- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- 1-136-574/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33042-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- Z. S., A. Z., D. Z.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J. (A J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narę, t. y.:
2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 3.01 % girtumas), po įvykusio tarpusavio konflikto su sugyventine N. Z., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, namo kiemo pavėsinėje priėjęs prie apsvaigusios nuo alkoholio (nustatytas 2,78 % prom. girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), miegančios N. Z., esančios bejėgiškos būklės, tyčia sudavė peiliu nukentėjusiajai 2 kartus į kaklą, padarydamas jai dvi durtines-pjautines žaizdas kakle su dešinės vidinės Jungo venos daliniu pjautiniu sužalojimu ir kairės bendrosios miego arterijos daliniu pjautiniu sužalojimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą; po to, tyčia sudavė tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau nei 16 smūgių peiliu nukentėjusiajai į galvos, kaklo, krūtinės sritį, rankas bei plaštakas, padarydamas nukentėjusiajai 46 trauminius poveikius – skydinės kremzlės kairės plokštelės pjautinį sužalojimą, antgerklio dešinio krašto pjautinį sužalojimą, stuburo kaklinės dalies C5 slankstelio pjautinį sužalojimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, taip pat padarydamas odos įbrėžimus kakle, kairiame petyje, dešiniame rieše ir kairiame rieše, pjautines žaizdas kakle ir abiejose plaštakose, durtines-pjautines žaizdas kairiame žande, kakle ir krūtinėje, durtines žaizdeles krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą, ir ne mažiau 1 kartą spausdamas (smaugdamas) nukentėjusiosios kaklą rankomis, padarydamas jai skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, ko pasėkoje nuo durtinio-pjautinio kaklo kraujagyslių sužalojimo, sąlygojusio išorinį nukraujavimą, N. Z. mirė – taip tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narę – sugyventinę N. Z..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltę pripažino iš dalies – nepripažįsta, kad sudavė tiek smūgių, kiek nurodoma kaltinime, pripažįsta sudavęs N. Z. 8 smūgius. Kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną anksti ryte N. palydėjo į darbą. Ji pasakė, kad daug negertų, kai grįš po darbo, kad būtų pasiruošęs, nes norėjo nuvykti į kapines, kur palaidotas jos tėvas. Ji turėjo grįžti 14 val. Jis paskambino ir ji pasakė, kad užsilaiko, atvyks 15 val. Ji atvyko po 15 val. ir buvo supykusi. Jis mėgino išsiaiškinti, kodėl ji tokios nuotaikos, bet jam nepavyko. Jis nusiminė, paėmė rankinę, pinigų ir nuėjo į parduotuvę, nusipirko 1 l degtinės, grįžo atgal ir atsisėdo pavėsinėje. N. pamatė ir pradėjo stipriai šaukti. Po to jis atėmė jos telefoną, planšetę, paslėpė pultą ir ji iškvietė policiją, kuri jį nuvežė į nakvynės namus. Iš nakvynės namų jis išėjo. Atgal į kaimą sugrįžo apie 22 val. Pamatė N. miegančią ant grindų, ji sunkiai kvėpavo. Jis su ja pabuvo, nežino kiek ilgai. Nežino, ar ji buvo sužalota. Bandė patriukšmauti, galvojo ji atsibus, ji nepabudo ir jis nuėjo į namą. Pabuvo namuose ilgokai, po to viskas kaip rūke, nieko nepamena. Prisimena, kad pamatė ant stalo peilį, jis buvo purvinas – raudonas. Jis peilį nuplovė ir padėjo į stalčių. Grįžo vėl pas N., pamatė, kad ji kruvina ir iškvietė sau policiją. Pripažįsta, kad sudavė 8 smūgius, nes jis N. apžiūrėjo prieš iškviečiant policiją ir apytiksliai suskaičiavo. Negali būti, kad jis padarė 48 sužalojimus peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai jam parodymus diktavo policininkas. Turbūt surašyta iš jo žodžių. Nelabai prisimena, kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 69-70).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 25 d. įtariamasis A. J. parodė, kad kuo įtariamas suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Eidamas į apklausą surašė savo parodymus, juos nori pateikti. Buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholio vartojimo. Išgėręs būdavo agresyvus ir būdavo atminties sutrikimai. Gydėsi Naujosios Vilnios ligoninėje ir Gerosios Vilties g. po 3 kartus. Su N. Z. gyveno 13 metų jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jis pastatė katilinę. Jų santykiai būdavo įvairūs, N. irgi buvo mėgėja išgerti. Kai išgėrinėjo, konfliktų nebūdavo, tačiau pastaruosius tris metus pradėdavo konfliktuoti. N. turėjo draugą O. F.. Jis ne vieną kartą atvažiuodavo pas N. ir jis jį neleisdavo užeiti namo, grasino jam, jei užeis bus blogai. Jie buvo meilužiais, dėl to pastaruoju metu jie ir pradėjo konfliktuoti. Jis pastaruosius tris metus nedirbo, bet N. padėdavo. Per pastaruosius tris metus labai dažnai pas juos atvažiuodavo policijos pareigūnai. Paskutinis konfliktas tarp jų buvo vakar, t. y. 2024 m. rugpjūčio 24 d. dėl važiavimo į kapines, nes N. pasakė, kad nenori važiuoti į kapines, tie, kad pas ją bus svečių, dėl to susipyko. Tuomet jis išėjo į parduotuvę. Parduotuvė šalia namų, (duomenys neskelbtini) kaime. Parduotuvėje nusipirko vieną degtinės butelį 1 l. talpos. Jam grįžus namo, toliau konfliktavo, nežino dėl ko N. supyko. Ryte išgėrė tik stikliuką degtinės ir atnešęs butelį iš parduotuvės išgėrė irgi stikliuką. N. paskambino į policiją, girdėjo kaip ji sakė, kad jis agresyvus. Nesuprato, kodėl ji taip sakė, jis nieko jai nedarė. Ryte ji buvo linksma, o po darbo grįžo pikta, užsivedusi, o jis dar vertė ją į kapines važiuoti. Išgėrė tik vieną stikliuką degtinės ir atvažiavo pareigūnai. Jam buvo nustatytas girtumas lyg 2 promilių. N. sakė, kad nenori, kad jis artintųsi prie jos namų, pareigūnai klausė, kokiu atstumu jis turėtų nesiartinti, ji atsakė arčiau nei 100 metrų kad neitų. Jam buvo išrašytas Smurto artimoje aplinkoje orderis 14 dienų nesiartinti prie jos. Kadangi daugiau neturi kur gyventi, jį pareigūnai išvežė į nakvynės namus, Sodų g. 19, Vilniuje. Kai jį išvežė, jis N. neskambino. Gedimino prospekte, esančioje parduotuvėje, gal „Maxima“, nupirko 0.7 l. butelį degtinės, daugiau nieko nepirko, nei pavalgyti, nei užsigerti. Kadangi nakvynės namuose negalima vartoti alkoholio, slėpė butelį krepšyje. Nakvynės namų darbuotojai pasakė, kad turi jiems atiduoti butelį, o jis sakė, kad negers, tačiau naktimis būna priepuoliai ir turi išgerti. Bet jie jam neleido butelį pas save pasilikti. Sakė arba turi atiduoti jiems arba išeiti iš nakvynės namų. Todėl apie 20.00-20.30 val., jis išėjo iš nakvynės namų. Važiavo 2 troleibusu iki stoties ir 12 autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Pakeliui vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini) jis išlipo stotelėje prie degalinės „Jozita“ ir palei geležinkelio bėgius ėjo link namų. Telefone įjungė žibintuvėlį, nes buvo tamsu ir ėjo. Išgėrė visą degtinę. Apie 22.30 val. atėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Ėjo tiesiai prie pavėsinės. N. sėdėjo atsilošusi ant kėdės ir miegojo. Jos matomose kūno dalyse jokių sužalojimų nematė. Daugiau nieko nebuvo. Matė, kad nuo to litrinio butelio degtinės, kurį pirko dienos metu, buvo likę kokie 100 gramų, todėl mano, kad pas N. svečiuose kažkas buvo. Ji girta miegojo, buvo apsirengusi chalatu baltos spalvos. Jis buvo apsirengęs sportiniu džemperiu pilkos spalvos segamas užtrauktuku, šviesios spalvos sportinės kelnės, avėjo kroksais juodos spalvos. Jis sėdo ant suoliuko, ilgai žiūrėjo į N.. Ant stalo ant pjaustymo lentelės buvo kažkokia užkanda, butelis buvo išgertas. Supyko, kad N. irgi geria, sakė jai ne kartą negerti. Atsistojo, nuėjo į katilinę, iš spintelės paėmė peilį. Peilis buvo virtuvinis, metalinė rankena pilkos spalvos apie 10 cm ir geležtė apie 10 cm., bendras peilio ilgis apie 20 cm. Peilis aštrus jam patogu jį laikyti, dirbti. Paėmęs peilį, grįžo į pavėsinę. Atsisėdo ant suoliuko šalia N.. Peiliu papjaustė dešrą, pavalgė. Po to pasisuko į N., žiūrėjo į ją miegančią. Jis yra kairiarankis, laikė peilį kairėje rankoje. Nežino kas jam užėjo, kai N. sėdėjo atsilošusi ant kėdės, matė jos kaklą, tai jis tuo peiliu ir rėžė N. per visą kaklą iš dešinės į kairę pusę. Pamatė kraują, N. kaip ir pašoko, po to staiga suklupo ant žemės. Sąmonės ji nebuvo atgavusi, pamena, kad peiliu dar kokius 3-4 kartus dūrė jai į kaklo ir galvos sritis. Kur tiksliai peiliu pataikė neprisimena. Daugiau N. nekvėpavo. Jis nemušė N., tik dūrė peiliu. Peilį, kuriuo nužudė N., nunešė atgal į katilinę ir paslėpė. Po to iškvietė policiją, pasakė, kad ją tokią rado. Labai gailisi dėl to ką padarė. Ne kartą prašė N. negerti. N. turėjo draugą O. F., jie buvo meilužiai. Jis ne vieną kartą atvažiuodavo pas N. ir jis jam (kaltinamajam) neleisdavo užeiti į namus, grasino jam, kad jei užeis, bus blogai. Pastaruoju metu jis ir miegodavo katilinėje. N. knarkdavo, todėl jam buvo patogu nakvoti katilinėje. Taip pat N. važinėdavo pas O. F.. Galimai dar ir dėl pavydo jis paėmė peilį ir ją nužudė. Jis pats nerūko, o N. pradėjo ir namuose rūkyti, užėjus namo smirdėjo, tai jam nepatikdavo. Neturėjo kur išeiti, ką turėjo, žemę, pardavė, negalvojo, kad taip susiklostys su N.. Jame susikaupė nuoskriaudos dėl išgertuvių, konfliktų, pavydo, todėl nesusilaikė ir N. nužudė. N. nežadino, nes ji vėl rėktų ant jo, iškviestų policiją, todėl miegančią ir nužudė. O. M. yra N. pusseserė. Ji irgi mėgėja išgerti. Kai vakar jis grįžo namo ir matė miegančią N., daugiau nieko nebuvo, O. nematė. Labai gailisi dėl to ką įvykdė (t. 2, b. l. 184-186).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 25 d. įtariamojo A. J. surašytame prisipažinime nurodyta, kad jis nužudė savo sugyventinę (stipriai išgėręs). Šeštadienį jo sugyventinė eilinį kartą dėl jo iškvietė policiją, jį nuvežė į prieglaudos namus Sodų g. 19, po šito jis ten nepasiliko ir išvažiavau namo ((duomenys neskelbtini)), važiavo šiais maršrutais: troleibusas iki stoties, paskui 12 autobusas iki (duomenys neskelbtini), išėjo stotelėje prie kolonėlės „Jozita“ ir išilgai geležinkelio patraukė namo. Pavėsinėje rado miegančią sugyventinę ir smogė per gerklę ir paskui daug kartų smogė iš viršaus į kaklą. Po šito dėl savęs iškvietė policiją. Labai gailisi dėl įvykusio poelgio, viskas kaip per rūką, atminties nusilpimas. Parodys, kur padėjo nužudymo įrankį, guli spintelėje. Tragedijos priežastimi tapo jo sugyventinės draugas, daug kartų ją aplankydavo, pasilikdavo nakvoti ir ji kartais irgi važiuodavo pas jį (t. 2, b. l. 187-189).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 1 d. įtariamasis A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šeštadienį, t. y. 2024 m. rugpjūčio 24 d., ryte N. Z., buvo gerai nusiteikusi ir išvažiavo į darbą. Prieš tai ji pasakė, kad kai grįš po darbo, reikės vykti į kapines aplankyti jos tėvo kapą. Ji grįžo anksti, pasakė, kad turės svečių. Pabandė išsiaiškinti kas atsitiko, tačiau ji dar labiau supyko, todėl jis pasiėmė pinigus, krepšį ir nuėjo į parduotuvę pirkti degtinės. Grįžęs namo, įėjo į butą, išgėrė stiklinę, ji įėjo, jį pamatė ir pradėjo priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį. Jis dar išgėrė. Ji jam iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jis to negirdėjo. Jei būtų girdėjęs, būtų išėjęs. Atvažiavo policija ir išvežė jį į nakvynės namus Tilto g. 19. Jis nusipirko dar butelį degtinės. Kai pamatė šeimininkė, pasakė, kad tai pas juos nepriimtina ir jis išvyko namo adresu (duomenys neskelbtini). Rado sugyventinę N. Z. miegančią. Nuėjo į namus, ten buvo gal 10-15 min. Pagalvojo, kad ją reikia pažadinti. Jam išėjus, ji sėdėjo ant grindų. Iš pradžių ji buvo ant sofos, o kai jau išėjo antrą kartą – ji sėdėjo ant grindų, t. y., ant plytelių. Jis telefone turėjo žibintuvėlį ir su juo vaikščiojo. Priėjo prie jos, atsisėdo ant suoliuko. Ji sėdėjo ant plytelių, pradėjo ją žadinti už galvos. Ant stalo buvo padėtas tuščias litro talpos degtinės butelis. Pradėjo ją žadinti, bandė ją išbudinti. Grįžo namo, padėjo telefoną, išjungė žibintuvėlį, pasiėmė stipresnį prožektorių ir kai pamatė, ji buvo visa paplūdusi kraujais. Gal dar kažkas buvo – nežino. Gulėjo peilis, iš kur jis atsirado nežino. Jis jį pasiėmė, jis buvo raudonas. Jis peilį nuplovė ir padėjo į vietą, o ne paslėpė. Tiesiog tą momentą buvo praleidęs, kai jis atėjo ir rado ją visą kraujais paplūdusią. Negalėjo paskambinti policijai, nes buvo labai girtas, gal kažkas kitas paskambino. Jis sėdėjo prie jos ir laukė. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Jam nebuvo prasmės jos žudyti. Ji viskuo rūpinosi, buvo šeimininkė. Jis prisiėmė kaltę, kadangi sūnus gyvena atskirai, jis vienas, koks skirtumas. Su N. Z. gyveno kartu 13 metų. Per tuos 13 m. buvo, kad ji užgerdavo. Jis anksčiau sugyventinei negrasino, buitimi rūpinosi abu. Baigęs dirbti policijoje, atėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir ten dirbo 21 m. Per pastaruosius metus tapo alkoholiku, 3 kartus gydėsi ligoninėje N. Vilnioje. Prieš išvežant į nakvynės namus, buvo įspėtas nesiartinti prie N.. Jam grįžus namo po to, kai išėjo iš nakvynės namų, svetimų žmonių namuose nebuvo. Jis namo grįžo po 22 val. N. tuo metu miegojo pavėsinėje. Jis užtruko kokių 15 min. name, o grįžęs į pavėsinę, pamatė ją kraujuotą. Paskui nuėjo ir pasiėmė stiprų žibintuvėlį ir pamatė. Jam nepavyko N. išbudinti. Jam atėjus pirmą kartą ant stalo buvo tik butelis, apversta stiklinė ir užkandžiai ant lentelės. Jis nuėjo į savo kambarį, buvo tenai gal 15 min., tenai šiek tiek išgėrė, o jam išėjus, N. sėdėjo ant grindų. Kol buvo kambaryje, jokių garsų negirdėjo. Kai atėjo trečią kartą, peilis buvo ant stalo. Jis jį apšvietė ir pamatė, kad kažkoks raudonas. Tai buvo labai ilgas peilis, virtuvinis. Tikriausia tas peilis buvo iš jų namų. Jis jį išplovė ir padėjo į pakabinamą spintelę. N. krūtinė buvo visa kraujuota ir ant grindų kraujas buvo. N. buvo apsirengusi chalatą. Kraujas bėgo iš gerklės. Kas pranešė policijai nežino. Jis pats negalėjo, nes buvo labai girtas. Kai ją pamatė – dar daugiau išgėrė. N. turėjo meilužį. Jis dėl to pyko. Tai buvo O. F.. Ji dažnai važiuodavo pas jį. Nežino kuo jie ten užsiimdavo, gal gerdavo, ji nakvodavo jo lovoje. Jie taip bendravo dvejus metus. O. M. pastoviai N. girdydavo. Jis barėsi, nes N. pastaruoju metu pradėjo daug gerti. O. prisipažino, kad buvo pas N.. Jo pozicija dėl jam pareikšto įtarimo – „gerai, jis (įtariamasis) nužudė“. Gerai, prisipažįsta, kad nužudė, o gal ir ne jis, jis nežino, koks skirtumas. Kai davė parodymus, jam buvo spaudimas. Nebuvo nei advokato, nei tyrėjo. Pradėjo pravardžiuoti vartojant negražius žodžius. Jam apklausos protokolas, berods, nebuvo išverstas. Advokato, pirmą kartą, nebuvo. Jį atvežė sekmadienį ryte, ir apklausa buvo sekmadienį po pietų. Apklausinėjo, kalbėjo, gąsdino, sakė prisipažinti. Buvo tik pokalbis. Vaikščiojo su lazda, gąsdino. Jam grasino tik pirmos apklausos metu.
Ikiteisminio tyrimo teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus 2024 m. rugpjūčio 25 d., atsakydamas į klausimą kurie parodymai yra teisingi – ar duoti teismui, ar duoti 2024 m. rugpjūčio 25 d. kaltinamasis atsakė, kad tie, kuriuos teismas perskaitė, t. y. 2024 m. rugpjūčio 25 d. Tvirtina jų teisingumą. Tvirtina savo parašo tikrumą 2024 m. rugpjūčio 25 d. apklausos protokole (t. 2, b. l. 195-198).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 11 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. J. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Tuo metu, kai jis grįžo iš nakvynės namų, N. Z. miegojo pavėsinėje ant grindų, gulėjo ant dešinio šono, sunkiai kvėpavo. Matomai, ji miegodama nukrito nuo fotelio. Jis atsisėdo ant suoliuko, N. Z. gulėjo galva prie jo kojų. Jis, žiūrėdamas į ją, prisiminė visas skriaudas. Neprisimena iš kur paėmė peilį, kurį rodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Prisimena, kad buvo katilinėje, sėdėjo apie 15 minučių, galvojo apie jų santykius. Peilį įprastai laikė katilinėje. Gal iš ten peilį ir paėmė, neprisimena. Paėmęs peilį, sėdėjo pavėsinėje ant suoliuko. Po to dešine ranka pakėlė N. Z. galvą, o kairėje rankoje laikė peilį geležte į išorę, juo braukė N. Z. per kaklą. Po to, kai braukė, ji pašoko, sėdo ant sėdmenų ir tuomet jis peiliu dūrė jai į kaklo-peties sritį. Dūrė daug kartų, negali pasakyti kiek. Po to, kai pamatė, kad N. Z. negyva, ją paliko pavėsinėje. Nuėjo į namą, peilį, kuriuo dūrė, išplovė ir padėjo į spintelę katilinėje. Labai gailisi (t. 3, b. l. 5-6).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 31 d. papildomai apklausiamas įtariamasis A. J. nurodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, gailisi (t. 3, b. l. 14).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. J. nurodė, kad nežino kurie parodymai teisingi, pats susipainiojo. Negalėjo suduoti N. Z. tiek daug smūgių, sudavė 8 smūgius.
Atsakydamas į klausimus kaltinamasis A. J. parodė, kad dėl civilinių ieškinių palieka spręsti teismo nuožiūra. Iš nakvynės namų grįžo pas N., nes jo daiktai buvo namuose, jam pirmadienį reikėjo į darbą. Nutarė nuvažiuoti iš vakaro ir ryte išvažiuoti. N. apžiūrėjęs nusprendė, kad sudavė jai 8 smūgius. Jei būtų tiek smūgių kiek nurodyta, pats visas būtų kruvinas. Savaitę iki tragedijos su N. buvo geri santykiai, konfliktas buvo po tėvo laidotuvių. Įvykio dieną ryte gėrė degtinę, gali būti kelis stikliukus. Kai N. atvažiavo, kilo konfliktas, dėl to jis nuėjo į parduotuvę, atsinešė litrą degtinės ir nuo litro nugėrė 150 g. ir atvažiavo policija. Butelis liko pavėsinėje. Grįždamas iš nakvynės namų išgėrė šiek tiek stotelėje, nuvažiavęs iki kolonėlės, gal 60 g., o visą kitą išgėrė, kai pamatė N., t. y. degtinės 0,7 l. Jam atrodo, kad N. nebandė priešintis. Kaip vertina savo veiksmus, nežino. Kai sudavė smūgius pavėsinėje, atrodo buvo žibintas įjungtas telefone. Jis suskaičiavo smūgius. Smūgiai buvo kaklo srityje du kartus, petyje didelė skylė. Greičiausiai daug buvo smūgių (t. 4, b. l. 70-71).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. S. parodė, kad nužudytoji yra jos sesuo, su A. J. ji gyveno nuo 2011 metų. Apie nužudymo aplinkybes sužinojo rugsėjo 25 d. Jai 7.12 val. paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie sesers nužudymą. Rugpjūčio 24 d. susiskambino su seserimi sužinoti kaip ji jaučiasi, nes rugpjūčio 8 d. jos palaidojo tėvą ir joms buvo sunku. Po konflikto per gedulingus pietus, jos su ja dažnai bendravo. Įvykio dieną jos susiskambino, pašnekėjo, kad A. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir vis prašė sesers nuvežti pas tėvą ant kapo. Ji (N. Z.) buvo po naktinės pamainos, buvo pavargusi ir pasakė, kad jai nusibodo. Kai jis atėmė iš jos (N. Z.) telefoną ir televizoriaus pultą, ji užpyko, nuėjo pas kaimynę iškviesti policiją, nes neturėjo telefono. Buvo du skambučiai, atvyko policija ir jį išvežė. Jos su ja apie tai kalbėjo, kad gal susitvarkys, gal jis išeis ir ji (N. Z.) gyvens ramiai. Tą vakarą jos daugiau nebendravo. Ji po to, kai viską sužinojo, iškart paskambino pusseserei O. M.. Pagalvojo, kad ji (O. M.) galėjo tą vakarą būti pas seserį svečiuose. O. M. papasakojo, kad atvažiavo su taksi pas seserį į svečius. Jos paruošė vakarienę ir sėdėjo pavėsinėje. 22 val. sesuo N. užmigo pavėsinėje, O. M. ją užklojo pledu, iškvietė taksi ir išvažiavo. A. J. ir sesers santykiai pradžioje buvo tikrai gerai. Prieš du ar tris metus kaltinamasis prarado teises, neturėjo darbo ir dėl to pradėjo blogėti santykiai. Jie pradėjo dažnai pyktis. Dėl fizinio smurto nieko nežino, nes sesuo niekada nesakė, kad būtų fizinis smurtas, bet periodiški pykčiai ir alkoholio vartojimas prie tokių pasekmių ir privedė. Sesuo kaltinamąjį išlaikė, namą naujai statėsi. Pykčiai buvo dėl to, kad A. J. nedirbo. Kaltinamais, pavartojęs alkoholį, pradeda daug šnekėti, aiškinti. Per gedulingus pietus buvo siaubinga situacija, bet jį tokioje būsenoje matė pirmą kartą. Jis buvo įsisiautėjęs, aprėkė jos vyro tėvus, į jos pasakytus žodžius neragavo. Jie jį išvedė pagrasinę, kad kvies policiją. A. j. paskutiniu metu būdavo agresyvus.
Sesuo darė namo stogo remontą. Pradžioje remonto darbus padėjo atlikti A. J.. Padėjo A. G., t. y. jos tėvas ir sesuo N.. O. F. buvo atlikęs remonto darbus ir N. Z. ir A. J. su juo bendravo. Ji paskambino tą pačią dieną apie 18 val., kaltinamasis buvo išvežtas policijos. N. nebuvo vartojusi alkoholio, ji nesakė, kad kažkas turi pas ją atvykti į svečius. Ji (N. Z.) pasakė, kad pagaliau jį išvežė, gyvens ramiai, kad geriau jo čia nematyti. O. M. pasakė, kad jos buvo dviese ir ji paliko N. vieną miegančią pavėsinėje. Kalbėjo su kaimyne S., sakė, kad tą vakarą, t. y. rugpjūčio 24 d. apie 22 val. buvo tylu, jokių ginčų, jokio triukšmo, niekas garsiai nešnekėjo. O. išvažiavo, nes N. užmigo, nenorėjo jos žadinti. Kur yra pavėsinė, yra žibintas ant namo, su judesio davikliu. O. F. ir N. Z. buvo labai geri draugai, jis jai daug padėjo. Ar tarp jų buvo artimi santykiai, nežino. Buvo atvejų, kai N. važiavo pas O. F. į svečius ir ten pasilikdavo nakvoti. N. nepripažino, kad serga alkoholizmu, todėl nesigydė, o priverstinai gydyti negalima (t. 4, b. l. 34-36).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Z. parodė, kad nužudytoji yra jo mama. A. J. pažinojo, kai atsikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie įvykį jam pranešė teta Z. S.. Tą pačią dieną atvyko į Lietuvą. Apie įvykį kalbėjo su kaimynais, visi kaimynai sakė, kad nieko negirdėjo, garsų nebuvo, tik matė porą mašinų, bet po to sužinojo, kad tai buvo taksi, kuris atvežė ir išvežė O.. Kaimynas rodė kamerų įrašus, juose irgi nesimatė, kad kažkas vyktų pavėsinėje. A. J. gyveno kartu su mama. Kažkurį laiką ir jis gyveno su jais kartu iki 2013 m. Jų santykių pradžioje buvo viskas gerai, pykčių beveik nebūdavo. Jie išgerdavo kartu, kai buvo baliai ar svečiai atvažiuodavo, bet buvo viskas ramu. A. J. turėjo agresijos, todėl jis (nukentėjusysis) išvažiavo gyventi pas savo tėvą, nes vieną kartą A. J. pakėlė prieš jį ranką, po to jis išvyko gyventi pas tėvą. Mama nesakė jam, kad namuose būtų smurtas. Bendraujant su mama nuotoliniu būdu, per kamerą, matėsi, kad A. J. buvo išgėręs ir priekaištavo kodėl negydo mamos. Jie prieš porą metų su mama dažnai susiskambindavo. Po to nežino kas nutiko, mama pradėjo stipriai vartoti alkoholį ir ryšys nutrūko. Pasiskambindavo kartą per tris mėnesius, kartą per pusę metų. Atvažiuodavo į Lietuvą kartą per pusę metų, bet kai pabaigė mokslus, atvažiuodavo kartą per metus.
Civilinį ieškinį dėl 3161,53 Eur turtinės ir 50 000 Eus neturtinės žalos atlyginimo ir jame nurodomas aplinkybes palaiko. Turtinė žala yra išlaidos laidotuvėms, kuriai pagrįsti pateikti dokumentai. Reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nurodo, kad dėl to kas nutiko, sesers ir jo būsimi vaikai negalės pamatyti močiutės. Jie planuoja su drauge vestuves ir labai norėjo, kad mama jų vestuvėse dalyvauti. Patikslino, kad gavo iš seniūnijos 440 Eur pašalpą, kurią jam pervedė Z. S.. Į Teisingumo ministeriją dėl žalos kompensacijos nesikreipė.
Su mama per 3 pastaruosius metus buvo bendravimas buvo kartą per pusę metų ar kartą per metus. Tuos paskutinius du-tris metus ji pradėjo labai gerti, gal ji turėjo depresiją. Nebendravimas su mama buvo dėl alkoholio. Jie su seserimi negalėjo su mama bendrauti, kai ji neblaivi. A. J. taip pat turėjo problemų su alkoholiu. Kai A. J. būdavo blaivas su juo buvo galima bendrauti, bet kai vartodavo alkoholį, būdavo agresyvus, visiems nurodinėdavo ką reikia daryti. Jam nėra žinoma, kad A. J. prieš mamą būtų naudojęs fizinį smurtą. 2013 m. vasarą jis (A. J.) prieš jį (nukentėjusįjį) pakėlė ranką. Jie bendravo su mama, gal jis kaip paauglys kažką pasakė mamai, bet tai buvo jų santykiai. Kaip žmogus, kuris nėra jo tėvas, nėra vedęs jo mamos, neturi teisės naudoti fizinio smurto. O. M. nebuvo per jo mamos laidotuves, nes jie jai neleido. Jie sužinojo, kad mama atvažiavo po darbo, ji buvo pavargusi. A. J. atėmė telefoną, pultą ir kažkur paslėpė. Mama paskambino O. M., kad atvažiuotų ir padėtų surasti. Po to sužinojo, kad kai mama užmigo pavėsinėje, O. ją užklojo pledu, išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Tai sužinojo iš Z. S., po to iš tyrėjos ir pats pamatė, kai atvažiavo į vietą. Apie O. F. ir mamos santykius iki įvykio nežinojo (t. 4, b. l. 36-37).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. parodė, kad nužudytoji yra jos mama. 2011 m. išvažiavo gyventi į kitą šalį ir tais pačiais metais mama susipažino su A. J.. A. J. yra mačiusi 2 kartus, bet yra daug girdėjusi apie jį, nes bendravo su mama. Mamos ir A. J. santykiai pradžioje buvo geri. Jos nuomonė pradėjo keistis apie jį, kai įvykio įvykis su broliu. 2015 m. mama buvo pas ją svečiuose. Ji buvo kelias savaites. Jos labai gerai praleido laiką. Bet jeigu išeidavo kur nors pasivaikščioti ir užtrukdavo ilgiau, ji (N. Z.) pradėdavo labai nervintis ir sakydavo, kad reikia grįžti atgal, paskambinti A. J., nes jis rašinėdavo žinutes. Jis klausinėdavo kur ji (N. Z.) randasi. Mama sakė, kad jis ją labai myli ir yra pavydus. (duomenys neskelbtini) m. gimus jos antram vaikui, mama atvažiavo ir gyveno pas ją 2,5 mėn. A. J. skambindavo mamai, priekaištavo, buvo nepatenkintas. Mama planavo būti ilgiau, bet reikėjo prižiūrėti senelį ir A. J. priekaištavo, todėl ji turėjo grįžti ankščiau. Mama pas ją buvo atvažiavusi 2018 m. kelioms savaitėms, po to 2019 m. buvo du kartus. Paskutinį kartą buvo per Kalėdas prieš Covid pandemiją. Jos su mama dažnai bendravo per kamerą. Kai mama išgerdavo, ji su ja (N. Z.) negalėjo bendrauti, nes turėjo nuo vaikystės traumą ir jai buvo nemalonu. Kai susiskambindavo su mama, jausdavo, kad negali su ja šnekėti, nes visada kažkur šalia buvo A. J. ir jautė, kad mama negalėjo laisvai kalbėti. Buvo keletą kartų, kad jis kišo veidą į kamerą, klausė apie ką šneka. Buvo kelis kartus, kad kai su mama ryte šnekėjo, A. J. prieidavo ir sakydavo parodyti dukrai ką turi, o mama turėjo stiklinę alaus už kameros paslėpusi. Jis sakė, kad nieko su mama negali padaryti, negali išgydyti, mama geria, tačiau jis atnešdavo alkoholį į namus, dėl to mama gerdavo. Atvykę į Lietuvą, buvo įvykio vietoje ir matė pavėsinę, buvo daug kraujo, jai brolis neleido žiūrėti.
Civilinį ieškinį dėl 3035,60 Eur turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir jame nurodomas aplinkybes palaiko. Turtinė žala yra išlaidos laidotuvėms, kuriai pagrįsti pateikti dokumentai. Už viską laidotuvėms mokėjo jos brolis, po to jie išlaidų sumą padalino pusiau, ji sumokėjo broliui prašomą priteisti sumą turtinei žalai atlyginti, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo. Reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. dėl to kas įvyko, labai sunkiai pergyvena. Jos trečias vaikas negalės pamatyti savo močiutės, dvi dukros močiutę prisimena.
Iki įvykio paskutinį kartą su mama bendravo birželio 9 d. per mamos gimtadienį, kalbėjo virš 40 min., buvo geras pokalbis, nes šalia nebuvo A. J.. Mama pasakojo, kad ji su A. buvo susipykusi. Suprato, jog dažniausiai pykčiai vykdavo, kai jie pavartodavo alkoholį. Ji buvo išgėrusi ir norėjo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. A. nenorėjo, kad ji važiuotų, atėmė iš jos daiktus, raktus ir uždarė mamą apačioje po namu, kur laiko konservus, kad ji negalėtų išeiti. Mama jai neminėjo, kad A. J. bijotų, bet jos kūno kalba ir kaip ji elgėsi, mano, kad ji tikrai jo bijojo. Buvo porą kartų, kad mama skambino neblaivi. Tik pamačius, kad ji neblaivi, ji (D. Z.) išjungdavo kamerą ir pasakydavo, jog pašnekės rytoj. Kai jai mama pasakojo, ji buvo blaivi, ji (D. Z.) su išgėrusia ją nekalbėjo. Kai A. išvykdavo į reisus, mama jautėsi laimingesnė, matėsi, kad ji gerai jaučiasi, atsipalaidavusi. Ji taip neišgėrinėdavo, kai A. nebuvo (t. 4, b. l. 37-39).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad A. J. yra jo kaimynas. N. Z. taip pat buvo kaimynė, jie kartu gyveno. Prieš įvykį N. Z. buvo pas juos atėjusi, prašė telefono paskambinti, turbūt kvietė policiją, nes matė, kad vėliau atvažiavo policija. Su kuo ir apie ką ji kalbėjo telefonu, negirdėjo, nes N. išėjo į lauką, po to grąžino telefoną. Kai N. Z. buvo pas juos, sužalojimų ant jos kūno nebuvo, ji niekada nėra sakiusi, kad jos atžvilgiu vartojamas fizinis smurtas ir negirdėjo, kad A. J. būtų naudojęs prieš N. Z. fizinį smurtą. A. J. galėjo rėkti, keiktis, bet fizinio smurto nenaudojo. N. ir kaltinamasis iki įvykio gal pusmetį kartu daug gerdavo, nesutarė, būdavo girdėti keiksmažodžiai. N. Z. turėjo draugą, kuris padėto statyti namą. A. J. tas draugas nepatiko, girdėjo tai iš kalbų. Įvykio vakarą nuėjo miegoti apie 22.30 val. Triukšmo nebuvo, bet už krūmų girdėjosi kalbos. Nuo jų namo iki pavėsinės gal 30 m. Ten kiekvieną vakarą balsai būdavo. Iki policijos atvažiavimo girdėjo ir A. J. balsą. Po to buvo tylu, vėliau girdėjo tik du moteriškus balsus (t. 4, b. l. 63-64).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. S. parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas, N. Z. taip pat buvo kaimynė. N. buvo prieš įvykį atbėgusi paskambinti policijai apie 16-17 val. Jie su tėvu davė mamos telefoną paskambinti, ji paskambino ir po to atvažiavo policija. N. sakė, kad reikia paskambinti į policiją, ji nebuvo sužalota. Nežino, ar buvo blaivi. Kai atvyko policija, iš toli matė, kad bendrauja. Vėliau, kai policijos jau nebuvo, su taksi atvažiavo moteris. Neprisimena kaip ji atrodė, gali būti, kad apsirengusi šviesiai. Girdėjo moterų balsus kalbant, apie ką kalba negirdėjo. Kartais girdėdavosi, kad A. J. su N. ginčijasi. A. J. pykosi su N., jis pavydėjo, kad su kažkuo ji bendrauja. Gali būti, kad A. minėjo apie draugą, kuris galvojo, kad yra meilužis. A. J. kartais išgerdavo. Porą kartų matė, kad buvo greitoji, atvažiuodavo kartu su policija. N. atėjo paskambinti, atėjo viena, po to buvo atėjęs A. J.. Jis buvo nepatenkintas, kad N. iškvietė policiją. Išvažiavus policijai, nuėjo pažiūrėti ar N. reikia pagalbos, nes dirbo ant stogo. Ji nesakė, kad jai reikia pagalbos (t. 4, b. l. 65-66).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. O. parodė, kad A. J. ir N. Z. buvo jos kaimynai. Dėl 2024 m. rugpjūčio 24 d. įvykio nieko nežino, nes ji su vyru buvo svečiuose. Grįžo apie 23 val. su taksi, buvo tamsu. Kitą dieną sužinojo iš kaimynų kas atsitiko. Dienos metu matė A. J. vaikštantį kieme, jis nebuvo išgėręs. Ji nėra mačiusi, kad N. Z. būtų sumušta. Jie abu vartojo alkoholį. Ryte ji matė, kad A. išėjo iš šiltnamio, bet po to sužinojo, kad mašinoje miegojo. Kaimynai sakė, kad N. jo neįleido. Kai mirė N. tėvas, N. prašė, kad A. J. išsikraustytų iš jos namų. Nuo N. Z. namo jie gyvena apie 60 m atstumu. Yra girdėjusi A. J. keiksmažodžius rėkiant, kai jis būdavo išgėręs (t. 4, b. l. 64-65).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad A. J. pažįsta nuo vaikystės, N. Z. buvo kaimynė. Prie jo namo, kuriame jis nuolat negyvena, yra kameros. Peržiūrėjo rugpjūčio 24 d. įrašą, buvo tamsu, bet matėsi, kad kažkoks automobilis važiavo. Įrašus iš kameros paėmė policija. Kaimynų pavėsinė matėsi, bet buvo tamsu ir kas joje vyksta nesimatė. Kameros nuo pavėsinės yra apie 50-60 metrų. Kameroje nesimatė automobilių, tik žibintai. Kiek buvo žibintų apšvietimų, neatsimena. A. J. išgėręs būdavo agresyvus, jis rėkdavo, konfliktai tarp kaltinamojo ir N. J. būdavo, bet nedažnai. A. J. labai daug gėrė. Matė du statybininkus, kurie N. remontavo namo stogą. A. J. N. ir jos tėvo atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius, kad vartotų fizinį smurtą, nematė ir N. nesiskundė (t. 4, b. l. 66-67).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad kai atvažiuodavo pas N. į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas ją būdavo ir A. J.. Jie gerai sutardavo, kol jis dirbo. Kai A. prarado darbą, prasidėjo problemos su alkoholiu, vėliau ir problemos su sveikata. Ji bendraudavo su N. Z. telefonu arba online gal vietą kartą į mėnesį. Ji iš N. sužinojo, kad A. J. buvo agresyvus, jam ne vieną kartą kvietė policiją. Policija jį išvežė. Vieną kartą, kai ji dar atvažiuodavo pas N., tėvui jau buvo pripažinta liga ir N. pasakė, kad kai tėvo nebus, A. J. ją nužudys. Daugiau nieko apie tai N. neaiškino. N. nesakė, kad prieš ją būtų naudojamas smurtas. Ji sakė, kad nori A. J. pagąsdinti, kad jis nusiramintų, todėl kviečia policiją. Apie 6 val. ryto jai paskambino O. M. ir pasakė, kad N. nužudė. O. vakare buvo pas N.. O. sakė, kad kai A. išvežė policija, O. važiavo pas N. su taksi. O. grįžusi iš N., jai (V. B.) paskambino, tai buvo po 22 val. sakė, kad jos išgėrė ir N. pavėsinėje užmigo. O. sakė, kad N. užklojo pledu, iškvietė taksi ir išvažiavo namo (t. 4, b. l. 67-68).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. M. parodė, kad A. J. buvo jos pusseserės sugyventinis. Rugpjūčio 24 d. N. grižo apie 15 val., o jai paskambino apie 18 val. ir papasakojo, kad A. buvo girtas ar išgėręs, o ji (N. Z.) pavargusi, norėjo ramybės. Ji iškvietė policiją ir policijai pasakė, kad jis daugiau čia negrįžtų. N. iškvietė policiją, nes A. morališkai ją veikė ir policija jį nuvežė į nakvynės namus. Po to ji sužinojo, kad jis iš ten pabėgo. N. jos paprašė atvažiuoti pas ją. A. buvo paslėpęs pultą nuo televizoriaus ir N. paprašė, kad atvažiuotų ir padėtų surasti pultą. Ji atvažiavo apie 19.30 val. paieškojo, tačiau pulto nerado. N. Z. padarė užkandos ir jos nuėjo į pavėsinę pasėdėti. Šnekėjosi ir po to pamatė, kad N. nori miegoti, išsikvietė taksi. 22 val. atvažiavo taksi, ji N. apklojo ir išvažiavo. Ryte 5.30 val. jai paskambino pusseserė Z. ir pranešė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Ji paskambino Z. duotu numeriu ir jai pasakė, kad N. nužudyta. Ji atvažiavo pas N. apie 19.30 val., o išvažiavo 22 val., namie buvo 22.15-22.20 val. Į namus niekas nebuvo atėjęs. Jos dviese suvartojo nepilną 0,5 l. degtinės. N. Z.)prieš tai buvo išgėrusi brendžio ir kolos kokteilį. N. sėdėjo fotelyje ir užmigo. Atvejų, kad N. būtų sumušta, ji nematė, tik A. labai rėkdavo. Jis nedirbo paskutinius metus, vartojo alkoholį. Buvo konfliktas per dėdės laidotuves, visi atsistojo ir išėjo, nes A. J. visus kaltino. Jos su N. turi bendrą draugą O. F., kuris remontavo namą ir kurio A. J. bijojo. Pavėsinė nėra apšviesta. Kol ji buvo niekas į svečius nebuvo atėjęs. Ant N. kūno jokių sužalojimų nebuvo. A. J. gyveno katilinėje, kuri pristatyta prie namo. Kai santykiai buvo geri, jie gyveno viename kambaryje. A. J. morališkai N. terorizavo, išgėręs neduodavo ramybės. Nemanė, kad A. J. gali grįžti ir jai kažką padaryti. Ji galvojo, kad policija jį uždarys ir jis negrįš. Ji A. J. pažįsta gal 5-6 metus. Kai jos ankščiau su N. kalbėjo telefonu, ji sakė, kad bijo eiti miegoti, nes A. J. gali ateiti ir ją papjauti. N. Z. taip sakė gal pavasarį ar vasaros pradžioje, neprisimena. N. taip pat sakė, kad kol jos tėvas gyvas, A. J. jai nieko nepadarys (t. 4, b. l. 68-69).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. dirbo pavėžėju, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pagal iškvietimą. Iškvietimas buvo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, tamsu. Į jo automobilį įlipo moteris šviesiais drabužiais ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) reikiamu adresu. Moteris buvo šviesios spalvos suknele, šviesiais batais. Buvo švari, jokio įtartino elgesio nepastebėjo. Galimai moteris buvo išgėrusi. Ji minėjo, kad buvo svečiuose pas savo pusseserę ar seserį ir grįžta namo. Jei gerai atsimena, atvažiavo apie 23 val., patikslino, kad tikslus laikas – 21.20 val. Kai atvyko į iškvietimo vietą, buvo visiškai tamsu. Vietovė nuošalyje, aplink buvo miškas ir tamsu. Moteris išėjo iš krūmų ir jis net nepamatė iš kur ji atėjo. Klientę nuvežė į (duomenys neskelbtini). Automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus. Iki (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo apie 15-20 minučių (t. 4, b. l. 92-104).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad su N. Z. pradėjo bendrauti kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuo 2011 metų, vėliau perėjo į kitą darbą. N. Z. ateidavo į darbą su mėlynėmis, visa sudaužyta. Tai buvo gal prieš du metus. Bet ji nesakė, kad A. J. ją mušė. N. Z. vieną kartą verkė, ji paklausė kas atsitiko ir ji pasakė, kad „L.“ išsiskyrė su mergina ir norėjo padėti jam pinigais, o A. J. vėl ją primušė, kad davė „L.“ 500 Eur. N. po tėvo mirties ateidavo visa drebanti. Sakė, kad kaltinamasis „cirkus krėtė“ per laidotuves. N. buvo labai dažnai sumušta, bet ji niekada nieko nesakė. Darbe visi kolegos matė. Mėlynės buvo veido srityje ir slėpė su kremu. N., nesakė, kad nori su A. J. nutraukti santykius. N. paskutinį kartą matė penktadienio vakarą, kai ji (N. Z.) ją pavežė namo. Ji paklausė, ką N. Z. veiks savaitgalį, pastaroji atsakė, kad pas ją į svečius ateis pusseserė (t. 4, b. l. 92-104).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. F. aprodė, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta, jis gyveno su N. Z.. N. Z. jis pažinojo 40-45 metus, buvo geriausi draugai, o su A. J. buvo pažįstami. Su A. J. susipažino gal prieš 3 metus. Pas N. būdavo dažnai. Lankantis pas N. namuose, matė A. kiekvieną kartą. Su N. ir tėvu kaltinamasis elgėsi labai blogai – nuolat įžeidinėdavo. Kaltinamasis fizinio smurto nenaudojo, bet žodžiais įžeidinėdavo, priekaištavo dėl pinigų, dėl visko, buvo ir grasinimų. N. jam sakė, kad kaltinamasis ketino ją ir užmušti. Vieną kartą paskambino ir sakė, kad kaltinamasis ją užrakino rūsyje. Po to ji paskambino ir pasakė, kad A. J. ją išleido. Kaltinamasis greičiausiai jo (liudytojo) bijojo. Dėl fizinio smurto N. jam nėra pasakojusi. Iki įvykio dvejus su puse metų N. kalbėjo, kad nori su A. J. išsiskirti. Ji nežinojo kaip tą padaryti. Vieną kartą ant N. rankos matė mėlynes. Ji pasakė, kad nieko baisaus A. J. timptelėjo, ar išnarino. Jis dalyvavo N. tėvo laidotuvėse. A. J. atėjo į salę, kur buvo gedulingi pietūs pavėlavęs 15-20 minučių ir pradėjo su visais bartis. Visi žmonės pradėjo skirstytis, nes buvo neįmanoma būti. N. paskutinį kartą matė dieną ar dvi iki įvykio. N. pas jį nakvojo ir jis pas N.. Artimų santykių tarp jo ir N. nebuvo. A. J. katilinėje gyveno jau du metus. Jis (A. J.) niekaip nereagavo, kad jis nakvojo pas N.. Tą kartą jis buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti. Tai buvo vieną kartą. N. pas jį buvo daug kartų. Buvo atvejų, gal pora, kad jis skambino A. J., kad pasiimtų N. ir A. J. atvažiuodavo paimti. N. likdavo pas jį nakvoti, nes nenorėjo grįžti namo. Ji grįždavo namo tik dėl tėvo (t. 4, b. l. 92-104).
Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pavėsinė ir namas, esantys (duomenys neskelbtini)., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pavėsinėje yra stalas, suoliukas, fotelis, kėdės, moteriškos lyties lavonas ir kiti daiktai. Ant stalo yra stiklinis butelis „GRADUS GRAIN VODKA“, stiklinė su skysčiu, tuščia stiklinė, tuščias sidabrinės spalvos stikliukas, peleninė su nuorūkomis, išmanusis mobilaus ryšio telefonas ir kiti įvairūs daiktai. Ant suoliuko aptiktas pilkos spalvos drabužis. Stalo gale aptiktas moteriškos lyties lavonas. Moteriškos lyties lavonas yra klūpimoje padėtyje. Blauzdos remiasi į grindis. Kūno dešinė liemens pusė remiasi į fotelį, galva atlošta į dešinę pusę. Lavonas aprengtas violetinės spalvos marškinėliais be rankovių, juoda liemenėle, tamsiomis kelnėmis ir melsvomis šlepetėmis. Kaklo pusėje yra skersinės krypties žaizda, kurios užpakalinis galas maždaug atitinka smilkinkaulio speninės ataugos išilgines linijas. Projekcija žemyn per maždaug 8 cm, o priekinis žaizdos galas yra apie 4 cm žemiau apatinio žandikaulio gumburinės ataugos. Žaizdos kraštai lygūs. Užpakalinis galas smailus. Žaizdos dugne čiuopiasi kaklo slankstelis. Čiuopiant žaizdos dugne esantį slankstelį, jaučiasi nedidelis atlūžęs kaulo fragmentas. Kairiame žande apie 1,5 cm ilgio skersinės krypties žaizda, kurios priekinis galas smailus, užpakalinis bukesnis. Kaklo vidurinėje dalyje, apie 1 cm virš skydinės kremzlės viršutinio krašto, yra skersinės krypties žaizda, ne mažesnė nei 5 cm, kurios kraštai lygūs, galai smailūs. Čiuopiant skydinė kremzlė nepažeista. Žaizdos gylis iki 2 cm. Žaizdos kaklo viduryje apatinė dalis yra tarsi atsilenkianti žemyn. Žemiau šios žaizdos apatinio krašto apie 6 cm yra kita žaizda, apie 2 cm ilgio, įstrižos krypties, atitinkanti pirmą ir septintą valandą pagal laikrodžio rodyklę. Kraštai lygūs, viršutinis galas smailus, apatinis galas bukas su papildomu įtrūkimu. Čiuopiant žaizdos gylis 2 cm. Čiuopiant nosies kaulai nelūžę. Žemiau nosies šnervių, visų aprašytų žaizdų aplinkoje, ant dešinės rankos, kairės rankos, liemens priekinėje dalyje gausūs apdžiūvusio ar džiūstančio kraujo pėdsakai. Kelnių dešinioji pusė permirkusi krauju. Nugaroje lavondėmių nėra. Priekiniame liemens paviršiuje ir kojose lavondėmių taip pat nestebima. Lavoninis raumenų sustingimas nesusiformavęs nei kramtomosiose, nei sprando, nei rankų, nei kojų raumenyse. Lavoniniai reiškiniai fiksuoti 02:00 valandą. <...> name ant stalo aptiktas išmanusis mobilaus ryšio telefonas. <...> Virtuvės dešinėje pusėje yra viryklė, plautuvė ir kiti daiktai. Virš plautuvės ant sienos yra magnetas. Prie magneto yra šeši peiliai. Ant stalo yra įvairios talpos su maisto produktais, peilis ir kiti įvairūs daiktai. <...> Už praėjimo yra katilinė, katilinės durys į lauko pusę yra atidarytos. Durys buvo uždarytos, užrakintos (t. 1, b. l. 34-68).
2024 m. rugpjūčio 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta – pavėsinė. Pavėsinė yra dešinėje pusėje nuo gyvenamojo namo, šalia metalinio garažo. Šalia pavėsines yra kėdė, šašlykinė. Prieš pavėsinę yra krosnelė. Pavėsinė medinė. Užėjus į pavėsinę, jos dešinėje guli kėdė, šalia jos sumestos medinės kaladės, po jomis raudonos spalvos pufai, kuriuos atkėlus, ant grindų guli geltonos spalvos užtiesalas, kuris išteptas raudonos spalvos skysčiu. Po šiuo užtiesalu guli raudonos spalvos pledas su raudonos spalvos dėmėmis. Šalia guli rudos spalvos rankinė, kurios viduje yra paketai su medicininiais įtvarais. Ant rankinės rankenos, išorinėje pusėje yra raudonos spalvos dėmė. Šalia rankinės, ant grindų guli įvairių atspalvių rudos spalvos pagalvė, ant kurios raudonos spalvos dėmės. Tiesiai pavėsinėje, per vidurį stovi stalas. Pavėsinės kairėje, ant grindų guli servetėlė su raudonos spalvos skysčio dėme (t. 1, b. l. 69-85).
2024 m. rugpjūčio 25 d. įtariamojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.30 val., jis atėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Ėjo prie pavėsinės, kurioje pamatė ant kėdės sėdinčią N., ji miegojo atsilošusi ant kėdės. Įtariamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur yra pavėsinė ir kur ant kėdės miegojo N. Z.. N. Z. vietoje padedamas manekenas. Toliau įtariamasis paaiškino, kad žmonių nebuvo, jis sėdo ant suoliuko šalia N. Z. kėdės ir žiūrėjo į miegančią N.. Jos kūne sužalojimų, jis nematė. Jis matė, kad nuo to litrinio butelio degtinės, kurį pirko dienos metu, buvo likę kokie 100 gramų, todėl mano, kad pas N. svečiuose kažkas buvo ir ji girta miegojo. Supyko, kad N. irgi geria, galimai turi meilužį, todėl atsistojo ir nuėjo į katilinę, paėmė peilį spintelėje. Jis sėdo ant suoliuko, yra kairiarankis, peilį laikė kairėje rankoje. Sėdėdamas jis peiliu rėžė N.i per visą kaklą iš dešinės į kairę pusę (žiūrint iš jo pusės). Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamajam duotas muliažinis peilis, kurį įtariamasis paėmęs į kairę ranką, parodo kaip braukė N. Z. per kaklą. Toliau paaiškino, kad N. staiga pašoko, jis dar badė peiliu į kaklą, matė kaip ji suklupo. Peiliu jai dūrė kokius 3 ar 4 kartus į kaklo ir galvos sritį. Įtariamasis parodo kaip peiliu dūrė N. Z. į kaklą ir galvos sritį. Toliau parodo, kur ji be gyvybės ženklų gulėjo prie kėdės. Jis nuėjo į katilinę ir paslėpė peilį. Iškvietė pareigūnus ir sakė, kad grįžęs rado N. negyvą (t. 3, b. l. 17-19, 20-28).
Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. 00:09:15 val., alkotesterio patikros duomenų matyti, kad A. J. nustatytas 3.01 % prom. girtumas (t. 3, b. l. 69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1190/2024 (01) nurodoma, kad:
1. N. Z. mirė nuo durtinio-pjautinio kaklo kraujagyslių sužalojimo, sąlygojusio išorinį nukraujavimą. Tai rodo: kakle rastos dvi durtinės-pjautinės žaizdos su dešinės vidinės Jungo venos daliniu pjautiniu sužalojimu ir kairės bendrosios miego arterijos daliniu pjautiniu sužalojimu, vidaus organų mažakraujystė.
2. Aplinkos ir lavono tiesiosios žarnos temperatūros, išmatuotos N. Z. lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2024 m. rugpjūčio 25 d., 02:00 val. atitinka apie 3,5-10,5 valandų pomirtinį laikotarpį.
3. N. Z. lavono tyrimo metu rasti šie sužalojimai:
3.1. Dvi durtinės-pjautinės žaizdos kakle su dešinės vidinės Jungo venos daliniu pjautiniu sužalojimu ir kairės bendrosios miego arterijos daliniu pjautiniu sužalojimu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu, vienašmeniu, pailgos formos daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kelių minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.12 punktas).
3.2. Skydinės kremzlės kairės plokštelės pjautinis sužalojimas, antgerklio dešinio krašto pjautinis sužalojimas, stuburo kaklinės dalies C5 slankstelio pjautinis sužalojimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu daiktu. Sužalojimai padaryti iki mirties, galimai to paties įvykio metu kaip ir sužalojimai išvardinti 3.1 punkte. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1 punktas).
Odos įbrėžimai kakle, kairiame petyje, dešiniame rieše ir kairiame rieše, pjautinės žaizdos kakle ir abiejose plaštakose, durtinės-pjautinės žaizdos kairiame žande, kakle ir krūtinėje, durtinės žaizdelės krūtinėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu daiktu, Sužalojimai padaryti ne daugiau kaip 1 valandos laikotarpyje iki mirties, galimai to paties įvykio metu kaip ir sužalojimai išvardinti 3.1 punkte. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 9.1 punktas).
3.3. Skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžis galėjo būti padarytas veikiant spaudimo jėga tiesiogiai lūžio srityje arba veikiant spaudimo jėga kitose kaklo srityse. Šis sužalojimas padarytas iki mirties, galimai to paties įvykio metu kaip ir sužalojimai išvardinti 3.1 punkte. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1 punktas).
4. N. Z. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,78 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,49 % (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija atitinka sunkų girtumo laipsnį.
5. Pomirtinių sužalojimų ar griuvimui būdingų sužalojimų nerasta.
8. Daugybinės pjautinės žaizdelės abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose būdingos savigynai, rankomis dengiantis nuo žalojančio įrankio.
9. Po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo kurį laiką (maždaug 3-8 minutes) gyventi ir atlikti savarankiškus veiksmus.
10. Sužalojimai dėstosi priekiniame ir kairiame šoniniame kūno paviršiuje, žaizdos yra įvairių krypčių ir tipų, todėl vienareikšmiškai nurodyti, kokia buvo nukentėjusiosios kūno padėtis ar užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio išsidėstymas, neįmanoma. Tikėtina, kad įvykio metu tiek nukentėjusiosios, tiek užpuoliko kūno padėtys galėjo keistis.
11. Sužalojimai išvardinti 3.1 punkte galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai išvardinti 3.2 punkte galėjo būti padaryti 46 trauminiais poveikiais (15 pjautinių žaizdų ir 3 įbrėžimai plaštakose, 9 durtinių-pjautinių žaizdų kanalai veide, kakle ir krūtinėje, 2 pjautinės žaizdos kakle, 3 durtinės žaizdelės krūtinėje, 14 įbrėžimų kakle ir kairiame petyje). Sužalojimas nurodytas 3.3 punkte galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu.
12. Neatmetama galimybė, kad žaizdos padarytos daugkartiniais poveikiais tuo pačiu įrankiu, tačiau kategoriškai to teigti negalima, nes konkretaus žalojusio įrankio nustatymui tinkanti požymių visuma neužsifiksavo.
13. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu vienašmenę geležtę, stačiakampio pavidalo pentį gerai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis. Pjautinės žaizdos padarytos daikto ar įrankio pjaunančių savybių aštria briauna (ašmenimis). Durtinės žaizdos padarytos įrankio ar daikto aštriu smaigaliu.
15. N. Z. vilkėtuose drabužiuose (marškinėliuose) buvo rasta audinio defektų/pažeidimų – kai kurie iš šių pažeidimų atitinka kūne esančias žaizdas ir įbrėžimus. Tačiau Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje drabužių pažeidimų laboratorinis tyrimas neatliekamas, todėl nėra galimybės nurodyti kokiu įrankiu ar kokiu būdu šie pažeidimai buvo padaryti.
16. Kadangi lavono apžiūros įvykio vietoje metu buvo fiksuota pradinė lavoninių reiškinių stadija, tai po mirties lavono padėtis galėjo būti keičiama, nepaliekant tai įrodančių pėdsakų. Todėl, remiantis vien tik lavono tyrimo duomenimis, nėra galimybės nurodyti, ar po mirties buvo keičiama lavono padėtis (autopsijos metu lavono padėties keitimo požymių nerasta). Šiuo atveju, klausimui spręsti reikalinga tirti įvykio aplinkybes ir kitą ikiteisminio medžiagą (t. 1, b. l. 93-102, 103-104).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 63/2024 (01) nurodyta, kad N. Z. kaklo daugybinės žaizdos, jų kanaluose esantys kaklo organų ir audinių sužalojimai padaryti aštriu būdu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu vienašmenę geležtę, stačiakampio pavidalo pentį gerai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis, tikėtina peiliu. Neatmetama galimybė, kad šie N. Z. sužalojimai (pjautiniai, durtiniai, durtinai-pjautiniai) padaryti daugkartiniais poveikiais tuo pačiu įrankiu, tačiau kategoriškai to teigti negalima, nes konkretaus žalojusio įrankio nustatymui tinkanti požymių visuma neužsifiksavo. Žaizdose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, tinkami žalojusio įrankio nustatymui plačios grupinės priklausomybės lygmenyje. N. Z. kaklo daugybinės žaizdos, jų kanaluose esantys kaklo organų ir audinių sužalojimai galėjo būti padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma yra tik plačios grupinės priklausomybės lygmens, neatspindinti konkretaus žalojusio įrankio, individualios požymių visumos (t. 1, b. l. 109-117).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 466/2024(01) nurodyta: 1. N. Z. rankų nagų nuokarpose (1,2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR. tyrimą gautas N. Z. DNR profilis su 99,99999999999997% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. 2. A. J. rankų panagių turinyje (3,4 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas A. J. DNR profilis su 99,99999999999998% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. 3. Ant A. J. marškinėlių (8 mėg.), kelnių (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su N. Z. DNR profiliu su 99,99999999999997%, tikimybe. 4. Ant A. J. sodo bato (12 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas dalinis DNR profilis, kuris sutampa su N. Z. DNR profiliu su 99,999999998% tikimybe. 5. Ant A. J. sodo bato (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR. profilio tinkamo vertinimui negauta. 6. Ant peilio (5,6,7 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 149-160).
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas kameros, sumontuotos ant namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įrašo darymo metu kameros laikas fiksuojamas 2024 m. rugsėjo 6 d. 09:32:28 val., vietos laikas yra 10:07:00 val., skirtumas + 34 min. 32 sek. 2024 m. rugsėjo 24 d., trukmė nuo 20:55:54 val. iki 23:59:50 val. Per kamerą matomas tamsiu paros laiku juodai baltas fonas, prie namo esantys krūmai. 20:57:57 val. kameros laiku, 21:32:29 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve išvažiuojančio lengvojo automobilio šviesos. 21:52:41 val. kameros laiku, 22:27:13 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančio lengvojo automobilio šviesos. 21:56:55 val. kameros laiku, 22:31:27 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve išvažiuojančio lengvojo automobilio šviesos. 22:20:18 val. kameros laiku, 22:54:50 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve galimai ateinantis žmogus, kuris eina pasišviesdamas kelią. 22:41:20 val. kameros laiku, 23:15:52 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančio mikroautobuso šviesos.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas kameros, sumontuotos ant garažo, adresu (duomenys neskelbtini). Įrašo darymo metu kameros laikas sutampa su realiu laiku. 2024 m. rugpjūčio 24 d., trukmė nuo 21:16:20 val. iki 23:55:43 val. Per kamerą matomas tamsiu paros laiku juodai baltas fonas, (duomenys neskelbtini) stovintis namas, priešais namą esanti dalis teritorijos su augmenija bei kairėje pusėje už sodybos esančios įvykio vietos namo dalis. 21:54:28 val. kameros laiku matosi prie įvykio vietos namo galimai apsisukančio automobilio šviesos. 21:54:48 val. kameros laiku matosi nuo įvykio vietos namo (duomenys neskelbtini) gatve išvažiuojančio lengvojo automobilio šviesos. 22:23:30 val. kameros laiku matosi, kaip galimai namo kieme, kuriame įvyko įvykis, užsidega šviesa, kuri dega iki 23:17:05 val., kai į kiemą atvažiuoja galimai policijos automobilis ir apšviečia namą, šalia kurio buvo įvykdyta nusikalstama veika. Toje šviesoje matosi neidentifikuoti judantys šešėliai (t. 1, b. l. 132-134).
Iš 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole matyti, jog buvo apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro pavadinimais: „2024_08_24_22-47-42_1121538250“ ir „2024_08_24_23-02-14_1121538250“.
Garso įrašas 2024_08_24_22-47-42_1121538250. mp3.
BPC operatorė (toliau – O), vyras (toliau – V):
<...>V – Mano moterį nužudė, kažkas nužudė, kažkoks , O – Kokią moterį? Kas nužudė? V – Nužudė… guli visa kruvina ir viskas. Lavonas, žodžiu. O – Kur lavonas? V – Lavonas, nu! O – Kur, aš klausiu? V – (duomenys neskelbtini) . O – Na nusiraminkite, adresą pasakykite normaliai. V – Aš nežinau normaliai. O – Pone, aš juk nieko nesuprantu. Sakykite adresą, koks tai rajonas? Vilniaus? V – Taip. O – Kaimas? V – (duomenys neskelbtini). O – (duomenys neskelbtini)? V – (duomenys neskelbtini)<neina suprasti> kruvina. O – (duomenys neskelbtini)kaimas, o namo numeris? V – (duomenys neskelbtini). Čia nėra <neina suprasti> O – Pone, na nusiraminkite, aš juk nieko nesuprantu. V – Aš irgi nichuja* nesuprantu, <...>, nu, <neina suprasti> per galvą. O – Namo numerį sakykite. V – (duomenys neskelbtini), kas tau neaišku. O – Niekas man neaišku. V – (duomenys neskelbtini) kaimas (duomenys neskelbtini) <neina suprasti> kas per chuinia*, bled* <...> V – <...>, nėra gatvės pas mus, aš tau sakau! (duomenys neskelbtini), nu! Mano bobą nužudė, nu. Mano mylimąją, nu. O – Kas ją nužudė? V – Iš kur aš žinau. O – Tai iš kur žinote, kad kažkas nužudė? V – Na tai aš atėjau ir pamačiau <...> ją. O – Ji tikrai negyva? Kiek jai metų? V – Kaip ir man, (duomenys neskelbtini). O – Savo telefoną galite pasakyti? V – Ne. Jūs galite pasižiūrėti. O – Ne, aš jūsų klausiu. Telefoną savo pasakykite. V – (duomenys neskelbtini). O – Jūsų vardas ir pavardė? V – A. J.. O – Tai jūs ką tik grįžote namo? V – Taip! Ir pamačiau ją. Ją kažkoks <...>. O - Gerai, laukite.
Garso įrašas 2024_08_24_23-02-14_1121538250. mp3
BPC operatorius (toliau – O), vyras (toliau – V):
<...> V – Nu aš jau skambinau. Na bet rimtai, nu, jūs ką? Žmogų kažkas nužudė, nu tiesiog nužudė. O – Jūs skambinate iš (duomenys neskelbtini) kaimo? V – Taip. O – (duomenys neskelbtini) namas, taip? V – Taip! Nu galima . O – Informuota policija ir greitoji, laukite. V – nužudė, žmogų nužudė, kažkas, <...>. O – Laukite, informuota, jau atvažiuoja policija, laukite, nelieskite ten nieko, laukite (t. 1, b. l. 29-33).
Iš 2025 m. sausio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A15“, modelis SM-A155F/DSN, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Užėjus į „Messenger“ programėlę, matomi paskutiniai susirašinėjimai su vartotoju, pasivadinusiu „N. Z.“. Atidarius susirašinėjimą, matoma rugpjūčio 24 d. 14.25 val. gauta nuotrauka su sandėlio vaizdu, rugpjūčio 24 d. 19.43 praleistas išeinantis skambutis, išsiųsta SMS 19.46 val. su tekstu „pult na škafu v korzine, ne vykidyvaj veshi, prosba bolšaja budet“. Telefono skambučių meniu matomi rinkti numeriai 2024 m. rugpjūčio 24 d. 22.46 val. „Greitoji pagalba“, 22.47 val. „Policija“, 23:02 val. „pagalba“ du skambučiai (t. 1, b. l. 135-144).
Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas tuo metu įtariamosios O. M. mobiliojo ryšio telefonas „REDMI 10C“ su SIM kortele. Nustatyta, telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Telefoninių skambučių žurnale rastas adresatas „N. Sestra“, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus minėto adresato skambučių išklotinę, matomi šeštadienio skambučiai: 18:16 val. išeinantis skambutis, trukmė 40 min. 36 sek., įeinantis skambutis 19:07 val., trukmė 24 sek., išeinantis skambutis 19.20 val., trukmė 29 sek., sekmadienio išeinantys skambučiai be pokalbių trukmės: 01.08 val., 06.28 val., 06.32 val., 06.67 val., 13.15 val. Telefono ekrane matoma programėlė „Bolt“. Ją įjungus, einama į keliones, tarp kurių rasta kelionė 2024 m. rugpjūčio 24 d. 19.04 val. (duomenys neskelbtini)., suma 13,20 Eur. Tarp SMS žinučių rastos žinutės numerio 1424, šeštadienio 21,23 val. su tekstu: „iki 25 min atvyks TOYOTA (duomenys neskelbtini). Kaina apie 13,80 Eur. Pinigai per ETRANSPORT aplikacija“. Informacija ir kvitas: https://et.etransport.lt/ydqC5woxpz. Paspaudus nuorodą matomas ETRANSPORT kvitas: „12,47 km, 16 min., 2024 m. rugpjūčio 24 d., kelionė 21:54 val. iš (duomenys neskelbtini)., 22:11 val., (duomenys neskelbtini), paslaugos kaina 13,16 Eur. Aptarnavo V. G., dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“. (t. 2, b. l. 141-151).
2024 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime „Dėl telefono numerio išklotinės analizės“ nurodyta, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklausė mirusiajai N. Z.. Laikotarpiu nuo 2024-08-24 00:36 val. iki 09:06 val., užfiksuoti prisijungimai prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (0106E0B; 0BDE; 0104D34; 2BDC; 010D0C; 2BDC) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius ir Gamyklos g. 16, Salininkai, apimančioje N. Z. gyvenamosios vietos teritoriją-zoną. 09:07 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (75 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. M.), mobiliųjų bokštų (1,06E+37) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. <...> 14:22 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (27 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. J.), mobiliųjų bokštų (0104D34) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Gamyklos g. 16, Salininkai. 14:34 val. užfiksuoti prisijungimai prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (4,90E+08) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. 15:12 val. užfiksuotas įeinantis praleistas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. J.), mobiliųjų bokštų (1,06E+17) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. <...> Laikotarpiu nuo 16:28 val. iki 17:54 val. užfiksuoti prisijungimai prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (0BDE; 1,06E+35) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius, apimančioje N. Z. gyvenamosios vietos teritoriją. <...> 17:58 val. užfiksuotas išeinantis skambutis (329 sek. trukmės) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. M.), mobiliųjų bokštų (130:32:00) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. 18:03 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (485 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso Z. S.), mobiliųjų bokštų (130:32:00) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. 18:16 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (2438 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. M.), mobiliųjų bokštų (0BDE) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. Laikotarpiu nuo 18:57 val. iki 19:07 val., užfiksuoti prisijungimai prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (130:32:00) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. 19:07 val. užfiksuotas išeinantis skambutis (24 sek. trukmės) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. M.), mobiliųjų bokštų (129:41:00) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. 19:20 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (29 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso O. M.), mobiliųjų bokštų (4,90E+06) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius. Laikotarpiu nuo 19:26 val. iki 23:29 val., užfiksuoti prisijungimai tik prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (0BDE) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Avinėlių g., Vilnius (t. 2, b. l. 109-111).
Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono numerio išklotinės analizės“ matyti, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad telefono numeris priklauso įtariamajam A. J.. Telefono numeris veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono numeris laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. 00:41 val. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. 17:55 val., veikė mobiliųjų bokštų (9C68C91; A52D; 9ED7E93; 9C68C01; B87; 9ED7E93) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Baltosios Vokės g. 58, Juodšiliai; Avinėlių g., Vilnius, apimančioje A. J. gyvenamosios vietos teritoriją. Laikotarpiu nuo 18:01 val. iki 18:38 val., veikė mobiliųjų bokštų (927F841; 927F393; 9C40A23) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Rudaminos k., Vilniaus raj.; Uosių Sodų 29-oji g. 33, Vilnius; Lyglaukių g., Srovės g., Vilnius. Laikotarpiu nuo 19:15 val. iki 21:12 val., veikė mobiliųjų bokštų (9DBEE02; 9C40F23; 93FA221) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu A. Juozapavičiaus g. 9; Gedimino pr. 7; Rinktinės g. 2; Tyzenhauzų g. 10, Vilnius. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. 21:57 val. iki 23:47 val., veikė mobiliųjų bokštų (A52D; 9C68C91; 9ED7E93) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Baltosios Vokės g. 52; 62, Juodšilių k., Vilniaus raj., apimančioje A. J. gyvenamosios vietos teritoriją-zoną. <...> 20:52 val. užfiksuotas prisijungimas prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (93FA221) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Rinktinės g. 2, Vilnius. 21:57 val. užfiksuotas prisijungimas prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (A52D) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Baltosios Vokės g. 62, Juodšilių k., Vilniaus raj. 22:22 val. užfiksuotas prisijungimas prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (9ED7E93) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Didžiasalis. 22:47 val. užfiksuotas išeinantis skambutis į tel. Nr. 112 (BPC), mobiliųjų bokštų (9ED7E93) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Didžiasalis. Laikotarpiu nuo 22:51 val. iki 23:47 val., užfiksuoti prisijungimai prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (9ED7E93; 9C68C91) veikimo teritorijoje, esančioje adresu Baltosios Vokės g. 52, Juodšiliai (t. 2, b. l. 112-114).
Iš 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo „Dėl aplinkybių, nustatytų PRĮR (policijos registruojamų įvykių registre)“ matyti, jog buvo patikrinti Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) įvykiai ir nustatyta, kad:
2022 m. birželio 4 d.14.21 val., buvo gautas pranešimas ROIK Nr. 0122000325157, kurio klasifikacija „Smurtas artimoje aplinkoje“, įvykio kategorija „B“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini)., pranešėjos N. Z. sugyventinis A. J. namuose triukšmauja. Į įvykį atvykusiems pirmiems policijos pareigūnams, N. Z. paaiškino, jog su sugyventiniu A. J.. kartu gyvena apie 10 metų, yra sugyventiniai. Moteris taip pat paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl pastarosios dažno alkoholio vartojimo. Abu asmenys įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivūs, fizinis smurtas naudotas nebuvo. A. J. įvykio metu išlaužė medines duris, kadangi buvo užstrigusi spyna. Dėl išlaužtų durų N. Z. pretenzijų A. J. neturėjo.
2023 m. sausio 31 d. 12.20 val., buvo gautas pranešimas, kurio klasifikacija „Smurtas artimoje aplinkoje“, įvykio kategorija „B“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini)., pranešėjos N. Z. sugyventinis A. J. apie mėnesį laiko vartojo alkoholinius gėrimus, kuriam įvykio metu buvo sutrikusi psichika, grasino užmušti pranešėją. Į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitiko pranešėja N. Z., kuri paaiškino, kad policijos nekvietė, o kvietė tik greitosios pagalbos medikus, pati būdama akivaizdžiai neblaivi. Pasak moters, jos sugyventinis A. J. jau visą mėnesį, be sustojimo, vartoja alkoholinius gėrimus ir jam prasidėjo „balti arkliai“, kelia triukšmą, šaukia, jog visus „papjaus“. Policijos pareigūnams užėjus į namą, ant lovos sėdėjo A. J., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Bendraujant su A. J., jis vis kartodavo frazę „Aš noriu visus papjaut“. Paklausus asmens, kodėl šis nori tai padaryti, jis atsakydavo „nežinau, man bloga, išvežkite mane“. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikų brigada išvežė vyrą į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pranešėja jokių pretenzijų neturėjo, fizinio skausmo nepatyrė. Vėliau, pakartotinai atvykus minėtu adresu, buvo bendrauta su pranešėja ir A. J., smurto požymių nenustatyta.
2023 m. vasario 13 d. 09.44 val., buvo gautas pranešimas, kurio klasifikacija „Pagalba specialiosioms tarnyboms“, įvykio kategorija „B“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini)., greitosios medicinos pagalbos medikai prašo policijos pareigūnų pagalbos, kadangi vyksta pas akivaizdžiai neblaivų ir agresyviai nusiteikusį asmenį, kuris grasina sau ir žmonai. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko A. J., kuris paaiškino, jog po 2 mėnesių alkoholinių gėrimų vartojimo, nebegali savarankiškai sustoti tai daryti, ir blogai jaučiasi. Su greitosios medicinos pagalbos medikų brigada asmuo buvo pristatytas į RVUL detoksikacijai.
2023 m. kovo 7 d. 22.25 val., buvo gautas pranešima, kurio klasifikacija „Nusikaltimai asmeniui dabar“, įvykio kategorija „A“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas A. J., būdamas neblaivus nurodė, jog nori žudyti žmones, nes pas jį neatvyksta greitosios pagalbos medikai. Atvykusius į įvykio vietą policijos pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas A. J., kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo paaiškino, kad jau ilgą laiką vartoja alkoholinius gėrimus ir negali savarankiškai sustoti, blogai jaučiasi. Atvykusi medikų brigada apžiūrėjo pranešėją ir paaiškino, jog jam skubi medicininė pagalba nereikalinga. Taip pat paaiškino, kad asmuo turi savarankiškai kreiptis į šeimos gydytoją. A. J. grįžo namo ilsėtis ir pasakė, jog rytojaus dieną kreipsis į šeimos gydytoją.
2024 m. sausio 9 d. 21.29 val., buvo gautas pranešimas, kurio klasifikacija „Pagalba specialiosioms tarnyboms“, įvykio kategorija „B“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini)., greitosios medicinos pagalbos medikai prašo pagalbos, kadangi vyksta pas agresyviai nusiteikusį pacientą. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, buvo nustatyta, kad informacija nepasitvirtino. Namuose buvo asmuo A. J. ir moteris N. Z., abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Moteris iškvietė GMP vyrui, neva jis norėjo nusižudyti, tačiau suicidinių minčių jis neturi. Medikai apžiūrėjo A. J. ir nusprendė, kad jam pagalba nėra reikalinga.
2024 m. sausio 21 d. 04.02 val., buvo gautas pranešimas, kurio klasifikacija „Pavojus gyvybei“, įvykio kategorija „A“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo A. J. sugyventinei N. Z. suicidinės mintys. Moteris turi paruošusi peilį ir kirvį. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad po greitosios medicinos pagalbos medikų brigados apžiūros, N. Z. gyvybei pavojaus nėra, jai pagalba buvo suteikta vietoje.
2024 m. sausio 23 d. 19.54 val., buvo gautas pranešimas, kurio klasifikacija „Smurtas artimoje aplinkoje“, įvykio kategorija „B“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini)., pranešėjas teigia, kad jo žmona grasino jį nužudyti. Skambučio metu moteris guli ant grindų, buvo nukritusi, tačiau yra sąmoninga, po alkoholio vartojimo. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai rado pranešėją A. J., kuriam buvo nustatytas 2.53 prom. girtumas. N. Z. buvo nustatytas 3.68 prom. girtumas. Greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo abu asmenis ir nurodė, jog pagalba jiems nereikalinga. A. J. paaiškino, kad jis ir žmona vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje vėliau jie alkoholiniais gėrimais nebepasidalino. Anot A. J., alkoholinių gėrimų buvo likę nedaug, tačiau jų norėjo tiek jis pats, tiek jo sugyventinė, ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. N. Z. supyko ant A. J., jog pastarasis išgėrė paskutinį alkoholinio gėrimo lašą, ir pasakė jam, jog jį užmuš. A. J. paaiškino, jog iškvietė policijos pareigūnus, nes jam nusibodo klausyti nuolatinių N. Z. kaltinimų dėl alkoholinių gėrimų. Pretenzijų asmenys vienas kitam neturėjo, fizinis smurtas naudotas nebuvo.
2024 m. rugpjūčio 24 d. 16.50 val., buvo gautas pranešimas, kurio klasifikacija „Smurtas artimoje aplinkoje“, įvykio kategorija „B“, kuriame nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja N. Z. konfliktuoja su sugyventiniu A. J., kuris yra neblaivus, aršus, atėmė iš jos telefoną, neina iš namų. Pranešėja skambina iš kaimynės telefono numerio. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko N. Z. ir jos sugyventinis A. J.. Į minėtą adresą, pas šiuo asmenis policijos pareigūnai vyksta ne pirmą kartą. N. Z. paaiškino, jog jos sugyventinis A. J. kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, grasina jai ir nuo jos neatstoja. Moteris nebesijautė saugi būdama namuose, nurodė, jog įvykio dieną A. J. iš jos atėmė telefoną, planšetinį kompiuterį ir televizoriaus pultelį. Atvykus policijos pareigūnams, vyras rankoje laikė degtinės butelį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Pabendravus su A. J., jis atidavė N. Z. visus jos aukščiau išvardintus daiktus. Pas A. J. policija vyko ne vieną kartą ir visus kartus A. J. bei N. Z. susitaikydavo, taip pat N. Z. leisdavo vyrui dar vieną naktį pernakvoti jos namuose, o sekančią dieną vyras turėdavo išeiti iš jos namų, tačiau jis niekur neišeidavo. A. J. paaiškino, kad neturi, kur eiti. Jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Vyrui buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. N. Z. buvo nustatytas 1,13 girtumas. Dėl šio įvykio A. J. buvo išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis. Vyras pasiėmė su savimi būtiniausius daiktus ir buvo nuvežtas į Vilniaus miesto nakvynės namus, adresu Tilto g. 19, Vilnius (t. 3, b. l. 94-99).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies, nesutikdamas su jam inkriminuojamų nukentėjusiajai N. Z. suduotų smūgių skaičiumi, teigia, jog sudavė tik 8 smūgius.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatytos esminės faktinės bylos aplinkybės, t. y. kad kaltinamasis tyčia miegančiai ir nuo alkoholio apsvaigusiai savo sugyventinei N. Z. sudavė peiliu į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo durtinio-pjautinio kaklo kraujagyslių sužalojimo, sąlygojusio išorinį nukraujavimą, nukentėjusioji N. Z. mirė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., po to, kai policijos pareigūnų buvo išvežtas ir patalpintas nakvynės namuose, jis, nusipirkęs butelį degtinės, iš nakvynės namų išėjo, grįžo į namus (duomenys neskelbtini) k. apie 22.30 val. Pavėsinėje pamatė miegančią sugyventinę N. Z., prie jos pasėdėjo, po to, nuėjęs į katilinę, paėmė iš ten peilį. Ant N. Z. kūno sužalojimų nebuvo. Grįžęs prie miegančios sugyventinės, kurį laiką pabuvo, po to, nežino kas jam užėjo, peiliu rėžė N. per visą kaklą iš dešinės į kairę pusė. Pamatė kraują, N. kaip ir pašoko, po to staiga suklupo ant žemės, sąmonės nebuvo atgavusi. Peiliu jai dūrė 3-4 kartus (t. 2, b. l. 184-186). 2025 m. rugpjūčio 25 d. surašytame prisipažinime A. J. nurodė, jog prisipažįsta, kad nužudė savo sugyventinę. Pavėsinėje rado miegančią sugyventinę ir smogė per gerklę, paskui daug kartų smogė iš viršaus į kaklą. Po to iškvietė policiją (t. 2, b. l. 187-189). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai jis grįžo iš nakvynės namų apie 22.30 val., N. Z. miegojo pavėsinėje ant grindų, gulėjo ant dešinio šono, sunkiai kvėpavo. Jis atsisėdo ant suoliuko, N. Z. gulėjo galva prie jo kojų. Jis, žiūrėdamas į ją, prisiminė visas skriaudas. Neprisimena iš kur paėmė peilį, kurį rodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Prisimena, kad buvo katilinėje, sėdėjo apie 15 minučių, galvojo apie jų santykius. Peilį įprastai laikė katilinėje. Gal iš ten ir paėmė, neprisimena. Paėmęs peilį, sėdėjo pavėsinėje ant suoliuko. Po to, dešine ranka pakėlė N. Z. galvą, o kairėje rankoje laikė peilį geležte į išorę, juo braukė N. Z. per kaklą. Po to, kai braukė, ji pašoko, sėdo ant sėdmenų ir tuomet jis peiliu dūrė jai į kaklo-peties sritį. Dūrė daug kartų, negali pasakyti kiek. Po to, kai pamatė, kad N. Z. negyva, ją paliko pavėsinėje (t. 3, b. l. 5-6). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis taip pat parodė, kad, paėmęs peilį, grįžo į pavėsinę, atsisėdo ant suoliuko, yra kairiarankis, peilį laikė kairėje rankoje. Sėdėdamas peiliu rėžė N. Z. per visą kaklą iš dešinės į kairę pusę. N. staiga pašoko, jis dar badė peiliu į kaklą, matė kaip ji suklupo. Peiliu jai dūrė kokius 3 ar 4 kartus į kaklo ir galvos sritį (t. 3, b. l. 17-19, 20-28).
Kaltinamojo kaltę dėl sugyventinės N. Z. nužudymo patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja O. M. parodė, jog įvykio dieną pas N. Z. atvažiavo apie 19.30 val., vartojo alkoholį. Apie 22 val. N. Z. užmigo, ji ją apklojo ir, išsikvietusi taksi, išvažiavo namo. Jai su N. Z. esant pavėsinėje niekas nebuvo užėjęs. Prieš jai išvažiuojant, ant N. Z. kūno jokių sužalojimų nebuvo. Į savo namus taksi automobiliu ji grįžo apie 22.15-22.20 val. (t. 4, b. l. 64-65). Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis į namus (duomenys neskelbtini) k. grįžo apie 22.30 val. Liudytojas V. G., kuris vežė O. M. iš (duomenys neskelbtini) k. parodė, jog į iškvietimą (duomenys neskelbtini) k. atvyko apie 21.20 val. (t. 4, b. l. 92-104). Iš O. M. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad programėlėje „Bolt“ kelionės 2024 m. rugpjūčio 24 d. į (duomenys neskelbtini) k. laikas nurodytas 19.04 val., 2024 m. rugpjūčio 24 d., kelionės iš (duomenys neskelbtini) k. laikas nurodytas 21:54 val. 21:54 val. kliento pristatymo į (duomenys neskelbtini), laikas – 21:54 val. (t. 2, b. l. 141-151).
Iš minėtų duomenų matyti, kad liudytoja O. M. iš N. Z. namų išvažiavo 21:54 val. Vaizdo įraše, kuris buvo užfiksuotas kameros, sumontuotos ant namo, adresu (duomenys neskelbtini). matosi, kad 21:52 val. kameros laiku, 22:27 val. vietos laiku, matyti (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančio lengvojo automobilio šviesos. 21:56 val. kameros laiku, 22:31 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve išvažiuojančio lengvojo automobilio šviesos. 22:20 val. kameros laiku, 22:54 val. vietos laiku, matosi (duomenys neskelbtini) gatve galimai ateinantis žmogus, kuris eina pasišviesdamas kelią (t. 1, b. l. 132-134). Taigi vaizdo įrašas atitinka kaltinamojo parodymus, jog jis ėjo namo pasišviesdamas kelią telefono prožektoriumi. Iš kito vaizdo įrašo, užfiksuoto kameros, sumontuotos ant garažo, 22:23 val. kameros laiku matosi, kaip galimai namo kieme, kuriame įvyko įvykis, užsidega šviesa, kuri dega iki 23:17:05 val., kai į kiemą atvažiuoja galimai policijos automobilis ir apšviečia namą, šalia kurio buvo įvykdyta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 132-134). Iš kaltinamajam priklausančio telefono, Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės matosi, kad 20:52 val. užfiksuotas prisijungimas prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (93FA221) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Rinktinės g. 2, Vilnius, o 21:57 val. užfiksuotas prisijungimas prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (A52D) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Baltosios Vokės g. 62, Juodšilių k., Vilniaus raj. 22:22 val. užfiksuotas prisijungimas prie mobiliųjų duomenų, mobiliųjų bokštų (9ED7E93) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu Didžiasalis. 22:47 val. užfiksuotas išeinantis skambutis Bendrajam pagalbos centrui į tel. Nr. 112 (t. 2, b. l. 112-114). Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai patvirtina, kad pirmas skambutis BPC buvo 2024 m. rugpjūčio 24 d. 22:47, antras skambutis – 23:02. Su operatore kalbantis vyras sako, kad jo moterį kažkas nužudė, visa kruvina, prisistato, kad skambina A. J. (t. 1. 29-33).
Kaip matyti iš liudytojų L ir T. S. parodymų, tuo metu, kai N. Z. įvykio dieną apie 16-17 val. buvo pas juos atėjusi paprašyti telefono paskambinti policijai, ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo, ji niekuo nesiskundė. Liudytoja O. M., prieš pat įvykį bendravusi su N. Z., taip pat nurodė, jog ji nebuvo sužalota, kitų asmenų įvykio vietoje iki jai išvažiuojant nebuvo (t. 4, b. l. 63-72, 92-104). Specialisto išvadoje Nr. MK 63/2024 (01) nurodoma, kad N. Z. kaklo daugybinės žaizdos, jų kanaluose esantys kaklo organų ir audinių sužalojimai padaryti aštriu būdu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu vienašmenę geležtę, stačiakampio pavidalo pentį gerai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis, tikėtina peiliu (t. 1, b. l. 109-117). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1190/2024, kurioje nurodyta, kad N. Z. mirė nuo durtinio-pjautinio kaklo kraujagyslių sužalojimo, sąlygojusio išorinį nukraujavimą. Į tai nurodo kakle rastos dvi durtinės-pjautinės žaizdos su dešinės vidinės Jungo venos daliniu pjautiniu sužalojimu ir kairės bendrosios miego arterijos daliniu pjautiniu sužalojimu, vidaus organų mažakraujystė (t. 1, b. l. 93-102, 103-104).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. parodė, kad sudavė N. Z. ne 48 smūgius, kaip nurodoma kaltinime, o 8 smūgius, nurodydamas, kad prieš iškviesdamas policiją, jis nukentėjusiąją apžiūrėjo. Jei būtų sudavęs tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, tai būtų jis pats visas kruvinas (t. 4, b. l. 70). Taip pat nurodė, kad suskaičiavo smūgius – du smūgiai buvo į kaklo sritį, petyje buvo didelė skylė ir, kad greičiausiai daug buvo smūgių (t. 4, b. l. 70-71). 2024 m. rugpjūčio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. J. parodė, kaip braukė N. Z. per kaklą, parodydamas, kad N. Z. staiga pašoko, jis dar badė peiliu į kaklą, matė kaip ji suklupo. Peiliu jai dūrė kokius 3 ar 4 kartus į kaklo ir galvos sritį (t. 3, b. l. 18). Taigi nors kaltinamasis nesutinka su nurodytu smūgių kiekiu, tačiau pats nurodė, kad galėjo būti daug smūgių.
Visų pirma, vertinant faktines aplinkybes dėl suduotų smūgių skaičiaus, reikšminga Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1190/2024 (01), kurioje nurodoma, kad N. Z. buvo padaryti sužalojimai: dvi durtinės-pjautinės žaizdos kakle su dešinės vidinės Jungo venos daliniu pjautiniu sužalojimu ir kairės bendrosios miego arterijos daliniu pjautiniu sužalojimu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu, vienašmeniu, pailgos formos daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kelių minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (3.1. punktas); skydinės kremzlės kairės plokštelės pjautinis sužalojimas, antgerklio dešinio krašto pjautinis sužalojimas, stuburo kaklinės dalies C5 slankstelio pjautinis sužalojimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu daiktu. Sužalojimai padaryti iki mirties, galimai to paties įvykio metu kaip ir sužalojimai išvardinti 3.1 punkte. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (3.2. punktas); Odos įbrėžimai kakle, kairiame petyje, dešiniame rieše ir kairiame rieše, pjautinės žaizdos kakle ir abiejose plaštakose, durtinės-pjautinės žaizdos kairiame žande, kakle ir krūtinėje, durtinės žaizdelės krūtinėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su aštriu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Toliau specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimai išvardinti 3.1 punkte galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai išvardinti 3.2 punkte galėjo būti padaryti 46 trauminiais poveikiais (15 pjautinių žaizdų ir 3 įbrėžimai plaštakose, 9 durtinių-pjautinių žaizdų kanalai veide, kakle ir krūtinėje, 2 pjautinės žaizdos kakle, 3 durtinės žaizdelės krūtinėje, 14 įbrėžimų kakle ir kairiame petyje). Sužalojimas nurodytas 3.3 punkte galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 93-102, 103-104). Taigi, kaip matyti iš minėtos specialisto išvados dalies, 3.2 punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 46 trauminiais poveikiais, tačiau specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog 46 trauminiai poveikiai tai yra 46 kartus peiliu suduoti smūgiai. Kaip matyti iš nurodomų trauminių poveikių detalizavimo, padaryta 15 pjautinių žaizdų ir 3 įbrėžimai plaštakose, o kaip nurodoma specialisto išvadoje, daugybinės pjautinės žaizdelės abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose būdingos savigynai, rankomis dengiantis nuo žalojančio įrankio. Po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo kurį laiką (maždaug 3-8 minutes) gyventi ir atlikti savarankiškus veiksmus (t. 1, b. l. 97). Taigi nors kaltinamasis A. J. nurodo, jog sudavė nukentėjusiajai tik 8 smūgius, tačiau pats nurodė, kad galėjo būti daug smūgių suduotų peiliu, be to, kaip minėta, specialisto išvadoje nustatyta, kad kai kurie sužalojimai yra būdingi savigynai, po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo kurį laiką (maždaug 3-8 minutes) gyventi ir atlikti savarankiškus veiksmus dėl to, ką patvirtina ir minėta specialisto išvada, gynėsi nuo smūgių dengdamasi rankomis, todėl sužalojimai padaryti rankose. Šie sužalojimai taip pat padaryti kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad N. Z. iki įvykio nebuvo sužalota, daroma išvada, jog visus specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis A. J.. Visgi, sprendžiant ar nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė 46 smūgius, kurie siejami su specialisto išvados 3.2 punkte nurodytais nustatytais 46 trauminiais poveikiais, aktualus nustatytų trauminių poveikių pobūdis. Specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimai išvardinti 3.2 punkte galėjo būti padaryti 46 trauminiais poveikiais (15 pjautinių žaizdų ir 3 įbrėžimai plaštakose, 9 durtinių-pjautinių žaizdų kanalai veide, kakle ir krūtinėje, 2 pjautinės žaizdos kakle, 3 durtinės žaizdelės krūtinėje, 14 įbrėžimų kakle ir kairiame petyje). Kaip matyti, nukentėjusiajai padarytos ne tik durinės-pjautinės žaizdos, bet ir įbrėžimai, kurie kiekvienas įvardijamas kaip atskiras trauminis poveikis, tačiau byloje nenustatyta, jog kiekvienas iš įbrėžimų padarytas atskiru smūgiu peiliu. Kaip matyti iš specialisto išvadų, jas vertinant kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusiajai ginantis nuo smūgių, vieno smūgio metu galėjo būti padaryti keli trauminiai poveikiai, todėl nėra pagrindo visus nustatytus trauminius poveikius vertinti kaip sužalojimus, padarytus 46 smūgiais.
Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, o jas turi patvirtinti konkretūs teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Vertinant kaltinamojo parodymus, taip pat specialisto išvadoje nurodomų N. Z. padarytų sužalojimų pobūdį, aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog N. Z. specialisto išvados 3.2. punkte nurodyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau nei 16 smūgių peiliu. Nagrinėjamu atveju, tikslus smūgių skaičius nenustatytas.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo aiškinamasi kaltinamojo ir N. Z. bendro gyvenimo aplinkybės, jų tarpusavio santykiai, konfliktai bei įvykiai, jų priežastys. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis išgėręs alkoholio, būdavo agresyvus, konfliktuodavo, buvo pavydus dėl N. Z. tarpusavio santykių su draugu O. F.. Tačiau kaip matyti iš liudytojų nužudytosios sesers Z. S., puseserės O. M., kurios dažnai su nukentėjusiąja bendraudavo, parodymų, liudytojų kaimynų L. ir T. S., R. O., J. R., draugės V. B., taip pat liudytojo O. F., su kuriuo N. Z. buvo seniai pažįstama ir pakankamai dažnai bendravo, parodymų, jie nenurodė, jog būtų matę ar girdėję, kad A. J. prieš N. Z. naudoja fizinį smurtą ar ji būtų buvusi sumušta (t. 4, b. l. 63-66). Liudytojas O. F. parodė, kad jis su N. Z. buvo tik seni draugai, artimų santykių su N. Z. nepalaikė, todėl A. J. nepagrįstai kaltina N. Z. neištikimybe. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, jog buvo patikrinti Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) įvykiai ir nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini), būdavo kviečiami policijos pareigūnai, kuriuos kviesdavo tiek kaltinamasis, tiek N. Z., taip pat ir Greitoji medicinos pagalba tiek dėl kaltinamojo, tiek dėl nukentėjusiosios. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji būdavo neblaivūs (t. 3, b. l. 94-99).
Išvada apie tyčios turinį darytina atsižvelgiant į smurto pobūdį (intensyvus, per trumpą laiko tarpą), sužalojimų pobūdį (suduodant smūgius peiliu), lokalizaciją (gyvybiškai svarbios vietos – kaklas, krūtinė), įrankius (peilis), tarpusavio santykius (kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai), kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimą (vartojo alkoholį) ir po jo (iškvietė pagalbą, tačiau iš pradžių apžiūrėjo kūną).
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, prieš žuvusiąją pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kūno vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J., naudodamas smurtą, suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusioji gali mirti ir norėjo N. Z. atimti gyvybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų – smūgių sudavimo peiliu į kaklą N. Z. bei jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis A. J. yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tai patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-333/2024, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam A. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 146).
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Šiuo atveju, kaltinamasis A. J. sudavė smūgius peiliu N. Z., kai ji miegojo, dėl to buvo bejėgiškos būklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015).
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji N. Z. nužudymo metu buvo bejėgiškos būklės, nes ji miegojo bei buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. M. parodė, kad prieš jai atvažiuojant N. Z. buvo išgėrusi brendžio su kola. Jos dviese suvartojo ne pilną 0,5 l. degtinės. Jos šnekėjosi ir po to ji pamatė, kad N. nori miegoti, išsikvietė taksi. Apie 22 val. atvažiavo taksi, ji N. apklojo ir išvažiavo (t. 4, b. l. 68). Kaltinamojo A. J. parodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji N. Z. buvo bejėgiškos būklės bei tai, kad kaltinamasis suprato, jog nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad <...> pamatė N. miegančią ant grindų <...>. Jis su ja pabuvo, nežino kiek, ilgai. Bandė patriukšmauti, galvojo, kad ji atsibus, ji nepabudo <...> (t. 4, b. l. 70). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad N. Z. sėdėjo ant plytelių, pradėjo ją žadinti už galvos. Ant stalo buvo padėtas tuščias litro talpos degtinės butelis. Pradėjo ją žadinti, sakė „atsikelk, nes peršalsi“, bandė ją išbudinti (t. 2, b. l. 196). 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio apžiūrios protokole buvo užfiksuota, kad ant stalo buvo stiklinis butelis „Gradus grain vodka“ (t. 1, b. l. 34). Be to, specialisto išvadoje Nr. M 1190/2024 nustatyta, kad N. Z. kraujyje nustatyta mažiausia 2,78 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 3,49 promilės etilo alkoholio. (t. 1, b. l. 97) Taigi kaltinamasis A. J. suprato, kad nukentėjusioji miega ir jos neprikėlė net paties kaltinamojo sukeltas triukšmas bei veiksmai, siekiant nukentėjusiąją pažadinti. Todėl kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Byloje nustatyta, dėl to ginčo nekilo, jog A. J. ir N. Z. kartu gyveno apie 13 metų. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad su N. Z. kartu gyveno apie 13 metų. Per tuos 13 metų buitimi rūpinosi abu (t. 2, b. l. 196). Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad A. J. gyveno kartu su mama N. Z.. Kažkurį laiką ir jis (A. Z.) gyveno kartu su jais iki 2013 m. (t. 4, b. l. 36). Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2011 m. ji išvažiavo gyventi į kitą šalį ir tais pačiais metais mama susipažino su A. J. (t. 4, b. l. 37). Nukentėjusiosios ir kaltinamojo gyvenimo kartu aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji Z. S., liudytojai O. M., L. ir T. S., R. O., J. R. V. B., O. F.. Taigi byloje nustatyta, kad A. J. ir N. Z. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, juos siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius. Todėl kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nužudė savo šeimos narį.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kankindamas ar itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011 ir kt.).
Specialisto išvadoje Nr. M 1190/2024 nurodyta, kad N. Z. mirė nuo durtinio-pjautinio kaklo kraujagyslių sužalojimo, sąlygojusio nukraujavimą. Nustatyta, kad N. Z. peiliu iš viso padaryti 49 trauminiai poveikiai kakle, veide, petyje, rieše, abejose plaštakose (t. 1, b. l. 97). Nors dalis padarytų sužalojimų vertinai kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dalis kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaltinamojo veiksmai atlikti per trumpą laiko tarpą, panaudojant peilį, smūgiai suduoti į žmogui gyvybiškai svarbias kūno vietas, daugiausiai – kaklą. Kaltinamojo itin žiauraus nužudymo suvokimą rodo ir tai, kad, kaip matyti iš jo paties parodymų, jis dešine ranka pakėlė N. Z. galvą, o kairėje rankoje laikė peilį geležte į braukė N. Z. per kaklą. Po to, kai braukė, ji pašoko, sėdo ant sėdmenų ir tuomet jis peiliu dūrė jai į kaklo-peties sritį (t. 3, b. l. 5-6). Specialisto išvadoje nurodyta, kad po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo kurį laiką – maždaug 3-8 minutes gyventi ir atlikti savarankiškus veiksmus. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamajam sudavus smūgį nuketėjusiajai į kaklą, ji atsibudo, ir gynėsi nuo jai toliau suduodamų smūgių, ką patvirtina nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kuomet ji dar bandė gintis nuo kaltinamojo suduodamų smūgių. Todėl kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes jis itin žiauriai nužudė žmogų.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. J., teismas atsižvelgia į tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. A. J. anksčiau teistas vieną kartą (t. 3, b. l. 113-116) baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 110).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagrindo pripažinti lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, nėra. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Kaip matyti iš kaltinamojo A. J. parodymų kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nesutinka su suduotų smūgių skaičiumi. Parodė, kad nežino kaip vertina savo veiksmus. Dėl civilinių ieškinių nurodė, kad jie turėtų būti išspręsti teismo nuožiūra (t. 4, b. l. 70). Kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė. Todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia pripažintina aplinkybė, kad A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam A. J. 2024 m. rugpjūčio 25 d. 0.09 val. nustatytas 3,01 promilės girtumas (t. 3, b. l. 69). Be to ir pats kaltinamasis neneigia, kad prieš įvykį vartojo alkoholį ir buvo neblaivus (t. 4, b. l. 71).
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato vien laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, ir 6 punktuose, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. J. laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas A. J. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina nepakeista, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės atlikimo laiką A. J. įskaitytinas laikas, jo išbūtas esant laikinai sulaikytu bei suimtu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusieji A. Z. ir D. Z. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiojo A. Z. naudai priteisti 3161,53 Eur, nukentėjusiosios D. Z. naudai – 3035,6 Eur turtinei žalai atlyginti bei priteisti kiekvienam po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl motinos laidotuvių patyrė išlaidas – mokėjo už šarvojimo salės nuomą, mirusiosios paėmimą, transportavimą ir laikymą, mirusiosios kremavimą bei kitas su mirusiosios laidojimu sietinas paslaugas, urnos, kryžiaus ir kitų palaidojimui skirtų reikmenų įsigijimą, viso – 1446 Eur. Laidotuvių išlaidoms, kapo vietos paruošimui nukentėjusieji patyrė 190 Eur išlaidas. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo atvykti į Lietuvos Respubliką sužinojus apie motinos N. Z. nužudymą. Dėl kelionės į Lietuvą A. Z. patyrė 419,62 Eur išlaidas, šios išlaidos patirtos perkant lėktuvo bilietus, taip pat 125,93 Eur išlaidas dėl automobilio parkavimo oro uoste. Nukentėjusioji D. Z. dėl kelionės į Lietuvą patyrė 419,62 Eur išlaidas perkant lėktuvo bilietus. 2025 m. kovo 22 d. sudarė kapavietės sutvarkymo sutartį ir nurodo, kad kiekvienas patyrė po 1439,50 Eur išlaidų. Nukentėjusieji gyvena ne Lietuvos Respublikoje, todėl palikimo tvarkymui išdavė įgaliojimą asmeniui, kuris tvarko su palikimu susijusius aspektus, dėl to nukentėjusieji patyrė po 300 Eur išlaidų bei po 65,6 Eur buvo sumokėta už notaro paslaugas, po 63,56 Eur už VĮ „Registrų centro“ pažymų išdavimą ir palikimo įregistravimą. Kaltinamojo A. J. veiksmais jiems buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala. Dėl motinos nužudymo jie patyrė didžiulį stresą, nerimą ir įtampą, nes nukentėjusieji neteko itin artimo žmogaus – mamos. Jų santykiai su motina buvo geri ir draugiški. Nors gyveno užsienyje, bet nuolat palaikydavo ryšį, žinodavo apie svarbiausius vienas kito gyvenimo įvykius. Nukentėjusioji D. Z. patyrė dar didesnius išgyvenimus, nes kai sužinojo apie motinos nužudymą, laukėsi. Bijojo, kad dėl išgyvenimų, patiriamo streso gali netekti vaikelio arba pagimdyti anksčiau laiko. Jos vaikas gimė trimis savaitėmis anksčiau, dėl ko jis atsidūrė reanimacijoje. Nukentėjusioji išgyvena netektį ir turi būti ramstis ir paguoda savo vaikams, kurie neteko močiutės. Nukentėjusiajai, gimus sūnui labai trūksta motinos palaikymo, nuolat liūdi, nenori nieko veikti, tokia būsena slopina jos energingumą ir aktyvumą, trukdo kasdieniniam gyvenimui (t. 4, b. l. 53-59)
Sprendžiant dėl turtinės žalos, susijusios su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006 ir kt.).
Taigi tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Nukentėjusiųjų patirtos N. Z. laidojimo išlaidos (transportavimo, urnos įsigijimo, kryžiaus, kitų ritualinių paslaugų) yra pagrįstos nukentėjusiųjų pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 16, 17). Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti 2879 Eur už kapavietės sutvarkymą, seno paminko demontavimą, naujo paminklo montavimą, raidžių graviravimą, šias išlaidas nukentėjusieji grindžia paslaugu sutartimi sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, kad už nurodytas paslaugas mokėtina 2879 Eur suma bei nurodyta, kad jau sumokėtas 900 Eur avansas, kurį pagrindžia ir pavedimo iš nukentėjusiojo A. Z. kopija (t. 4, b. l. 73-77). Teismui nekyla abejonių, kad tokios išlaidos buvo (ir bus) realiai patirtos vykdant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“), už jas prašoma suma turtinei žalai atlyginti yra protinga, susijusios tik su dalies kapavietės sutvarkymu, nes N. Z. buvo palaidota šeimos kape, kuriame prieš tai jau buvo laidojama. Nurodyta išlaidų suma nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas, todėl iš kaltinamojo priteistina.
Nukentėjusieji taip pat prašo atlyginti išlaidas susijusias su jų kelione į Lietuvos Respubliką, sužinojus apie motinos N. Z. nužudymą. Dėl kelionės į Lietuvos Respubliką nukentėjusioji D. Z. patyrė 419,62 Eur išlaidas, o nukentėjusysis A. Z. – 419,62 Eur išlaidas pirkdamas lėktuvo bilietus bei 125,93 Eur išlaidas už automobilio parkavimą oro uoste. Šias nukentėjusiųjų patirtas išlaidas pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 14, 18, 29, 30).
Nukentėjusieji taip pat prašo pripažinti turtine žala jų patirtas išlaidas dėl motinos N. Z. palikimo tvarkymo. Nukentėjusieji nurodo, jog dėl to patyrė 453,49 Eur išlaidas Nukentėjusieji gyvena ne Lietuvos Respublikoje, dėl to įgaliojo asmenį Lietuvoje minėtiems veiksmams atlikti bei pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia jų turėtas išlaidas (t. 2, b. l. 19-26). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šių išlaidų ir kaltinamojo veikos yra priežastinis ryšys, todėl išlaidos, susijusios su paveldėjimo klausimų tvarkymu, laikytinos žala CK 6.249 straipsnio prasme. Šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos nagrinėjamu atveju laikytinos būtinomis ir protingomis, tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusiomis su jų motinos mirtimi. Šiuo atveju nukentėjusiųjų pasinaudojimas teise priimti motinos palikimą neturi įtakos, kad ir kokia bebūtų tokio jų apsisprendimo priežastis (siekimas išsaugoti žuvusios motinos turtą, vertingo turto įgijimas ir pan.) ir nepaneigia šių išlaidų vertinimo, kaip turtinės žalos, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo nusikalstamais veiksmais ir turi būti atlyginama už tai materialiai asmens. N. Z. žūties dieną jos turto paveldėtojais buvo pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, t. y. A. Z. ir D. Z. (CK 5.11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog žuvusioji N. Z. turėjo turto, akivaizdu, jog priimti motinos palikimą buvo natūralus ir įprastas veiksmas, ir nors teoriškai vaikų pasirinkimas nepriimti motinos palikimo egzistuoja, tačiau akivaizdu, jog žuvusiosios vaikai tikslingai siekia išsaugoti mirusios mamos turtą, todėl ir priėmė palikimą. Todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis ir protingomis, tiesiogiai su asmens mirtimi susijusiomis išlaidomis, kadangi tai įstatymų nustatyta tvarka automatiškai palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) atsirandanti teisė. Kaip matyti iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų įrodymų, nukentėjusieji priimant žuvusios motinos palikimą turėjo 453,49 Eur išlaidų. Nukentėjusiųjų turtinės žalos suma, šiuo atveju laikytina tinkamai įrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė nurodė, kad nukentėjusysis A. Z. gavo 440 Eur laidojimo kompensaciją bei, kad ši suma nėra išskaičiuota iš civilinio ieškinio sumos. Byloje pateiktas banko pavedimo išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam A. Z. buvo pervesta 440 Eur suma, dėl to ginčo nėra, todėl nukentėjusiajam A. Z. priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas 440 Eur suma. Taigi nukentėjusiajai D. Z. iš kaltinamojo A. J. priteistina 3035,60 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. Z. naudai iš kaltinamojo priteistina 2721,53 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Kaip minėta, nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamojo kiekvienam po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusieji prašo priteisti jiems iš kaltinamojo po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kaltinamojo A. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems A. Z. ir D. Z. buvo padaryta neturtinė žala – jie dėl motinos nužudymo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, šoką, juos sukrėtė motinos nužudymo būdas, jie prarado galimybę puoselėti artimus ryšius, jų gyvenimas pasikeitė negrįžtamai, nukentėjusioji D. Z. motinos nužudymo metu laikėsi kūdikio, dėl motinos nužudymo patyrė išgyvenimus ir dėl būsimo kūdikio, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Be to, Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems A. Z. ir D. Z., teismas vertina ne tik nurodytus neabejotinus šių nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus dėl motinos netekties, vadovaujasi bendraisiais teisės principais, užtikrinančiais priešingų interesų pusiausvyrą, bet atsižvelgia ir į teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį bylose dėl nužudymų žuvusiojo artimiesiems – priteisiama iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019, 2K-76-495/2021, 2K-175-942/2021, 2K-44-495/2022, 2K-126-387/2022 ir kitos). 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.). Taip pat yra ir kitokios teismų praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017), kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju, ja negali būti vadovaujamasi kaip precedentu, kadangi minėtoje byloje nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas vienai nukentėjusiajai, atstovaujančiai visos šeimos interesus.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nedirba, nekilnojamojo turto neturi, yra suimtas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir nukentėjusiųjų ir mamos tarpusavio ryšius, jų bendravimo dažnumą, kaip tai numatyta ir kasacinio teismo praktikoje. Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad jie su mama prieš porą metų dažnai susiskambindavo, vėliau su mama susiskambindavo tik kartą per tris mėnesius, kartą per pusę metų. Jis atvažiuodavo į Lietuvą kartą per pusę metų, bet kai pabaigė mokslus, atvažiuodavo kartą per metus. Su mama per 3 metus bendravimas buvo tik kartą per pusę metų ar kartą per metus. Su mama bendraudavo susiskambindami, tačiau tuomet, kai mama būdavo neblaivi, su ja nenorėdavo kalbėti. Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad su mama buvo gerai santykiai, su ja bendraudavo, susiskambindavo, bendraudavo per vaizdo kamerą. 2015 m. mama buvo pas ją svečiuose, buvo kelias savaites. (duomenys neskelbtini) m. gimus antram vaikui, mama atvažiavo ir gyveno pas ją apie 2,5 mėnesio. 2018 m. mama irgi buvo atvažiavusi pas ją. 2019 m. buvo 2 kartus atvažiavusi, paskutinį kartą buvo per Kalėdas prieš Covid pandemiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalaujami priteisti neturtinės žalos dydžiai (po 50 000 Eur), yra per dideli, prieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl mažintini atitinkamai iki 25 000 Eur nukentėjusiajai D. Z. ir 20 000 Eur nukentėjusiajam A. Z.. Toks neturtinės žalos dydis priteistinas atsižvelgiant taip pat į tai, kad kaltinamasis privalės atlyginti neturtinę žalą dviem nukentėjusiesiems.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. balandžio 10 d. teismui pateikė pažymą Nr. APD-2025-04443, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. balandžio 7 d. gavo advokato A. Svilos prašymą Nr. ATP-2025-15665 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. pagal 2025 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. KTS-2025-01307. Pažymoje nurodyta, kad už teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei iš kaltinamojo A. J. priteistina 1212.50 Eur suma.
BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas dėl to, kad kaltinamasis A. J. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei jo atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (t. 4, b. l. 7). Be to, kaltinamasis A. J. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, yra suimtas, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. J. nepriteisiamos.
Nukentėjusieji pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo A. J. jų turėtas išlaidas byloje dalyvavusios atstovės advokatės V. G. pagalbai apmokėti. Byloje pateikti bankinių pavedimų išrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. Z. už abiejų nukentėjusiųjų atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir civilinio ieškinio rengimą sumokėjo 1200 Eur, už atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 600 Eur.
Teismas, vadovaudamasis BPK Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, išieško iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atstovavo advokatė V. G., buvo teikiamas civilinis ieškinys, atstovė dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Taigi nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtos nukentėjusiųjų išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. J..
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: pilkos spalvos drabužis nuo suoliuko, geltonos spalvos užtiesalas, peilis virtuvėje nuo stalo, stiklinis butelis „Gradus Gran vodka“, 6 peiliai iš virtuvės nuo magneto, kirvis nuo krosnies lentynos, dvi stiklinės nuo stalo, cigarečių nuorūkos nuo stalo, nuoplova nuo stiklinės, nuoplova nuo stiklinės, nuoplova nuo stikliuko, rudos spalvos rankinė, papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova nuo stalo, servetėlės su skysčio dėme, A. J. seilių (DNR) pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (1 vokas), A. J. kūno tyrimo metu paimtas rankų nagų panagių turinys, raudonos spalvos pledas, O. M. kūno tyrimo metu paimtas rankų nagų panagių turinys, O. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, N. Z. melsva šlepetė, žalios spalvos šortai, rausvos spalvos kelnaitės, rožinės spalvos marškinėliai, juodos spalvos liemenėlė saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 161-163, 164-166) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
A. J. sodo batai (Pakuotė Nr. 1), marškinėliai (Pakuotė Nr. 2), sportinės kelnės (Pakuotė Nr. 3), A. J. pateiktos kojinės (Pakuotė Nr. 4), A. J. juoda rankinė, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A 15“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), su mėlynu dėklu saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 161-163, 164-166) grąžintini A. J. ar jo įgaliotam asmeniui, Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jie sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Mobiliojo ryšio telefonas su rausvos spalvos dėklu saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 161-163, 164-166) grąžintinas A. Z., D. Z. arba jų įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus minėto daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jis sunaikintinas įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
a. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose, ir paskirti jam 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 14 d.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Nukentėjusiųjų A. Z. ir D. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo A. Z. naudai 2721,53 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo nukentėjusiosios D. Z. naudai 3035,60 Eur turtinei žalai ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J. 1800 Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo A. Z. naudai jo patirtų advokatės pagalbai apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Pilkos spalvos drabužį nuo suoliuko, geltonos spalvos užtiesalą, peilį, paimtą virtuvėje nuo stalo, stiklinį butelį „Gradus Gran vodka“, 6 peilius iš virtuvės nuo magneto, kirvį nuo krosnies lentynos, dvi stiklines nuo stalo, cigarečių nuorūkas nuo stalo, nuoplovas nuo stiklinės, nuoplovą nuo stikliuko, rudos spalvos rankinę, papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą nuo stalo, servetėlę su skysčio dėme, A. J. seilių (DNR) pavyzdžius lyginamajam tyrimui (1 vokas), A. J. kūno tyrimo metu paimtą rankų nagų panagių turinį, raudonos spalvos pledą, O. M. kūno tyrimo metu paimtą rankų nagų panagių turinį, O. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius, N. Z. melsvą šlepetę, žalios spalvos šortus, rausvos spalvos kelnaites, rožinės spalvos marškinėlius, juodos spalvos liemenėlę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
A. J. sodo batus (pakuotė Nr. 1), marškinėlius (pakuotė Nr. 2), sportines kelnes (pakuotė Nr. 3), kojines (pakuotė Nr. 4), A. J. juodą rankinę, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A 15“, IMEI (duomenys neskelbtini), su mėlynu dėklu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 161-163, 164-166), grąžinti A. J. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Mobiliojo ryšio telefoną su rausvos spalvos dėklu, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 161-163, 164-166), grąžinti A. Z., D. Z. arba jų įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus minėto daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jį sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.