Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Iki B. J., sueis 7 metai:A. B. bendrauja su sūnumi B. J., vieną kartą per mėnesį, trečiąjį mėnesio šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko A. B. negali atvykti, su sūnumi bendrauja sekančią laisvą dieną, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.Sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), A. B., bendrauja su sūnumi B. J., sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 14 val.Sūnui B. J., sulaukus 7 metų:A. B. bendrauja su sūnumi B. J., vieną kartą per mėnesį, trečiąjį mėnesio šeštadienį, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val. Jeigu šeštadienį dėl darbo grafiko A. B. negali atvykti, su sūnumi bendrauja sekančią laisvą dieną, sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 valSūnaus gimimo dieną (rugsėjo 10 d.), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), A. B. bendrauja su sūnumi B. J. sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val.A. B. negalėdamas atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai pranešti telefonu sūnaus motinai R. J., ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki atvykimo dienos.Šalys įsipareigoja per 3 kalendorines dienas telefonu arba el. paštu informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnaus ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Ši sąlyga atsiranda kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir vaiko kilmė iš tėvo nenustatoma remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo R. J. ieškinyje nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, kad kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. To paties straipsnio penktame punkte įtvirtinta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Šio įstatymo 11 str. įtvirtinta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 6 str. 1 p. nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Mažametis sūnus B. J. nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir yra dar kūdikis, jam yra reikalinga didesnė ir nuolatinė motinos globa, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neabejotinai pakenktų mažamečio B. J. interesams, todėl prašo mažamečio sūnaus B. J. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, ieškove R. J. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina, geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią bei stabilią aplinką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54, kuriame buvo patvirtinta apžvalga „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo“, konstatuota, kad: „vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas nurodytomis konsti­tucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti sa­vo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis).

CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė dėl savo turtinės padėties nėra pajėgi tik viena patenkinti sūnaus poreikių, todėl būtina atsakovo parama. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra registruota transporto priemonė. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro tik motinystės pašalpa. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba AB “Eglės” sanatorijoje. Pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis atsakovas turi tik nekilnojamąją turtą. Kasacinis teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydžio orientyrus, akcentavo tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tikslinga atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos dydį (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur. Tai reiškia, kad priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, orientacinis kriterijus yra 190 Eur.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Analizuodamas vidutinio vaiko poreikių turinį ir apimtį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimojo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje nurodoma, jog nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, LR CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai), kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-488/2012). Turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-469). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-77/2002, Nr. 3K-3-34/2006).

Vadovaujantis aukščiau pateikta vaiko poreikių lentele, proporcingumo ir teisingumo principu bei formuojama teismų praktiką, sūnaus B. J., išlaikymui iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur (šimtas devyniasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės.

Nuo B. J. gimimo atsakovas neprisidėjo priėjo išlaikymo. Todėl laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-12-02) yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 2 mėn., kas sudaro 380 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašome Gerb. Teismo iš atsakovo priteisti B. J., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 380 Eur, turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, priešieškinį pripažino dalinai ir paaiškino, kad nesutinka pakeisti vaiko pavardę iš J. į B., gyvena su atsakovu atskirai ir mano, kad jos ir vaiko pavardė turi sutapti. Atsakovas apie jos nėštumą sužino apie kovo 6 d. ir žadėjo dalyvauti gimdyme, tačiau nedalyvavo. Gimdymas buvo priešlaikinis, sunkus ir ji nepranešė atsakovui kada gimdė, nes ne tai rūpėjo. Atsakovas sužinojo apie sūnaus gimimą 2016 m. rugsėjo 10 d. buvo susitarę, kad jis atvyks 2016 m. rugsėjo 26 d. ir pripažins tėvystę pas notarą, tačiau to padaryti nepavyko dėl kilusių nesutarimų tarp jos ir atsakovo. Ieškovė palaikė ieškinio lentelėje išvardintus vaiko poreikius bei paaiškino, kad maistui reikia apie 38 EUR, sauskelnėms 60 EUR, šildymui perka malkas ir 1 m3 kaina yra 23 EUR, ji gauna 350 EUR išmokas. Laikino išlaikymo gavo du kartus po 130 EUR. Ji pati vaikui pirko kėdutę už 70 EUR, puodelį 4 EUR, rūbų 30 EUR, reikia automobilinės kėdutės, kurių kaina apie 139 EUR. Ji pati dirbo iki nėštumo UAB „Laimos ir Ginto projektai“ projektuotoja ir uždirbdavo apie 450 EUR, grįžti į darbą planuoja, kai vaikui bus 2 metai. Ji pati gali vaikui skirti 190 EUR jo išlaikymui. Jeigu atsakovas elgtųsi geranoriškai sutiktų su išlaikymo dydžiu 175 EUR.

Nesutinka pilnai su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka priešieškinyje nurodyta, tai yra nesutinka, kad iki vaikui sukaks dveji metai atsakovas su juo bendrauti su nakvyne, tai yra dvi dienas iš eilės ir jei net vieną dieną, tai tikrai ne nuo 10 val. iki 18 val., o galėtų bendrauti gerokai trumpiau po 2-3 val. Nesutinka , kad atsakovas vaikui sukakus 2 metams galės jį pasiimti pas save su nakvyne ir vasarą 2 savaitėms, sutiktų jog vaikui sulaukus 7 metų atsakovas jį galės pasiimti pas save savaitei laiko vasarą. Sutinka jog būtų pranešta prieš 3 paras žinute apie atvykimą bendrauti. Sutinka pranešti atsakovui apie vaiko ugdymo vietos pakeitimą ir kitus vaiko gyvenimo pokyčius tačiau ne raštu ir sutinka informuoti jeigu vaiką išsiveš atostogauti į užsienį, išvykti gyventi į užsienį ji neplanuoja. Mano, kad atsakovas per mėnesį su vaiku galėtų bendrauti du savaitgalius kai vaikui bus 7 metai.

Iki 2 metų amžiaus su sūnumi B. J. A. B. bendrauja jo gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitę savaitgalį ar darbo dienomis (dėl slenkančio darbo grafiko), pasirinktinai dvi ar vieną dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Nustatant, kad sūnų, B. J. tėvas gali lankyti Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), tėvo gimtadienio (kovo 28 d.) dieną sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18 val. Nustatant, kad sūnų, B. J. iki 2 (dviejų metų ) gali lankyti per sūnaus gimtadienį (rugsėjo 10 d.) sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val., apie tai pranešus vaiko motinai, R. J..

Nustatant, kad Šv. Kūčių - Kalėdų ir Šv. Velykų laikotarpiu iki 2 metų amžiaus: poriniais metais Šv. Kūčias (gruodžio 24d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, o neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną sūnų Beną gali lankyti jo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 18 val. apie tai pranešus vaiko motinai, R. J..

Sūnui sulaukus 2 (dviejų ) metų amžiaus nustatyti, kad tėvas A. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį bendrauja su sūnumi iki dviejų dienų, paimant sūnų šeštadieniais nuo 10 val. ryto ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. vakaro, paimant jį į savo gyvenamąją vietą ar kitus miestus, ar vaiko gyvenamojoje vietoje, nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 19 val vakaro. Konkretus tėvo bendravimo su sūnumi laikas ir būdas nustatomas šalių susitarimu, tačiau neturi trukdyti vaiko dienos, o sūnui pradėjus lankyti mokyklą - ir mokslo režimui.

Nustatant, kad A. B. turi teisę pasiimti sūnų atostogų metu: pavasario, rudens, žiemos laikotarpiu - iki savaitės laiko, vasaros laikotarpiu - iki dviejų savaičių laiko, išsivežant sūnų į savo gyvenamąją vietą, ar poilsiui - į kitus miestus.

Nustatant, kad sūnus, B. J. praleidžia su tėvu A. B. Tėvo dieną (pirmąjį Birželio sekmadienį), jo gimtadienį (kovo 28 d.) nuo tos dienos 10 val ryto iki 19 val vakaro, o motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su motina, R. J..

Nustatant, kad kitas valstybines šventes: poriniais metais Naujuosius metus (sausio 01 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (Liepos 06 d.), sūnus, B. J. praleidžia su tėvu A. B. nuo tos dienos 10 val. ryto iki 19 val. vakaro , o Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolines (rugpjūčio 15 d.), sūnus, B. J. praleidžia su motina R. J. ; neporiniais metais Naujuosius metus (sausio 01 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (Liepos 06 d.), sūnus, B. J. praleidžia su motina, o Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Jonines (birželio 24 d.) ir Žolines (rugpjūčio 15 d.), sūnus, B. J. praleidžia su tėvu, A. B., nuo tos dienos 10 val ryto iki 19 val. vakaro.

Nustatant, kad sūnus, B. J. savo gimtadienį (rugsėjo 10 d.) poriniais metais praleidžia su tėvu, A. B., paimant sūnų tos dienos 10 val. ryte ir grąžinant iki tos dienos 19 val. vakaro, o neporiniais metais su motina, R. J., ar tėvų sutarimu po kelias valandas per dieną su abiem tėvais.

Nustatant, kad poriniais metais Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną sūnus Benas praleidžiant kartu su tėvu, A. B. sūnų paimant Šv. Kūčių - gruodžio 24 d. ryte nuo 10 vai. ir grąžinant jį Šv. Kalėdų antrąją dieną - gruodžio 25 d. iki 19 vai. vakaro, atitinkamai Šv. Velykų pirmąją dieną sūnų paimant 10 vai. ryte ir grąžinant iki to dienos 19 vai. vakaro, o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia, kartu su motina, R. J. ; o neporiniais metais Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną sūnui B. praleidžiant kartu su motina, R. J., o Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus B. J. praleidžia, kartu su tėvu, A. B., sūnų paimant Šv. Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 26 d.) 10 vai. ryte ir grąžinant tos dienos 19 vai. vakare, atitinkamai Šv. Velykų antrąją dieną sūnų paimant 10 vai. ryte ir grąžinant iki tos dienos 19 vai. vakare.

Sūnui sulaukus 2 (dviejų metų amžiaus nustatant, kad šventės poriniais ar neporiniais metais tėvų sutarimu gali būti švenčiamos ir su kitu iš tėvų, prieš tai suderinus ir susitarus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką.

Nustatant, kad A. B. įsipareigoja mobiliuoju telefonu, SMS žinute pranešti ne vėliau kaip prieš parą sūnaus paėmimo ir bendravimo su juo laiką. Jei tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių svarbių priežasčių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų ar kitą pilnametį šeimos narį ( sūnaus gyvenamojoje vietoje ). Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Nustatant, kad M. R. J. įsipareigoja pranešti tėvui A. B. apie visus esminius sūnaus B. J. gyvenimo, sveikatos, mokslo ir pan. pasikeitimus. Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tikslu, tėvai privalo pranešti vienas kitam gyvenamosios vietos bei telefono numerio pakeitimus.

Taip pat prašo nustatyti, kad jeigu vaikas atostogauja su vienu iš tėvų užsienyje, tai šalis turi iš anksto suderinti su kitu iš tėvų kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais ir su kelione susijusių išlaidų padengimu. Vaiko išvykimas iš Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant abiejų tėvų rašytiniam sutikimui

Priešieškinyje atsakovas nurodo dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardė, kad apibrėžiant tėvų valdžią CK įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Civilinis kodeksas apibrėžia ir nepilnamečio vaiko vardo, bei pavardės suteikimo taisykles (CK 3.166-3.167 str.), įtvirtinant principą, kad tiek vaiko vardas, tiek pavardė vaikui suteikiama tėvų sutarimu. Atsižvelgdamas į tėvų teises ir pareigas savo nepilnamečiam vaikui, prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, pažymiu, kad savo tėvsytės sūnui, B. J. niekada neneigiau ir tik dėl pačios ieškovės, R. J. veiksmų buvo ir yra ribojamos mano kaip tėvo teisės. R. J. dėl man nežinomų paskatų ieškinyje pateikia tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes aptariant tėvystės pripažinimo klausimą, nenurodo svarbių faktinių aplinkybių, dėl savavališkos vaiko gimimo registracijos. Atsakovas su ieškove bendravo apie 6 mėnesius iki 2016 m. sausio mėnesio pradžios. 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje ieškovė pranešė, kad laukiasi jo vaiko. Atvirkščiai nei nurodo ieškovė, tėvystės ieškovei laukiantis sūnaus neneigė. Kaip tik su ieškove sutarė kad ji praneš apie vaiko gimimą, ieškovės duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 iki rugsėjo 23 dienos. Tačiau pati ieškovė nevykdė susitarimo ir apie sūnaus gimimą nepranešė, apie gimusį sūnų sužinojo tik pačiam susisiekus su R. J.. Sūnus, B. J. gimė 2016 m. rugsėjo 10 d., tėvystę sūnui, B. iškart pripažino, nuvyko aplankyti vaiko. Norėjo ir prašė ieškovę eiti bendru pareiškimu pripažinti vaikui tėvystę. Ir su ieškove jau buvo sutarę eiti pas notarą, tačiau ieškovė, ignoruodama jį kaip tėvą, nesutiko vaikui duoti tėvo pavardės. Kilus ginčui dėl pavardės, į notarų biurą nenuėjo Tada ieškovė nieko nepranešusi vaiko gimimą įregistravo viena ir tik dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko, B. J., gim. 2016-09-10 tėvu gimimo liudijime tėvu nebuvo įrašytas joks asmuo, o sūnui suteikta J.pavardė. Ieškovė savavališkai vaiko gimimą įregistravo viena. Jis savo lėšomis ir tik siekiant gerų tikslų, atliko DNR tyrimus, kurie tik patvirtino ir taip faktiškai pripažintą atsakovo tėvystę sūnui.

LR Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintose iki 2017-01-01 galiojusiose Civilinės metrikacijos taisyklėse, jų 28 p. (naujos redakcijos taisyklių 34 p.) nurodyta, kad “apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos 33.1. p. nurodyta „tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės (kai tėvų pavardės skirtingos), vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vardą (pavardę) (naujos redakcijos taisyklių 43.2. p.). Teigia, kad R. J. žinojo, kad jis vaiko tėvas ir per trijų mėnesių laikotarpį galėjo ginčą dėl vaiko tėvystės ir pavardės išspręsti taikiai ar imtis teisinių priemonių kilusiam ginčui išspręsti, tačiau pasielgė priešingai. Vadovaujantis CK 3.167 str., Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatomis mano, kad ieškovė pažeidė tėvu susitarimo principo taikymo nuostatas ir tik, dėl jos savavališkų veiksmų sūnaus gimimo liudijime išvis nebuvo įregistruotas tėvas.

Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus B. gyvenamoji vieta būtu nustatyta, kartu su ieškove, R. J.,. Su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui sutinka dalyje, sutikdamas mokėti 100 eurų periodines išmokas kas mėnesį.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas priešieškinyje nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir tik siekdamas išlaikyti tėvišką ryšį siekia kad bendravimo tvarka būtų nustatyta, nes pastaruoju metu dėl R. J. veiksmų sūnaus aplankyti negali.

LR CK 3.170 str. nuostatose nustatyta, kad „ 1. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. ; 2. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. ; 3. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.; 4. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka“.

Kaip minėta, niekada neneigė savo kaip tėvo pareigų, todėl jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi negali būti apribotas. Nuo pat sūnaus gimimo, ieškovę informavo, kad sūnui nupirks reikalingų prekių ir savo įsipareigojimus vykdo iki šiol. Sūnui nupirko sauskelnių, nuperka kitų reikalingų daiktų ( pagal ieškovės nurodymą), pagal galimybes jį lanko. Siekia su vaiku palaikyti artimą tėvišką ryšį, rūpintis jo poreikiais ir auklėjimu, tačiau ieškovė neleidžia bendrauti su sūnumi. Iš pradžių ieškovė dėl sūnaus lankymo sutikdavo, tačiau vėliau gaudavo žinutes, kad sūnaus aplankyti negalės jis, dėl neva esančių svečių ar kitų neaiškių priežasčių. Net ir paskutiniu metu man norint aplankyti sūnų, ieškovė jo aplankyti neleido. R. J. trukdant bendrauti su sūnumi, jis kreipėsi raštu pagalbos į Druskininkų ir Marijampolės VTAS, gavo atsakymą iš Marijampolės VTAS, kuriame nurodoma kas ieškovė informuota apie tėvo išreikštą norą bendrauti su sūnumi. Tačiau kol kas situacija nepasikeitusi, ieškovė vengia bendravimo kiek tai liečia sūnų, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką kaip suformuluota priešieškinio reikalavime.

Atsakovas sutiko, kad būtų baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės neapklausus jo prašytos ir neatvykusios liudytojos Akstinienės su kuria gyveno nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. vasario mėn. ir kuri žino jo bendravimą su R. J..

Teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta ieškovės motina L. J., sutikusi liudyti byloje, kuri paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susipažino sanatorijoje. Atsakovas apie nėštumą žinojo, tačiau ieškove neštumo laikotarpiu nesirūpino. Pripažino faktiškai jog jis yra vaiko tėvas tik po DNR tyrimo. R. J. gyvena jai (liudytojai) priklausančiame bute ir mokesčius už komunalines paslaugas ji susimoka pati, tai yra liudytoja L. J. duoda pinigus, o sumoka juos R. J..

Institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vaidas Zabilevičius paaiškino, kad palaiko teiktas išvadas raštu ir teikia išvadą, kad tėvystės nustatymas, tai yra nustatymas jog atsakovas yra mažamečio B. J. tėvas, atitinka vaiko interesus. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina taip pat geriausia atitinka vaiko interesus, nes sąlygos pas motiną vaikui gyventi sudarytos tikrai geros. Pavardę keisti netikslinga vaikui, nes nėra duomenų, kad viena pavardė viršesnė už kitą, tai yra tėvo pavardė viršesnė už motinos ir atvirkščiai. Išlaikymas vaikui turi būti priteistas, jo dydį palieka nustatyti teismui.

Kitos institucijos teikiančios išvadą byloje Druskininkų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pateiktas išvadas raštu. Byla nagrinėjama šios institucijos atstovui nedalyvaujant, kadangi ginčo dėl gyvenamosios vietos byloje nėra, vaikas gyvena Marijampolėje ir jo interesus atstovauja Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ginčo, kad atsakovas yra vaiko tėvas neliko, nes A. B. tėvystę pripažino. Bylos duomenimis nustačius, kad R. J. ir atsakovas artimai bendravo, jų santykiai buvo vieši, pastovūs, turėjo faktinių šeimyninių santykių pobūdį ir nesant įrodymų, kad tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, tėvystė nustatytina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.148 str. 1 d.). Aplinkybę, kad atsakovas yra B. J. (toliau vaiko) tėvas patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas atliktas DNR tyrimas (genetinis tėvystės testas), kuriame nurodoma, kad buvo ištirti A. B. ir B. J. mėginiai ir 99.9999998 procentų tikimybė yra jog atsakovas yra B. J. tėvas. Aplinkybę jog ieškovė ir atsakovas turėjo intymius santykius ir, kad santykiai buvo vieši bei artimi patvirtino ir apklausta liudytoja ieškovės motina L. J..

Vaikas nebuvo išklausytas teismo posėdyje, nes dar neturi nei vienerių metų ir negali suformuluoti savo nuomonės byloje nagrinėjamais klausimais.

Vaikas gyvena su motina, kuri yra jo auginimo atostogose, nedirba ir gauna iš valstybės motinystės išmoką (pašalpą) 350 EUR. Kitų nepilnamečių išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Ieškovė gyvena motinai priklausančiame 2 kambarių bute, kuriame yra krosninis šildymas, dujinė viryklė. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė jog mokesčius už komunalines paslaugas moka savo lėšomis, tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja jos motina L. J. nurodė, kad pinigus mokesčiams už komunalines paslaugas duoda ji, tai yra liudytoja L. J.. Vaikas yra mažametis ir ugdymo įstaigos nelanko, vaikų darželį lankyti turėtų pradėti 2018 m. rugsėjo mėn. Vaikas yra įprastinės sveikatos, specialūs poreikiai nenustatyti. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise ieškovė neturi, tačiau yra paėmusi 2016 metais 5000 EUR kreditą būsto remontui iš AB „Šiaulių bankas“, moka vidutiniškai po 100 EUR kas mėnuo jo grąžinimui VĮ Regitra duomenimis jai priklauso vienas automobilis 1999 m. pirmoji registracija. Ieškovė pateikė įrodymus su 2017 m. kovo 3 d. prašymu apie įprastines išlaidas vaikui pirkta kremas, gydomosios žvakutės, bendrai 54 EUR sumai. Ieškovė teikė mokėjimo nurodymus dėl mokesčių už komunalines paslaugas ( 16 EUR UAB „Sūduvos vandenys, 34 EUR AB Lesto, 8 EUR Atliekų tvarkymo centrui, 17 EUR UAB „Marijampolės butų ūkis“), tačiau šių išlaidų teismas nelaiko ieškovės išlaidomis, kadangi buto, kuriame gyvena ieškovė, savininkė L. J. patvirtino, kad pinigus mokesčiams už komunalines paslaugas mokėti duoda ji, o R. J. tik atlieka mokėjimą (pavedimus pildo).

Atsakovo darbingumas likęs 10 procentų, darbingumo lygis toks galioja iki 2050 metų kovo 27 d. ir jis nustatytas dėl regėjimo sutrikimo. Atsakovas dirba Druskininkų sanatorijoje „Eglė“ masažuotoju ir jo darbo užmokestis vidutiniškai yra 632 EUR (neatskaičius mokesčių) . Atsakovas taip pat gauna netekto darbingumo pensiją 242 EUR mėnesiui bei priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją 112 EUR mėnesiui.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, jiems gyvenant skyrium, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, su tėvu tik pradeda bendrauti. Registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje vaikui tėvystė nebuvo pripažinta ar nustatyta. Tėvystė vaikui nustatoma tik šiuo teismo sprendimu. Atsakovas deklaruoja, kad jis visą laiką tėvystę vaikui pripažino ir pareiškimu pas notarą dėl tėvystės pripažinimo nesikreipė, kilus ginčui dėl vaiko pavardės, tačiau atsakovas kilus tokiam ginčui nesikreipė ir į teismą nors CK 3.167 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais kai tėvų pavardės skirtingos ir jie nesusitaria dėl vaiko pavardės, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, išnagrinėjus tokį prašymą CK 3.173 str. 2 d. nustatyta tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Atsakovas tokio prašymo nepadavė ir tai rodo, kad savo tėvystės vaikui jis iš karto nepripažino ar ja abejojo. Vaiko pavardės keitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos taisyklės (CK 3.167 str. 4 d.), o būtent Vaiko pavardė gali būti keičiama vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklėse, patvirtintose Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415, nustatyta tvarka ir pagrindais (toliau taisyklėse). Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų sutikimas rašytinis ir vaiko jeigu jam suėję 10 metų sutikimas rašytinis. Sprendžiant ginčą dėl pavardės keitimo atsižvelgiama į Vaiko teisių konvencijos (toliau konvencijos) 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja visus asmenis imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai. Bylos faktiniai duomenys patvirtina jog vaikas gyvena su ieškove ir jam suteikta ieškovės, jo motinos pavardė, tai yra pavardė asmens su kuriuo vaikas gyvena ir kuris vaiku rūpinasi nuo jo gimimo. Pagrindu keisti vaiko pavardę atsakovas nurodo paprotinę teisę, kad paprastai vaikui suteikiama tėvo pavardė, tačiau galimybe tokią pavardę vaikui suteikti atsakovas nepasinaudojo, tai yra iš karto po vaiko gimimo ir kilus ginčui dėl jo pavardės nesikreipė CK 3.167 str. 2 d., 3.173 str. nustatyta tvarka dėl jo pavardės vaikui suteikimo teismo nutartimi. Tai, kad atsakovo ir vaiko pavardės skirtingos neturi jokios reikšmės jo tėvystei, kadangi patenkinus ieškinį dėl tėvystės nustatymo, atsakovas kaip vaiko tėvas bus nurodytas vaiko gimimo liudijime ir tai reikš, kad vaikas žinos savo tėvą, o tėvas – vaiką. Atsakovo ryšiams su vaiku, vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku ir niekaip neriboja atsakovo kaip vaiko tėvo teisių. Atsakovas neįrodė, kad jo pavardės suteikimas vaikui geriau atitinka vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę, kuri jau suteikta, Tėvų teisės ir pareigos vaikams vienodos (lygios), taigi ir tėvų pavardės yra lygiavertės ir niekuo neįtakoja vaiko teisių tėvų atžvilgiu ar tėvų teisių vaiko atžvilgiu. Be to taisyklių 30 punkte įtvirtintas principas, kad registruojant tėvystės nustatymą paliekama vaiko jau turima pavardė. Nustačius šias aplinkybes teismas atsakovo reikalavimo pakeisti vaikui pavardę iš J. į B. netenkina, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas.

Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas LR CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tame tarpe ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Atsakovas skirtingą bendravimo tvarką prašo nustatyti iki vaikui sueis dveji metai, o po to nustatyti bendravimo tvarką vienodą iki jo pilnametystės. Ieškovė patikslintu ieškiniu 2017 m. kovo 6 d. taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, tačiau skirtingai nei atsakovas ji prašo vieniokią tvarką nustatyti iki vaikui sueis 7 metai ir kitokią nuo 7 metų iki pilnametystės.

Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo atsakovo su vaiku tvarka neatitinka pilnai vaiko interesų, nes prašoma nustatyti labia retas bendravimas (kartą per mėnesį savaitgaliais, tėvo dieną ir vaiko gimimo dieną ir tokios bendravimo tvarkos teismas nenustato, nes bendraujant taip retai tikrai nesustprės vaiko ir tėvo emocinis ryšys.

, Dėl bendravimo tvarkos iki vaikui sukaks dveji metai teismas dar papildomai pasisako, kad jog tokio amžiaus vaikams labia svarbus dienos režimas ir todėl reikalinga, kad ne tik vaikas priprastų prie tėvo, bet ir pats atsakovas išsiaiškintų visus vaiko priežiūros, auklėjimo klausimus, o būtent maitinimo, reikalingų vaistų naudojimo i ir kitus.

Tėvų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus pagrindinis tikslas turi būti paruošti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje, taigi tėvų ir vaikų bendravimas nėra tik pasimatymas, susitikimas ar tam tikras laikas, kurį šalys gali laisvu nuo darbo metu skirti vaikams, tai turi būti – nuolatinis bendravimas su vaikais jų interesais, nekenkiant vaikų normaliam vystymuisi ir visus kilusius klausimus dėl sąlygų skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas turi spręsti išimtinai vaiko interesais, tai yra vaiko tėvo ir motinos tarpusavio nesutarimai negali būti pagrindu riboti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, kuris gyvena skyrium. Be abejo patys tėvai turi derinti savo pozicijas dėl nuoseklaus vaiko auklėjimo, panašaus dienos režimo nustatymo, sveikatos priežiūros (maitinimo, rengimosi, žaidimų pobūdžio) veikdami išmitinai vaiko interesais.

Ieškovė turi pareigą sudaryti sąlygas, kad tėvas ir vaikas galėtų tinkamai bendrauti ( CK 3.170 str. 3 d.).

Dėl priešieškinio 3.6 punkto jog reikalinga abiejų tėvų rašytinis sutikimas jeigu su vaiku išvykstama į užsienį, Teismas pasisako, kad nenustatė jog bent vienas tėvų ketintų išvykti gyventi užsienyje, o vaikui laikinai išvykstant į užsienį su vienu iš tėvų , kito rašytinis sutikimas nebūtinas, tokia tvarka nustatyta Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos aprašo 2 punkte ir šis atsakovo reikalvimas netenkinamas.