Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1646-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
1-1646-716/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Ieškovas
K. Z.
Kaltinamasis
L. N.
Advokatai
Eugenijus Šuliokas, Simonas Slapšinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1646-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28107-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Šimkevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui K. Z.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Eugenijui Šuliokui,kaltinamajam L. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. N. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2022 m. liepos 26 d. apie 18.30 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė nemažiau keturių smūgių nukentėjusiajam K. Z. į galvos sritį – dešine ranka vieną kartą į veido sritį (lupą), nuo stipraus smūgio pasilenkus nukentėjusiajam sudavė dar keletą smūgių abejomis rankomis į galvos sritį, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis K. Z. nukrito ant trinkelių, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadą Nr. G2394/2022(01) ir 2023 m. sausio 3 d. specialisto išvadą Nr. pG51/2023(01) padarė muštinę žaizdą viršutinėje lupoje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką 2022 m. liepos 26 d. 20.55 val., sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Byloje surinkti duomenys

L. N. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. liepos 26 d. 18.30 val. su A. Z. grįžo iš miesto, 19.00 val. turėjo būti dalykiniame susitikime, todėl norėjo persirengti. Apie 18.35 val. jis išėjo į antro aukšto namo aikštelę, norėjo nueiti į vidinį kiemą ir užsukti vandenį. Prie vartelių (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės prie automobilio „Toyota“ priėjęs K. Z. pasiėmė svaigiųjų medžiagų, kandiklį ir nuėjo link miškelio. Jis išlaikė pauzę, nes K. Z. nuo ryto girtavo, o išgėręs būna konfliktinė asmenybė. Šio nenorėjo susitikti prie vartelių. 18.40 val. gavo dvi žinutes iš dukros, šiai atsakė ir ruošėsi eiti pro vartelius į butą, kuriame gyvena. Tuo metu į kiemą pro vartelius įėjo K. Z., kuris jį pamatęs pagreitino žingsnį. Šis priėjęs nusispyrė šliures, atsistojo ir žengęs žingsnį kirto jam dešine ranka į veidą. Jis smūgio išvengė. Tada K. Z. kirto jam kaire ranka į kitą pusę. Jis sukdamasis vėl išvengė smūgio. K. Z. smogė jam į krūtinę, bet jis atsisuko nugara. Tada K. Z. smūgiavo koją ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito. Negali teigti, kad matė, kaip K. Z. trenkėsi veidu į trinkeles. K. Z. krito lėtai, prarasdamas pusiausvyrą. Jis nematė, kaip K. Z. atsikėlė. Pamatė, kad K. Z. juda ir keikiasi, tada jis nuėjo kviesti policijos. Sužalojimų ant K. Z. nepastebėjo. Jis K. Z. nesudavė nė vieno smūgio, net nebandė. Jis A. Z. pasakė, kad jį užpuolė K. Z. ir, kad ši kviestų policiją. Ji iškvietė policiją. Kieme buvo vaizdo stebėjimo kameros. Jos veikė, tačiau duomenų užfiksuotų nėra. Kameros veikė visą laiką, tačiau įrašų nepateikė, nes visos kameros buvo transliuojamos į mobilųjį telefoną. Mobilus telefonas dieną prieš sugedo, jis nespėjo duomenų perkelti į naują telefoną. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir bandė gauti kameros duomenis, bet jokių galimybių gauti įrašų nebebuvo.

Nukentėjusysis K. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos ryte jis dirbo. Grįžęs namo vėl ruošėsi eiti į darbą. Jam einant į darbą, ėjo link automobilio. L. N. tvarkė kanalizaciją. Jie abu susitiko prie plytelių, jokių nuolaužų nebuvo, medžiagos buvo sudėtos tvarkingai. L. N. pamatė netoli vartelių. Jis ėjo į namo kiemą, o L. N. jau buvo įėjęs. L. N. eidamas link jo pradėjo aiškinti, kad jis užkišo kanalizaciją. Jam pradėjo reikšti pretenzijas. Jis atsakė, kad retai čia būna, kad šioje vietoje negyvena. Tada L. N. priartėjęs prie jo smūgiavo. Trenkė jam į lūpą. Smūgis buvo stiprus, pataikė. Po to jam sudavė smūgį į galvą. Jis sukniubo. Smūgiai į galvą buvo keli. Nuo smūgio jis krito ant žemės. Krito remdamasis rankomis. Jis iš pradžių keliais, paskui rankomis palietė grindinį. Galva žemės nebuvo palietusi. Nuo kitų smūgių gintis nespėjo. Buvo suduoti gal 4-5 smūgiai. Kraujas ėmė tekėti po to, kai jis kėlėsi. Didelė čiurkšlė ėmė tekėti ant laiptų, kai jis kalbėjo. Kieme kraujas tekėjo ne taip stipriai. Jis L. N. klausė, kaip čia taip galima. L. N. kėlėsi laiptais į viršų. Jis palipo laiptais į viršų, nes tikėjosi, kad jam suteiks pagalbą. Kadangi pagalbos nesuteikė, jis nuėjo į apačią ir išsikvietė policiją. Policiją kvietė būdamas lauke. Jo vertinimu, alkūnės ir žasto sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo ant grindinio. Jis buvo praradęs orientaciją, todėl nežino, kaip viskas įvyko. Nebuvo vartojęs svaiginančių medžiagų. Po įvykio buvo Žalgirio klinikoje. Jam susiuvo lūpą. Po to buvo pervežtas į Universitetinę ligoninę, vežė greitoji. Ką ten darė, neatsimena. Jis reiškia pretenzijas L. N. dėl žalos atlyginimo, nes ilgai buvo nedarbingume, pirko medikamentus. Nežiūrėjo, ar gavo išmokas iš „Sodros“. Prašo priteisti visą turtinę žalą nurodytą civiliniame ieškinyje. Neturtinę žalą įvertina 15 000 eurų - gavo moralinę traumą dėl skausmo ir išvaizdos, patyrė stresą įvykio. Norėtų pasidaryti plastinę operaciją, jeigu uždirbs pinigų. Buvo sulaikytas, dėl to taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Prašo priteisti iš L. N. ir už melagingus kaltinimus, nes šis susitarė su A. Z..

Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos 26 d., apie 14.00 val. ji užėjo pas K. Z. į butą, kuris yra name, (duomenys neskelbtini), kur vaikų susitarimu buvo leista šiam gyventi. Ji norėjo paprašyti rakto nuo buto. Nuo liepos 23 d. iki 25 d. buvo užsikišusi kanalizacija visame name, jie kvietė avarinę tarnybą. Kanalizacija buvo atkišta, tačiau 26 d. vyko bendras jos praplovimas. K. Z. buto dalis įeina į bendrą kanalizaciją. Pas K. Z. užėjo ir pasakė, kad šis paliktų raktą. Tuo metu K. Z. gėrė viskį. Ji matė, kaip įsipila ir prie jos geria kalbėdamas. K. Z. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada ji išėjo. Ji su L. N. išvažiavo į miestą. Buvo išvykę iki 17.30 val. – 18.00 val. Kai grįžo, nuėjo į namus ir ruošėsi susitikimui. L. N. nuėjo į rūsį užsukti vandens. Paskui užbėgo į butą ir sakė jai kviesti policiją, nes pasiuto K. Z.. Jai pasakė, kad K. Z. nukrito, kad elgiasi neadekvačiai. Ji tada ėmė ieškoti telefono, bet nespėjo paskambinti policijai. Jai besiruošiant skambinti, pro duris įsiveržė K. Z.. Šis rėkė su keiksmažodžiais, ją pastūmė du kartus. Ji pamatė, kad K. Z. buvo praskelta lūpa ar nosis. K. Z. krauju tepė ją. K. Z. buvo apsvaigęs ir neadekvatus, ją stumdė, jie grūmėsi. L. N. išstūmė K. Z. pro duris. K. Z. valėsi ir tepė viską krauju, šaukė, kad juos pasodins. L. N. uždarė duris, o ji kvietė policiją. Kai kvietė policiją matė K. Z., kuris rankoje laikė telefoną. Daugiau fizinio kontakto tarp L. N. ir K. Z. nematė. Vienintelį kontaktą matė tada, kai L. N. apglėbęs išvedė iš buto K. Z.. Kad K. Z. nugriuvo, jai pasakė L. N..

Liudytojas D. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad konflikto nematė, nes buvo savo kambaryje. Triukšmo negirdėjo. Jis perskaitė, kad turi lyti, dėl to nuėjo į lauką sutvarkyti motociklo. Jis pamatė greitosios pagalbos bei policijos automobilius. Šalia motociklo pamatė kraują, buvo išmėtytos šlepetės. Jis tvarkėsi motociklą. Matė, kaip pareigūnai darė nuotraukas šalia vartų. Jis pasitraukė į šalį, kad netrukdytų. Vėliau bendravo su pareigūnais, su A. Z. vaiku ir L. N.. L. N. jam pasakė, kad K. Z. buvo neadekvačios būklės ir bandė jį su A. Z. pulti. Motociklas stovėjo prie tujų, kurios auga šalia pagrindinių vartų, link kairiojo namo kampo. Kraujo dėmė buvo prieš motociklą, apie 50 cm atstumu. Tada tvarkė motociklą: norėjo sutepti grandinę ir uždengti apdangalu nuo lietaus. Paliko motociklą stovėti toje pačioje vietoje. K. Z. tą dieną nematė. Matė L. N., sužalojimų ant jo nepastebėjo. A. Z. tą dieną nematė ir su ja nebendravo. Laiko, kada atvyko pareigūnai nežino. Jis nieko negirdėjo. Su K. Z. po įvykio bendravo po kelių dienų. Šis pasakė, kad L. N. jį sumušė. Jis tame name nuomojasi kambarį. Jo nuomininkė yra A. Z..

Liudytojas R. M. (R. M.) teismo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, kuris yra nukentėjusysis, o kuris mušėsi. Atsimena, kad buvo kraujo ant laiptų ir, kad muštynėse dalyvavo vieno iš vyrų buvusi žmona. Atsimena, kad konfliktas tarp vyrų vyko prie namo esančių tujų. Nepasakys, kodėl viskas vyko ir kaip prasidėjo. Kraujo buvo visur, nes vyko muštynės. Pranešimo, dėl kurio atvyko į įvykio vietą, neatsimena. Neatsimena, kuris asmuo kvietė policiją. Buvo du vyrai ir viena moteris. Vienas iš vyrų buvo buvęs sutuoktinis. Dėl ko viskas vyko, jis nežino. Neatsimena, ką vyrai jam sakė. Moteris sakė, kad stovėjo koridoriuje, tarpduryje, o jai buvo spirta iš kojos ar trenkta ranka. Ji bandė ginti ar užstojo. Muštynių pats asmeniškai nematė. Kraujo buvo prie tujų ir tvoros, ant trinkelių. Taip pat ant namo laiptų, turėklų, dėl durų nėra įsitikinęs. Negali pasakyti, ar prie tujų buvo pašalinių daiktų.

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Juose liudytojas nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d., apie 19.00 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, muštynės. Atvykus nurodytų adresu į juos kreipėsi A. Z., kuri paaiškino, kad prie jos namo atėjo buvęs vyras K. Z., kuris pradėjo su ja konfliktuoti. Prie A. Z. buvo jos sugyventinis L. N., kuris nurodė, kad konfliktas su K. Z. vyko jau prieš tai. L. N. paaiškino, kad jam būnant namo prieigose, prie jo priėjo K. Z., kuris atrodė nuo kažko apsvaigęs ir dėl neaiškių priežasčių bandė suduoti jam smūgį su koja, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant asfaltuotos žemės. Tada L. N. nuėjo į namus, o paskui jį atėjo jau kraujuotas K. Z., kuris pradėjo konfliktuoti su A. Z.. Pats K. Z. paaiškino, kad jį namo kieme sumušė L. N.. K. Z. veidas buvo kruvinas, ties lupa matėsi kirstinė žaizda. Ant L. N. drabužių matėsi kraujo dėmės. Pats L. N. paaiškino, kad jį ištepliojo K. Z.. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo pastebėtos ant namo esančios vaizdo kameros. Išsiaiškino, kad jas administruoja L. N., kuris paaiškino, kad kameros neveikiančios, t. y. filmuoja tik realiu laiku. Įvykio vietoje, t. y. ant asfalto, kur pasak K. Z. įvyko konfliktas, jokių daiktų ar kitų objektų į kuriuos krisdamas galėjo susižaloti K. Z. nepastebėjo, nebent į pačias asfalto plyteles (t. 1, b. l. 117-120).

Po pagarsintų parodymų liudytojas patvirtino, kad šiais parodymais galima tikėti. Įvykio vietos danga buvo arba asfaltas, arba trinkelės. Negali tiksliai atsakyti. Įvykio vietą apžiūrėjo 1-2 metrų atstumu aplink nurodytą perimetrą, tikrino, ar nėra pašalinių daiktų, kuriais buvo galima sukelti galvos traumą. Tai gali būti akmuo ir kiti daiktai. Negali pasakyti, ar įvykio vietoje buvo statybinių šiukšlių, nes neprisimena. Motociklas stovėjo kieme, bet buvo namo gale, labiau link vidinio kiemo, buvo atstumas nuo įvykio vietos.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. liepos 26 d. 19.07 val. registruotas pranešėjo K. Z. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. pranešėją sumušė buvusios žmonos sugyventinis. Vyrui prakirsta lūpa, sužeista nosis (t. 1, b. l. 13-17).

Iš K. Z. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, išėjus į lauką, pastebėjo buvusios žmonos A. Z. sugyventinį, kuris eidamas kieme pradėjo aiškinti, kad K. Z. su savo sugyventine užkišo kanalizaciją. Vyriškis eidamas į pareiškėją buvo nusiteikęs agresyviai, išpūtęs krūtinę, priėjęs prie jo, krūtine atstūmė jį ir sudavė rankomis mažiausiai keturis smūgius. Dešine ranka smūgiavo vieną kartą į veido sritį – lūpą, pasilenkus dar kartą sudavė seriją smūgių abejomis rankomis į galvos sritį, po suduotų smūgių nukrito ant žemės, bei krisdamas jautė, kad sudavė dar smūgių. Po suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą veido ir galvos srityje. Nukritęs ant žemės trumpam laikui buvo praradęs sąmonę (t. 1, b. l. 22).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. Z. tyrimo metu pateikė Vilniaus universitetinės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašus (t. 1, b. l. 43-44).

Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje 2022 m. liepos 26 d. K. Z. nustatyta diagnozė – lūpos žaizda. Kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas. VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijoje nurodyta, kad 2022 m. liepos 26 d. 21.56 val. K. Z. atvyko Žalgirio klinikos siuntimu, jam nustatyta diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Veido sumušimas. Sužalojimų atsiradimo priežastis – šiandien 17.00 val. sumušė žmonos sugyventinis, buvo be sąmonės, pykino, 2 k. vėmė. Pateikta išvada – galvos smegenyse ūmių trauminių pakitimų nenustatyta. Kaukolės lūžių nematyti (t. 1, b. l. 47-48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas (praėjimas link vidinio namo kiemo), esantis (duomenys neskelbtini). Į apžiūros objektą patenkama nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) pusės, pro įvažiavimo/išvažiavimo metalinius vartus. Metaliniai vartai yra rakinami viena įleidžiama spyna, spyna apžiūrima išoriškai, be pažeidimų. Patekus į gyvenamojo namo kiemą yra matomas priekyje įėjimas į gyvenamąjį namą pro stiklines duris. Stovint nugara į pagrindinę (duomenys neskelbtini) yra matoma kairėje pusėje praėjimas link vidinio namo kiemo. Praėjimas yra grįstas trinkelėmis. Praėjimas prie namo sienos yra matomos augančio tujos. Pradžioje praėjimo yra matomas pastatytas lengvasis automobilis „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos, tačiau praėjimo jos nefilmuoja. Kieme bendra tvarka nepažeista. Siekiant surasti įvykio vietoje nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, paviršiai, esantys įvykio vietoje, buvo apžiūrėti vizualiai, juos apšvietus smailiu kampu, tačiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui daugiau neaptikta (t. 1, b. l. 49-50, 52-55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2394/2022 (01) matyti, kad K. Z. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lupoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio kliniką 2022 m. liepos 26 d. 20.55 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad K. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. K. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Individualūs žalojančių daiktų ar paviršių požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (t. 1, b. l. 60-61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG51/2023 (01) matyti, kad K. Z. nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda, padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar, galimai paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių (t. 1, b. l. 65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2393/2022 (01) matyti, kad K. Z. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lupoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Žalgirio kliniką 2022 m. liepos 26 d. 20.55 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir negilūs odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių. Muštinė žaizda ir gilūs odos nubrozdinimai sugyja randais. K. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 34-36).

Iš specialisto paaiškinimų protokolų matyti, kad:

- 2023 m. sausio 19 d. specialistė K. G. į klausimą, ar visi K. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, atsakė: įvertinus K. Z. 2022 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros duomenis, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai ir kairio žasto poodinė kraujosruva padaryta kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvimui. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje (kairėje), odos nubrozdinimas kairiame kelyje bei kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kairiąja kūno puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Į klausimą, ar krentant ir veidu atsirenkant į trinkeles galėjo atsirasti tik tokie veido sužalojimai – lūpoje ir kaktoje, atsakė: kadangi nustatytų sužalojimų lokalizaciją yra vienoje plokštumoje, tai yra kairėje veido pusėje, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griūnant ir kontaktuojant su kietu paviršiumi. Kitos atsikišusios veido dalys (smarkas, nosis, skruostikauliai) galėjo būti nesužaloti griuvimo metu (t. 1, b. l. 68);

- 2023 m. vasario 23 d. specialistė K. G. į klausimus, koks K. Z. nustatyto kairio žasto poodinės kraujosruvos atsiradimo mechanizmas, ar sužalojimas galėjo būti padaryti griūnant ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, suspaudžiant ranką (pirštais) atsakė: poodinė kraujosruva kairiame žaste, nustatyta K. Z., padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Įvertinus K. Z. nustatyto sužalojimo lokalizaciją bei pobūdį, neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas suimant kairį žastą ranka ir suspaudžiant pirštais. Sužalojimo lokalizacija nebūdinga griuvimui (t. 1, b. l. 69).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2396/2022 (01) matyti, kad L. N. po 2022 m. liepos 26 d. įvykio objektyvių sužalojimų nenustatyta. (Tiriamoje dalyje nurodyta: veide, krūtinės ląstoje, rankose sužalojimų nėra. Kitur sužalojimų nenurodo) (t. 2, b. l. 71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai:

- vaizdo įraše „2022_0726_195315_009“ matomas vyras, kuris apsirengęs baltos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, L. N., kuris policijos pareigūnams aiškina, jog K. Z. priėjęs prie namo durų pradėjo jas tempti rankomis. Tuo metu namuose buvo A. Z., kuri atidarė namo duris ir tuo metu K. Z. rankomis ir keliu sudavė jai smūgius į galvą ir į krūtinę. L. N. patikslina, kad šias aplinkybes jam nurodė A. Z., tačiau jis pats matė, kad K. Z. sudavė tik smūgį iš rankos. Vaizdo įrašo 01:35 min. laiku pareigūnas nueina su kitu jaunu vyru į namo vidų. Pareigūnui lipant laiptais, ant turėklų ir namo durų matomos kraujo dėmės. Jaunas vyras paaiškino, kad jis yra šio namo gyventojas ir jam nulipus laiptais pastebėjo namuose esančiais kraujo dėmes, todėl jis paklausė savo mamos: „kieno čia kraujo dėmės“ ir jam mama atsakė, kad K. Z.. Jaunas vyras paaiškina, kad pačio konflikto jis nematė. Vaizdo įraše „2022_0726_195815_010“ matyti raudonos spalvos dėmės ant L. N. maikės. Vaizdo įraše „2022_0726_200314_011“ pareigūnai pasiteiravus dėl ankstesnių smurto atvejų, jaunas vyras paaiškina, kad K. Z. yra jo tėtis ir ankščiau jis mušdavo mamą, močiutę ir jį (t. 1, b. l. 149-151);

- vaizdo įraše „2022_0726_192208_020“ matyti, kad į įvykio vietą yra atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pareigūnui užėjus pro vartelius ant laiptelių matomas vyras, apsirengęs baltos spalvos maikute, ant kurios priekio matosi raudonos spalvos dėmės – L. N.. L. N. rankomis už juosmens laiko moterį ir kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotoja padeda moteriai lipti laiptais. Ant moters marškinėlių priekio ir galo matyti raudonos spalvos dėmės. Paskui L. N. ir moterį eina jauno amžiaus vyras, apsirengęs pilkos spalvos dryžuota maikute trumpomis rankovėmis (toliau ir – Vyras Nr. 1). Moteris pasodinama į greitosios pagalbos automobilį. Netrukus prie automobilio prieina vyras, kuris apsirengęs žydros spalvos marškinėlius – K. Z.. Ant K. Z. maikutės ir veido matyti raudonos spalvos dėmės. K. Z. paaiškina, kad ant moters ir L. N. drabužių esančios dėmės yra nuo jo kraujo. Vaizdo įraše matoma, kad ant K. Z. veido, o tiksliau ties viršutine lūpa yra žaizda. K. Z. paaiškina, kad prieš jį smurtavo L. N. ir nurodo, kad jis buvo sumuštas prie motociklo. Vaizdo įraše matomos ant namo esančios vaizdo stebėjimo kameros. K. Z. nurodo, kad L. N. jį sumušė prie motociklo, kurioje vaizdo nefiksuojama vaizdo stebėjimo kameros. K. Z. paaiškina, kad moteris, kuri šiuo metu yra greitosios medicinos pagalbos automobilyje yra jo buvusi žmona, o L. N. yra jos draugas. K. Z. nurodo, kad konfliktai tarp jų vyksta dažnai;

- vaizdo įraše „2022_0726_192708_021“ matyti, kad šalia namo stovi pilkos spalvos automobilis „Toyota“, iš kurio K. Z. ištraukia savo dokumentą. K. Z. teigia, kad jam buvo suduotas smūgis iš kumščio ir jis buvo pargriuvęs. K. Z. paaiškina, kad po to, kai jam buvo suduoti smūgiai, jis nuėjo aiškintis, dėl ko prieš jį buvo naudojamas smurtas ir tuo metu jo buvusi žmona pradėjo apsimetinėti, kad jai bloga. K. Z., teigia L. N. kumščiai yra apibrozdinti, tačiau vaizdo įraše nėra fiksuojamos L. N. rankos. Pareigūnas nueina su vyru Nr. 1 į šoną. Vyras Nr. 1 paaiškina, kad jis nulipo laiptais iš trečio namo aukšto į antrą ir pamatė, kad jo mama ir patėvis yra kruvini. Jis iš karto paklausė kieno čia kraujas ir jie jam atsakė, kad K. Z.. Įvykio aplinkybių jis nematė;

- vaizdo įraše „2022_0726_193207_022“ Vyras Nr. 1 paaiškina, kad dėl ant namo esančių kamerų nieko nežino ir nurodo, kad jas administruoja L. N.. Vaizdo įraše matomi iš šalis esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) žiūrintys kaimynai;

- vaizdo įraše „2022_0726_193706_023“ pareigūnai pasiteiravo pas kaimynus iš namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ar jie matė kažkokias aplinkybes, atsako, kad aplinkybių paliudyti negali;

- vaizdo įraše „2022_0726_194205_024“ matoma, kaip L. N. bendrauja su asmenimis prie namo, pažymėto Nr. 15. Policijos pareigūnas kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu nurodo, kad medikai paaiškino, kad ant moters kūno akivaizdžių smurto žymių nėra;

- vaizdo įraše „2022_0726_194704_025“ L. N. paaiškina, kad jam nusileidus į lauką, K. Z. mašinoje kažką darė ir tada svirduliuodamas nuėjo link namo, o jis nuėjo už namo išjungti žarną. Grįžtant, toje vietoje kur stovi motociklas, atėjęs K. Z., iškėlęs rankas į viršų pradėjo mojuoti ir bandė suduoti smūgius, tačiau jis išsisuko ir K. Z. nugriuvo. K. Z. atsikėlė nuo žemės kruvinas. Tada jis nuėjo į namus vandens, o K. Z. pradėjo daužyti namo duris ir tepti rankomis durų stiklą. A. Z. atidarius duris, K. Z. trenkė jai į galvą ir krūtinę kumščiais ir keliu, tačiau jis tiksliai smūgių nematė. L. N. patikslina, kad matė, kaip A. Z. gavo smūgį į galvą ir krito atgal;

- vaizdo įraše „2022_0726_195203_026“ po smūgio K. Z. apsikabino A. Z. ir pradėjo ją tepti kraujais. Tada jis jį atstūmė ir K. Z. pradėjo tepti jį kraujais. Jis jį išstūmė pro namo duris. Tuo ir pasibaigė konfliktas. L. N. paaiškina, kad namo kameras administruoja jis, tačiau vaizdą transliuoja į telefoną, o telefonas šiuo metu yra atjungtas. L. N. parodo, kad kameros yra veikiančios, tačiau informacija juose nėra kaupiama;

- vaizdo įraše „2022_0726_200201_028“ L. N. pareigūnams parodo vietą, kurioje K. Z. teigia buvęs sumuštas. Toje vietoje matosi ant žemės gulinčios šliurės ir šalimai stovintis motociklas. Vyras Nr. 1, kaip paaiškėjo, tai K. Z. sūnus vardu K. Z., paaiškino, kad ankščiau smurto atveju buvo, t. y., K. Z. mušė jo močiutę ir mamą. K. Z. atrodo, kad apie tai buvo pranešta policijai. Policijos pareigūnas paprašo parodyti L. N. rankas. Vaizdo įraše pilnai nesimato L. N. rankų. Pareigūnas paklausė, kas yra ant L. N. plaštakų. L. N. atsakė, kad tai yra nubrozdinimai nuo santechnikos darbų. Girdisi, kaip fone šaukia asmuo, sakydamas: „jis 3 dienas santechniką valė“. Policijos pareigūnas prieina prie vyro, apsirengusio oranžinę maikute, kuris parodė, kad įvykio aplinkybių nematė. Prie įrašo pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 153-155, 157-162).

Iš GMP kortelės kopijos matyti, kad 2022 m. liepos 26 d. 19.19 val. pagal iškvietimą (kvietėjas K. Z.) atvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagal K. Z. žodžius tik ką namuose jį sumušė žmonos sugyventinis, mušė kumščiais į veidą, prasiskėlė viršutinę lūpą iš kairės, juda priekiniai dantys. Be sąmonės nebuvo, nepykino. Pareigūnai buvo vietoje. Preliminari diagnozė: lūpos žaizda (t. 1, b. l. 167-168).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad A. Z. 2022 m. liepos 26 d. 19.01 val. pranešė, jog buvęs jos vyras K. Z. konfliktuoja su jos draugu, pastūmė ją, ištepė krauju, kai neblaivus prasiskėlė lūpą (t. 1, b. l. 182-187).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad tyrimo metu buvo:

- perklausyti trys įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC). Garso įraše „2022_07_26_19-03-33_(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad į BPC paskambina vyras, kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. jį sumušė. Vyras nurodo, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) gyventojas. Vyras nurodo, jam reikalinga greitoji pagalba ir policija. Vyras prisistato esąs K. Z., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. K. Z. nurodo, kad jam yra prakirsta lūpa, nosis sudaužyta. K. Z. paaiškina, kad pažįstą jį sumušusį vyrą. Šis vyras šiuo metu yra jo buvusios žmonos, A. Z., sugyventinis. Garso įraše „2022_07_26_19-09-48_(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad į BPC paskambina tas pats vyras, K. Z., kuris nurodo, kad tas pats vyras sudavė jam dar porą smūgių ir tuoj jį užmuš. Viskas vyksta (duomenys neskelbtini). Garso įraše „2022_07_26_19-15-38_(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad į BPC paskambina tas pats vyras, K. Z., kuris nurodo, kad (duomenys neskelbtini) niekaip negali sulaukti atvykstančios pagalbos ir, kad jį tuoj užmuš. Nurodo, kad kiti asmenys jį terorizuoja ir daužo (t. 1, b. l. 192-193);

- garso įraše, kurio ID (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į BPC skambina moteris, kuri prašo į (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnus dėl buitinio konflikto. Įvyko konfliktas tarp jos vyro ir namo gyventojo, kuris gyvena pagal panaudos sutartį. Vienas iš konfliktų dalyvių užpuolė ir krito, virto ir prasiskėlė lūpą ir ją ištepė krauju, ir į namus įmetė kažkokį daiktą. Tas asmuo – K. Z.. Pranešėja nurodė, kad K. Z. užpuolė jos draugą, kuris traukėsi ir dėl to K. Z. krito. Pranešėja atsisako nuo greitosios medicinos pagalbos (t. 1, b. l. 201-204).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad:

- tyrimo metu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), ir bendrauta su namo gyventojais. L. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino, įvykio nematė, reikšmingos informacijos tyrimui neturi. Taip pat buvo nueita į šalia (duomenys neskelbtini), esančius namus, tačiau namo durų niekas neatidarė. Mačiusių muštynes asmenų nerasta (t. 2, b. l. 1);

- 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 10.30 val. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Atvykus šiuo adresu, pastebėta, kad (duomenys neskelbtini), antrame aukšte prie lango įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Nustatyta, kad šią kamerą administruoja A. K.. Pabendravus su A. K., šis nurodė, kad kamera veikianti ir filmuoja, ir jeigu bus išlikę liepos 26 d. vaizdo įrašai, tai pateiks įrašus tyrėjui (t. 2, b. l. 3);

- 2022 m. rugpjūčio 9 d. tyrėjas į el. paštą gavo atsakymą į 2022 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimą dėl vaizdo įrašų pateikimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vaizdo kameras administruojantis A. K. nurodė, kad paskutinis vaizdo įrašas yra 2022 m. rugpjūčio 1 d., todėl 2022 m. liepos 26 d. vaizdo įrašų pateikti negali (t. 2, b. l. 7).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1827(22) matyti, kad tyrimui pateiktos mikroSD atminties kortelės „Lexar“ Nr. (duomenys neskelbtini) kataloguose ir laisvosiose srityse nėra išlikusių vaizdo įrašų ar nuotraukų susijusių su tiriamu įvykiu įvykusiu 2022 m. liepos 26 d. (t. 2, b. l. 18-20).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu įvykio vietoje:

- nukentėjusiojo K. Z. nurodytos aplinkybės. K. Z. užėjo į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, pro plačius vartelius (nuotrauka Nr. 1) ir nuėjo už namo, nurodydamas vietą, kurioje gyvena (nuotrauka Nr. 2 ir 3), tačiau pastebėjo, kad šioje vietoje konflikto nebuvo. Grįždamas atgal prie vartelių, K. Z. ranka parodė į vietą, iš kur pastebėjo agresyviai nusiteikusį L. N. (nuotrauka Nr. 4). K. Z. nurodė, kad L. N. iš karto pradėjo triukšmauti ir rėkti jo atžvilgiu, sakydamas: „tu čia kanalizaciją užkišai su savo boba“. K. Z. nurodė, kad agresyviai nusiteikęs L. N. ėjo link jo. Tada K. Z. ėjo link L. N.. Tada L. N. pradėjo spartinti žingsnį. K. Z. nurodo, kad atsakė L. N., jog negali užkišti kanalizacijos, kadangi labai retai gyvena ir atvažiuoja į šiuos namus. K. Z. nurodė, kad L. N. priėjęs smogė jam į galvos sritį. K. Z. nurodė, kad jam iš karto buvo suduotas vienas stiprus smūgis iš dešinės rankos kumščio į veido sritį, ties viršutine lupa (nuotrauka Nr. 5, 6). Nuo smūgio K. Z. tarsi prarado sąmonę ir pradėjo kristi, tuo metu L. N. jam sudavė dar du smūgius iš rankos į dešinę ir kairę kaktos sritį (nuotrauka Nr. 7, 8, 9). Po šių smūgių K. Z. nugriuvo ant žemės alkūnėmis, tačiau veidu į žemę neatsitrenkė (nuotrauka Nr. 10). Po šių smūgių, K. Z. nurodo atgavęs sąmonę ir klūpėdamas ant kelių pamatė, kaip L. N. ėjo link vartelių. Tada K. Z. nurodo, kad jis atsikėlė nuo žemes, tuo metu jam iš veido srities stipriai bėgo kraujas ir jis ėjo paskui L. N. ir eidamas sakė: „ką tu padarei“. Tuo metu L. N. jau buvo prie vartelių ir atsisukęs jam dar kažką bandė aiškinti. K. Z. nurodė, kad L. N. pro kitus vartelius (nuotrauka Nr. 11) užėjo į gyvenamojo namo kiemą ir baltais laiptais pradėjo kilti į viršų link durų kur stovėjo jo buvusi žmona ir dabartinė L. N. draugė (nuotrauka Nr. 12). K. Z. nurodė, kad jo buvusi žmona buvo nulipusi keliais laipteliais ir nurodė vietą, kur ji kartu su savo draugu L. N. stovėjo (nuotrauka Nr. 13). Jis, eidamas link jų, prašė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, kadangi jam stipriai bėgo kraujas. K. Z. nurodė, kad stovėjo ant laiptelių (nuotrauka Nr. 14) ir daugiau užlipęs nebuvo. Tada K. Z. nurodė, kad jis apsisuko ir nulipo laipteliais atgal ir praėjęs pro vartelius pradėjo kviesti policiją. K. Z. pastebėjo, kad į namo vidų užėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 75-86);

- įtariamojo L. N. nurodytos aplinkybės, kad viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini). Namuose jis ruošėsi važiuoti į susitikimą, kuris buvo suplanuotas 19.30 val. Išėjęs pro namo duris matė, kaip prie vartelių stovi K. Z. automobilis „Toyota Prius“. Išėjęs pro duris norėjo eiti užsukti vandens į kiemą ir tuo metu pastebėjo, kad K. Z. yra pasilenkęs į automobilio vidų ir kažką pasiima, įsideda į kišenę ir užtrenkęs automobilio duris, lėtu žingsniu eina link miškelio. Tada jis nusileido laiptais ir išėjo pro vartelius, pasuko į dešinę ir nuėjo prie kitų vartelių, vėl pasuko į dešinę, nuėjo į kiemo vidų ir užėjo už namo. Užėjęs už namo, priėjo prie žarnos, kur išjungė vandenį ir pradėjo eiti atgal ta pačia kryptimi, iš kur atėjo. Eidamas gavo žinutes iš dukros ir sustojo atrašyti į žinutės. Atrašęs žinutę, pradėjo eiti ir viduryje vartelių pastebėjo K. Z.. K. Z., įėjęs pro vartelius ir pamatęs jį, sustojo ir vėl ėjo link jo. Sustojo ir nusispyrė šliures. Iškelė rankas į viršų, kairę koją į priekį ir vėl pradėjo eiti iš lėto, ir vėl stojosi į savo „gervės“ pozą. L. N. parodo, kad tuo metu stovėjo prie namo kampo. Šioje vietoje K. Z. sudavė jam vieną smūgį iš dešinės rankos, tačiau jis pasisuko nuo jo ir tada K. Z. jam trenkė kaire ranka, tačiau jis vėl pasisuko nuo K. Z.. Tada K. Z. pradėjo rankomis smūgiuoti jam į krūtinę. Tada K. Z. sukdamasis bandė smūgiuoti jam iš kairės kojos, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant plytelių. Tada jis išėjo pro vartelius ir išėjo iš kiemo bei nuėjo atgal ta pačia kryptimi į namus. Įėjęs į vidų pradėjo šaukti A. Z., kad ši kviestų policiją, nes kieme siautėja K. Z.. A. Z., atėjusi iš virtuvės nuėjo į terasą, o jis namuose laipteliais pakilo į vonią, iš kur jis išgirdo triukšmą t. y. A. Z. sakė: „nelįsk, atstok, atsitrauk“. Tada jis staigiai laiptais nubėgo į apačią ir pastebėjo, kaip K. Z. pro duris įėjęs į namo vidų. Užėjęs į namo vidų, K. Z. trenkė A. Z. dešiniu keliu į kairės pusės pilvo sritį. Nuo smūgio A. Z. susiėmė už šono, pasilenkė ir svyro. Tada K. Z. sudavė A. Z. smūgį iš dešinės rankos delno į galvą ir rėkė: „dabar aš tave užmušiu“. A. Z. nukrito ant šalimai esančios lovos. Jis tuo metu pribėgo ją kelti. Tuo metu K. Z. pribėgęs jai rankomis smūgiavo į krūtinę, tačiau jis ją užstojo. Tada K. Z. ėmėsi abiem rankomis už kruvino veido. L. N. dar norėjo pastebėti, kad tuo momentu, kai pastebėjo į namo vidų užėjusį K. Z., tai pamatė, kad K. Z. yra visas kruvinas, o paskutinį kartą kai matė K. Z. lauke, tai jis buvo sveikas. Užėjęs į namus K. Z. jo nepuolė. K. Z. tepė rankas krauju ir pradėjo tepti jį ir A. Z.. Tada jis apkabino K. Z. už pečių ir išnešė į laiptinę bei uždarė namo duris K. Z. pradėjo brautis į vidų ir tepti krauju visus šalimai esančius objektus. Tada atvažiavo policija ir viskas tuo pasibaigė (t. 2, b. l. 75-89).

Iš akistatos protokolo matyti tyrimo metu atlikta akistata tarp K. Z. ir L. N.:

- K. Z. parodė, kad viskas įvyko vakare apie 18.00 val. ar 19.00 val., ruošėsi eiti į darbą. Ėjo jis, o L. N. priešingai ėjo ir pradėjo iš karto pasakoti, kaip jis valė kanalizaciją ir, kaip ten, jis ją užteršė. L. N. ėjo krūtinę išpūtęs tiesiai į jį ir jis net nesitikėjo, bet smogė jam į lūpą ir į veidą. Nežino, kiek smūgių, nes jis nukrito. Paskui, kai pamatė, L. N. apsisuko ir ėjo iš kur atėjęs, pro vartelius. Jis iš paskos L. N. ėjo irgi, nes L. N. nuo jo tolo ir paskui tais laiptais užlipo ir jam kraujas labai tekėjo iš lūpos. Paprašė suteikti pagalbą, jie atsisakė suteikti pagalbą, ir jis nusileido laiptais atgal. Tuo metu labai kraujavo lūpa. Visa laiptinė, viskas labai kraujais apsitaškė. Nusileidęs iškvietė policiją.

- L. N. apie įvykį parodė, kad buvo 26 d., jis su A. Z. grįžo iš miesto skubiai apie 18.30 val., kadangi turėjo susitikimą dalykinį 19.30 val., tai turėjo staigiai išvažiuoti. Namie reikėjo persirengt ir užsukti vandenį į kanalizaciją, į kurią leido praplovimui. Maždaug po 19.30 val. jis išėjo į aikštelę eiti, į kiemą užsukti vandenį. Prieš pat vartelius stovėjo piliečio K. Z. „Toyota“. Jis buvo atsidaręs duris ir pasilenkęs į vidų, kaip tai būdavo dažnai daroma. Tai buvo ir su savo draugu narkomanu teistu. Jis kažką pasiėmė, įsidėjo į kišenę ir kaip visada žingsneliu ėjo į miškelį gatve. Jis lengvai nusileido laiptais, praėjo gatvę, įėjo į kiemą ir nuėjo į galinę namo pusę, ir užsuko vandenį. Tada grįžo link namo. Tuo metu jam dukra, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), atsiuntė dvi žinutes. Jis sustojo prie namo kampo. Buvo saulėtas vakaras. Telefone įžiūrėti kažko nebuvo galimybės. Atsistojo grynai po namo langu ir parašė kelias žinutes ir ruošėsi eiti namo, važiuoti. Ir tuo momentu iš gatvės pro vartelius įėjo K. Z.. Jis artėjo lėtai prie jo, likus keliems žingsniams, jis nusispyrė šliures, pradėjo mojuoti į viršų rankoms, atsistojo į „kung fu“ gervės pozą ir žengęs porą žingsnių, tokiais nemokšiškais smūgiais iš dešinės ir iš kairės mėgino jam pataikyti į veidą – į dešinę ir į kairę pusę. Jis pasisuko. Tada jis mėgino smūgiuoti jam į krūtinę ir galiausiai darė savo firminį suktuką, su kuriuo jis yra sumušęs ir vaikus ir moterį. Viskas tai fiksuota ir sužalojo senelei veidą. Jis sukasi jam kirsti ir šioje vietoje, kadangi koordinacija ten pas jį ne kažin kokia, nukrito parodytoje jo vietoje. Tada žvilgtelėjo į jį. Jis ten guli „kniuksi“. Jis apsisuko ir nubėgo į viršų, į namus. Virtuvėje buvo A. Z.. Bėgdamas pro vartelius nužvelgė visą gatvę. Nieko nebuvo, tik tai kaimynas po langu dirbo namuose, kuris nuomojasi. Kiemas buvo tuščias, negyvos dvasios. Užbėgo laiptais į viršų. Pasakė A. Z., kad kviestų greitai policiją, nes siautėja K. Z. kieme. Pakilo į 3 aukštą, į vonią. Girdėjo kildamas, kaip A. Z. atidarė duris ir išėjo į laiptinę ir kvietė policiją. Labai greitai laiptinėje pasigirdo triukšmas, kambarį triukšmas. A. Z. rėkė: „neliesk, atsitrauk“, po to skausmo šauksmai: „ai, ai“ ir jis staigiai nusileido ir pamatė K. Z. visą kruviną, kaip po skerdynių. Visi drabužiai kruvini. K. Z., įėjęs į vidų, kirto dešiniu keliu moteriai į kairę pilvo sritį. Ši susiėmė, sukniubo. K. Z. smūgiavo dešinės rankos plaštaka į kaktą ir rėkė: „užmušiu“. Tada jis pribėgo, gaudė krentančią A. Z.. K. Z., prišokęs dar kerta į krūtinę nemažiau 2 kartus. Jis ją patraukė. K. Z. tepėsi kraują nuo savęs ir mėgino kirsti dar A. Z.. Jam kažkodėl, nekirto. Tepė A. Z. krauju. Jį tepė visą krauju ir rėkė: „dabar aš jus padarysiu“. K. Z. visada gąsdina kažkokiu (duomenys neskelbtini), giminaičiu. Tada jis jį paėmė vyriškai už pečių ir išnešė į laiptinę ir uždarė duris. Tada jis siautėjo laiptinėje – tepė rankeną krauju, tepė duris krauju, sienas tepė, turėklus tepė ir rėkė kažką. Atvažiavo policija ir tada jis kaip tylus avinėlis nusileidžia ir prie savo mašinos. Viskas. <...>.

- Į tyrėjo užduotus klausimus, kurioje vietoje tiksliai įvyko konfliktas su L. N., kuriuo metu, pasak Jūsų, buvote sužalotas, K. Z. atsakė, kad praėjime, jis ėjo iš priekio, o L. N. ėjo per vartelius. Tyrėjas paprašė K. Z. apibūdinti šios įvykio vietos pagrindą, ir šalia esančius objektus. K. Z. paaiškino, kad įvykio vietos danga – plytelės. Daugiau jokių objektų įvykio vietoje nebuvo.

- Į tyrėjo užduotus klausimus, kurioje vietoje tiksliai įvyko konfliktas su K. Z., kurio metu, pasak Jūsų, jis bandė Jums smūgiuoti ir nukrito ant žemės, L. N. atsakė, kad viskas įvyko kieme, kaip rodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Įvykio vietoje buvo geležys, statybinės medžiagos ir jų likučiai, stovėjo motociklas.

- Į tyrėjo užduotus klausimus, ar po įvykusio konflikto buvote užėjęs į namo, (duomenys neskelbtini), vidų, jei taip, tuomet kurioje vietoje buvote ir ką darėte, K. Z. atsakė, kad jokiu būdu. Jis net nesugebėtų užeiti, nes, kai užlipo laiptais, jie abudu stovėjo kaip siena, jis keliais laiptais žemiau buvo.

- Atsakydamas į gynėjo advokato Simono Slapšinsko klausimus K. Z. paaiškino, kad įvykio dieną avėjo baltus batelius, kurie visą laiką buvo su juo. Šiai dienai namuose tie patys batai stovi. Ar batai buvo sukruvinti, neatsimena. Bateliai buvo paprasti, nefirminiai. Ankščiau jam yra L. N. išdaužęs langą, bet fizinio smurto tarp jų nėra buvę. Jis galvoja, kad L. N. smurtavo jo atžvilgiu dėl to, kad jis, neva, užkišo kanalizaciją. L. N. pažįsta seniai, gal kokius (duomenys neskelbtini) metus, kiek jis gyvena ten, tiek ir žino. Čia buvo vienintelis atvejis kai L. N. smurtavo prieš jį. Jis nevartoja nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nei alkoholio.

- Atsakydamas į atstovo advokato Eugenijaus Šulioko klausimus L. N. paaiškino, kad K. Z. priėjo ir padarė „kung fu“, nes jis žino, kad K. Z. taip daro. Jis eidamas pakėlė rankas, po to atsistojo „kung fu“ poza. Tada žengė porą žingsnių parengiamųjų ir kirto jam į dešinės pusės veidą. Jis sukosi, kaip priklauso ir išvengė smūgio. Tada K. Z. kirto kaire ir tada visas veiksmas vyko kaip šokyje. Jie pasisuko ir tada, gaunasi, K. Z. jau atėjo nuo kiemo, o jis jau buvo vietoje iš kiemo. Tada jis sukosi savo firminiu, kur medžius daužė, A. Z. mamai veidą sudaužė. Tada, kaip sakė, K. Z. sukosi ant kairės kojos ir mėgino jam kirsti, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, viskas. Kai K. Z. nukrito kraujo nebuvo. Jis negali teigti, kad K. Z. nesusižalojo, nes to nematė. K. Z. nukrito atlikdamas smūgiavimą jam. Kadangi K. Z. buvo toks plaukiantis, kad pataikyti, tai smūgių jis išvengė. Jis nesako, kad K. Z. buvo apsvaigęs, nes jis ne medikas, bet jo judesiai buvo grynai paletėje, vyzdžiai išsiplėtę. Jie įtarė, kad K. Z. kažką vartoja, kadangi jis yra buvęs alkoholikas, gydytas ligoninėje, ką gali paliudyti A. Z., jis pragėręs kepenis.

- K. Z. pasakė, kad tai, ką sako L. N. yra grynas melas.

- Atsakydamas į gynėjo advokato Simono Slapšinsko klausimus L. N. aiškino, kad K. Z. prie mašinos, kaip dažnai tai būna, pasilenkęs, priėjo krapštėsi ir kažką pasiėmęs įsidėjo į kišenę ir kaip visada nuėjo prie miškelio ta pačia kryptimi. Miškelis yra (duomenys neskelbtini), kur yra į pusę namų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y., į patį akligatvį. Jis matė, kaip K. Z. ėjo į miškelį, o jis pats nuėjo į kiemą užsukti vandens. Tada nuėjo prie vandens čiaupo, jį užsuko, grįžo prie namo, parašė kelias žinutes, kurias gavo iš dukros yra viskas užfiksuota, laikas, žinutės. Parašė atsakymą ir ruošėsi eiti. Po pirmu langu nuo kiemo pusės jis rašė žinutes. Veiksmas, kaip ir sakė, prasidėjo tada, kai jis jau pradėjo eiti link namo kampo, ten yra susiaurėjimas ir būtent toje vietoje atvykęs K. Z. dalyvavo su savo visais paradais apie kuriuos pasakojo. Jis, perskaitęs žinutes, ruošėsi išeiti į namus ir važiuoti į susitikimą ir tuo momentu, pasisukus, K. Z. įeina į kiemą ir atėjo prie jo. Jis išeidinėjo iš kiemo į namus važiuoti į dalykinį susitikimą. Kai K. Z. nukrito jis nuėjo greičiau į namus tam, kad pranešti šeimininkei, kuri galėtų iškviesti policiją, nes K. Z. siautėjo. Yra laipteliai, kuriais tik jie naudojasi. Juos buvo užstatęs K. Z. savo mašina ir tai erzino kaimyną. Pro tuos vartelius jis pakilo laiptais, atsidarė duris, įėjo į vidų, pašaukė A. Z.. Ji atbėgo iš virtuvės. Pasakė, kad kviestų policiją ir pakilo į viršų. A. Z. išėjo į terasą ant laiptų ir kvietė policiją. Policiją kviesti reikėjo, nes K. Z. užpuolė jį kieme, grasino susidorojimu, šūkavo. Ką konkrečiai K. Z. šaukė, nepasakys. Jis jam grasino susidorojimu ir grasino vėl savo tuo (duomenys neskelbtini) – brolio sūnumi, sakydamas: „mes dabar Jus patvarkysime“ ir tai kartojo kelis kartus. Nežino, kodėl K. Z. rėkavo, nervinis priepuolis. Priežasties tam iš jo pusės nebuvo. Jokios asmens ar narkomano šalia įvykio metu nebuvo.

- Atsakydamas į klausimus, L. N. aiškino, kad kuomet K. Z. liko kieme nukritęs, jis parėjo namo, išgirdo triukšmą, nusileido ir pamatė, kad K. Z. jau buvo įsibrovęs į vidų ir buvo visas kruvinas. K. Z. buvo visas išsitepliojęs, tarsi voliojęsis būtų kraujo klane. Drabužiai visi ištepti buvo. Tuomet jis A. Z. kėlė, o K. Z. jau negalėjo šokti prie jos smūgiuoti. K. Z. abiem rankoms veidą tepėsi ir tepė A. Z. visą ir jį. Tie drabužiai ir vaizdas yra užfiksuoti. Jis nežino, ar taip K. Z. ženklinosi. Tuo metu viskas vyko labai greitai ir jis tik vaizdą visą matė, kad K. Z. buvo visas kruvinas. Jam bėgo kraujas, jis galvojo, kad jam iš nosies bėga kraujas, nes visas veidas kruvinas. Pasakyti tiksliai, iš kur bėgo K. Z. kraujas, negali, bet kraujas tikrai nebėgo iš antakio. Daugiau nieko nesimatė. Pirmas įspūdis, kuris jam susidarė pamačius tą vaizdą, kad K. Z. kraujuoja smarkiai iš nosies. Kai jis kilo laiptais į namus, K. Z. jam iš paskos nėjo. K. Z. pagalbos neprašė, kadangi yra žmogiškumas, jis pažiūrėjo, ar K. Z. neprarado sąmonės. K. Z. ten tik „kniuksėjo“ ir pasakė: „blet, tvojausi, kietas“. Toliau viskas. Žmogus buvo sąmoningas, plius agresyvus <...> Kraujo nevalė ir netvarkė pačią dieną. Gavosi taip, kad viskas, kas įvyko, nufilmavo pareigūnai. Tada dar sūnus A. Z. grįžęs nufotografavo tą pačią dieną visą kraują, pareigūnai tą irgi filmavo ir fotografavo. Viduje irgi visas kraujas, visi taškai <...> K. Z. smurtavo A. Z. atžvilgiu ir visi sužalojimai yra nustatyti medicininių dokumentų išrašuose.

- Į klausimą, kodėl jis leido K. Z. mušti A. Z., L. N. atsakė, kad lygiai prieš 12 metų, toje pačioje namo vietoje, K. Z. sumušė A. Z. ir jos mamą, ir jis buvo išvažiavęs ir turėjo grįžti. Jis negrįžo valandą ankščiau. Jeigu būtų grįžęs, viso to būtų neįvykę. Šiuo atveju jis pakilo į trečią aukštą ir nespėjo nusileisti arba jis nusileido tada, kada išgirdo triukšmą, klyksmą ir jis viską darė, kad to neįvyktų daugiau – jis ją užstojo savo kūnu. Jis paprasčiausiai nespėjo. Tik nusileidęs pamatė veiksmą. Toliau, kad nieko nevyktų ir daugiau nežalotų, ir neįvykdytų savo ketinimų užmušti ir nužudyti, kur K. Z. klykė: „užmušiu, nužudysiu“. Tai ne pirmas kartas grasinimo. Grasino prieš savaitę, kur yra liudininkai. Jis sakė: „aš tave užlenksiu“, „tu negyvensi“, „kada tu išeisi iš šito pasaulio“, „atšliauši pas mane keliais“. Jis nesupranta, kodėl K. Z. puolė A. Z. (t. 2, b. l. 93-100).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus L. N. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nuo 2022 m. liepos 26 d. 00.01 val. iki 23.59 val. apžiūrą nustatyta, kad 2022 m. liepos 26 d. mobilaus ryšio telefonas buvo įjungtas, kadangi komunikacija ir naudojimasis internetu vyko nuo 13.52 val. iki 22.47 val. (t. 2, b. l. 115-117).

Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0021/23 matyti, kad K. Z. girtumas įvykio metu, t. y. laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.30 val. tikėtina buvo nuo 1,174 iki 1,324 promilės. Paskaičiavimai yra aukščiau, kai skaičiuojama tikėtina 0,15 promilių alkoholio eliminacija per valandą. Esant alkoholio koncentracijai daugiau kaip 1,1 promilės, remiantis „Teisės medicinos pagrindais“ – pradeda trikti eisena ir kalba, savikontrolė ir kritinis vertinimas toliau mažėja, tik trumpėja kompensacijos galimybė, beveik visi eksperimentiniai psichofiziniai testai rodo aiškius sutrikimus. Alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore. Alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo 30 % iki +60 %, nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Jei buvo nustatyta 0,52 promilės alkotesteriu, tai kraujyje galėjo būti nuo 0,364 iki 0,832 promilių (t. 3, b. l. 45-50).

Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0043/22 matyti, kad L. N. nustatytas kairio nykščio nugariniame – vidiniame paviršiuje tarpfalanginio sąnario gyjantis odos nubrozdinimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, daugiau kaip prieš savaitę laiko iki apžiūros. Į tai nurodo odos nubrozdinimo makromorfologinis vaizdas. Ant L. N. rankų yra sužalojimų, tačiau jie negalėjo atsirasti L. N. smūgiuojant K. Z. į galvą, ar kitas kūno vietas ankščiau aprašyto konflikto metu, nes odos nubrozdinimas yra padarytas dar iki konflikto (t. 3, b. l. 150-153).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl ko būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018).

Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad L. N. fiziškai smurtavo ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. Z..

L. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltės nepripažino ir neigė smurtavęs K. Z. atžvilgiu. Teisme jis nurodė, kad K. Z. pats priėjęs jam smūgiavo dešine, po to kaire ranka, tačiau jis smūgių išvengė. Netrukus K. Z. sukdamasis smūgiavo jam koja ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito. Kaltinamasis nurodė, kad nematė, kaip K. Z. trenkėsi veidu į trinkeles, ir kategoriškai teigė, kad pats K. Z. nesudavė nė vieno smūgio, to net nebandė daryti.

Iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams L. N. aiškino, kad jis nuėjęs už namo išjungė žarną, o jam grįžtant toje vietoje, kur stovi motociklas, atėjęs K. Z. iškėlęs rankas į viršų pradėjo mojuoti ir bandė jam „kirst“, jis išsisuko ir K. Z. nugriuvo. K. Z. atsikėlė nuo žemės kruvinas, o jis ramiai nuėjo į virtuvę vandens, o K. Z. pradėjo daužyti namo duris ir tepti rankomis durų stiklą ( „Body“ kameros įrašas „2022_0726_194704_025“ nuo 2 min. 40 s. iki 4 min. 30 s). Toliau L. N. aiškino, kad po smūgio K. Z. apsikabino A. Z. ir pradėjo ją tepti krauju. Tada jis K. Z. atstūmė ir K. Z. pradėjo tepti jį krauju. Jis jį išstūmė pro namo duris. Tuo ir pasibaigė konfliktas ( „Body“ kameros įrašas „2022_0726_195203_026“) (t. 1, b. l. 149).

Pirminės apklausos, vykusios 2022 m. rugpjūčio 3 d., L. N. paaiškino, kad 2022 m. liepos 26 d., apie 18.38 val. išėjo iš namų į kiemą. Tuo metu K. Z. buvo savo mašinoje, kuri stovėjo prie namo laiptelių, kažką pasiėmė ir išėjo link miškelio. Tada gavo žinutę iš dukros. Tuo metu stovėjo prie namo lango ir skaitė žinutę. Perskaitęs žinutes, parašė dukrai atsakymą, tai kažkur buvo 18.41 val. Tada pamatė, kaip pro vartelius labai lėtai įeina K. Z.. Jis, artėdamas prie jo, atsistojo į „gervės“ poziciją, t. y, iškėlė rankas, nusimetė šliures ir dešine ranka bandė smūgiuoti į veidą, jis išsisuko, o tada bandė kaire ranka jam smūgiuoti į veidą, bet ir nuo to smūgio jis išsisuko. Tada K. Z. rankomis bandė jam smūgiuoti į krūtinę, tačiau nepateikė. Tada K. Z. pradėjo suktis ir bandė suduoti iš kojos į galvą, nepataikęs prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Kieme K. Z. atžvilgiu smurto jis nenaudojo. Vėliau matė, kad K. Z. iš lupos bėga kraujas. Mano, kad K. Z. galėjo susižaloti griūdamas ant žemės, t. y., tuo metu, kai kieme bandė suduoti jam smūgius. Nori pastebėti, kad toje vietoje, kur K. Z. nukrito ant žemės buvo įvairių statybinių šiukšlių ir krisdamas ant žemės galėjo susižaloti į jas. Statybinės šiukšlės yra maždaug nuo 0,5 cm iki 2 cm skersmens dydžio (t. 2, b. l. 62-66).

2022 m. spalio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad L. N. įvykio vietoje parodė, jog viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini), <...> K. Z., įėjęs pro vartelius ir pamatęs jį, sustojo, nusispyrė šliures ir ėjo link jo. Iškėlė rankas į viršų, kairę koją į priekį ir vėl pradėjo eiti iš lėto, ir vėl stojosi į savo „gervės“ pozą. L. N. parodo, kad tuo metu stovėjo prie namo kampo. Šioje vietoje K. Z. sudavė jam vieną smūgį iš dešinės rankos, tačiau jis pasisuko nuo jo ir tada K. Z. jam trenkė kaire ranka, tačiau jis vėl pasisuko nuo K. Z.. Tada K. Z. pradėjo rankomis smūgiuoti jam į krūtinę. Tada K. Z. sukdamasis bandė smūgiuoti jam iš kairės kojos, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant plytelių. Tada jis išėjo pro vartelius ir išėjo iš kiemo bei nuėjo atgal ta pačia kryptimi į namus (t. 2, b. l. 75-89).

2020 m. spalio 20 d. vykusios akistatos metu L. N. apie įvykį paaiškino, <...> tuo momentu iš gatvės pro vartelius įėjo K. Z.. K. Z. artėjo lėtai prie jo, likus keliems žingsniams, jis nusispyrė šliures, pradėjo mojuoti į viršų rankoms, atsistojo į „kung fu“ gervės pozą ir žengęs porą žingsnių, tokiais nemokšiškais smūgiais iš dešinės ir iš kairės mėgino jam pataikyti į veidą – į dešinę ir į kairę pusę. Jis pasisuko. Tada jis mėgino smūgiuoti jam į krūtinę ir galiausiai darė savo firminį suktuką <...>. K. Z. sukosi jam kirsti ir šioje vietoje, kadangi koordinacija ten pas jį ne kažin kokia, nukrito parodytoje jo vietoje. Tada žvilgtelėjo į jį. Jis ten guli „kniuksi“. Jis apsisuko ir nubėgo į viršų, į namus (t. 2, b. l. 93-100).

Analizuodamas L. N. parodymų visumą teismas nustatė, kad atvykusiems policijos pareigūnams netrukus po įvykio kaltininkas aiškino, kad K. Z. nugriuvo po to, kai bandė jam suduoti smūgius rankomis. Apie jokį smūgį koja L. N. tuo metu neminėjo. Tuo tarpu kaltinamojo teigiamas K. Z. smūgis jam koja nurodomas tik praėjus nemenkam laiko tarpui po įvykio jo pirminės apklausos metu 2022 m. rugpjūčio 3 d. dalyvaujant kaltinamoj gynėjui (t. 2, b. l. 62-64). Dėl to teismas kritiškai vertina tokius iš esmės reikšmingai skirtingus L. N. parodymus ir neturi pagrindo tikėti tokių parodymų nuoširdumu bei patikimumu. Pažymėtina, kad savo parodymuose kaltininkas nenuosekliai aiškino ir kitas reikšmingas aplinkybes apie tai, kad nematė, kaip K. Z. susižalojo nukrisdamas (parodymai teisme), kitą kartą teigė, kad K. Z. atsikėlė nuo žemės kruvinas („Body“ kameros įrašas), pirminės apklausos metu teigė, kad toje vietoje, kur nukentėjusysis nukrito ant žemės buvo įvairių statybinių šiukšlių ir K. Z. krisdamas ant žemės galėjo susižaloti į jas. Tuo tarpu nei iš „Body“ kamerų įrašų, nei iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nenustatė, kad įvykio vietoje būtų buvusios kokios tai statybinės medžiagos.

Kita vertus, viso proceso metu nukentėjusysis K. Z. nuo pirminės jo apklausos įvykio vietoje ir vėliau nuosekliai teigė, kad įvykio dieną L. N. pareiškė jam pretenzijas dėl užkištos kanalizacijos ir dėl to priėjęs jam netikėtai smūgiavo kumščiu į lūpą. Smūgis buvo stiprus, dėl jo nukentėjusiajam buvo prakirsta lūpa. Nukentėjusysis taip pat vienodai aiškino, kad jam sukniubus L. N. nenustojo ir sudavė dar keletą smūgių. Dėl suduotų smūgių nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, krito remdamasis kojų keliais ir rankomis. Jo galva žemės palietusi nebuvo. Teismas pripažįsta, kad esminėmis smurto aplinkybėmis nukentėjusiojo K. Z. parodymai buvo nuoseklūs, juose iš karto po įvykio policijos pareigūnams K. Z. nurodė, kad prieš jį smurtavo L. N., kad jis buvo sumuštas prie motociklo, kur vaizdo nefiksuojama vaizdo stebėjimo kameros („Body“ kameros įrašas „2022_0726_192208_020“). Logiška ir akivaizdu, kad tuo metu apie kamerų vaizdo įrašų nebuvimą ir nepateikimą tyrimui nukentėjusysis negalėjo žinoti, dėl ko neturėjo tikslo meluoti pareigūnams.

Analogiškai smurto panaudojimo faktines aplinkybes K. Z. nurodė ir apklaustas kitą dieną po įvykio 2022 m. liepos 27 d. nurodydamas, kad L. N. kaltino jį užkišus kanalizaciją, priėjęs prie jo sudavė rankomis mažiausiai keturis smūgius, dešine ranka smūgiavo vieną kartą į veido sritį – lupą. Po suduotų smūgių jis nukrito ant žemės, nukrito ant kelių, krisdamas juos nubrozdino. Po suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą veido ir galvos srityje. Nukritęs ant žemės trumpam laikui buvo praradęs sąmonę (t. 1, b. l. 34-35), taip pat ir surašydamas protokolą-pareiškimą (t. 1, b. l. 22), taip pat ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 75-86).

Pažymėtina, kad nurodydamas apie L. N. smurtą savo atžvilgiu K. Z. aiškiai nurodė ir šio smurto panaudojimo motyvą – priekaištus dėl užsikimšusios kanalizacijos. Tuo tarpu pats L. N. faktą dėl užkimštos kanalizacijos pripažino, tačiau teigdamas apie neva prieš ji panaudoto K. Z. smurtą tokio nukentėjusiojo elgesio motyvų nė karto neįvardijo.

Teismas iš apklaustų asmenų parodymų nustatė, kad kitų įvykį mačiusių asmenų nebuvo, nes liudytojais apklausti to paties namo gyventojai D. Č. ir A. Z. nurodė, kad įvykio nematė. Šiuo atveju reikšminga tai, kad abu liudytojai patvirtino kilusio įvykio pasekmes. D. Č. parodė, kad šalia savo motociklo matė kraujo dėmes, o liudytoja A. Z. pripažino mačiusi kraujuojančią K. Z. lūpą. Apie tai, kad kraujo įvykio vietoje buvo visur - prie tujų ir tvoros, ant trinkelių, ant namo laiptų, turėklų – patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas R. M..

K. Z. tyrimo metu pateikė Vilniaus universitetinės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašą ir VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymą (t. 1, b. l. 43-44, 47, 48). Dokumentuose užfiksuota, kad VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje 2022 m. liepos 26 d. K. Z. buvo nustatyta diagnozė – lūpos žaizda, kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad 2022 m. liepos 26 d. 21.56 val. K. Z. atvyko Žalgirio klinikos siuntimu dėl diagnozės – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos), veido sumušimo. Pacientas nurodė, kad šiandien apie 17 val. jį sumušė žmonos sugyventinis. Paciento būklė normali, orientacija be patologijos, viršutinės lūpos žaizda susiūta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados patvirtina, kad K. Z. buvo nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lupoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio kliniką 2022 m. liepos 26 d. 20.55 val. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. K. Z. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Individualūs žalojančių daiktų ar paviršių požymiai sužalojimuose neužsifiksavo.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad K. Z. padaryti sužalojimai, t. y. muštinė žaizda viršutinėje lupoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste – atsirado būtent dėl kaltininko L. N. suduotų smūgiu ir nukentėjusiajam nukritus ant grindinio. Tokią teismo išvadą patvirtina ir specialistės K. G. paaiškinimai jos apklausos protokole, kuriais pripažįstama, kad nukentėjusiajam dešinės plaštakos odos nubrozdinimai ir kairio žasto poodinė kraujosruva padaryta kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimų lokalizacija nebūdinga griuvimui (t. 1, b. l. 68), poodinės kraujosruvos kairiame žaste lokalizacija nebūdinga griuvimui (t. 1, b. l. 69). Tuo tarpu įvertinus nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis dėl suduotų smūgių nukrito remdamasis į grindinį keliais akivaizdu, kad dėl to K. Z. buvo medicinos specialistų teisingai nustatyti jo odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Medicinos specialistų išvados ir papildomi paaiškinimai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas faktines aplinkybes ir dar kartą verčia teismą pagrįstai abejoti kaltininko L. N. parodymais.

Tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos, tačiau praėjimo įr įvykio vietos, kurioje buvo smurtaujama, jos nefilmuoja (t. 1, b. l. 49-50). Objektų apžiūros protokole užfiksuota ir peržiūrėtuose teisme vaizdo įrašuose matyti ant namo esančios vaizdo stebėjimo kameros (įrašas „2022_0726_192208_020“). Viename iš vaizdo įrašų L. N. nurodo, kad namo kameras administruoja jis, tačiau vaizdą transliuoja į telefoną, o telefonas šiuo metu yra atjungtas („2022_0726_195203_026“). Tokią L. N. melagingai nurodytą aplinkybę paneigia bylos medžiaga. Byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, jog atlikus L. N. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nuo 2022 m. liepos 26 d. 00.01 val. iki 23.59 val. apžiūrą nustatyta, kad 2022 m. liepos 26 d. mobilaus ryšio telefonas buvo įjungtas, kadangi komunikacija ir naudojimasis internetu vyko nuo 13.52 val. iki 22.47 val. (t. 2, b. l. 115-117). Be to, pats L. N. teismui tvirtino, kad įvykio metu naudojosi mobiliuoju telefonu, nes susirašinėjo su dukra žinutėmis.

Teisme duodamas parodymus L. N. pakeitė savo parodymus ir teigė, kad kamerų vaizdo įrašų jis nepateikė, nes visos kameros buvo transliuojamos į mobilųjį telefoną, o mobilus telefonas dieną prieš tai sugedo. Galiausiai savanoriškai pateiktoje laikmenoje - mikroSD atminties kortelėje „Lexar“ Nr. (duomenys neskelbtini) – specialistai vaizdo įrašų ar nuotraukų, susijusių su 2022 m. liepos 26 d. įvykiu, nesurado (t. 2, b. l. 18-20).

Įvertinus visus šiuos duomenis teismas turi pagrindą pripažinti, kad L. N. tuoj po įvykio jau turėjo sąmoningai sugalvotą tikslą vaizdo įrašų pareigūnams neteikti, to daryti nenorėjo akivaizdžiai tik dėl jam palankių aplinkybių, kas dar kartą patvirtina jo duotų parodymų nepatikimumą, norą nuslėpti tikrosios tiesos faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė remiantis jau minėtais kitais duomenimis.

Teismas įvertina pateiktas teismo medicinos konsultacinės specialisto išvadas apie tai, kad įvykio metu 2022 m. liepos 26 d. laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.30 val. K. Z. girtumas galėjo būti buvo nuo 1,174 iki 1,324 promilių. Šios išvados teiktos kaip tikimybė vertinant tik faktą, kad K. Z. sulaikymo metu jam buvo fiksuotas galimas neblaivumas. Pažymėtina, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jokių abejonių dėl K. Z. adekvatumo ar galimo neblaivumo nekilo, dėl to K. Z. blaivumo laipsnis objektyviai nebuvo tikrintas, nors L. N. ne kartą pareigūnams teigė, kad nukentėjusysis gali būti ir yra apsvaigęs. Be to, pats nukentėjusysis K. Z. nurodė, kuo netikėti nėra pagrindo, kad faktas dėl jo neva neblaivumo, kuris buvo fiksuotas alkotesteriu, atsirado dėl to, kad jam teikiant medicininę pagalbą dėl prakirstos lūpos, kuri buvo susiūta, burna ir žaizda buvo skalaujama alkoholio turinčiais skysčiais.

Tokiu būdu teismas kruopščiai ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis kaip įrodymus tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą logiškai pagrįstą įrodymų grandinę, vienus įrodymus šioje baudžiamojoje byloje papildydamas kitais, tarpusavyje sutampančiais duomenimis, atsižvelgdamas į jų pagrindų nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad L. N. suduodamas smūgius sukėlė K. Z. fizinį skausmą ir nežymiai šį sužalojo nagrinėjamo įvykio metu. Bylos duomenų visuma pakankama tam, kad pripažinti, jog dėl konflikto ir užsikimšusios kanalizacijos L. N. išreikšdamas neapykantą tyčia rankomis sudavė nemažiau keturių smūgių nukentėjusiajam K. Z., nuo suduotų smūgių šiam nukritus ant grindinio trinkelių, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajam medicinos specialistų nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą. To nepaneigia ir teismui pateikta medicinos konsultacinės specialisto išvada, kad L. N. nustatytas kairio nykščio nugariniame – vidiniame paviršiuje tarpfalanginio sąnario gyjantis odos nubrozdinimas buvo padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, daugiau kaip prieš savaitę laiko iki apžiūros, dėl ko jie ant L. N. rankų negalėjo atsirasti L. N. smūgiuojant K. Z. į galvą, ar kitas kūno vietas. Teismas pripažįsta, kad L. N. tyčiniai smurtiniai veiksmai K. Z. atžvilgiu padaryti dėl asmeninių paskatų ir atitinka nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

L. N.

baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė.

Nesant abejonių dėl kaltininko kaip subjekto požymių L. N. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagrindų nusikalstamą veiką padariusį L. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teismas taip pat nenustatė.

Dėl to spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

L. N. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Praeityje jis neteistas (t. 2, b. l. 46), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas šešis kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 47-50). L. N. teismui nurodė esantis (duomenys neskelbtini) ir dirbantis, jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 193). Teismas nenustatė kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko.

Atsižvelgdamas ir vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą pirmą kartą teisiamam L. N., kuris yra dirbantis dėl ko viešųjų darbų bausmė nėra tikslinga, skirti laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydį teismas nustato pagal BK 61 straipsnio nuostatas. Įvertinus kaltininką charakterizuojančius duomenis teismas nemato pagrindo L. N. skirti intensyvios priežiūros, tačiau įžvelgia būtinybę vietoje intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus, kurie priverstų asmenį kontroliuoti savo elgesį, nebenusikalsti, tokiu būdu tinkamai įgyvendinant bausmės paskirtį.

V. Civiliniai ieškiniai, procesinės palūkanos ir atstovavimo išlaidos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 177,20 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137-140). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų L. N. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. Z. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo prašoma atlyginti 1 280,08 eurų turtinę žalą ir 15 000 eurų neturtinę žalą (t. 3, b. l. 4-5).

Dalį turtinės žalos ieškovas prašė priteisti kaip išlaidas atstovui advokatui už paslaugas, už kurias jis sumokėjo 1 200 eurų. Teismas pažymi, kad civilinis ieškovas savo ieškinyje nepagrįstai sutapatino turtinę žalą ir atstovavimo išlaidas. Deliktinė atsakomybė atsiranda, kai nustatomos jos sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys), todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nepasisako, nes sprendimą dėl proceso išlaidų priima atskirai.

Civiliniame ieškinyje dėl likusios 80,08 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis K. Z. nurodė, kad L. N. smurtinių veiksmų patyrė galvos, veido ir kitus sužalojimus, jam buvo stipriai prakirsta lūpa, kuri gydymo įstaigose buvo susiūta. Dėl jam padarytų sužalojimų gydėsi ir buvo laikiname nedarbingume nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. ir pateikė nedarbingumo pažymėjimą. K. Z. nurodė, kad gydymuisi reikalingiems medikamentams ir paslaugoms išleido 80,08 eurų. Prokurorė nepagrįstai nurodė, kad šios išlaidos nėra pagrįstos, nes jas patvirtina su ieškiniu pateiktų kasos kvitų kopijos (t. 3, b. l. 7-8).

Byloje esantis Sodros išrašas patvirtina, kad nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2022 m. spalio 25 d. K. Z. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 1, b. l. 102-103). Civilinis ieškovas pateikė teismui gydytojo receptą, kuriuo buvo išrašyti vaistai ir vaistinių kvitus, kuriais remiantis už vaistus K. Z. sumokėjo: 10,16 („Gintarinė vaistinė“) + 19,03 („Norfos vaistinė“) + 1,15 („Foxpay“ už odontologijos sveikatos priežiūrą) + 9,59 („Gintarinė vaistinė“) + 17,68 („Gintarinė vaistinė“) + 22,47 („Camelia vaistinė“) = 80,08 eurų.

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala byloje įrodyta pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų L. N. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas šioje dalyje tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš L. N. K. Z. naudai 80,08 eurų sumą.

Ieškovas K. Z. nurodė, kad dėl L. N. veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė streso patyrimu, sukrėtimais ir išgyvenimais. Dėl L. N. melagingų parodymų nukentėjusiojo atžvilgiu taip pat buvo taikomi ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai – buvo sulaikytas ir visą naktį laikytas areštinėje, neatsižvelgiant į tai, kad buvo sužalotas ir kentė skausmą. Po patirtų sužalojimų, baigus gydymą, nukentėjusiojo veide liko randas, dėl ko, dirbdamas pavėžėjo darbą ir bendraudamas su klientais, iki šiol patiria nepatogumų, iki šiol išgyvena, jaučia psichologinę traumą, pažeminą, pažeista jo garbė ir orumas. Įvertinęs L. N. veiksmų mąstą, nusikalstamų veiksmų tyčią, taip pat, kad L. N. daugiau nekiltų noro ateityje daryti naujų nusikalstamų veikų prašo priteisti 15 000 eurų dydžio neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu K. Z. tvirtino, kad nežino, kodėl prašo būtent tokios sumos, gavo moralinę traumą dėl skausmo ir išvaizdos, patyrė stresą įvykio dieną. Norėtų pasidaryti plastinę operaciją, jeigu uždirbs pinigų. Buvo sulaikytas, dėl to taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Prašo priteisti iš L. N. ir už melagingus kaltinimus, nes jis susitarė su A. Z..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis K. Z. dėl kaltinamojo L. N. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam K. Z. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo L. N. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, buvo nedarbingume, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lupoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, po padarytų sužalojimų liko pasekmės. Teismas taip pat įvertina ir L. N. elgesį po nusikaltimo padarymo – kaltės nepripažino, nebuvo viso proceso metu nuoširdus, nukentėjusiojo neatsiprašė, nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei teritorinei ligonių kasai žalos savo noru neatlygino. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų K. Z. liko randas, kuris yra vertinamas kaip liekamasis reiškinys.

Kita vertus, neturtinės žalos reikalavimas dėl galimos plastinės operacijos ateityje yra nepagrįstas, nes tai susiję su galimomis išlaidomis, priskirtinomis turtinės žalos pobūdžiui. Jas patyręs ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo atskiru civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos. Taip pat nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas iš L. N. priteisti neturtinės žalos atlyginimą už K. Z. sulaikymą, kurio pagrindas buvo būtent A. Z. nurodytos aplinkybės dėl smurto jos atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1 200 eurų (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto), nukentėjusiems lieka akivaizdžios sveikatos sutrikdymo pasekmės ir kt.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos 15 000 eurų dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimų metu nukentėjusysis juto fizinį skausmą, po patirtų sužalojimų jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat įvertinus nusikaltimo padarymo vietą ir tai, kad nukentėjusysis buvo pažemintas, akivaizdžiai jautė skausmą, nerimą dėl savo sveikatos būklės, ieškovas patyrė ir turtinę žalą, kuri nėra didelė. Tokiu būdu atsižvelgęs į visus įmanomus ir privalomus neturtinės žalos kriterijus teismas mato pagrindą iš L. N. nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 eurų kaip neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltininko turtinę padėtį, kaltės turinį ir pasekmes, bei yra pakankamas užtikrinti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė iš kaltinamojo priteisti patirtas 1 200 eurų dydžio atstovavimo išlaidas už advokato Eugenijaus Šulioko paslaugas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Teismui buvo pateikti pinigų priėmimo kvito Nr. 860702 kopija, iš kurio matyti, kad K. Z. 2022 m. lapkričio 4 d. sumokėjo atstovui advokatui 1 200 eurų už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (t. 3, b. l. 9). Tokiu būdu abejonių dėl patirtų išlaidų dydžio nekyla. Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad pastarajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis kartu su atstovu advokatu parengė civilinį ieškinį, K. Z. buvo atstovaujamas ir ikiteisminio tyrimo metu, jam teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme.

Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų yra matyti, kad K. Z. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1551-369/2023, kurioje jis kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį dėl aplinkybių, kurios kilo netrukus po įvykio, kurį teismas nagrinėjo šioje byloje. K. Z. minėtoje baudžiamojoje byloje kaip kaltinamąjį gina ir teisines paslaugas jam teikia jo atstovas šiame procese advokatas Eugenijus Šuliokas. Įvertinęs tai, kad prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas K. Z. patyrė ne tik dėl jo atstovavimo šiame procese, bet ir dėl to paties advokato kaip gynėjo dalyvavimo kitame procese (ant kvito nurodyta, kad sumokėta ir už gynybą), teismas mato pagrindą nukentėjusiajam priteisti pusę prašomos sumos, t. y. 600 eurų.

Nuspręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo teismas privalomai atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 1679,30 Eur, indeksavus rekomendacijų 10 punkte (su papunkčiais) nustatytų koeficientų atitinkančiais dydžiais teismo priteisiama proceso išlaidų suma neviršija pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas prašė L. N. naudai priteisti 602,50 eurų išlaidų eksperto paslaugoms apmokėti ir 4 210,80 eurų išlaidų jo, kaip gynėjo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir pateikė žalą patvirtinančius dokumentus ir mokėjimo kvitus (t. 3, b. l. 183-192). Šioje baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad L. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jį pripažino kaltu. Dėl to nėra pagrindo tenkinti gynėjo advokato prašymo ir priteisti L. N. naudai jo patirtas išlaidas.

VI. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

Kaltinamajam L. N. tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 67-69) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus palikti galiotina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus ji naikintina kaip nebereikalinga.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais – paliktinos saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

L. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per pirmus 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Iš L. N. priteisti:

- Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 177,20 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos;

- K. Z. 80,08 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir aštuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 600 Eur (šešis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Netenkinti gynėjo advokato prašymo dėl išlaidų priteisimo L. N. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas