Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. N. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. gegužės 13 d. nutarimu 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. balandžio 26 d. 18.56 val. vairavo automobilį „Mercedes-Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,84 promilių girtumas), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

5.1. Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai pakeisti teismo nutartį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas K. N. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, netenkindamas K. N. skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

5.2. Nurodo, kad pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). Teigia, kad, įvertinus K. N. asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, kitas nurodytas aplinkybes ir argumentus, bei remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas K. N. savo kaltės neginčija. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas tik K. N. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. asmuo nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, prašo iš viso neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

7.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

7.3. Kaip minėta, skundžiamu 2025 m. gegužės 13 d. Institucijos nutarimu K. N. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

7.4. Byloje nustatyta, kad K. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,84 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad K. N. pripažino, jog alkoholį vartojo prieš 15 minučių iki jo sustabdymo (b. l. 41, 43), be to, pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas dar didesnis, t. y. 0,87 promilių, girtumas (b. l. 41). Nors neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. N. gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau šiame akte taip pat nurodyta, jog jam iš burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 41), o policijos pareigūno M. R. 2025 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. N. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (43 b. l.). Tai reiškia, jog buvo nustatyti ir išoriniai požymiai, rodantys, kad apeliantas vairuoti negali. Be to, šį administracinį nusižengimą K. N. padarė vakare (18.56 val.), vairuodamas transporto priemonę gatvėje, kurioje eismas pakankamai intensyvus, t. y. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, todėl įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Pažeidėjo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina tai, kad jis savo veiksmais niekam realios žalos nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes, alkoholio vartojimo laiką, nustatytą girtumo laipsnį (0,84 promilės), kuris net daugiau nei du kartus viršija nustatytą ribą (0,41 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, taip pat ir tai, kad apeliantas suprato, jog jis vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes, kaip pripažino pats K. N., jis alkoholį vartojo prieš 15 minučių iki jo sustabdymo, tačiau nepaisydamas suvartoto alkoholio sėdo už automobilio vairo, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, daroma išvada, jog apeliantas negalėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ir taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus.

7.5. Taip pat iš bylos matyti, jog Institucija, tiek K. N. skirdama minimalaus dydžio baudą, tiek ir skirdama minimalaus dydžio administracinio poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, jog K. N. per 5 metus administracine tvarka buvo baustas net dešimt kartų, iš jų net devynis kartus už KET pažeidimus (už stovėjimo taisyklių pažeidimus, nustatyto greičio viršijimą, įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavimą) (b. l. 30-38). Byloje esanti baustumų pažyma rodo, kad nors apeliantas anksčiau nebuvo baustas už tokios pat rūšies ar pobūdžio administracinio nusižengimo įvykdymą, t. y. už vairavimą esant neblaiviam, kad anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, taip pat sumokėjo ir jam už šį naujai padarytą administracinį nusižengimą paskirtą 800 Eur baudą (96 b. l.), tačiau pažyma apie ankstesnius apelianto baustumus, jų pobūdį ir sistemingumą rodo, jog K. N. nėra drausmingas vairuotojas, administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, įvykdė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, t. y. būdamas baustas. Tokie duomenys apeliantą charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau pažeidinėja KET, o jo padarytas nusižengimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, nėra atsitiktinio pobūdžio. Tai, kad K. N. jam paskirtą 800 Eur baudą jau sumokėjo (b. l. 96), UAB „V. S. vairavimo mokykla“ baigė papildomą vairuotojų mokymą, o MB „L.“ buvo atestuotas pagal vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą (b. l. 94, 95), yra svarbu, tačiau paskirtų baudų sumokėjimas yra kiekvieno asmens prievolė, o papildomus mokymus apeliantas privalėtų baigti, norėdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to šios aplinkybės nepripažįstamos kaip pakankamos, kurios leistų apeliantui neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar asmeniui nustatytą minimalų 6 mėnesių terminą sumažinti.

7.6. Apeliantas tiek skunde, tiek ir apylinkės teisme nurodė, jog yra vedęs, augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų su negalia, prie skundo pateikta mažamečio sūnaus M. N., gim. (duomenys neskelbtini), neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina, kad apelianto sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 90-91). Nors skunde K. N. nurodo, kad sūnų dažnai reikia vežti į raidos centrą, į reabilitacijas, sanatoriją, pas medikus, tačiau šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tai pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ir kitą skunde nurodytą aplinkybę, jog jis vienas rūpinasi savo pagyvenusiais tėvais, juos veža pas medikus. Be to, kaip pats apeliantas apylinkės teisme teigė, jo žmona taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 55.), todėl ne tik jis, bet ir jo žmona neįgalų sūnų gali nuvežti pas medikus, į reabilitacijas, raidos centrą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, susijusios su poreikiu rūpintis neįgaliu sūnumi bei pagyvenusiais tėvais, egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, todėl apeliantas, būdamas rūpestingas tėvas ir sūnus, prieš sėsdamas už automobilio vairo, privalėjo įvertinti, jog toks neatsakingas poelgis gali pabloginti ne tik jo paties, bet ir šeimos narių padėtį, apsunkinti galimybes tinkamai pasirūpinti tiek neįgaliu sūnumi, tiek ir savo tėvais. Dėl to šios skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, dėl kurių K. N. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams - turėtų būti panaikinta ar jos terminas sutrumpintas.

7.7. Taip pat skunde K. N. teigia, kad teisė vairuoti jam reikalinga, jog nuvyktų į darbą ir parvyktų iš jo, bei tam, kad dirbdamas galėtų pristatyti trąšas klientams. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog K. N. nuo 2014 m. kovo 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. spalio 25 d. šioje įmonėje jis dirba direktoriumi (12-25 b. l.). Duomenų, patvirtinančių, kad jo darbas tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonės vairavimų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Be to, pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos tiesiogiai yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, jog pats apeliantas apylinkės teisme nurodė, kad šiuo metu įmonės veikla užsiima jo žmona (55 b. l.), o tai, jog, apelianto teigimu, jo žmona viena nespėja vykdyti užsakymų, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios K. N. paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų būti naikinama ar keičiama. Pažymėtina, kad iš viešai skelbiamų UAB „(duomenys neskelbtini)” duomenų (internetinė prieiga https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/) matyti, jog įmonė dirba pelningai (2024 m. grynasis pelnas – 13 514 Eur), todėl įmonė, siekdama užtikrinti užsakymų vykdymą, turi visas galimybes šią problemą išspręsti, į darbą priimdama papildomų darbuotojų ar kitais būdais. Apeliantas skunde nurodo, kad vairuoti transporto priemonę jam reikalinga ir dėl to, kad jis galėtų nuvykti ir parvykti iš darbo, nes, gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, o dirbant (duomenys neskelbtini) mieste, nėra tiesioginio viešojo transporto maršruto ar tinkamų susisiekimo alternatyvų. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes atstumas tarp apelianto gyvenamosios ir darbo vietų tėra 8 kilometrai, iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) vyksta reguliarūs maršrutiniai autobusai (https://www.stops.lt/siauliai/#bus/21/a-b/89/map), be to, apeliantas gali naudotis ir kitomis priemonėmis nuvykdamas ir parvykdamas iš darbo (pvz., pavėžėjų, taksi paslaugomis).

7.8. Aukštesnysis teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas K. N. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos netaikyti. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę.

2. Įvertinus K. N. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pripažįstama, jog švelninti apelianto teisinę padėtį bei už jo padarytą administracinį nusižengimą iš viso neskirti specialiosios teisės atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, ar švelninti šią administracinio poveikio priemonę, skiriant ją trumpesniam nei 6 mėnesių terminas, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma neleidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą. Dėl to, esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį K. N. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.