Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-104-1170/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-29
Bylos Nr.
II-104-1170/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01948-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
A. T.
Kategorijos
Skundas Nr. II-104-1170/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01948-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. T.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo T. D. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad A. T. 2024 m. rugsėjo 23 d., 16.08 val(duomenys neskelbtini)., Vilniuje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę, važiavo antra eismo juosta, prieš persirikiuodamas, neparodė įspėjamo dešiniojo posūkio signalo, išvažiavo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, privertė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantį pirma eismo juosta staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, ko pasėkoje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio bortą. Tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 9, 82.2, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu A. T. paskirta 190 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams (b. l. 6-9).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundas, kuriuo šis prašo panaikinti jam Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesių terminui, arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sumažinti. Pasak skundą padavusio asmens, jis dėl Institucijos Nutarimo neteko darbo, kadangi jo darbinė veikla buvo tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Be to, paskirta administracinio poveikio priemonė apsunkina ir darbo paieškas. A. T. teigimu, (duomenys neskelbtini), todėl jis šiuo metu negali užtikrinti vaikų nuvežimo į mokyklą, taip pat užklasinę veiklą. Viešojo transporto susisiekimas su gyvenamąja vieta, esančia (duomenys neskelbtini), yra nepastovus, taip pat nesaugus, o (duomenys neskelbtini) darbas pasibaigia nuo (duomenys neskelbtini). (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame su A. T. skundo argumentais nesutiko. Pasak Institucijos, skundžiamą Nutarimą priėmęs pareigūnas, ištyrė visus bylai reikšmingus įrodymus, jų pagrindu nustatė visas svarbias aplinkybes, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. A. T. skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir per griežta. Priešingai, A. T. administracine tvarka yra (duomenys neskelbtini). Be kita ko, A. T. administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 85 Eur dydžio baudą (pusę minimalios baudos) ir skirti minimalų 3 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau pastarasis administracinio nurodymo neįvykdė (b. l. 42-43).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. parodė, kad skundą palaiko. Jis persirikiavo iš vienos juostos į kitą, nematė kitos transporto priemonės, ko pasėkoje vairuotojas po jo (A. T.) manevro atsitrenkė į bordiūrą, jam signalizavo, o jis grįžo į buvusią juostą ir nuvažiavo toliau. Jis (A. T.) nematė kai kitas vairuotojas trenkėsi, jis (A. T.) pamirksėjo avariniu ženklu ir nuvažiavo. Jis (A. T.) rikiavosi iš vienos juostos į kitą. Jis (A. T.) jau buvo dalinai išvažiavęs, kai jam signalizavo, jis to neginčija. Kontakto tarp jų automobilių nebuvo, o kad jis (kitas vairuotojas) atsitrenkė į bordiūrą, jis (A. T.) nematė. Tik per veidrodėlį pamatė, kai jis (kitas vairuotojas) mirksėjo avariniu signalu, tačiau jis (A. T.) nepagalvojo ir nuvažiavo. Jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Darbovietė jam davė automobilį, jis (duomenys neskelbtini), pagal sutartį turėjo vykti į nurodytas vietas, vežti medžiagas, instrumentus darbui. Dažniausiai vienas vykdavo, į skirtingas vietas - (duomenys neskelbtini). Jei darbo pobūdis leisdavo, važiuodavo dviese. Iš darbo jis buvo atleistas spalio pradžioje, nes buvo didelė tikimybė, kad praras vairuotojo pažymėjimą po šio įvykio. Iki šiol jam nepavyko susirasti darbo. Jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Šiuo metu jis ieško darbo būtent toje srityje, kurioje dirbo anksčiau - (duomenys neskelbtini), o ten irgi reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), teismą pasiekė viešuoju transportu. Jo (duomenys neskelbtini). Ryte (duomenys neskelbtini) nuveža, o vakare parvažiuoja patys, kai nevyksta užklasinė veikla. Sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo raištis plyšęs, o dukrą (duomenys neskelbtini), kai gali. Viešasis transportas kursuoja, iki namų dar (duomenys neskelbtini) lieka nueiti, prie namų nestoja. Už anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtos baudos yra sumokėtos, šios baudos buvo su darbu susijusios (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu ir chuliganišku vairavimu, o būtent - 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 82.2 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad A. T. 2024 m. rugsėjo 23 d., 16.08 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sukdamas į kairę, važiavo antra eismo juosta, prieš persirikiuodamas, neparodė įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, išvažiavo iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, privertė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantį pirma eismo juosta, staigia stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, ko pasėkoje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio bortą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. šių aplinkybių neginčijo viso proceso metu, patvirtindamas, kad iš tikrųjų darydamas posūkio manevrą, išvažiavo į pirmąją eismo juostą ir tokiu būdu galėjo priversti kito automobilio vairuotoją imtis staigių veiksmų, siekiant išvengti tarpusavio susidūrimo. Be kita ko, šį, A. T. bylai aktualiu laiku ir vietoje, pasireiškusi vairavimo būdą taip pat įrodo kitos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo Institucijai pateikto rašytinio paaiškinimo turinys bei pastarojo automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo turinys.

Taigi, pirmiau nurodyti įrodymai, įvertinti tiek kartu, tiek atskirai, taip pat sujungti į vientisą įrodymų grandinę, nesuteikia teismui objektyvaus pagrindo abejoti, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, tinkamai įvertino ir A. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto A. T. skundo turinio, pastarasis su Institucijos Nutarimu nesutinka dėl to, kad, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra per griežta. A. T. teigimu, dėl šios administracinio poveikio priemonės netekimo jis prarado darbą, to dabartinės darbo paieškos yra itin apsunkintos. Be kita ko, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kuomet jo vaikai mokyklą lanko (duomenys neskelbtini), dėl to, pastarųjų susisiekimas su ugdymo įstaiga taip pat nukenčia.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundo argumentus pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio kontekste, taip pat juos išanalizavęs patį administracinį nusižengimą padariusio asmens charakterizuojančių duomenų aspektu, neturi pagrindo pripažinti, kad Institucijos A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonė) atėmimas ir jos trukmė (4 mėnesiai) yra per griežta bei neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-20-942/2016, Nr. e2AT-85-697/2016, Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Nagrinėjamu atveju Institucija skundžiamu Nutarimu A. T. paskyrė artimą sankcijos minimui administracinio poveikio priemonę - 4 mėnesių trukmės specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimą. Nepaneigtina, kad A. T. dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės neneigė, ją pripažino, taip pat nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, kas Institucijos pagrįstai buvo pripažinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, neturi būti teikiama pirmenybė išimtinai vienai konkrečiai aplinkybei, turinčiai įtakos administracinės atsakomybės apimčiai. Anaiptol, svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės ribų, turi būti vertinama visuma aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ne tik į A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir A. T. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei jį charakterizuojantys duomenis.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, A. T. bylai aktualiu laiku ir vietoje padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o būtent – atlikdamas posūkio į kairę manevrą, važiuodamas antra eismo juosta, prieš persirikiuodamas, neparodė įspėjamo dešinio posūkio signalo ir išvažiavo iš antros eismo juostos į pirmą. Dėl tokių A. T. veiksmų šalia vykęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, ko pasėkoje, galiausiai, atsitrenkė į kelio bortą. Pažymėtina, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pavojingu ir baustinu vairavimu yra laikomas toks vairavimas, dėl kurio kiti eismo dalyviai yra priversti staigiai keisti greitį, judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, kurios inkriminavimui nėra būtina įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, A. T. ne tik pavojingai manevravo kelyje, dėl ko kiti eismo dalyviai turėjo imtis neatidėliotinų padarinių, siekiant užtikrinti saugumą, bet ir dėl tokio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimo būdo kitas automobilis atsitrenkė į šaligatvį – atsirado reali žala. Nors, kaip matyti iš bylos aplinkybių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas dėl žalos atsiradimo atsitrenkus į kelio atitvarus pretenzijų A. T. neturėjo (b. l. 24), kadangi praėjus tam tikram laikui po įvykio susitarė su pastaruoju, tačiau tai neeliminuoja paties fakto, kad dėl A. T. vairavimo pobūdžio įvykio metu kito automobilio vairuotojui kilo realūs neigiami padariniai. Tai reiškia, kad bylai aktualiu laiku A. T. pasirinktas vairavimo būdas pavojingumu pasižymėjo ne tik dėl to, kad kiti eismo dalyviai privalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant išvengti neigiamų padarinių kaip pavyzdžiui - transporto priemonių susidūrimo, bet ir tuo faktu, kad kitas eismo dalyvis, imdamasis pirmiau minėtų neatidėliotinų veiksmų ir siekdamas išvengti susidūrimo su A. T. vairuotu automobiliu, atsitrenkė į kelio bortus ir apgadino vairuotą automobilį. Minėtų aplinkybių aspektu aktualu atkreipti dėmesį į byloje pateikto vaizdo įrašo turinį, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog A. T. vairuotai transporto priemonei, be įspėjamų ženklų persirikiavusiai į pirmąją eismo juostą, o kitai transporto priemonei, priverstai pasitraukti, sustojus, A. T. vairuotas automobilis net nesustojo, o priešingai - padidino greitį ir nuvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. T. matė, jog pastarajam persirikiavus į kitą teismo juostą, šalia vykęs automobilis sustojo, ką patvirtina vaizdo įraše užfiksuotas A. T. įjungtas avarinis automobilio signalas, tačiau tai įtakos pastarojo elgesiui neturėjo, kadangi jis greičio nesulėtino, nesustojo ir nepasiteiravo, kodėl kitoje eismo juostoje vykusi transporto priemonė sustojo. Kas patvirtina tiek atsainų A. T. požiūrį į jo pasirinktą vairavimo būdą, tiek atsainų santykį kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Aptariant administracinio nusižengimo bylos duomenis, reikšmingus A. T. paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumui įvertinti, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į prieš tai jau minėtą pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kuris, teismo vertinimu, pasižymėjo didesniu pavojingumu, bet ir į A. T. charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, padarytus per 5 metų laikotarpį, A. T. administracine tvarka buvo (duomenys neskelbtini). Minėtame išraše užfiksuota, kad A. T. sistemingai buvo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Be kita ko, jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir dėl to, kad nesilaikydamas tinkamo atstumo, atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. T. paklaustas apie priežastis, sąlygojusias dažną Kelių taisyklių pažeidimą, nurodė, kad dauguma administracinių nusižengimų buvo padaryta dėl pastarojo darbinės veiklos. A. T. detalizavo, kad kaip ir šioje byloje aptariamas administracinis nusižengimas, taip ir kiti, daugumoje atvejų buvo daromi darbo metu, kadangi jo darbinė veikla yra neatsiejamai susijusi su transporto priemonių vairavimu.

Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, taip pat ir paties A. T. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, pripažintina, kad A. T. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o jo 2024 m. rugsėjo 23 d. padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Be kita ko, akivaizdu, kad vykdydamas darbinę veiklą, betarpiškai susijusią su teise vairuoti transporto priemones, pastarasis turi itin didelę vairavimo patirtį, tačiau, kaip matyti, ši aplinkybė nesąlygojo atsargaus, apdairaus, atsakingo ir pagarbaus kitiems eismo dalyviams vairavimo būdo.

Kreipdamasis su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, A. T. apeliavo į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui susirasti, kadangi dėl aptariamo įvykio jis prarado darbą, taip pat būtiniems šeimos poreikiams patenkinti, kaip, antai, nuvežti vaikus į mokyklą bei užklasinę veiklą.

Minėtų A. T. argumentų apsektu, teismas neturi pagrindo nesutikti, jog specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones itin palengvina tiek asmeninių, tiek socialinių poreikių tenkinimą. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, todėl naikintina. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ši Institucijos paskirta poveikio priemonė kelia tam tikrų nepatogumų, nepaneigia prevencinių administracinės nuobaudos tikslų, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, visos A. T. išsakytos aplinkybės, sąlygojančios disponavimo specialiąja teise būtinumą, pastarajam buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo – darbinę veiklą jis vykdo jau nuo seno ir ši veikla buvo neatsiejamai susijusi su jam suteikta specialia teise, o pastarojo vaikai mokyklą pradėjo lankyti ne (duomenys neskelbtini) metais, o žymiai anksčiau, kadangi kaip nurodė pats A. T., vienas vaikas jau yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus, o kitam yra (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad minėtos aplinkybės įtakos A. T. elgesiui nepadarė ir pastarasis nepaisydamas jų, vairuodamas automobilį kelyje, tą darė pavojingai, kadangi dėl pastarojo persirikiavimo į kitą eismo juostą be jokių įspėjamųjų signalų, kita transporto priemonė buvo priversta staigia stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, ko pasėkoje atsitrenkė į kelio bortą, padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo išvengė galimų labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Nepaneigtina, kad praėjus tam tikram laikui po įvykio A. T. (duomenys neskelbtini), o šiuo metu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-593/2024). Todėl vien tai, kad asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šiurkštų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesai, turi būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

Teismas, įvertinęs A. T. ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančias aplinkybes (duomenis), neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams yra per griežta ir neproporcinga. Priešingai, pastarojo ne vienkartinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarymą, taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamo administracinio nusižengimo pobūdis (pavojingas vairavimas ir atsiradusi reali žala kito vairuotojo automobiliui), patvirtina, kad Institucijos nustatytas 4 mėnesių terminas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos ir nagrinėjamam klausimui svarbios aplinkybės nesuteikia pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Šioje byloje nenustatytos jokios išskirtinės, teigiamai kaltininką ar jo padarytą nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių pastarajam paskirta nuobauda yra neproporcinga, o skunde nurodytos aplinkybės (turima gyvenamoji vieta, specialiosios teisės būtinas turėjimas darbo funkcijoms atlikti, šeimos narių poreikiai) egzistavo ir byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos asmens nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, be kita ko, jos yra būdingos ir didžiajai daliai analogiškus teisės pažeidimus darantiems asmenims. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų ne tik netikslingas, bet ir prieštarautų galiojančiai teismų praktikai, kurioje pripažįstama, jog aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).

Visų šių teismo aptartų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma nepatvirtina būtinybės pastarajam neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ar jos terminą sutrumpinti, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 10-(duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė