Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs K. N. skundą dėl 2025-05-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025-05-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nutarimu K. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. 800 eurų didžio bauda, specialiosios teisės atėmimu 6 mėn., draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. už tai, kad jis 2025-04-26 18:56 val. vairavo automobilį Mercedes-Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,84 promilių girtumas). Skiriant administracine nuobauda buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančia aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi.

2025-06-02 Šiaulių apylinkės teisme gautas K. N. skundas dėl 2025-05-13 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK priimto nutarimo. Skunde nurodyta, kad 2014-03-14 yra sudaręs darbo sutartį Nr. 4 ir yra bendrovės direktoriumi. Kaip UAB „“ direktorius, vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas ne tik dėl įmonės veiklos pobūdžio, bet ir dėl realios situacijos, nes įmonėje dirba tik du darbuotojai, o kolega užsiima buhalterija. Visas transporto darbas tenka jam. Jo įmonė prekiaujame trąšomis, kurias jis pats išvežioja po visą Lietuvą, o dabar - pavasarį - yra pats intensyviausias pardavimo sezonas. Dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo negali to atlikti, todėl kenčia įmonės veikla, mažėja pajamos, o tai tiesiogiai atsiliepia ir jo šeimai. Taigi vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas. Tai esminė sąlyga užtikrinti mano įmonės išlikimą ir šeimos gerovę. Gyvenu (duomenys neskelbtini), tad kasdien tenka įveikti apie 8 kilometrų atstumą į vieną pusę. Neturint galimybės vairuoti transporto priemonės, šis atstumas tampa nemenku iššūkiu — tiek kelionė į darbą, tiek grįžimas namo užima daug daugiau laiko ir reikalauja sudėtingesnio logistikos planavimo, ypač kai nėra tiesioginio viešojo transporto maršruto ar tinkamų susisiekimo alternatyvų. Kasdienėje veikloje automobilis jam būtinas ne tik asmeniniams poreikiams, bet ir tam, kad galėčiau tinkamai pasirūpinti savo tėvais, kuriems dažnai reikia pagalbos nuvykstant į gydymo įstaigas, įvairias medicinines procedūras ar kitus sveikatai svarbius vizitus. Senyvo amžiaus žmonėms ypač svarbus yra punktualumas, patogumas ir saugumas keliaujant, todėl galimybė greitai ir patikimai nuvežti juos reikiamu metu yra neatsiejama nuo nuosavos transporto priemonės turėjimo. Viešasis transportas tokiais atvejais dažnai nėra tinkamas dėl nepritaikytų maršrutų, nepatogių grafikų ar fizinio nepritaikymo vyresnio amžiaus žmonėms. Automobilis leidžia ne tik reaguoti į nenumatytas situacijas ar skubius vizitus, bet ir užtikrinti, kad tėvai gautų reikiamą priežiūrą laiku ir tinkamomis sąlygomis. Dėl to automobilis jam yra neatsiejama kasdienybės dalis ir nepakeičiama priemonė šeimos narių gerovei užtikrinti. Šeimoje augina neįgalų 3 metų vaiką, kuriam reikalingos nuolatinės reabilitacijos ir dažni apsilankymai pas gydytojus, todėl galimybė naudotis transporto priemone yra gyvybiškai svarbi. Vaiko sveikatos būklė reikalauja lankstumo ir greito reagavimo - tiek skubiai nuvykstant į gydymo įstaigas, tiek reguliariai dalyvaujant specializuotose terapijose. Neturint teisės vairuoti, tampa itin sudėtinga užtikrinti laiku suteikiamą pagalbą vaikui. Jo gaunamas atlyginimas yra sąlyginai nedidelis (įvertinant ir tai, jog yra vienintelis Šeimoje vyras bei turiu prižiūrėti ir išlaikyti ir neįgalų mažametį vaiką), todėl tenka itin atsakingai planuoti mėnesio biudžetą, kad galėtų padengti pagrindines gyvenimo išlaidas - būsto nuomą, komunalinius mokesčius, maistą, sveikatos išlaidas bei kitus kasdienius poreikius. Atsižvelgiant į tai, 800 eurų dydžio baudą jam būtų finansiškai labai sudėtinga padengti. Pareiškėjas prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinant Šiaulių apskrities VPK 2025-05-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir paskirtas nuobaudas panaikinti. Netenkinus pirmame punkte pateikto prašymo, pakeisti Šiaulių apskrities VPK 2025-05-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir teisių atėmimą sutrumpinti iki 1 mėnesio termino arba teismo nuožiūra kuo trumpesnio laiko, baudos sumą sumažinti iki 100 Eur arba teismo nuožiūra iki kuo mažesnės baudos sumos.

Teismo posėdžio metu Z. M. pakartojo savo prašymą, kurį buvo nurodęs savo pateiktame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodekso 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinių nusižengimų kodekso 569 str. 5 d. nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“, to paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones, nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 6 d.. numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.

Asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad K. N. paskirta nuobauda – bauda su administracinio poveikio priemonėmis – mažesnės nei sankcijoje numatyti nuobaudos vidurkiai, t.y. tiek minimali bauda, tiek minimalūs administracinio poveikio priemonių terminai. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias (nustatyta viena aplinkybė) ir į atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Neskirti arba sutrumpinti, kaip to prašoma skunde, sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – administracinių poveikio priemonių, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatas.

Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Norint taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nustatytą normą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką matyti, kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“; „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“; „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą“; „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“; „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“; „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“.

Neabejotina, jog K. N. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismas pažymi, kad visos K. N. nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, kaip asmenį, tačiau teismo nuomone negali jo charakterizuoti, kaip vairuotojo. Svarbu yra tai, kaip asmuo elgiasi vairuodamas automobilį. Todėl šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka. Nors toks pažeidimas - vairavimas būnant neblaiviam, buvo padarytas pirmą kartą, tačiau už KET pažeidimus baustas daug kartų. Iš teismui pateikto išrašo matyti, kad 2025m., 2023m., 2021m., 2020m., buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas, todėl šis byloje esantis išrašas jį charakterizuoja itin neigiamai, t. y. kaip asmenį itin linkusį nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių bei jas pažeidinėti. Darydamas KET pažeidimus, jis ne tik kad nepadaro jokių išvadų dėl savo ydingo elgesio, bet ir toliau juos daro ir kaip matyti, jo daromi KET pažeidimai tik sunkėja. Toks pareiškėjo elgesys teismo negali būti vertintinas, kaip vienkartinis ar tuo labiau atsitiktinis, nes pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad tai yra ydingo ir pareiškėjui priimtino elgesio pasekmė. Todėl įvertinus visa tai, nėra pagrindo K. N. atžvilgiu taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d., neskirti ar sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės.

Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nors pareiškėjas skunde nurodė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, pateikė aibę priežasčių, kodėl teismas turėtų sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, tačiau teismas įvertinęs visas nurodytas asmens aplinkybes, įvertinęs jo elgesį, vairuojant automobilį, kas šiuo atveju ir yra esminis kriterijus į ką teismas atsižvelgia, nemato pagrindo tenkinti skundo. Visos K. N. nurodytos aplinkybės ir priežastys, negali atsverti jo itin neigiamo požiūrio į KET ir daryti teigiamos įtakos jo elgesiui ir įstatymų laikymuisi.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-05-13 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., 639-646 str.,-

nutaria:

Pareiškėjo K. N. skundo netenkinti.

Palikti galioti 2025-05-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.