Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. kovo 25 d. teismo rūmuose gautas ir 2024 m. kovo 28 d. priimtas A. V., atstovaujamos advokatės Justinos Murauskaitės–Darvidės, ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1 nepilnamečio E. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. V.;

1.2 nustatyti L. A. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. A.;

1.3 priteisti iš L. A. nepilnamečio E. A. išlaikymui po 304 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis – kas mėnesį – iki E. A. pilnametystės bei papildomai iki tol, kol jis nepertraukiamai mokysis bendrojo lavinimo mokykloje ar kitoje įstaigoje, viduriniam išsilavinimui gauti, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, pervedant įmokas į ieškovės A. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. V.. Nustatyti, kad E. A. sukakus pilnametystės L. A. mokamas išlaikymas gali būti pervedamas į E. A. asmeninę banko sąskaitą;

1.4 priteisti iš L. A. A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–9).

2. 2024 m. balandžio 8 d. teismo rūmuose gautas ir 2024 m. balandžio 11 d. priimtas patikslintas ieškinys, kuriame nurodoma, kad ieškinyje padaryta klaida nurodant prašomo priteisti išlaikymo dydį, jis yra 354 Eur (b. l. 38–46).

3. 2024 m. balandžio 26 d. teismo rūmuose gautas priimtas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodoma, kad iš dalies sutinka su ieškiniu – sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos patvirtinimo pagal ieškovės siūlomą tvarka, tačiau prašo priteisti mažesnį – 200 Eur išlaikymą vaikui (b. l. 84–89).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas L. A. yra nepilnamečio E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 10). Šalys nebuvo santuokos sudariusios.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

8. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 20 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju nepilnametis E. A. gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė A. V. gyvenamojoje vietoje ir nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame, apie 80 m² bute, kurį sudaro trys kambariai ir virtuvė, bute yra visi patogumai, centrinis šildymas (malkomis), vaikas būna viename kambaryje su mama, kuriame yra visi būtiniausi baldai, taip pat vaikas gali naudotis visa buto erdve, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, lankymosi metu namuose buvo švaru ir tvarkinga (b. l. 68–70). Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė ir L. A. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame, dviejų kambarių su virtuve, bute, bute yra visi patogumai, centrinis šildymas (malkomis), vaikas būna viename kambaryje su tėvu, kuriame yra visi būtiniausi baldai, žaislai, taip pat vaikas gali naudotis visa buto erdve, lankymosi metu namuose buvo švaru (b. l. 72–74).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį bet kurioje proceso stadijoje. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 d. numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko su reikalavimu, kad vaiko gyvenamojo vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl šis reikalavimas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

11. Teismas pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti konkrečią nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarką, kuri buvo parengta mediacijos proceso metu ir kurios šalys laikosi šiuo metu. Atsakovas neprieštaravo tokios tvarkos nustatymui, tik prašė pakeisti jos 2 punktą, suteikiant galimybę atsakovui pasiimti vaiką dar ir porinių savaičių darbo dienomis pirmadieniais nuo 16.00 val. iki kitos dienos 8.00 val., pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parveždamas jį į jo gyvenamąją vietą arba ketvirtadienį nuveždamas jį į ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu, šiuo metu nusistovėjusi tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi yra tinkama, nes atitinka geriausius vaiko interesus, užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, be to, atitinka lygių dalių principą, todėl nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Vien aplinkybė, kad atsakovui tenka ilgesnis tarpas, kuomet jis nebendrauja su sūnumi, savaime nesudaro pagrindo keisti jau esamos tvarkos. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (iš lot. galutinio sprendimo galios), o tai reiškia, kad šalys turi teisę ją keisti teik abipusio susitarimo pagrindu, tiek pakartotinai kreiptis į teismą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

13. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

14. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui ir užtikrinimui kiekvieną mėnesį reikia 354 Eur sumos, iš jų vidutiniškai per mėnesį: maistui 250 Eur, drabužiams, avalynei, kitai aprangai 120 Eur, darželiui 50-70 Eur (priklausomai nuo lankytų dienų), ugdymo/mokymosi/lavinimo priemonėms 50 Eur, vaistams, vitaminams, papildams, sveikatos priežiūrai 50 Eur, būstui apie 50 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, žaislams šventėms apie 70 Eur, higienos ir buities reikmėms 50 Eur (b. l. 38–46), todėl prašo iš atsakovo priteisti 354 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad pati šiuo metu sūnaus išlaikymui skiria maždaug tokią pinigų sumą, tuo tarpu atsakovas teikia nepastovaus dydžio išlaikymą: kartais perveda 200 Eur, kitą 300 Eur sumą. Teismas pabrėžia, kad siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002), taip pat šalių nustatyta bendravimo tvarka, kad kurią kiekvienas turi teisę bendrauti su vaiku „50 ir 50“ principu, nesuteikia pagrindo teismui visai nepriteisti išlaikymo. Taigi, atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo sūnui, pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 96 Eur dydžio išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

16. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba (b. l. 62, 171–172), jos darbinės pajamos sudaro apie 1 050 Eur, ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame būste (b. l. 13), neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 12), transporto priemonių (b. l. 163), ji gauna išmoką vaikui (b. l. 68–70), moka už vaiko ugdymą lopšelyje-darželyje (b. l. 14–18, 101–112). Atsakovas šiuo metu vykdo individualią veiklą ir yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 161–162), tačiau pajamų negauna, neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 11), jam nuosavybės teise priklauso ne viena transporto priemonė (b. l. 92, 164–170), gyvena jo motinai priklausančiame būste (b. l. 90, 91), jam buvo atlikta operacija, po kurios jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ar pripažintas iš dalies darbingu.

17. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, kad nekilnojamojo turto šalys neturi, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės pateiktus įrodymus dėl išlaidų, patiriamų sūnaus išlaikymui, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio E. A. poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis – 258 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (354 Eur per mėnesį) yra per didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo bei naujausios teismų praktikos, pagal kurią vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui E. A. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 258 Eur (354 Eur – 96 Eur išmoka vaikui), išlaikymą teikiant iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nebuvo nurodyta data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą, todėl jis priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 25 d. (CK 3.200 straipsnis).

18. Reikalavimas priteisti materialinę paramą pilnamečiam E. A. netenkintas, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio išlaikymas priteisiamas įvertinus aplinkybes, kurios šiuo metu negali būti nustatytas objektyviai (t. y. ar sulaukęs pilnametystės jis mokysis, turės pajamų ar jam bus reikalingas išlaikymas).

19. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

20. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

21. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 109 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 109 už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 1 750 Eur advokatei už sutiektas teisines paslaugas, o atsakovas sumokėjo 300 Eur advokatei už sutiektas teisines paslaugas.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atitinkamai tai reiškia, kad visiškai tenkinus du iš trijų ieškovės reikalavimų, taip pat iš dalies tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl jai priteistinas visas jos sumokėtas žyminis mokestis.

24. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl valstybei priteistina 70 Eur žyminio mokesčio.

25. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur (du laiškai po 6,64 Eur) sumą. Ji viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

26. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, advokatai pateikė rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientą teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 ir 8.20 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina ieškovei iš atsakovo po 1 600 Eur išlaidų advokatės pagalbai, o atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 96 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies ieškinį.

Nustatyti nepilnamečio E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. L. A. su sūnumi turi teisę matytis ir bendrauti kiekvienų kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 16.00 val. ir parveždamas jį į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val.

2. Porinių savaičių darbo dienomis L. A. su sūnumi turi teisę matytis ir bendrauti trečiadieniais nuo 16.00 val. iki kitos dienos (ketvirtadienio) 8.00 val., pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parveždamas jį į jo gyvenamąją vietą arba ketvirtadienį nuveždamas jį į ugdymo įstaigą.

3. Neporinių savaičių darbo dienomis L. A. su sūnumi turi teisę matytis ir bendrauti antradieniais nuo 16.00 val. iki kitos dienos (trečiadienio) 8.00 val., ketvirtadieniais – nuo 16.00 iki kitos dienos (penktadienio) 8.00 val., pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parveždamas jį į jo gyvenamąją vietą arba nuveždamas jį į ugdymo įstaigą.

4. L. A. per kalendorinius metus savo atostogų metu turi teisę praleisti kartu su sūnumi iš viso 14 dienų. Atostogų dienos paskirstomos į dvi dalis po 7 dienas. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę L. A. įsipareigoja pranešti A. V. SMS žinute ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. L. A. turi teisę sūnų pasiimti iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš atostogas nuo 20.00 val. ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą paskutinę septintąją atostogų dieną iki 20.00 val.

5. Jei A. V. iš anksto užsakyta kelionė, gydymas sanatorijoje, sutampa su kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliu, L. A. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi yra perkeliamas į artimiausią kalendorinių metų neporinės savaitės savaitgalį. Apie kelionę ar gydymąsi A. V. įsipareigoja informuoti L. A. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki išvykimo.

6. L. A. turi teisę neporiniais metais matytis ir bendrauti su Sūnumi per sūnaus gimtadienį. Jei sūnaus gimtadienio diena yra nedarbo diena, L. A. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Jei sūnaus gimtadienio diena yra darbo diena, L. A. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Šiuo atveju, šios Tvarkos 1, 2 ir 3 punktai nėra taikomi.

7. L. A. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi Tėvo dieną ir L. A. gimtadienio dieną. Jei tokia diena yra nedarbo diena, L. A. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tokia diena yra darbo diena, L. A. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. Šiais atvejais, šios Tvarkos 1, 2 ir 3 punktai nėra taikomi.

8. Motinos dieną ir A. V. gimtadienio dieną L. A. sūnaus nepasiima, jei tuo metu sūnus yra pas L. A., jis Motinos dieną, A. V. gimtadienio dieną sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 10.00 val., o jei tokia diena yra darbo diena – nuveža sūnų į ugdymo įstaigą 8.00 val. Šiais atvejais, šios Tvarkos 1, 2 ir 3 punktai nėra taikomi.

9. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, t. y. 2024, 2026 ir t.t., Sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas praleidžia su mama, o Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas su tėvu. Neporiniais metais, t. y. 2025, 2027 ir t. t. – atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį jis nepraleido Šv. Kalėdų. Šiais atvejais, šios Tvarkos 1, 2 ir 3 punktai nėra taikomi.

10. Visas kitas valstybines dienas (oficialiai paskelbtas ne darbo dienomis), kurios nenurodytos 9. punkte, jeigu ta diena ar dienos yra ne savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį), A. V. ir L. A. dalinasi po lygiai kas antrą šventinę dieną.

11. L. A. neturi teisės paimti nepilnamečio Sūnaus iš jo gyvenamosios vietos, jeigu akivaizdžiai matosi, kad vaikas serga arba jeigu tai patvirtina gydytojo pažyma. Šalys gali susitarti, kad vaiką ligos metu slaugys L. A..

12. L. A. negalėdamas sūnaus paimti šioje Tvarkoje nustatytu metu, privalo apie tai pranešti A. V. SMS žinute.

13. Šalys susitaria, kad viena kitą nedelsdamos SMS žinute informuoja apie gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus.

14. Šalys susitaria, kad viena kitą nedelsdamos SMS žinute informuoja apie vaiko ligą, gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) ir kitus svarbius vaiko gyvenimo įvykius.

15. L. A. turi teisę bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis nuo 18.00 val. iki 19.00 val., tačiau nepažeidžiant vaiko dienos darbo ir poilsio rėžimo bei kiek tai neprieštaraus sūnaus interesams ir atsižvelgiant į jo amžių. Tokią pat teisę turi mama, kai sūnus tuo metu yra pas tėvą.

16. Šalys susitaria, kad šios Tvarkos nuostatų dėl matymosi ir bendravimo su sūnumi galima nesilaikyti ir/ar jas keisti, gavus kitos Šalies sutikimą SMS žinute.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 258 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. kovo 25 d. – iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio, 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) advokato išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.