Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS (toliau ir – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovams R. N. ir R. N. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolos priteisimo iš atsakovo R. N.

5. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp atsakovo R. N. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta asmeninės kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – asmeninės kredito linijos sutartis). Atsakovui buvo suteiktas 27 000 Lt (7 819,74 Eur) kredito limitas. Iš paraiškos kreditui gauti matyti, kad kreditas buvo imamas nurodant kredito paskirtį – būsto remontas. Numatytas kredito grąžinimo terminas – 36 mėnesiai. 2019 m. sausio 4 d. pretenzija pradinė kreditorė informavo atsakovą, kad dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų pagal asmeninės kredito linijos sutartį pradelsta skola 2019 m. sausio 2 d. sudarė 1 087,28 Eur. 2019 m. vasario 13 d. pretenzijoje nurodytais duomenimis pradelsti įsipareigojimai pagal nurodytą asmeninės kredito linijos sutartį sudarė 1 400,95 Eur. Atsakovas informuotas, kad nesumokėjus pradelstos sumos, sudaryta asmeninės kredito linijos sutartis bus nutraukta 2019 m. kovo 5 d.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 punktu, 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria pradinė kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo R. N. įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, bei 2018 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria kreditorė PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei, ieškovė PLUSPLUS CAPITAL AS įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo R. N. įsiskolinimą pagal asmeninės kredito linijos sutartį. 2019 m. gegužės 6 d. AB „Swedbank“ bylų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 7 prie 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo patvirtina, kad naujajai kreditorei (ieškovei) perleidžiamas R. N. įsiskolinimas pagal asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant: paskolos likutis – 7 800,89 Eur; palūkanų norma – 10,769 proc.; palūkanos – 4,66 Eur; delspinigiai – 65,65 Eur; palūkanų įsiskolinimas – 493,96 Eur; delspinigiai – 15,58 Eur. Duomenų, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, civilinėje byloje nėra.

7. Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas R. N. veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Tarp šalių susiklostė vartojimo kredito sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių atsakovui kilo pareiga grąžinti vartojimo kredito sutartyje nustatytas sumas (CK 6.886 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas R. N. būtų atsiskaitęs su ieškove. Atsakovui laiku negrąžinus suteikto vartojimo kredito, atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir dėl šios priežasties teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 7 800,89 Eur negrąžintą kreditą. Šios sumos atsakovas neginčijo.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

12. Pagal teismų praktiką, skolininko pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas išlieka ne tik nutraukus sutartį, bet ir iškėlus bylą teisme, kurioje reikalaujama tokių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

13. Nagrinėjamu atveju pagal asmeninės kredito linijos sutarties sąlygas už suteiktą kreditą atsakovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas pagal kintamą palūkanų normą. Kaip matyti pradinė kreditorė išraše iš 2019 m. gegužės 6 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 7 prie 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties nurodė, kad paskaičiuota palūkanų norma yra lygi 10,769 proc. Reikalavimo perleidimo dieną mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudarė 498,62 Eur. Nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. spalio 10 d.) pagal asmeninės kredito linijos sutartį mokėtinos palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, papildomai sudaro 359,05 Eur (7800,89 Eur x 10,769 proc. x 156 dienos). Bendra ieškinio pareiškimo dienai atsakovo pagal asmeninės kredito linijos sutartį mokėtina palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, suma sudaro 857,67 Eur (498,62 Eur + 359,05 Eur). Pažymėtina, kad reikalavimo įgijėjai (ieškovei) pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovui R. N. laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 857,67 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir 10,769 procentų metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 7 800,89 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis, CPK 12, 185 straipsniai).

14. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę. Praleidus asmeninės kredito linijos sutartyje nustatytą kredito limito grąžinimo terminą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė, laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 702,08 Eur delspinigiai, apskaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (7 800,89 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis).

15. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo R. N. ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. priklausė R. N. 2011 m. liepos 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2018 m. gruodžio 17 d. R. N. padovanojo nurodytą nekilnojamąjį turtą sūnui R. N. (2018 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. Sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dovanojimo sutarties sampratą reglamentuoja CK 6.465 straipsnis. Pagal dovanojimo sutartį dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę apdovanotajam nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Formuodamas teismų praktiką dėl šalių valios vertinimo dovanojimo sandoriuose kasacinis teismas remiasi tuo, kad sandoriai yra sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

18. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius šalių ketinimus, kadangi sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288-/2009, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

19. Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimu. Nurodo, kad atsakovas R. N., sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesąžiningas, bandė nuslėpti turtą, vengdamas skolinių įsipareigojimų ieškovei ir sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Nurodė, kad atsakovas R. N. dovanojimo sutarties sudarymo metu jau netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal asmeninės kredito linijos sutartį, nors pati sutartis dar nebuvo nutraukta. Be to, pabrėžė, kad sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių (tėvo ir sūnaus).

1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, kt.).

21. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.). Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

22. Actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės.

23. Sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą Actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Vertinant šios sąlygos buvimą, sudarant 2018 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, nustatyta, kad pradinė kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ (ieškovė – jos teisių perėmėja) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas R. N. turėjo pareigą grąžinti kreditorei asmeninės kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

24. Byloje nustatyta, kad ieškinio senaties termino sąlygos atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus, todėl teismas plačiau šios sąlygos nedetalizuoja. Ginčo dėl šios sąlygos byloje nėra.

25. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios Actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

26. Byloje nustačius, kad atsakovai sudarė minėto turto – buto dovanojimo sutartį, teismas pripažįsta, kad formaliai atsakovo R. N. turtas sumažėjo. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įtikinančių duomenų, kad skolininkas yra visiškai nemokus ir negali įvykdyti savo piniginių prievolių kreditorei. Vien nekilnojamojo turto neturėjimo faktas neleidžia daryti išvados, kad skolininkas yra nemokus ir negali atsiskaityti su kreditore. Ieškovė nurodo, kad atsakovas R. N., sudaręs nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, jokio kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, neturi, o atsiskaityti vengia. Šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė tik duomenis, pagrindžiančius, jog atsakovas R. N. neturi registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymi, kad asmens mokumas negali būti vertinamas tik nekilnojamojo turto turėjimu / neturėjimu. Iš byloje esančios medžiagos teismas negali vienareikšmiškai daryti išvados, kad atsakovas dėl sudaryto sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove, ar kad yra reali grėsmė, jog jo skoliniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

27. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

29. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, išsamiai ir sistemiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad ieškovas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo R. N. nemokumą, dėl kurio kiltų reali grėsmė jo skolinių įsipareigojimų įvykdymui.

30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas Actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas.

31. Ieškovė nurodė, kad jai nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir neatlygintinai perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą trečiajam asmeniui. Atsakovams neišreiškus savo pozicijos, teismui tokios aplinkybės taip nėra žinomos.

32. Kaip buvo minėta, dar viena iš Actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-283-695/2016; 53 p.).

33. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011).

34. Kaip jau minėta, ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Vadovavosi CK 6.67 straipsniu, numatančiu, jog preziumuojama, kad sandorio šalys nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktine, vaikais. Tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo R. N. nesąžiningumas yra paremtas išimtinai tik prezumpcija, objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens nesąžiningumą, byloje nėra. Jeigu ir būtų suabejota atsakovo sąžiningumu, atsižvelgtina į tai, kad teismų praktikoje esama nuostatos, jog Actio Pauliana taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutintos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ginčo sandorį sudarė 2018 m. gruodžio mėnesį, kai tuo tarpu asmeninės kredito linijos sutartis buvo sudaryta 2013 m. rugsėjo mėnesį, o pirmoji pretenzija dėl pradelsto mokėjimo buvo išsiųsta tik 2019 m. sausio mėnesį, nurodant, kad pradelstas mokėjimas sudaro 1 087,28 Eur sumą. Pabrėžtina, kad pagal AB „Swedbank“ kredito panaudojimo ataskaitos duomenis, 2018 m. gruodžio 27 d. (t. y. laikotarpiu po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo) pradelsta mokėjimų suma sudarė santykinai nedidelę sumą – 850,43 Eur. Be to, kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 20 d. asmeninės kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius, suteikdamas paskolą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, nereikalavo kredito gavėjo (atsakovo R. N.) nekilnojamojo turto įkeitimo. Turimi duomenys neleidžia spręsti, kad atsakovas R. N., sudarydamas ginčo sandorį, elgėsi nesąžiningai, sąmoningai ketindamas nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Sąžiningumo principas taip pat turi būti derinamas su teisingumo ir protingumo principais, todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje suabsoliutinus ieškovės reikalavimus, būtų pažeista interesų pusiausvyra ir nesilaikoma teisingumo bei protingumo principų.

35. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje patikslintas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje yra atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

36. Atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, atitinkamai teisinį aktualumą praranda ir reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir išieškojimo nukreipimo į turtą. Todėl šie prašymai, kaip nepagrįsti ir neteisėti, taip pat yra atmestini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37. Byloje priėmus patikslintą ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas 37.26 kv. m. bendro ploto butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam atsakovui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitu būdu pakeisti ar apriboti nuosavybės teisę bei sumažinti turto vertę.

38. Atmetus patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, teismo paminėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė pateikė teismui šias bylinėjimosi išlaidas: 598,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimus ir 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindžiančius dokumentus. Atsakovai duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

41. Šioje byloje patikslintas ieškinys tenkintas 35 proc. (9 360,64 Eur turtinis reikalavimas x 100 / 26 560,64 ieškinio reikalavimų suma).

42. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje patikslintas ieškinys tenkintas tik atsakovo R. N. atžvilgiu, atitinkamai 35 proc. ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisiama ieškovei iš atsakovo R. N., t. y. 222,60 Eur (636,00 Eur x 35 proc.).

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,45 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo R. N. ir ieškovės priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 35 proc. iš atsakovo ir 65 proc. – iš ieškovės). Iš atsakovo R. N. priteistina 7,50 Eur (21,45 Eur x 35 proc.), iš ieškovės – 13,94 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei PLUSPLUS CAPITAL AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7 800,89 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 89 ct) negrąžintą kreditą, 857,67 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 67 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 702,08 Eur (septynių šimtų dviejų eurų 08 ct) delspinigius, 10,769 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 7 800,89 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 360,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222,60 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS, juridinio asmens kodas 11919806, 13,94 Eur (trylikos eurų 94 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.