Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija), 223 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (15 000 eurų) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Nustatyta, kad V. S. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Civilinio ieškovo NAFA INC patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nuspręsta tenkinti ir priteisti civiliniam ieškovui NAFA INC iš V. S. 89 804,24 (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus ir 24 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. S. nuspręsta priteisti 6 131,20 (šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 20 ct) Eur civilinės NAFA INC, naudai turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Vytauto Didžiojo kredito unijoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei esančioms Lietuvos centrinėje kredito unijoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

7. Pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

8. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo nuteistasis nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo civiliniai teisiniai santykiai, kurie nepagrįstai kriminalizuoti, nes nenustatytas apgaulės elementas, tyčios ir tikslo pasisavinti NAFA INC priklausantį turtą – pinigines lėšas, jis neturėjo, o sutartiniai civiliniai santykiai nebuvo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių, kadangi produkcija buvo netinkama perdavimui (kailiukai sugedo). Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo teigia, kad jis pats jokių buhalterinių klausimų netvarkė, pas save jokių buhalterinių dokumentų nelaikė, viską veždavo buhalterėms, kurios ir yra atsakingos už aplaidų finansinės apskaitos organizavimą.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių baudžiamasis įstatymas V. S. galėjo būti pritaikytas neteisingai, nenustatė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei aiškina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl V. S. įvykdytų nusikalstamų veikų įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių V. S. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą, susijungia į nuoseklią logišką grandinę. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Apylinkės teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais, yra prieštaringas, nenuoseklus ar neaiškus. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant nuteistojo parodymams, kaip vieninteliems teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Nuteistojo skunde pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų nenuoseklumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicija, grįsta jo versijų neatitinkančių įrodymų vertinimu. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visas apeliaciniame skunde keliamas prielaidas dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, kurios analogiškai buvo dėstomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra pakankamai išsamiai aptaręs ir jas išanalizavęs skundžiamame nuosprendyje, kas rodo, kad priimant nuosprendį buvo išsamiai ir motyvuotai atsižvelgta tiek į teisinančius, tiek į kaltinančius įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susiję su sutartiniais santykiais, todėl yra svarbus įvertinti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimas keliamas ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

11. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.) ir gali pasireikšti tokiomis formomis, kaip asmenų (institucijų) suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, esminių aplinkybių apsisprendimui dėl turto perleidimo nutylėjimas ir panašiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, be kita ko, išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas), tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai nutyli reikšmingą nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą informaciją – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai nustatyti ir motyvuotai atskleisti. Iš tikrųjų, nuteistojo V. S. su NAFA INC sudaryta sutartis yra civilinė sutartis, sukurianti civilinio pobūdžio santykius, kurių reguliavimui taikomos ne baudžiamosios, o civilinės teisės normos. Tačiau nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai buvo dirbtinai kriminalizuoti.

15. Pagrindžiant pirmiau padarytą išvadą visų pirma pažymima, kad kaltininko parodymai dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaltės pripažinimas ar neigimas, nors ir yra svarbus įrodymų šaltinis, vis tik nėra vienintelis sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimo ar nebuvimo kaltininko veikoje. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014).

16. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. 2018 m. birželio 18 d. sudarydamas sutartį su civiliniu ieškovu NAFA INC veikdamas tiesiogine tyčia melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ūkyje augina žymiai didesnį audinių skaičių – 1700 audinių patelių ir 9350 audinių jauniklių, nors 2018 metų liepos mėnesį deklaravo auginantis 6500 audinių. Taip pat sąmoningai nuslėpė, jog dar nėra pilnai įvykdęs įsipareigojimų pagal 2017 m. birželio 28 d. sutartį sudarytą su S F O, bei pagal šią sutartį buvo įsipareigojęs visą laikotarpį, kol bet kokie avansiniai mokėjimai, ankstesni avansiniai mokėjimai ar bet kokie kiti įsiskolinimai S F O yra nepadengti, nesukurti, nesuteikti ir neprisiimti jokių fiksuoto ar kintamo pobūdžio susaistymų ar kitų garantijų, įkeitimų ar kitų trečiųjų asmenų teisių ūkio, žvėrelių ir/ar kailių (tiek pateiktų, tiek dar numatomų pateikti) atžvilgiu, nepaisant to, jau 2018 m. birželio 18 d. pasirašė sutartį su civiliniu ieškovu, tokiu būdu naudodamas apgaulę ir turėdamas skolų kitoms bendrovėms bei fiziniams asmenims, V. S. turėjo tikslą pinigus, gautus iš NAFA INC, kurie buvo skirti audinių auginimui, panaudoti savo naudai, t. y. turimoms skoloms padengti ir kitiems įsipareigojimams padengti, taip pat ir savo asmeniniams interesams tenkinti. Šią išvadą neabejotinai patvirtina ir tolimesni V. S. veiksmai, kadangi po 2018 m. birželio 18 d. sutarties pasirašymo, nuteistasis už 9 d., tai yra jau 2018 m. birželio 27 d. jis pasirašo papildomą susitarimą su S F O, kuriuo įsipareigojo, kad iki 2018 m. gruodžio 14 d. iš savo produkcijos 2018/2019 metų sezonui, S F O pristatys mažiausiai 3000 vnt. audinių kailiukų, kurie iš esmės turėjo būti skirti įsipareigojimams pagal NAFA INC pasirašytą sutartį padengti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. S. turėjo išankstinį tikslą neatskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant asmens patikimumą bei galėjimą tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesys (informacijos apie turimas skolas ir realios galimybės įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus nuslėpimas, bandymas du kartus tą patį audinių kailiukų skaičių įkeisti skirtingiems subjektams, melagingų duomenų apie auginamų audinių skaičių nurodymas, bendravimo su atsakingu asmeniu vengimas, neatsiliepimas į skambučius, sutarties įvykdymo atitolinimas prisidengiant gaisru, skyrybomis su žmona, buvimu ligoninėje, versijos, jog kailiai sugedo pateikimas praėjus mėnesiui laiko nuo ilgai lauktos pirmos partijos vienos dėžės, kurioje buvo tik 147 vnt. audinių kailiukai pristatymo, vietoje deklaruojamos visos paletės – 2000 vnt.), leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nuspręsti, kad nuteistasis sąmoningai, panaudodamas apgaulę sudarė sutartį žinodamas, kad savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdys, o gavęs išankstinį finansavimą, jį pasisavino, savininkui negrąžino.

17. Kaip matyti iš nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, vienas pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nuteistasis negalėjo įgyvendinti dėl to, kad produkcija (audinių kailiukai) sugedo. Ši nuteistojo versija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta. Ją vertinti kitaip teisėjų kolegija neturi pagrindo.

18. Audinių kailiukų sušutimo versijos dėl netinkamai veikiančio šaldiklio ir jų utilizavimo (duomenys neskelbtini) veterinarijos tarnybos darbuotojų pagalba nepatvirtina jokie nagrinėjamoje baudžiamoje byloje surinkti duomenys, išskyrus paties nuteistojo teiginius šiuo klausimu. Natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų nusikalstamos veikos aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu nėra prisaikdinamas už melagingų parodymų davimą. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šią nuteistojo versiją įvertino kaip gynybinę. Tuo tarpu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nei vienas teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, tai yra G. M., J. V., V. P., R. S., A. K., E. B., A. B. nepatvirtino V. S. pateiktos versijos dėl sugedusių kailiukų. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini) veterinarinės sanitarijos“ darbuotojai – liudytojai G. M., J. V. ir V. P. nurodė, kad buvo kraunami audinių kūneliai, audinių maistas sušaldytas į gabalus bei audinių taukai. Visos išvežamos atliekos būdavo pažymimos važtaraščiuose, tačiau audinių kailiukų jie nematė ir jų niekur nevežė. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini) veterinarinės sanitarijos“ vadovė E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. bendrovei utilizavimui per kelis kartus nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 vasario 28 d. buvo pridavęs audinių taukus ir audinių kūnelius. Audinių kūneliai buvo be kailių, jų taukai buvo priimti atskirai nuo kūnelių. Liudytoja nurodė, kad audinių kailiukai jos įmonėje nėra priimami, nes aparatai jų neperdirba. Jeigu būtų perdirbami audinių kailiukai, perdirbimo aparatai pradėtų strigti. Niekada iš V. S. nebuvo gavusi jokio užsakymo dėl sugedusių audinių kailiukų paėmimo, jų utilizavimui. Be to, visiškai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nei vienas iš nuteistojo V. S. ūkyje dirbusių darbuotojų, t. y. R. S., A. K., E. B., A. B. nematė sugedusių audinių kailiukų, kuriuos būtų reikėję utilizuoti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai J. M., R. S., A. K., E. B., A. B. nurodė, kad jie niekada nėra girdėję ir jiems niekas nėra pasakojęs, tame tarpe ir pats nuteistasis V. S., apie sugedusius audinių kailiukus ir jų utilizavimą. Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad niekada nematė, kad konteineriniame šaldiklyje būtų laikomi audinių kailiukai. Tai patvirtino ir liudytojas A. K., kuris nurodė, kad per dieną nudirdavo maždaug apie 600-700 kailiukų, kurių į šaldytuvą nedėdavo, nes negalima. Šiuos kailiukus sudėdavo ant žemės, o ryte supakuodavo į celofaninius maišus ir V. S. veždavo juos į Kauną džiovinti. Taip pat liudytojas J. M. nurodė, kiek yra dirbęs pas V. S. niekada nebuvo, kad šaldikliuose būtų sudedami audinių kailiukai. Paprastai audinių kailiukai yra šaldomi tada, kai nespėjama jų apdirbti, tačiau jo nuomone, nuteistojo ūkis tikrai neišaugindavo tokių kiekių audinių, kad reiktų šaldyti audinių kailiukus. Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakymų į užklausas matyti, kad apie ūkininko V. S. augintus kailinių žvėrelių „sugedusius“ kailiukus ar išvežtus netinkamus naudoti žvėrelių kailius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (duomenys neskelbtini) skyrius iš ūkininko V. S. nėra gavęs (8 t., b. l. 108, 111). Taigi, akivaizdu, kad aukščiau aptarti liudytojų parodymai vieni kitus papildo, kuriuos sugretinus su byloje turima medžiaga, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti.

19. Tuo tarpu paties nuteistojo dėstomos deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės apie tai, jog apie 5000 kailių į šaldiklį jis buvo sudėjęs lapkričio – gruodžio mėnesiais, tačiau netikrino, ar kailiukai buvo gerai užšalę, netikrino ir šaldiklio temperatūros, tačiau šaldiklis sugedo ir kailiukai sušuto, visiškai pagrįstai buvo atmestos, kadangi jų nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Dar labiau teisme apklausti liudytojai D. Č., Č. T. – Kelpša, E. B. ir A. B. patvirtino, kad net ir sugedusiame šaldytuve laikant audinių kailiukus gan ilgą laiką jie nesugestų, nes šaldytuve ilgą laiką laikosi žema temperatūra, juolab įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad kailiukai buvo sudėti žiemos laikotarpiu, kuomet oro temperatūra ir taip yra pakankamai žema. Priešingai nuteistojo dėstomiems argumentams, nepastebėti, kad šaldiklis yra sugedęs liudytojų teigimu, yra neįmanoma, nes kiekvieną dieną reikia eiti į šaldiklį pasiimti žvėrelių maistą. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad V. S. jai niekada nėra pasakojęs apie jokį atvejį, kad ūkyje dėl sugedusio šaldiklio būtų sugedę kailiukai ir būtų netinkami naudojimui. Ji mano, kad jeigu toks atvejis būtų buvęs, tai V. S. dėl to būtų kreipęsis į draudimo bendrovę, nes jo auginamos audinės buvo apdraustos. Taigi vadovaujantis nuteistojo nurodyta įvykių seka, atrodo visiškai neįtikėtina, kad asmuo prisiėmęs tokius finansiškai ženklius įsipareigojimus dėl išaugintos produkcijos ir jos tinkamo pateikimo numatytais kiekiais ir laikotarpiais, taip aplaidžiai kontroliuotų savo atliekamą darbą, o įvykus tariamai nesėkmei nesiimtų tinkamų priemonių jos užfiksavimui teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra tinkamam utilizavimui, nesidomėtų ar kailiai buvo drausti, nesikreiptų į draudimo bendrovę. Toks nuteistojo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijais, o visa įvykių seka rodo, kad V. S. jau prieš sudarydamas sutartį su NAFA INC, iš anksto žinojo, kad šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis fiziškai neturi galimybių įvykdyti ir kad ši sutartis yra tik priemonė apgaulės būdu pasisavinti NAFA INC priklausantį turtą – 73 020,68 Eur pinigines lėšas.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su V. S. nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nurodant, kad V. S. pats jokių buhalterinių klausimų netvarkė, pas save jokių buhalterinių dokumentų nelaikė, viską veždavo buhalterėms, kurios jo nuomone ir yra atsakingos už aplaidų finansinės apskaitos organizavimą, be to, apie tai, kad nutraukta sutartis sužinojo tik nuvykęs į UAB „S“ pasiimti dokumentų, reikalingų pateikti policijai. Tokie deklaratyvūs nuteistojo pasiteisinimai skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti ir pagrįstai atmesti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas V. S. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

22. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

23. Kaip matyti iš pateikto skundo V. S. iš esmės neginčija skundžiamame nuosprendyje konstatuoto jo vadovaujamo ūkio aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, nustatytų pažeidimų, kurie užfiksuoti ir įvardinti skundžiamame nuosprendyje, tačiau jo teigimu, jis nėra atsakingas už nustatytus pažeidimus, kadangi jo ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė UAB „S“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš tiesų 2012 m. rugpjūčio 1 d. V. S. buvo sudaręs sutartį „Dėl buhalterinės apskaitos ir konsultacinių paslaugų“ su UAB „S“ (2 t., b. l. 138-141). Visgi teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos K. Č., J. R., I. N. paaiškino, kad kaltinamojo V. S. ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė tik iš V. S. pateikiamų dokumentų ir duomenų, pačios jos į jo ūkį nevyko ir netikrino nei audinių kiekio, nei esamos padėties, o kai V. S. pradėjo neteikti savo vedamo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų, sutartis su juo buvo nutraukta. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina ir byloje esantis susitarimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2012/08/01 nutraukimo (2 t., b. l. 142). Būtent minėtame susitarime aiškia nurodyta, jog buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 2012/08/01 nutraukiama nuo 2016 m. balandžio 20 d., pabaigiant apskaitos laikotarpiu 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat įvardintos ir sutarties nutraukimo priežastys, jog užsakovas nesilaiko įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos, nesuteikia visos su teikiamomis paslaugomis susijusios informacijos, nors ne kartą žodžiu buvo sutarta dėl konkrečių terminų, dėl to vykdytojas negali laiku ir kokybiškai teikti apskaitos paslaugų. Nors apelianto teigimu, jam apie buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą nebuvo žinoma, visgi tokius deklaratyvius jo teiginius paneigia minėtame susitarime atlikti įrašai, prie prierašo susipažinau apeliantas parašė savo vardą ir pavardę, bei patvirtinto tai savo parašu.

24. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju būtent V. S.. Svarbu pažymėti, kad remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K- 269-648/2017).

25. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog susidarė situacija, kuomet ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą nors ir pavedęs jį atlikti atitinkamiems specialistams su jais tinkamai buhalterinės apskaitos vedimo klausimais nebendradarbiavo. Iš to seka, kad neteikiant buhalterinei apskaitai būtinų dokumentų, šią apskaitą tvarkanti įmonė neturi galimybių užtikrinti kokybiškos paslaugos teikimo, dėl ko apskritai atsisakė teikti paslaugas V. S. ir atlikdavo jo prašymu tik pavienius darbus. Pažymėtina ir tai, kad užfiksuoti pažeidimai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d., tai yra jau po sutarties su UAB „S“ dėl buhalterinių paslaugų V. S. teikimo nutraukimo, kas tik dar kartą patvirtina, kad būtent V. S. nurodytu laikotarpiu buvo atsakingas už tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančios savo ūkio buhalterinės apskaitos vedimą. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje konstatuotų faktinių aplinkybių, jog V. S. ūkyje tvarkant buhalterinę apskaitą nepildė apskaitos registrų, kuriuose būtų registruojami V. S., kaip atskaitingo asmens, piniginių lėšų panaudojimo dokumentai, kailinių žvėrelių prieauglis, pirkėjų skolos, avansu iš pirkėjų gautos sumos, įsipareigojimai tiekėjams, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Dėl ūkininko V. S. nesivadovavimo Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijomis“, iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. (3 t., b. l. 66-121). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog byloje nustatyti BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, dėl ko V. S. visiškai pagrįstai buvo pripažintas kaltus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Apelianto pasiteisinimai, jog jis nebuvo informuotas, kad pats turėtų rūpintis vedama buhalterine apskaita laikytini deklaratyviais ir jo atsakomybės dėl šios veikos nešalina.

26. Pritariant apylinkės teismo išvadoms dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje apžvelgtinas ir bausmės skyrimo nuteistajam klausimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Buvo atsižvelgta į tai, kad V. S. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių, kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat baustas už Lietuvos Respublikos Veterinarijos ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų, grupei. Šiuo atveju V. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ne per griežta, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

27. Dėl byloje priteisto NAFA INC naudai 89 804,24 Eur civilinio ieškinio atlyginti patirtą turtinę žalą, kaip matyti iš V. S. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme jis sutiko, kad žala padaryta ir žino, kad privalės ją atlyginti, tai, kad V. S. pasirengęs atlyginti žalą patvirtino ir jo gynėjas (19 t., b. l. 109-110).

28. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

29. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas NAFA INC byloje pareiškęs 89 804,24 Eur dydžio patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikta skolos apskaičiavimo lentelė (18 t., b. l. 82-83). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertinęs tai, kad, civilinio ieškovo patirta žala atsirado dėl nuteistojo V. S. neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daryti priešingų išvadų nagrinėjamo klausimo kontekste neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

30. Skundo turinys taip pat patvirtina, jog apeliantas prašydamas jį išteisinti tuo pačiu prašė netenkinti civilinio ieškovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visgi, palikus pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą ir pripažinus, jog baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kvestionuoti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko aiškiai nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad civilinį ieškovą NAFA INC tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatė Lina Balčiūnė. Civilinio ieškovo atstovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. S. (18 t., b. l. 142-144). Prašyme nurodyta, jog už advokatės suteiktą teisinę pagalbą civilinė ieškovė advokatei sumokėjo 6 131,20 Eur, šias civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikta 2023 m. kovo 2 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo, kurioje konkrečiai įvardintos suteiktų paslaugų apimtys.

32. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, įvertinus tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2019 m. kovo mėnesį, tuo tarpu civilinio ieškovo atstovė turėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ją vertino, teikė papildomus prašymus, dokumentus į ikiteisminio tyrimo medžiagą, tikslino civilinį ieškinį, be to baudžiamoji byla yra gana didelės apimties (19 tomų), surengtas ženklus skaičius teisiamųjų posėdžių, o civilinį ieškovą advokatė atstovavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškovo atstovės prašymas priteisti patirtas 6 131,20 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrįstai tenkintas pilna apimtimi. Nurodyta patirtų išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose.

33. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad V. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Baudžiamasis įstatymas V. S. veikoje nustačius visus inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinus įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar nevisapusišką nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų ir yra tinkamai individualizuota. Civilinio ieškinio, patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimai išspręsti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Konstatavus šią išvadą, tenkinti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą ir nuosprendį panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

34. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. spalio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14314. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį V. S. sudaro 170 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

35. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

36. Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, vieno posėdžio metu, kuris truko 25 minutes, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Nenustačius pagrindo nuteistąjį išteisinti, skundas atmetamas. Šioje byloje nuteistajam V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, V. S. šeiminę/finansinę padėtį (priteistas ženklus civilinis ieškinys, paskirta baudos bausmė, nurodo turintis pareigą išlaikyti savo vaikus)), apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.