Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., jo atstovei advokatei L. K., advokato padėjėjai V. M. K., institucijos priėmusios nutarimą Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos atstovei Jūratei Šneideraitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. pateikė teismui skundą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. G. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 91P-22680205-14, kuriame nurodyta, jog G. B. vykdydamas tariamą savo teisę į ginčo pastatą – sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nesant teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užkabino spyną ant pastato – sandėlio, kuris jam nepriklauso ir tuo 2014-11-08 sutrukdė E. J. disponuoti savo turtu ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tai yra išgabenti iš sandėlio – pastato jam priklausančius grūdus. 2015-01-14 Administracinė komisija prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimu G. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Su priimtu nutarimu G. B. nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nurodo, kad asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Taip pat, kad administracinio teisės pažeidimo protokole reikia aprašyti ne vien pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Nurodo, kad tai yra svarbi procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Taip pat nurodo, kad priimtame nutarime turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Remiantis tuo, pareiškėjas mano, kad tiek Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. G. surašytas protokolas, tiek 2015-01-14 Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimas yra nepagrįsti ir neteisėti, dokumentai yra su esminiais trūkumais. Pareiškėjas nurodo, kad suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nėra nurodyta, kokią įstatymų nustatytą tvarką pažeidė, mano, kad kaltinimas buvo pagrįstas vien prielaidomis ir jam nėra suprantama, kokie jo veiksmai buvo įvertinti kaip savavaldžiavimas. Nurodo, kad nutarime analogiškai atkartotos protokole suformuluotas kaltinimas ir jame yra padarytos esminės teisės klaidos. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, prašo teismo panaikinti 2015-01-14 Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimą priimtą administracinėje byloje Nr. 1/2015 ir bylą nutraukti.

Institucijos priėmusios nutarimą Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos atstovė nurodė, kad komisija į savo posėdį išsikvietė G. B. ir E. J.. G. B. buvo paprašyta atnešti visus dokumentus nurodančius nuosavybės teisę į šį sandėlį. Komisija turėjo Kauno apygardos teismo nutartį, pareigūnų surašytą ATP protokolą, išrašą iš Centrinio duomenų banko kadastro, kur matėsi, kad 2014 m. lapkričio 8 d. nuosavybės teisės buvo įregistruotos M. J. vardu. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus komisija akcentavo, kad tai yra savavaldžiavimas ir priėmė nutarimą. Nurodė, jog pagrindas, kad tos spynos buvo užkabintos neteisėtai yra tai, kad iš centrinio duomenų banko matėsi, jog nuosavybės teisė dar priklausė M. J.. G. B. užkabino spynas ne ant jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, tuo sutrukdydamas E. J. įgyvendinti savo teisę. Nurodė, kad matė Kauno apygardos teismo nutartį ir mano, kad didesnę teisinę galią turi teismo nutartis. Kokiais savo veiksmais G. B. nesilaikė tvarkos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. atsakyti negalėjo. Komisija savo sprendime nurodė, kad savavaldžiavimu pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. Nurodė, kad komisija aiškinosi dėl E. J. spynų. Jis paaiškino komisijai, kad tas sandėlis priklauso jo motinai, o jis sandėliu naudojasi pagal įgaliojimą ir tuo pastatu naudojasi teisėtai. Taip pat nurodė, kad jų komisija nedaro garsinio įrašo, o protokole nėra užfiksuota, kad E. J. posėdžio metu nepatyrė jokio nuostolio dėl išvežimo. Nurodė, kad buvo kalbėta apie esamą turtą, o ne apie tai, kada buvo vežami grūdai. Dėl nuostolių E. J. komisija patarė kreiptis į teismą. Nurodė, kad aplinkybės, ar E. J. buvo užkabinęs spynas, komisija nesiaiškino. Aiškinosi tik ar G. B. buvo užkabinęs spynas. Nurodė, kad kaip aiškino E. J. komisijos posėdyje jis vežė grūdus, bet jam sutrukdė G. B. užstatydamas mašiną, tačiau tos aplinkybės nėra nurodytos nutarime. Kiek toks sutrukdymas tęsėsi, negalėjo atsakyti. Į vietą nebuvo važiuota, o aplinkybės buvo aiškinamos iš E. J. žodžių. Taip pat nurodė, kad E. J. nebuvo aiškintos teisės į šį pastatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog G. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės taryba 2015-01-14 atvirame posėdyje išnagrinėjusi administracinę byla priėmė nutarimą, kurio nutarė, jog G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. 2015-02-03 Šakių rajono apylinkės teisme pateikė skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 2015-01-14 Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimo (administracinės bylos Nr. 1/2015) ir prašo teismo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti.

Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 22-23), Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimu (b. l. 5), liudytojų parodymais, kurie yra aiškūs, logiški ir nuoseklūs, pareiškėjo paaiškinimais, apklausų protokolais (b. l. 24; 27) bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-662-109/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Įstatymų suteiktomis civilinėmis teisėmis asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau jas įgyvendindami privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai. Draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, nes tai laikytina piktnaudžiavimu.

Nagrinėjamu atveju, G. B. neturėdamas nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ant durų užkabino savo spynas, su tikslu, kad į jį niekas negalėtų patekti. Tai padarė po 2014-10-30 Kauno apygardos teismo priimtos nutarties, kuria buvo panaikintos nuosavybės teisės M. J. į minėtą pastatą - sandėlį. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintos nuosavybės teisės buvusiai savininkei M. J. iki tol valdžiusiai pastatą – sandėlį nuosavybės teise, tačiau niekam kitam, tame tarpe ir G. B. nebuvo suteikta ar nustatyta nuosavybės teisė į minėtą pastatą – sandėlį. Akivaizdu, kad pastatas – sandėlis nuosavybės teise po 2014-10-30 Kauno apygardos teismo nutarties nepriklauso jokiam konkrečiam asmeniui, todėl niekas negali disponuoti šiuo turtu ar jį užvaldyti.

Pažymėtina, kad 2014-10-30 Kauno apygardos teismo nutartimi nebuvo taikyti jokie apribojimai kilnojamajam turtui, esančiam tame pastate – sandėlyje, iš ko galima daryti išvadą, kad nebuvo apribotos galimybės savininkams išsivežti jiems priklausančius daiktus ir atlaisvinti ginčo objektą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. išdėstytas teiginys, kad spynas ant sandėlio durų užkabino, nes ant jų buvo užkabintos ir E. J. spynos, teismo vertintinas kaip principinis siekis apriboti disponavimą pastatu – sandėliu ir suvaržyti kito asmens teises į jam priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius tame pastate. Tai yra, kad E. J. negalėtų išsivežti jam priklausančių daiktų ir patirtų žalą. Savaime suprantama, kad pastato – sandėlio savininkas ir valdytojas jame laikė savo daiktus ir sandėliu nevaržomai disponavo, todėl ir buvo savo turtą apsaugojęs spynomis. Tačiau praradus galimybę disponuoti pastatu, neprarado nuosavybės teisės ir į jame esančius kilnojamuosius daiktus, kurie atskiriami be žalos nekilnojamajam daiktui – pastatui ir turi teisę savo laikytus daiktus iš ten išsigabenti, kad galėtų atlaisvinti ginčo objektą, kuris tapo bešeimininkiu. Taigi, E. J. turėdamas M. J. (buvusios pastato – sandėlio savininkės) įgaliojimą tvarkyti ir valdyti jai priklausantį ūkininko ūkį, tame tarpe ir disponuoti jai kaip ūkininkei priklausančiu turtu, galėjo išsivežti iš pastato - sandėlio jam priklausančius grūdus ir pastatą atlaisvinti. Akivaizdu, kad reikėjo laiko išsivežti savo daiktus, jog galėtų pastato – sandėlio daugiau nebesaugoti ir palikti jį atlaisvintą, iki kol vyks teisminis procesas dėl pastato - sandėlio nuosavybės teisės nustatymo.

Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastate – sandėlyje yra ir G. B. daiktų, tačiau dėl jų pasiėmimo ir sandėlio atlaisvinimo E. J. neprieštaravo, kai tuo tarpu G. B. savavališkai trukdė savo veiksmais pasiimti E. J. priklausančius daiktus iš sandėlio. Kaip minėta, atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį nėra reikšminga, ar asmuo traukiamas atsakomybėn įgyvendina savo tikrąją, ar tariamą teisę. Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Akivaizdu, kad trukdymas be teisinio pagrindo išsivežti E. J. priklausantį turtą, šiuo atveju jam nuosavybės teise priklausančius apie 300 tonų grūdų, pažeidė ir suvaržė asmens teises disponuoti jam priklausančiu turtu ir tai buvo atlikta savavališkai. To neatlikus, E. J. būtų patyręs didelę žalą bei neįvykdęs 2014-11-07 sudarytos grūdų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, kuri sudaryta tarp kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ ir E. J..

Nagrinėjamu atveju G. B. realizuodamas savo tariamą teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo teise. E. J. teisė laisvai išsivežti jam priklausančius daiktus iš sandėlio buvo suvaržyta, nes G. B. kliudė jam tai atlikti uždėjęs savo spynas ant pastato – sandėlio durų ir nesutikdamas jų nuimti, taip suvaržydamas E. J. teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą grūdų pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip nustatyta, G. B. buvo informuotas, kad E. J. turi išsivežti jam priklausančius grūdus, tačiau G. B. nesutiko nuimti spynų geranoriškai, pats nuspręsdamas, kad niekas negali įeiti į sandėlį. Pasirinktu elgesio modeliu G. B. nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, todėl darytina išvada, kad G. B. veiksmai, sudarant kliūtis E. J. laisvai išsivežti iš sandėlio jam priklausnačius daiktus, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas.

G. B. nepateikė jokių įrodymų, jog jis turi nuosavybės teisę į minėtą pastatą – sandėlį, todėl toks G. B. poelgis - spynų uždėjimas ant pastato – sandėlio durų, kuris nuosavybės teise niekam nepriklauso ir trukdymas kitam asmeniui disponuoti savo turtu, vertinamas kaip savavališkas, tai yra nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Pažymėtina, kad tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis Nr. N17- 101/2007). Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemotyvuotai ir nepagrįstai teigia, jog nėra surinkta pakankamai jam skirtą nuobaudą pagrindžiančių duomenų, jog G. B. kaltė buvo įrodinėjama nesilaikant nustatytos tvarkos, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas surašydamas protokolą ir Administracinė komisija prie Šakių rajono savivaldybės tarybos skirdama nuobaudą nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes ir dėl to reikia nutarimą panaikinti, o ATP bylą nutraukti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo administracinio teisės pažeidimo protokole nei Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarime nurodyti parodymai nebuvo paneigti kita bylos medžiaga.

Liudytojai apklausti teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino įvykio aplinkybes, kurios išdėstytos ATP protokole, nutarime bei apklausų protokoluose. Teismui pateiktų faktinių duomenų visuma: nutarimas (b. l. 5), administracinės komisijos posėdžio protokolai (b. l. 13-14; 15; 16-17), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 22-23), apklausų protokolai (b. l. 24; 27), E. J. prašymas (b. l. 25-26), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b .l. 28-29), Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 30-36), įgaliojimas (b. l. 37), E. J. ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (b. l. 38), grūdų pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 39-40; 41-42), E. J. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška (b. l. 43-46) bei teismo aukščiau pateikta įrodymų analizė patvirtina, kad pareiškėjas G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 188 str., vykdydamas tariamą savo teisę į ginčo pastatą – sandėlį.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas svarbias bylai aplinkybes. G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, teisės aktuose numatytų reikalavimų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 eurų iki 57 eurų ir baudą pareigūnams – nuo 57 eurų iki 144 eurų. Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos 2015-01-14 nutarimu G. B. paskirtas įspėjimas. G. B. skirta minimaliausia straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad nėra pagrindo ją keisti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota teisingai, skirta pagrįsta ir teisinga nuobauda, taigi nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas ir administracinės komisijos nutarimas nekeistinas.

Teismas, įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundą atmesti.

Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1/2015 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.