Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. G.-N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-1139/2023 pagal pareiškėjų B. G.-N. ir V. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (pareiškėja) B. G.-N. bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimo ištraukas, kuriomis grindžia atskirojo skundo argumentus. Įvertinus atskirojo skundo argumentus bei tai, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjos) pateikti duomenys yra susiję su klausimo nagrinėjimu ir gali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui, manytina, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, apeliacinės instancijos teismas nutaria suinteresuoto asmens (pareiškėjos) naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo V. N. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

14. Nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1554-1139/2023 tenkintas pareiškėjų B. G.-N. ir V. N. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Minėtos Sutarties 2 punkte šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėja (Sutarties 2.1 punktas) ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo V. N. bendravimo su vaiku G. J. N. (toliau – ir Vaikas), tvarkos, pagal kurios nuostatas V. N. turi teisę bendrauti su Vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ir sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus (Sutarties 2.2 punktas); V. N. bendrauja su Vaiku kas antrą penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas Vaiką iš Vaiko gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18.00 val. ir grąžindamas Vaiką į Vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21.00 val. arba atskiru iš anksto Šalių suderintu grafiku (Sutarties 2.3 punktas); V. N. turi teisę pasiimti Vaiką ir kitam Šalių suderintam laikotarpiui, vykti su Vaiku atostogauti ar matytis su juo ilgesnį laiką Lietuvoje arba užsienyje, jeigu tokių išvykų ar pasimatymų laikotarpiu Vaikas bus prižiūrimas V. N. arba kitų B. G.-N. žinomų ir (ar) priimtinų pilnamečių asmenų, iš anksto suderinus su B. G.-N. Vaiko išvykimo ir grįžimo laiką bei gyvenimo sąlygas (Sutarties 2.4 punktas); B. G.-N. gali atsisakyti tenkinti V. N. prašymą matytis su Vaiku ir (arba) pasiimti Vaiką kelioms dienoms ar ilgesniam laikui, ir (arba) vykti su Vaiku atostogauti, jeigu tuo laiku jau yra numatytos ar planuojamos jos ir Vaiko išvykos, lankymasis renginiuose ir (arba) atostogos kartu su Vaiku, tokiu atveju iš karto suderinamas kitas laikas, kai V. N. galės matytis su Vaiku (Sutarties 2.5 punktas); abu tėvai turi lygias teises matytis su Vaiku per valstybines šventes, asmenines ir (ar) kitokias šventes, taip pat ir kai jose dalyvauja giminaičiai, draugai, pažįstami, iš anksto suderintu abipusiu tėvų sutarimu (Sutarties 2.6 punktas); V. N. negavęs leidimo iš B. G.-N. negali vežtis Vaiko pas savo (V. N.) mamą, kadangi šioje aplinkoje Vaikui daromas neigiamas poveikis (Sutarties 2.7 punktas).

15. Pareiškėjas V. N. Telšių apylinkės teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, prašymą grindė aplinkybe, kad B. G.-N. piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, piktybiškai draudžia bendrauti ir susitikinėti su šalių mažamečiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2–2.7 punktų priverstinio vykdymo.

16. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pažeidė jos teisę būti išklausytai, kadangi pranešė pareiškėjai apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu, realiai neužtikrino jai galimybės pateikti nuomonę bei įrodymus dėl taikos sutarties vykdymo. Nesutiktina su šiais atskirojo skundo argumentais.

17. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendė CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

18. CPK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pareiškėjo V. N. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. gegužės 7 d. rašytinio proceso tvarka teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria apie paskirto teismo posėdžio laiką dalyvaujantiems byloje asmenims nutarta pranešti paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. LITEKO duomenimis, teismo pranešimas buvo paskelbtas 2025 m. balandžio 25 d. ir atšauktas po bylos išnagrinėjimo 2025 m. gegužės 9 d.

20. Taigi šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbdamas specialiame interneto tinklapyje. Nors papildomų dalyvaujančių byloje asmenų informavimo apie paskirtą posėdžio datą ir laiką veiksmų (pranešimų siuntimas pašto siunta, el. paštu ar kt.) teismas nesiėmė, tačiau, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tai nelaikytina proceso teisės pažeidimu. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, laikantis tokio pranešimo paskelbimo tvarkos ir terminų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog apie bylos nagrinėjimą apeliantei nebuvo pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 646 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiant rašytinio proceso tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis), apie teismo posėdžio vietą ir laiką skelbiama interneto tinklalapyje ir toks šalies informavimas apie klausimo nagrinėjimą yra laikomas tinkamu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953-1120/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1677-413/2021, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1081-614/2016, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-357/2023 ir kt.).

22. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantė yra prisijungusi prie viešųjų elektroninių paslaugų portalo (EPP), turi aktyvią naudotojo paskyrą, todėl gali su teismo procesiniais dokumentais byloje, kurioje dalyvauja, susipažinti elektroninėje erdvėje. Aplinkybė, kad suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) apie byloje paskirtą teismo posėdį nebuvo pranešta kita forma ar būdu, savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėja) pasinaudojo teise būti išklausytai, realizuodama įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi tokią nutartį apskųsti. Atsižvelgus į visas nurodomas aplinkybes, nuspręstina, jog suinteresuoto asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos.

23. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas aplinkybes, priėmė nutartį nesant jokių teisinių prielaidų išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumentams.

24. Teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį klausimą svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

25. Šiuo atveju nenustatyta, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriose nurodyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nėra priverstinai vykdytinos, yra neaiškios ar dviprasmiškos. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtinta ir teismo sprendimu patvirtina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nėra vykdoma tinkamai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip matyti, pareiškėjas prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą nurodė aplinkybes, kad vaiko motina sudaro kliūtis pareiškėjui bendrauti su vaiku. Kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai nepatvirtina, kad susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra vykdomas visa apimtimi. Apeliantė teismui pateikė susirašinėjimo (2025 m. vasario 16 d.; 2025 m. kovo 22 d.–2025 m. kovo 23 d.; 2025 m. kovo 29 d.; 2025 m. balandžio 2 d. ir vienas be konkrečios datos) ištraukas, iš kurių matyti, jog šalys bendravo klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku, derino pareiškėjo V. N. susitikimo su vaiku datas. Tačiau pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra vykdomas visa apimtimi. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog vyko vienas vaiko ir tėvo susitikimas (vaiko gimtadienio šventė su tėvu), tačiau duomenų, ar vyko kiti susitikimai, dėl kurių šalys tarėsi, nėra (CPK 178 straipsnis). Pateikti susirašinėjimo duomenys yra fragmentiški, vėliausias jų (kuriame aiškiai nurodoma data) yra 2024 m. balandžio 2 d., taigi atliktas prieš tris savaites iki pareiškėjo V. N. prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 23 d.), todėl nelaikytini aktualiais. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, tačiau kokių konkrečiai aplinkybių nevertino, apeliantė atskirajame skunde nenurodė ir jų nedetalizavo (CPK 178 straipsnis).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Šiuo atveju esant duomenims, kad bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkamai vykdoma, apeliantei nesutinkant su vykdomojo rašto išdavimu ir byloje nepateikus duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ar netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015, 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai) ir kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisės paprastai ginamos paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis). Vykdymo procesas asmeniui savaime nesukuria neigiamų pasekmių, jei teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, yra vykdomas gera valia (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 763 straipsnis), be to, bet kokie šalių ginčai, kylantys dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (ne)tinkamo vykdymo, gali būti sprendžiami vykdymo procese, kurio metu suinteresuoti asmenys savo teises gali ginti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog teismas nekontroliuoja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo, tai antstolio prerogatyva, būtent išieškotojas privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo procesinio sprendimo vykdymo ir atsako už antstoliui pateiktos informacijos teisingumą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai apeliantės nesutikimas su teismo nutartimi, kuria išduotas vykdomasis dokumentas pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, apeliantei tokio nesutikimo nepagrindus (CPK 178 straipsnis) nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

29. Duomenys apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikti, todėl klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo nespręstinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.