Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo –

I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš UAB „G“), ir jai skirta 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš UAB „N“), ir jai skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė iš UAB „E“), ir jai skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, I. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir jai skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai skirta galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

UAB „N“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. J. ir I. K. solidariai priteista 296,03 Eur (du šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir trys centai) UAB „N“ turtinei žalai atlyginti.

UAB „G“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. K. priteista 2 682 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du eurai) UAB „G“ turtinei žalai atlyginti.

UAB „E“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. K. priteista 198,96 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai ir devyniasdešimt šeši centai) UAB „E“ turtinei žalai atlyginti. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

3. Be to, I. K. 2024 m. spalio 6 d. apie 20:15 val. UAB „E“ priklausančioje vaistinėje „E“ (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 3 vnt. plaukų kremo „Rene Furterer Absolue Keratine“, 100 ml talpos, kurio 1 vnt. kaina 40,99 eurai, bendros 122,97 eurų vertės, vieną plaukų kaukę „Rene Furterer Absolue Keratine“, 200 ml talpos, 75,99 eurų vertės, prekes laikydama rankose, išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už jas, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „E“ priklausantį 198,96 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl 2025 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo atmesti kaip nepagrįstą.

6. Prokurorė, iš esmės sutikdama su pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais ir argumentais dėl bausmės skyrimo, mano, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo bylos aplinkybes laikantis teismų praktikos tendencijų ir kruopščiai atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra proporcinga, teisinga bei teisėta, atitinka visus jai keliamus tikslus. Prokurorės požiūriu, aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant I. K. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistosios asmenybę, tiek į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Prokurorės nuomone, aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jai nustatytą bausmę, šioje byloje nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistoji I. K. neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Nuteistosios I. K. atmestinas

8. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) laisvės atėmimas iki trejų metų, o BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje tokios: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas. Pirmosios instancijos teismas už padarytą BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (vagystė iš UAB „G“) I. K. skyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už padarytą BK 178 straipsnio 5 dalies baudžiamąjį nusižengimą (vagystė iš UAB „N“) skyrė 45 parų arešto bausmė, už BK 178 straipsnio 5 dalyje baudžiamąjį nusižengimą (vagystė iš UAB „E“) skyrė 45 parų arešto bausmę. Bendrindamas bausmes teismas vadovavosi 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir skirdamas jai subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taip pat vadovavosi BK 64¹ straipsniu, I. K. paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu ir paskirdamas jai galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl BK 54 ir 75 straipsnių taikymo

9. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo, įvertinus BK 54, 75 straipsnius, taip pat 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, sušvelninti jai paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

10. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

11. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. K., atsižvelgė į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nurodė, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką (2024 m. vasario 13 d. vagystė iš „N“) padarė veikdama bendrininkų grupėje kartu su E. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); taip pat įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir du baudžiamieji nusižengimai), padarytos veikos yra baigtos, viena padaryta veika yra tęstinė, veikiant vieninga tyčia, I. K. asmenybę – daug kartų teista, taip pat ir už analogiškas veikas, bausta administracine tvarka, nedirba.

13. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei baudžiamosios bylos duomenis matyti, kad I. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau paskutinį kartą ji dirbo nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. Nuteistoji daug kartų teista Lietuvos Respublikoje ir kitose užsienio valstybėse, daugiausiai už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu. Pavyzdžiui, baudžiamosios bylos Nr.1A-365-365/2025 dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio nagrinėjimo ir teisminio proceso Nr. 1-01-1-48038-2023-3 metu, nuteistosios atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjamos šešios baudžiamosios bylos, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose buvo nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos, po vieną baudžiamąją bylą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, Vilniaus miesto apylinkės teisme bei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, kuriose ji taip pat kaltinama svetimo turto pagrobimu. Taip pat nuteistoji I. K. administracinių nusižengimų registrų duomenimis, daug kartų bausta administracine tvarka – daugeliu atveju už smulkias vagystes, paskirtų nuobaudų nemoka. Nuteistosios kriminalinėje istorijoje dominuoja veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms, tai leidžia teigti, jog I. K. yra būdingas tam tikros rūšies nusikalstamų veikų (svetimo turto grobimas) modelis ir rodo, jog I. K., kuri sistemingai teisiama, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, bausmių atlikimas I. K. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuteistoji nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad nusikalstami nuteistosios veiksmai, buvo jai įprasto elgesio tąsa, atspindinti jos gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą (2025 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties byloje 1A-365-365-2025, 9 punktas).

14. Konstatuotina, kad nuteistajai už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės yra teisingos, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, I. K. paskirtas bausmes subendrindamas dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, klaidos nepadarė.

15. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. K. taip pat alternatyviai prašo atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju I. K. už nesunkų nusikaltimą subendrintą bausmėmis už baudžiamuosius nusižengimus yra nuteista vienerių metų trijų mėnesių bausme, ją sumažinant trečdaliu iki dešimties mėnesių, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo. Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, vadinasi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 75 straipsnį, išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, tik esant baudžiamajame įstatyme suformuluotų sąlygų visumai, gali spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

19. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos nutarties argumentaciją BK 75 straipsnio netaikymo kontekste, išanalizavusi byloje surinktą medžiagą – nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat cituojamą teismų praktiką, kitus bylai reikšmingus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas aptariamu atveju tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atitinkamai skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad bausmės tikslai I. K. negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

20. Šiame kontekste pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas atitinkamų BK straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, tačiau BK 178 straipsnio 5 dalis, pagal kurią skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista I. K., minėtu įstatymu pakeista nebuvo. Tai reiškia, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje nei nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nei sankcija nepasikeitė, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nuteistosios I. K. teisinei padėčiai įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.