Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Šimonis civilinėje byloje pagal V. Z. patikslintą ieškinį atsakovams G. B. ir R. B., tretiesiems asmenims valstybinei įmonei Registrų centras Marijampolės filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, spręsdamas atsakovo G. B. visiems Šakių rajono apylinkės apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo įsitikinimu, teisėja L. A. taip pat negalės nešališkai nagrinėti civilinės bylos, nes nagrinėja kitą civilinę bylą Nr. 2-72-630/2015 pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. J., valstybinei įmonei Registrų centras Marijampolės filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir suinteresuoto asmens M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje procesiniai veiksmai kelia atsakovui abejonių teisėjos nešališkumu.

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjos J. S. ir L. M., atsakovo nuomone, negali nagrinėti šios bylos, nes Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1-876/2014, išnagrinėtoje atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-981-829/2011 procesą, panaikino teisėjos L. M. 2011 m. gruodžio 28 d. priimtą sprendimą ir 2014 m. balandžio 30 d. teisėjos J. S. priimtą nutartį, kuria nurodytas sprendimas buvo paliktas galioti. Nurodo, kad teisėjos J. S. šališkumą patvirtina ir tai, kad teisėja nenusišalino nuo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-3-876/2015, kurioje sprendė Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimu G. B. paskirtos administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Nušalinimo pareiškime pažymima, kad Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai, kurie gyvena viename mieste ir yra susiję asmeniniais ryšiais, galimai įtakojami kitų asmenų ir yra nagrinėję kitas civilines, administracines, baudžiamąsias bylas, kurių procesuose dalyvavo pareiškėjas, negalės objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinės bylos. Atsakovas pažymi, kad šios teisėjos nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-187-879/2015, kuri buvo sujungta su teisėjos L. A. nagrinėjama civiline byla Nr. 2-72-630/2015.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas

CPK 66 straipsnyje numatyta, kad be šio kodekso 65 straipsnyje nustatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, t. y. vertinant nu(si)šalinimo pagrindus teisėjui pirmiausia turi rūpėti, ar tam tikromis aplinkybėmis jo nešališkumu pagrįstai galės suabejoti sąžininga šalis.

Atsakovas nurodo, kad abejones teisėjo nešališkumu kelia pažeidžiant proceso įstatymus nagrinėjamoje byloje teisėjo A. R. priimti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl bylą nagrinėjančio teisėjo A. R. procesinių veiksmų tinkamumo priimant ieškovo V. Z. ieškinį, vėliau konstatuojant jo trūkumus ir įpareigojant ieškovą sumokėti trūkstamą žyminį mokesčio dalį, rengiantis bylos nagrinėjimui ir priimant patikslintus ieškinius ir nustatant terminą atsiliepimams pateikti, savaime nesudaro pagrindo teisėjo veiksmų vertinti kaip šališkų šioje proceso stadijoje, nes sprendžiant teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimus, jį sprendžiantis subjektas neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokiais veiksmais būtų pažeistas konstitucinis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymi, kad spręsti dėl šalių pateiktų procesinių dokumentų priėmimo, procesinių terminų nustatymo bei rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės yra pavesta teismo posėdžio pirmininko diskrecijai (CPK 159–160 straipsniai), tuo tarpu šalis, nesutikdama su teismo procesiniais veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą ir laikydama, kad yra proceso įstatymų pažeidimų, šiuos argumentus gali nurodyti atitinkamuose skunduose dėl galutinio sprendimo.

Pažymėtina, jog atsakovas G. B. reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui tuo pagrindu, kad teisėjas A. R. 2014 m. rugpjūčio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasisakydamas apie ikiteisminio tyrimo Nr. 91-2-00009-12 aplinkybes, sukėlė abejonių teisėjo nešališkumu. Atsakovas nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo l.e.p. teismo pirmininkė

L. A. 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovo nušalinimo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Laikinai einančios Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas V. G. 2015 m. vasario 4 d. nutartimi G. B. nušalinimas visiems Šakių rajono apylinkės teismo teisėjams taip pat buvo atmestas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Civilinių bylų skyriaus pirmininkas laiko, kad atsakovo nušalinimo argumentai, susiję su teisėjo A. R. pasisakymais apie ikiteisminį tyrimą, laikytini pakartotiniais ir nenurodžius papildomų aplinkybių negali sudaryti pagrindo nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjo nuomone, Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai negalės objektyviai išnagrinėti bylos dėl tarpusavio ryšių ir galimos kitų asmenų įtakos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas teisėjų nepriklausomumo principas, kuriame nustatyta esminė prezumpcija, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų (2 dalis); teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams (3 dalis). Todėl teisėjai pagal teisėjų nepriklausomumo garantijas ir pagrindinius teisėjų elgesio principus veikdami profesionaliai, nepriklausomai ir nešališkai privalo atsiriboti nuo neteisėto poveikio jų asmeniui. Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, tai, jog Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai dirba viename teisme ir yra susiję kolegiškais santykiais, gyvena viename mieste ir nagrinėjo kitas bylas, kuriose dalyvavo atsakovas G. B., neturi įtakos teisėjo A. R. galėjimui objektyviai ir nešališkai nagrinėti šią civilinę bylą, nes nenustatyta įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų CPK 65 straipsnyje įtvirtintus imperatyvius pagrindus nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, kas galėtų nulemti teisėjo nušalinimą pagal CPK 66 straipsnį.

Pažymėtina, kad Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai J. S., L. M. ir L. A. civilinės bylos Nr. 2-15-443/2015 nenagrinėja, todėl pagal teisingumo ir protinguo principą objektyviai šiuo metu nėra pagrindo nušalinti šiuos teisėjus nuo bylos nagrinėjimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 64, 66 straipsniai).

Apibendrinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad nušalinimo pareiškime nėra nurodyta tokių aplinkybių ir pateikta jas patvirtinančių įrodymų, kad būtų pagrindas patenkinti prašymą dėl visų Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo (CPK 66 straipsnis).

Atmetus pareiškimą dėl Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 66, 69 straipsniais, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti pareiškimą dėl visų Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo.

Nutartis neskundžiama.