- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-09
- Bylos Nr.
- e2S-1081-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00778-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., G. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Skolininkas
- R. J., G. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. J. ir G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6477-912/2016 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo; suinteresuoti asmenys: skolininkas R. J., G. J., antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko R. J. turto dalį jo ir sutuoktinės G. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. skolininkui priklausančią jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo 2 589 Eur skolos išieškojimą iš skolininko pareiškėjui. Vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d., antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu su pareiškėjo prašymu sutiko ir prašė jį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkino, nustatydamas, kad skolininkui R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. J. darbo užmokesčio, gaunamo iš IĮ „Ego Sum“. Teismas nustatė, kad asmeninio turto ir lėšų prievolei įvykdyti skolininkas neturi, išskaitos iš jo darbo užmokesčio nevykdomos, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko turto/pajamų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 str.). Suinteresuoto asmens G. J. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. J. ir G. J. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo, todėl laikė, kad R. J. ir G. J. dalys pastarosios darbo užmokestyje yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys skolininkas R. J. ir G. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliantų teigimu, apie priimtą pareiškėjo prašymą ir bylos nagrinėjimą jiems nebuvo pranešta. Tokiu būdu teismas užkirto jiems kelią realizuoti teisę į teisminę gynybą, pažeidė jų teisę į teisingą teismą, būti išklausytiems, proceso lygiateisiškumo principą bei neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, kas faktiškai reiškia bylos esmės neatskleidimą. Skundžiama teismo nutartis, kurioje neteisingai nustatytas 7 dienų apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo jos paskelbimo, skolininkui buvo įteikta tik 2016-02-11, o G. J. jos nėra gavusi iki šiol. Taigi pastaroji į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta tik formaliai. Apeliantai nurodė, kad pareiškėjas prašymą pateikė teismui, praleidęs įstatymo numatytą 30 dienų terminą, nes apie antstolės siūlymą jam tikėtinai tapo žinoma 2015-12-15. Pareiškėjo prašymas be datos, tačiau, jei laikyti, kad pareiškėjas prašymą teismui padavė laiku, tai teismo nutartis turėjo būti priimta sausio 21 d. ar 22 d. (CPK 593 str. 2 d.). Todėl pareiškėjo prašymą teismas turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliantai nurodė, kad šiuo atveju svarbu yra tai, kad skola pareiškėjui kildinama iš Vilniaus apygardos teismo 2011-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-258/2011. Tuo metu skolininkas su dabartine jo sutuoktine net nebuvo pažįstami. Pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi, praėjus 5 metams nuo nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir net 3 metams nuo vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantai pažymėjo, kad jų santuoka buvo sudaryta tik 2014-08-09.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo gavo 2015-12-15. Šį siūlymą pareiškėjas turėjo įvykdyti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2016-01-14. Prašymas teismui buvo išsiųstas 2016-01-12, teisme gautas 2016-01-13 ir išnagrinėtas 2016-02-01 nutartimi. Todėl apeliantų argumentas, kad prašymas buvo pateiktas praleidus antstolės nustatytą terminą, yra nepagrįstas. Pagal CPK 335 str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, kadangi prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 593 str. 3 d., teismui pateikti pareiškimai vykdymo proceso metu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė būtinybės pateiktą pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 str. 3 d., byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant atitinkamą pranešimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, apeliantų argumentas, kad skundžiama nutartis negalėjo būti priimta suinteresuotų asmenų apie bylos nagrinėjimą neinformavus, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad vedybų sutarties apeliantai nesudarę. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 3.87 str. 1 d., turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia nuosavybe pripažįstamos ir pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Todėl pareiškėjas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nes skoliniai įsipareigojimai, dėl kurių yra vykdomas išieškojimas, atsirado iki jų santuokos sudarymo.
Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. CPK 667 str. reglamentuoja, kad skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos CK 3.109 str. nurodytos prievolės, tarp jų ir prievolės, atsiradusios santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu. Pagal CK 3.88 str., turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensija laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-01-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-78-258/2011 dėl 2 589 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Antstolė nustatė, kad skolininkas dirba UAB „Kompleksinė statyba“, tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio negaunamos. Areštuotos skolininko bankų sąskaitos, tačiau piniginių lėšų iki 2016-03-04 išieškota nebuvo. Taip pat antstolė nustatė, kad skolininkas 2014-08-09 sudarė santuoką su G. J. Vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis nėra. Skolininko sutuoktinė dirba IĮ „Ego Sum“. Skolininko turto dalis bendrajame turte nustatyta nebuvo, todėl antstolė 2015-12-10 patvarkymu vykdymo proceso šalims bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviui pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo – kad skolininkui priklauso ½ dalis G. J. gaunamo darbo užmokesčio ir kad iš jos galimas išieškojimas.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantų teigimu, apie priimtą pareiškėjo prašymą ir bylos nagrinėjimą jiems nebuvo pranešta. Tokiu būdu teismas užkirto jiems kelią realizuoti teisę į teisminę gynybą, pažeidė jų teisę į teisingą teismą, būti išklausytiems, proceso lygiateisiškumo principą bei neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, kas faktiškai reiškia bylos esmės neatskleidimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka. Pagal CPK 153 str. 2 d., šio kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. CPK 593 str. 3 d. įtvirtinta, kad teismui pateikti pareiškimai vykdymo proceso metu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė būtinybės pateiktą pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 str. 3 d., byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant atitinkamą pranešimą. Todėl nurodyti apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad antstolei apie gautą pareiškėjo prašymą buvo pranešta todėl, kad jam išnagrinėti teismui reikėjo, jog antstolė pateiktų vykdomąją bylą.
Apeliantai atskirajame skunde nurodė, kad G. J. į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta tik formaliai, kadangi ji net nėra gavusi skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos nesutinka su šiuo apeliantų argumentu. Kaip matyti iš 2016-02-07 procesinių dokumentų įteikimo pažymos, pareiškėjo prašymo, antstolės atsiliepimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties kopijos G. J. ir R. J. buvo išsiųstos viename voke. Šie asmenys yra sutuoktiniai, jų procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas, abiejų adresas korespondencijai įteikti nurodytas tas pats, todėl teismas, atsižvelgdamas į procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo ekonomiškumą, šiuo dokumentus skolininkui ir jo sutuoktinei teisėtai ir pagrįstai siuntė viename voke, o ne atskiruose vokuose. Be to, kadangi atskirasis skundas yra tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės, akivaizdu, jog pastaroji su skolininko priimtais procesiniais dokumentais yra susipažinusi.
Apeliantų nuomone, pareiškėjas prašymą pateikė teismui, praleidęs įstatymo numatytą 30 dienų terminą, nes apie antstolės siūlymą jam tikėtinai tapo žinoma 2015-12-15. Pareiškėjo prašymas be datos, tačiau, jei laikyti, kad pareiškėjas prašymą teismui padavė laiku, tai teismo nutartis turėjo būti priimta sausio 21 d. ar 22 d. (CPK 593 str. 2 d.). Todėl pareiškėjo prašymą teismas turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Su nurodytais apeliantų argumentais nesutiktina. Pareiškėjo ir apeliantų teigimu, antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjas gavo 2015-12-15. Šį siūlymą pareiškėjas turėjo įvykdyti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2016-01-14. Prašymas teismui buvo išsiųstas 2016-01-12, teisme gautas 2016-01-13 ir išnagrinėtas 2016-02-01 nutartimi. Todėl apeliantų argumentas, kad prašymas buvo pateiktas praleidus antstolės nustatytą terminą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas 2016-01-25 rašytiniame teismo posėdyje, 2016-02-01 buvo atidėtas tik nutarties priėmimas ir paskelbimas.
Taip pat apeliantai nurodė, kad šiuo atveju svarbu yra tai, kad skola pareiškėjui kildinama iš Vilniaus apygardos teismo 2011-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-258/2011. Tuo metu skolininkas su dabartine jo sutuoktine net nebuvo pažįstami. Pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi, praėjus 5 metams nuo nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir net 3 metams nuo vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantai pažymėjo, kad jų santuoka buvo sudaryta tik 2014-08-09. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos apeliantų aplinkybės šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos. Santuokos su G. J. metu skolininkas savo įsiskolinimo pareiškėjui padengęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų sutarties nesudarė, o, pagal CK 3.88 str. 1 d., vieno sutuoktinio gaunamos pajamos pripažįstamos abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, skolininkas tokiu būdu įgijo turto/pajamų, iš kurių, nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri tokiu atveju laikytina asmenine skolininko nuosavybe, galimas jo skolos pareiškėjui išieškojimas.
Kiti suinteresuotų asmenų atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.