos apimties rankraštinius įrašus ir įsitikinti šių įrašų autentiškumu iki kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir parodymų šio tyrimo metu davimo. Teismas visiškai netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų ir pripažintų įrodytomis aplinkybių dėl 2013 m. gruodžio 20 d. vykusiame susirinkime dalyvavusių liudytojų R. G., A. K., A. R. ir A. S. parodymų (šiame susirinkime S. Š. buvo sumokėti pinigai pagal sutartį, surašytas bei pasirašytas KIO) ir juos patvirtinančios 2015 m. rugsėjo 21 d. rašysenos specialisto išvados. Prokuroras, pažymėdamas S. Š. išsilavinimą, darbo patirtį ir turimas buhalterinės apskaitos žinias, teigia, kad teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė, nevertino iš įvairių šaltinių gautų S. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų viseto ir taip iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje.

3.5. Kartu prokuroras teigia ir tai, kad teismas, nepagrįstai nenustatęs S. Š. veikoje tiesioginės tyčios, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 235 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K-164/2010, 2K-455/2010).

3.6. Kasaciniame skunde pažymima, kad būtent pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. Š. išpildė įrašus KIO ir jame pasirašė; kad ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ir akistatų su R. G., A. K. bei A. R. metu tvirtindamas, kad įrašai ir parašas yra ne jo, davė melagingus parodymus, t. y. ne pamiršo įvykio aplinkybes ar klydo jas nurodydamas, bet sąmoningai šias aplinkybes iškraipė. Tai jis darė suvokdamas, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasdamas ir norėdamas, kad būtent tokia informacija būtų užfiksuota liudytojo apklausos ir akistatų protokoluose. Skunde nurodoma, kad S. Š. buvo patrauktas civiliniu atsakovu dėl skolos priteisimo, ir tai, anot prokuroro, yra pakankamas motyvas duoti melagingus parodymus (nors prokuroras kartu pripažįsta, kad tokios veikos padarymo motyvas ir nėra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis). Prokuroro teigimu, tokiais veiksmais S. Š. realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius, kurie aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Kartu tai reiškia, kad būtent pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. Š. veiksmus pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šį baudžiamąjį įstatymą.?

4. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo S. Š.

5. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą, neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veiką – melagingų parodymų davimą – padarytą tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to nori. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo.

5.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad S. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiamas kaip liudytojas bei akistatų su R. G., A. K. bei A. R. metu tyčia parodė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. X nepasirašė, orderyje esančio rankraštinio įrašo nerašė, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pasirašė minėtame kasos išlaidų orderyje ir 35 000 Lt gavo. Nors S. Š. teigė jo veiksmuose nebuvus tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant kaip liudytoją bei suvedus į akistatas, šių proceso veiksmų atlikimo metu jis buvo įsitikinęs savo teisumu, o nepripažindamas pasirašęs kasos išlaidų orderyje bei daręs jame rankraštinius įrašus sąžiningai klydo, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus laikė jo pasirinkta gynybine taktika ir nutarė jais nesivadovauti, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai, t. y. S. Š. realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl S. Š. kaltės duodant melagingus parodymus apklausos metu bei akistatų su liudytojais A. R., A. K. bei R. G. metu. Nenustatęs tiesioginės tyčios, apeliacinės instancijos teismas išteisino S. Š. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

5.3. Prokuroras nesutinka su S. Š. parodymų teismo atliktu vertinimu, t. y. kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties būtinojo požymio – tyčios, nes, prokuroro nuomone, teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, pasirinkdamas S. Š. teisinančius ir ignoruodamas jo kaltę patvirtinančius duomenis.

5.4. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 35 000 Lt, kurių gavimą S. Š. ginčijo ir dėl ko kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. G., jis realiai gavo. Aplinkybę, kad S. Š. pasirašė 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. X, patvirtina liudytojų A. K., A. R. parodymai, specialisto išvada. Šie liudytojai parodė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. X S. Š. buvo pateiktas ir S. Š. pasirašytas 2013 m. gruodžio 20 d. biurų patalpose „V.“, (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu, kai S. Š., vykdant 2013 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartį, buvo sumokėta likusi dalis sutartimi numatyto avanso – 35 000 Lt. Liudytojas R. G. taip pat patvirtino, kad jis 2013 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. X pasirašė būtent minimo surinkimo metu, ir nors liudytojas nurodė, kad nematė, kaip būtent S. Š. pasirašė tame pačiame orderyje, tačiau patvirtino matęs, kad būtent šio susirinkimo metu S. Š. buvo išmokėti grynieji pinigai, kas patvirtina, kad S. Š. gavo pinigus ir patvirtino tai savo parašu bei rankraštiniu įrašu kasos išlaidų orderyje. Dėl to ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal jo pareiškimą, buvo nutrauktas. Kartu buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl melagingų parodymų davimo. S. Š. neigė melagingų parodymų davimą, laikėsi savo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal jo pareiškimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas suabejojo dėl tyčios buvimo S. Š. veikoje. Teismas manė, kad apelianto parodymai ir nuoseklus neigimas dėl nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pats apeliantas, inicijuodamas ikiteisminį tyrimą R. G. atžvilgiu, buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad 35 000 Lt pinigų jis negavo. Teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą ir analizuotą baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį netaikytina, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali kategoriškai ir neabejotinai atmesti galimybės, kad S. Š. klydo, t. y. neprisiminė aplinkybių dėl pasirašymo ir pinigų perdavimo. Buvo įvertinta, jog apeliantas galimai neteisingai įvertino situaciją, t. y. neprisiminė įvykusių aplinkybių, ir tai suteikė pagrindą teismui konstatuoti tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus nebuvimą.

5.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismo motyvus, neturi pagrindo juos paneigti. Jau pats kreipimasis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo leidžia daryti prielaidą, kad S. Š. pamiršo beveik prieš pusantrų metų – 2013 m. gruodžio mėn. įvykusio įvykio aplinkybes. Bylos medžiaga neduoda pagrindo išvadai, kad S. Š., kreipdamasis į prokuratūrą, siekė išvengti skolos grąžinimo. Prokuroras teigia, kad dar iki civilinės bylos iškėlimo – 2016 m. balandžio 16 d. – jis turėjo pakankamai laiko prisiminti ir patikrinti visas su orderio pasirašymu susijusias aplinkybes, tačiau nepaneigta, kad jis bandė tą daryti, tik nerado pinigų gavimo patvirtinimo, nes pinigus jis gavo grynais, o ne, kaip įprastai, pervedimu per banką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą atmesti.