Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria G. B. skundas atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, vykdydamas tariamą savo teisę į ginčo pastatą – sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav., nesant teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užkabino spyną ant pastato – sandėlio, kuris jam nepriklauso ir tuo 2014-11-08 sutrukdė E. J. disponuoti savo turtu ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tai yra išgabenti iš sandėlio – pastato jam priklausančius grūdus. Šiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str.

Nesutikdamas su Komisijos 2015-01-14 nutarimu G. B. pateikė skundą Šakių rajono apylinkės teismui, kuris 2015-05-18 nutartimi G. B. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota teisingai, skirta pagrįsta ir teisinga nuobauda, taigi nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas ir skundžiamas Komisijos nutarimas nekeistinas.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Be to, ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nevertino G. B. nurodytos aplinkybės, kad Komisijos nutarime buvo tik analogiškai atkartotas protokole suformuluotas kaltinimas. Turėjo būti pripažinta, jog Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Akivaizdu, jog G. B. reikštas kaltinimas nebuvo aiškiai suformuluotas, buvo nekonkretus, todėl iš esmės buvo grindžiamas prielaidomis, taip pažeidžiant jo teises bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, principus. Kaip matyti iš suformuotos teismų praktikos, nenurodymas, kokią konkrečią įstatymų tvarką pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra esminis procesinio dokumento pažeidimas, kuris apskritai negali būti ištaisomas teisme.

Priimant 2015-05-18 nutartį Šakių rajono apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, kad minėtojo įvykio metu spynas ant sandėlio buvo užkabinęs tiek G. B., tiek E. J., o konfliktai dėl grūdų sandėlio tarp šių asmenų tęsėsi jau ilgą laiką. Šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisių į šį pastatą. Pareigūnė A. V. parodė, kad neteisėtų veiksmų įvykio metu nebuvo, visas įvykis buvo asmeninės bėdos, kurių pareigūnai nesprendžia. Akivaizdu, kad abejonės byloje nebuvo pašalintos, o visa nutartis buvo grindžiama prieštaringais liudytojų parodymais.

Teismas neįvertino fakto, kad iš esmės G. B. savo veiksmais E. J. nesutrukdė išvežti grūdų iš minėtojo sandėlio, kadangi kitą dieną, t.y. 2014-11-09, E. J. išsivežė minėtuosius grūdus nupjovęs G. B. užkabintas spynas, todėl nuostoliai E. J. nekilo. Be to, E. J. teismo posėdžių metu pripažino, kad jų santykiai buvo konfliktiški, todėl E. J. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų nuoširdumo ir patikimumo. Teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad spynas užkabino tam, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2014-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo panaikintos M. J. teisės į minėtąjį sandėlį, nebūtų švaistomas jo turtas, kurio buvo daug iššvaistyta per tą laikotarpį, kol M. J. buvo įsiregistravusi teises į šį grūdų sandėlį. Šios aplinkybės patvirtina, kad, uždedamas spynas ant minėtojo sandėlio, G. B. siekė apsaugoti savo teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog G. B. kaltė, padarius ATPK 188 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, visiškai įrodyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog G. B., vykdydamas tariamą savo teisę į ginčo pastatą – sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav., nesant teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užkabino spyną ant pastato – sandėlio, kuris jam nepriklauso ir tuo 2014-11-08 sutrukdė E. J. disponuoti savo turtu ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tai yra išgabenti iš sandėlio – pastato jam priklausančius grūdus. Šiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

ATPK 188 str. numatyta, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 2 ir 3 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Darytina išvada, kad asmens administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamu atveju yra CK 1.137 str. 2 ir 3 d. nepaisymas.

Nors iš bylos duomenų matyti, kad 2014-12-05 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 91P-22680205-14 nebuvo nurodytas CK straipsnis, kurio pagrindo kilo administracinė atsakomybė, tačiau tai negali būti laikoma esminiu ATPK 260 str. (administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys) pažeidimu. Minimame administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta kokiais konkrečiais G. B. veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 str.

Aukštesnysis teismas nesutinka, kad 2014-12-05 administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjui suformuluotas kaltinimas dėl ATPK 188 str. pažeidimo buvo visiškai nekonkretus, kas neleido nustatyti kaltinimo, nebuvo aišku kokią įstatymų tvarką savo veiksmais pažeidė G. B.. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. suprato, kuo yra kaltinamas ir Šakių rajono apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog savo teises supranta, prašymų ar pastabų neturėjo. Teismo posėdžio metu G. B. aiškiai dėstė savo poziciją, pasisakė baigiamosiose kalbose. Be to, G. B. buvo atstovaujamas profesionalių teisininkių, t.y. advokatės L. K. ir advokato padėjėjos V. M. K.. Taigi akivaizdu, kad kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., buvo suformuluotas aiškiai ir G. B. teisės į gynybą nesuvaržė.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad spynas užkabino tam, jog Kauno apygardos teismui priėmus 2014-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys nekelbtini) nebūtų švaistomas jo turtas. Tačiau pažymima, kad Kauno apygardos teismas minima nutartimi panaikino Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutarties dalį, kuria paliktas galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-28 sprendimas, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmetė; kitą skundžiamos nutarties dalį paliko nepakeistą. Taigi Kauno apygardos teismas 2014-10-30 nutartimi G. B. nenustatė teisės į ginčo pastatą – sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. Teismas taip pat netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl akivaizdu, kad G. B., užkabindamas spyną ant pastato – sandėlio, kuris jam nepriklauso ir tuo 2014-11-08 sutrukdydamas E. J. disponuoti savo turtu ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, pažeidė ATPK 188 str.

Nors ginčo pastatas – sandėlis E. J. nepriklausė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad sandėlyje buvo laikomi E. J. ir M. J. priklausantys daiktai. Kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas, E. J., turėdamas M. J. (buvusios pastato – sandėlio savininkės) įgaliojimą tvarkyti ir valdyti jai priklausantį ūkininko ūkį, tame tarpe ir disponuoti jai kaip ūkininkei priklausančiu turtu, galėjo išsivežti iš pastato – sandėlio jam priklausančius grūdus ir pastatą atlaisvinti, kuris tapo bešeimininkiu. Taigi G. B. savo veiksmais savavališkai trukdė pasiimti E. J. priklausančius daiktus iš sandėlio.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis savo veiksmais E. J. nesutrukdė išvežti grūdų, kadangi kitą dieną, t.y. 2014-11-09, E. J. išsivežė minėtuosius grūdus nupjovęs G. B. užkabintas spynas. Tačiau Kauno apygardos teismas pažymi, kad tai veikos kvalifikavimui įtakos nedaro. Nors E. J. iš ginčo objekto – sandėlio išsivežė jam priklausančius grūdus, tačiau G. B., neturėdamas nuosavybės teisės į minėtą sandėlį, savavališkai uždėjo spynas ir trukdė E. J. disponuoti jam priklausančiu turtu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, todėl dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų neesminių samprotavimų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog G. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., visiškai įrodyta, naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.