- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-115-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00905-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JCDecaux Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą (toliau – ir konkursas).
2. Ieškovė nurodė, kad konkurso sąlygos yra išdėstytos konkurso skelbime bei Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 (toliau – ir nuostatai). Atsakovė viešo konkurso sąlygomis nustatė konkurso dalyvio pasiūlytos mokėti vietinės rinkliavos dydžio vertinimo kriterijų, kurį taikant konkursą laimėtų ne statiško, o kintamo vaizdo reklamą planuojantis įrengti subjektas. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4, 4¹ straipsnių, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11–12 straipsnių nuostatas. Atsakovė viešo konkurso sąlygomis suteikė nepagrįstą pranašumą iki naujo konkurso reklaminį įrenginį naudojusiam juridiniam asmeniui, nustačiusi, kad tokiam asmeniui nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, jei reklaminis įrenginys atitinka Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano reikalavimus. Tokia konkurso nuostata, ieškovės manymu, nesuderinama su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintu siekiu užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Atsakovė viešo konkurso sąlygomis nustatė objektyviai pernelyg trumpą terminą konkurso laimėtojui nustatytiems įpareigojimams (nustatytos formos paraiškos gauti leidimui pateikimui) įvykdyti, atsižvelgiant į tai, kad jų įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo trečiųjų asmenų organizacinių ir procedūrinių veiksmų operatyvumo, o neįvykdymas reikštų konkurso nuostatų ir (ar) leidimo įrengti išorinę reklamą neįgyvendinimą ir sumokėto 5 000 Eur užstato praradimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2591-432/2022 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-921-432/2023) sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02994-2022-3). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) įpareigoti atsakovę suteikti ieškovei teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius pagal 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovei atsakovės išduotą leidimą Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) ir šio leidimo priedus, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje; 2) teismui nematant pagrindo taikyti pirmojoje reikalavimų dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, skubos tvarka uždrausti atsakovei ir jai pavaldžioms institucijoms atlikti bet kokius veiksmus ir / arba priimti bet kokius sprendimus (įskaitant administracinių aktų priėmimą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse numatytų administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sankcijų ir / arba suvaržymų ieškovui skyrimą), kuriais būtų apribojama ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius pagal ieškovei 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovės išduotą leidimą Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) ir šio leidimo priedus, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi: 1) atnaujino Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2591-432/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00905-2022-5) nagrinėjimą; atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 3) sustabdė Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2591-432/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00905-2022-5), kol įsiteisės procesinis dokumentas, užbaigiantis Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02994-2022-3). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-89-370/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį bei skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) įpareigoti atsakovę suteikti ieškovei teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius pagal 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) ir šio leidimo priedus, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje; 2) teismui nematant pagrindo taikyti pirmojoje reikalavimų dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir jai pavaldžioms institucijoms atlikti bet kokius veiksmus ir / arba priimti bet kokius sprendimus (įskaitant administracinių aktų priėmimą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sankcijų ir / arba suvaržymų ieškovei skyrimą), kuriais būtų apribojama ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius pagal ieškovei 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) ir šio leidimo priedus, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.
7. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2482-861/2022 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-882-861/2023) teismas taikė tokias pat ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ir nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės 2022 m. gruodžio 7 d. pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nutarties 4 punktas) yra teisėtas ir pagrįstas, o teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia situaciją, kai būsimo teismo sprendimo vykdymas gali tapti nebeįmanomas, o visas šios civilinės bylos teisminis procesas gali tapti tik formalus teisinio ginčo sprendimas, nes procesinėmis priemonėmis turi būti sudarytos realios sąlygos būsimo teismo priimtam sprendimui įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta dėl joje nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų ir nėra pagrindo ją priėmusiam teismui jos panaikinti.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos dalykas yra 2022 m. liepos 21 d. viešojo konkurso sąlygos, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra susijęs su esamų reklaminių įrenginių eksploatavimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo leisti eksploatuoti jau pastatytus reklaminius įrenginius, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, tačiau reikalavimai, susiję su įrengtų reklaminių įrenginių eksploatavimu, nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pareikštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju, teismas konstatuotų, kad atsakovės konkursu siekiamos kelti pasekmės – konkursų būdu nustatyti laimėtojus, kuriems suteikiama terminuota 5 metų teisė įrengti ir naudoti reklaminius įrenginius ar reklaminių įrenginių grupę pagal nuostatų prieduose pateiktus vietų sąrašus, reikalavimus reklaminiams įrenginiams ir (ar) reklaminių įrenginių grupės įrengimui ir naudojimui ir individualius reklaminius įrenginius ir jo vietos projektus. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas yra konkurso sąlygos, nes byloje ginčo dalykas yra pats konkursas kaip juridinis faktas, kurio nuostatose numatytų pasekmių nekilimo ieškiniu ir siekia ieškovė.
11.2. Ieškiniu siekiama ne modifikuoti kurią nors konkurso sąlygą, bet pripažinti visą konkursą visa jo apimtimi neteisėtu bei tuo remiantis nesukelti konkurso dalyviams jame nurodytu pasekmių nustatyti, kas įrengs reklaminius įrenginius bei naudos juos ateinančius 5 metus. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimas yra susijęs būtent su reklaminių įrenginių eksploatavimu (įrengimu ir naudojimu), nes ieškinio tenkinimo atveju būtų organizuojamas naujas konkursas dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo.
11.3. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama užtikrinti esamą status quo (liet. išlaikyti esamą padėtį) bei garantuojant tinkamą reklaminių įrenginių naudojimą iki tol, kol ieškinio tenkinimo atveju būtų paskelbtas naujas konkursas bei įsiteisėtų jo rezultatai, užtikrinantys reklaminių naudojimą be jokių kliūčių.
11.4. Pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei būtų sudaromos tinkamos aplinkybės išvengti esamos padėties išsaugojimo. Tokiu atveju, bylos nagrinėjimas objektyviai praras esminę reikšmę apsaugant ieškovės interesus, kadangi ieškovė bus priversta išmontuoti ir pašalinti Leidimo pagrindu eksploatuojamus reklaminius įrenginius dėl atsakovės organizuojamo konkurso, kurio vykdymas yra sustabdytas, o paties konkurso teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas byloje.
11.5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei užsitęsus bylos nagrinėjimui, reklaminių įrenginių išardymas ieškovei sukeltų didžiulius, neproporcingus nuostolius, kadangi kiekvienas reklaminis įrenginys yra įbetonuotas, o jo konstrukcija – metalinė. Taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeidžiami atsakovės ir visuomenės interesai, nes išorinės reklamos įrenginiai atsakovei iki bylos išnagrinėjimo, yra objektyviai nereikalingi atlikti kokias nors savivaldybės viešąsias ar visuomenei reikalingas funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės argumentų apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-882-861/2023 taikė tokio pat pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones dėl mažo formato reklaminių įrenginių eksploatavimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Atmesdamas ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas objektyviai įvertino, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra viešojo konkurso sąlygos, o ieškovės prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs ne su Konkurso vykdymu ar jo nutraukimu, o su esamų reklaminių įrenginių eksploatavimu pagal senąjį Leidimą.
12.2. Ieškovės turėtas Leidimas baigė galioti 2022 m. gruodžio 13 d., be to, išduodant Leidimą ieškovei nebuvo suteikta garantija, kad pasibaigus šio Leidimo galiojimui bus skelbiamas naujas viešas konkursas, o jeigu bus skelbiamas, jog jis bus skelbiamas dėl būtent tų pačių reklaminių vietų, kuriose savo įrenginius pagal Leidimą nuo 2012 m. gruodžio 14 d. eksploatuoja UAB „JCDecaux Lietuva“. Taip pat nebuvo garantuota ir tai, kad, jeigu naujas konkursas ir bus skelbiamas, kad jį būtinai vėl laimės būtent ieškovė.
12.3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes būsimas teismo sprendimas nebus susijęs nei su ieškovės pagal Leidimą eksploatuojamais įrenginiais, nei su jų demontavimu, nei su kitais su Leidimu susijusiais aspektais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
17. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus procesinio dokumento turinio dėl ginčo esmės įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl ieškovo pateiktų argumentų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2022 m. birželio 22 d. atsakovės paskelbtą vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą. Reikalavimui pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-89-370/2023 ieškovės ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
19. Pasisakydamas dėl kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į jų taikymo tikslą, į faktines aplinkybes ir į teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principus.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo įpareigoti atsakovę leisti eksploatuoti jau pastatytus reklaminius įrenginius arba uždrausti atsakovei bet kokius veiksmus, kuriais būtų apribota teise eksploatuoti esamus reklaminius įrenginius, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, tačiau reikalavimai, susiję su įrengtų reklaminių įrenginių eksploatavimu, nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti, todėl nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pareikštas. Ieškovės vertinimu, prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama užtikrinti esamą status quo (liet. išlaikyti esamą padėtį) bei garantuojant tinkamą reklaminių įrenginių naudojimą iki tol, kol ieškinio tenkinimo atveju būtų paskelbtas naujas konkursas bei įsiteisėtų jo rezultatai, užtikrinantys reklaminių naudojimą be jokių kliūčių.
21. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-89-370/2023 jau iš esmės buvo išsprendęs ieškovės atskirąjį skundą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pakartotinai prašo taikyti ieškovė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas net ir netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovė papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-882-861/2023 taikė tokio pat pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones dėl mažo formato reklaminių įrenginių eksploatavimo, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK – 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-861/2023 pagal ieškovių UAB „Reklamos arka“ ir UAB ,,ETN Baltic“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo UAB „Clear Channel Lietuva“. Ieškovės UAB „Reklamos arka“ ir UAB ,,ETN Baltic“ ieškiniu prašo: 1) pažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. tenkino trečiojo asmens UAB „Clear Channel Lietuva“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama apriboti teisę eksploatuoti esamus reklamos įrenginius (įskaitant, bet neapsiribojant, sankcijų taikymą, reikalavimą demontuoti reklamos įrenginius ir pan.), kurie patenka į nagrinėjamoje byloje sustabdyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso vietų sąrašą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-861/2023 yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. e2-123-790/2023), todėl dėl nurodytoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys apeliacinės instancijos teismas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės pakartotinai prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina faktines aplinkybes, tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
25. Atskirai pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iki sprendimo priėmimo arba iki visiško jo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio reikalavimus, t. y. kad prašoma konkursą ir jo sąlygas pripažinti neteisėtais ir konkursą nutraukti, tačiau jokio atskiro ieškinio reikalavimo, susijusio su reklaminiu įrenginiu eksploatavimu, nepareikšta. Tai, kad baigiasi Leidimo galiojimo terminas, šiuo atveju neturi esminės reikšmės esamos situacijos išsaugojimui iki sprendimo priėmimo, nes sprendimu nebus išspręsta dėl ieškovės galimos teisės eksploatuoti minėtus įrenginius, t. y. nagrinėjamojoje byloje nesprendžiama dėl konkurso galimo laimėtojo rezultatų, kurių pagrindu galbūt ieškovė ir galėtų remtis savo turto vietos / veiklos išsaugojimu iki bus išspręstas ginčas.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės pakartotinai prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme.
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.