Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. veikdamas vieninga tyčia, apgaule savo ir savo ūkio naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas ūkininku (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdančiu švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą ir valdantis audinių fermą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2017 m. birželio 28 d. su Suomijoje veikiančiu juridiniu asmeniu Saga Furs Oyj (reg. adr. (duomenys neskelbtini)) yra sudaręs išankstinio finansavimo sutartį, kuria yra įsipareigojęs per 2017/2018 m. audinių auginimo sezoną Saga Furs Oyj pateikti 6000 vnt. audinių kailių ir pagal šios sutarties 4 dalį yra įkeitęs Saga Furs Oyj naudai „<...> visus žvėrelių augintojo ar jo vardu Saga ar jo atstovui pristatytus ar ateityje planuojamus pristatyti kailius, taip pat kailių pardavimo pajamas bei teises į bet kokias draudimo išmokas, mokamas įkeistų objektų atžvilgiu“ bei pagal šios, su Saga Furs Oyj 2017-06-28 sudarytos, išankstinio finansavimo sutarties 3-iąją dalį būdamas įsipareigojęs „<...> visą laikotarpį, kol bet kokie avansiniai mokėjimai, ankstesni avansiniai mokėjimai ar bet kokie kiti įsiskolinimai Saga Furs Oyj yra nepadengti, nesukurti, nesuteikti ir neprisiimti jokių fiksuoto ar kintamo pobūdžio susaistymų ar kitų garantijų, įkeitimų ar kitų trečiųjų asmenų teisių ūkio, žvėrelių ir/ar kailių (tiek pateiktų, tiek dar numatomų pateikti) atžvilgiu <...>“ bei pagal šią sutartį gavęs 114.000,00 Eur avansinių mokėjimų („jauniklių avanso“) švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklai, kuriuos mokėjimo pavedimais: 2017 m. liepos 5 d. – 17.100,00 Eur; 2017 m. liepos 12 d. – 17.100,00 Eur; 2017 m. rugpjūčio 30 d. – 17.100,00 Eur; 2017 m. rugsėjo 6 d. – 17.100,00 Eur; 2017 m. spalio 11 d. – 45.600,00 Eur (viso: 114.000,00 Eur) avansinių mokėjimų Saga Furs Oyj pervedė į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių kredito unijoje, tačiau iš šių gautų pinigų (iš 114.000,00 Eur) 55.755,95 eurų kaltinamasis V. S., laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d., išgrynino nuimdamas naudodamasis mokėjimo kortele bei šių išgrynintų pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė iki šiol ir žinodamas, kad pagal šią 2017 m. birželio 28 d. sutartį su Saga Furs Oyj nėra pilnai įvykdęs įsipareigojimų, t. y. iš 6000 vnt. audinių kailiukų, kuriuos turėjo perduoti Saga Furs Oyj iki 2018 m. spalio 31 d., nėra perdavęs Saga Furs Oyj 2182 vnt. audinių kailiukų, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą – North American Fur Auctions Inc. (reg. adr. (duomenys neskelbtini)), turtą – pinigines lėšas, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų North American Fur Auctions Inc. nevykdys, tyčia nuslėpdamas nuo North American Fur Auctions Inc. atstovų objektyvią informaciją apie Saga Furs Oyj atžvilgiu turimus įsipareigojimus bei vykdant audinių auginimo veiklą susidariusius pradelstus įsipareigojimus, kurių padengimui kaltinamasis V. S. neturi lėšų, 2018 m. birželio 18 d. su North American Fur Auctions Inc. (reg. adr. (duomenys neskelbtini)) atstovu S. J. M. J., pasirašė sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie auginamų audinių skaičių, t. y. kaltinamasis V. S. sutartyje tyčia melagingai patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini), augina 1700 audinių (veislinių patelių) ir apie 9350 audinių jauniklių, kai už tą patį laikotarpį (2018 m. liepos 1 d.) Ūkinių gyvūnų registre deklaravo iš viso auginantis 6500 audinių t. y. nuo North American Fur Auctions Inc. tyčia nuslėpė, kad yra įsipareigojęs bei augina audines Sagal Furs Oyj, ir pagal šią – 2018 m. birželio 18 d. su North American Fur Auctions Inc. sudarytą sutartį įsipareigojo užauginti ir pagal sutarties 18 punktą, ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 20 d. pristatyti North American Fur Auctions Inc. 5000 vnt. neapdorotų audinių kailių, kurie pagal sutarties 9 punktą įkeičiami North American Fur Auctions Inc., po ko, 2018 m. birželio 18 d. sutarties pagrindu, North American Fur Auctions Inc. Kaltinamajam V. S. avansu sumokėjo mokėjimo pavedimais: 2018 m. liepos 2 d. - 15.000,00 Eur, 2018 m. liepos 16 d. - 15.000,00 Eur, 2018 m. rugpjūčio 15 d. - 15.000,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. - 15.000,00 Eur ir 2018 m. spalio 15 d. 15.000,00 Eur, iš viso 75.000,00 Eur, į jo (V. S.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS, o iš šių gautų 75.000,00 eurų, priklausančių North American Fur Auctions Inc., V. S.:

22.826,18 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. spalio 24 d., iš Luminor Bank AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino naudodamasis mokėjimo kortele, tačiau išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė;

1.500,00 Eur mokėjimo pavedimu pervedė į V. S. sąskaitą, tačiau įrašus esančius banko sąskaitos išrašuose patvirtinančių apskaitos duomenų nepateikė, dėl ko ūkinės operacijos turinio nustatyti negalima;

20.630,25 Eur kaltinamasis V. S. sumokėjo įvairioms įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, padengdamas pradelstus mokėjimus, kurie susidarė dar iki 2018-06-18 sutarties su North American Fur Auctions Inc. sudarymo;

30.043,57 Eur panaudojo sumokėdamas už įvairias prekes ir paslaugas (kurą, pašarus, papildus).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2018 m. birželio 18 d. sutartį būdamas įsipareigojęs North American Fur Auctions Inc. užauginti ir ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 20 d. pristatyti 5000 vnt. neapdorotų audinių kailių, nebūdamas šių įsipareigojimų įvykdęs, kaltinamasis V. S. 2018 m. birželio 27 d. pasirašė papildomą susitarimą su Saga Furs Oyj, kuriuo įsipareigojo, kad iki 2018 m. gruodžio 14 d. iš savo produkcijos 2018/2019 metų sezonui, Saga Furs Oyj pristatys mažiausiai 3000 vnt. audinių kailiukų ir pagal šį susitarimą, iki 2019 m. sausio mėn., vietoje 2182 vnt. audinių kailiukų, kurių buvo neperdavęs ir buvo skolingas pagal pagrindinę 2017 m. birželio 28 d. sutartį, Saga Furs Oyj perdavė 3127 vnt. audinių kailiukų, t. y. 945 vnt. daugiau, nei buvo įsipareigojęs Saga Furs Oyj pateikti pagal pagrindinę, 2017 m. birželio 28 d. pasirašytą, sutartį ir už tai, t. y. už 3127 vnt. 2018/2019 m. sezono metu pateiktus kailiukus, iš viso gavo 18.357,00 Eur mokėjimų („kailių avanso“) iš Saga Furs Oyj, kurie, mokėjimo pavedimais: 2018 m. lapkričio 29 d. – 5.000,00 Eur, 2018 m. gruodžio 11 d. – 8.000,00 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. – 3.000,00 Eur, buvo pervesti į kaltinamojo V. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių kredito unijoje bei 2.375,00 Eur, 2018 m. lapkričio 29 d., pagal trišalę sutartį buvo sumokėti A. J. ūkiui už kailių apdirbimo paslaugas, o North American Fur Auctions Inc., kaltinamasis V. S., kailiukų neperdavė tyčia - suvokdamas, kad perdavęs kailiukus Saga Furs Oyj už tai gaus papildomus piniginių lėšų mokėjimus iš Saga Furs Oyj, o pateikęs kailiukus North American Fur Auctions Inc., kaltinamasis V. S. tik padengs dalį, pagal 2018 m. birželio 18 d. sutartį jam išmokėto ir jau išleisto, avanso lėšų ir, turėdamas tikslą suklaidinti North American Fur Auctions Inc. atstovus - sudarant įspūdį apie ketinimą vykdyti sutartį, 2019 m. sausio 25 d. perdavė bendrovei 147 vnt. audinių kailiukų, o likusių 4853 vnt. kailiukų nepristatė ir 73.020,68 Eur avansinių mokėjimų negrąžino, taip kaltinamasis V. S. apgaule savo ir savo ūkio naudai įgijo didelės vertės svetimą - North American Fur Auctions Inc. priklausantį turtą - 73.020,68 Eur piniginių lėšų, ir tuo kaltinamasis V. S. North American Fur Auctions Inc. padarė 73.020,68 Eur turtinę žalą.

Taip pat kaltinamasis V. S. būdamas ūkininku (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdančiu švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą ir valdantis audinių fermą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d., pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, aplaidžiai organizavo savo ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes nepildė 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 1 d. laikotarpio Gyvulių žiniaraščio ar kito suvestinio dokumento, kuriame būtų fiksuoti duomenys apie kailinių gyvūnų rūšis ir skaičių kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai, apie įsigytus ir realizuotus kailinius žvėrelius (audines) bei jauniklių prieauglį;

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“, nes jauniklių prieaugliui nesurašė apskaitos dokumentų – buhalterinės pažymos;

- pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema patvirtinimo“ Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų 52 p., kur nurodyta, kad „Gyvulių apskaitai pagal gyvulių amžiaus ir lyties grupes tvarkyti rekomenduojamas Gyvulių žiniaraštis. Likutis laikotarpio pradžioje šiame žiniaraštyje įrašomas iš praeito ataskaitinio laikotarpio Gyvulių žiniaraščio likučio laikotarpio pabaigoje eilutės“, nes nepildė audinių kiekio apskaitos žiniaraščio, dėl to negalima nustatyti, kiek ūkininko V. S. ūkyje 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 1 d. laikotarpiu buvo užauginta audinių, kiek buvo nudirta audinių kailiukų;

- pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema patvirtinimo“ Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų 60 p., kur nurodyta, kad „Visų kitų atsiskaitymų apskaitą rekomenduojama tvarkyti Atsiskaitymų žiniaraštyje“, nes nepildė atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais žiniaraščio, 2017 metais pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo, avansu iš pirkėjų gautų sumų žiniaraščio, dėl ko negalima nustatyti ar teisinga suma įrašyta Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnale 2018 m. sausio 1 d., taip pat pirkėjų skolų ūkiui, iš pirkėjų gautų avansų, skolų tiekėjams – ūkio skolų;

- pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, nes ūkyje tvarkant buhalterinę apskaitą nepildė apskaitos registrų, kuriuose būtų registruojamas kailinių žvėrelių prieauglis, pirkėjų skolos, avansu iš pirkėjų gautos sumos, įsipareigojimai tiekėjams, taip pat V. S., kaip atskaitingo asmens, piniginių lėšų panaudojimo dokumentų, o būtent:

V. S. 2017 m. liepos 7 d. – 2017 m. spalio 31 d. laikotarpiu, išėmė 55.755,95 Eur grynaisiais pinigais iš Kaišiadorių kredito unijoje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui nepateikė surašytų Kasos pajamų orderių už 41.111,55 Eur. Kasos knygoje neapskaitė 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. per bankomatus išimtų piniginių lėšų 41.111,55 Eur sumos, laikotarpio nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. kasos knygos nepildė ir tyrimui nepateikė. Likusius 14.644,40 (55.755,95 – 41.111,55) Eur pagal kasos išlaidų orderius nurašė nuo kasos kaltinamajam V. S., kasos išlaidų orderiuose lėšų išmokėjimo pagrindą nurodant kaip avansą ūkio reikmėms, tačiau kaltinamasis V. S. pinigų sumokėjimą įrodančių dokumentų neišsaugojo ir nepateikė, 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio savo (V. S.) avanso apyskaitų nepildė ir tyrimui nepateikė; taip pat, kaltinamasis V. S. 2018 m. liepos 2 d. – 2018 m. spalio 24 d. laikotarpiu paėmęs 22.826,18 Eur grynaisiais pinigais iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS banke, tyrimui nepateikė Kasos pajamų orderių. Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. nepildė ir tyrimui nepateikė kasos knygos ir kasos dokumentų. Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo kasos pajamų skiltyje apskaitė pinigines lėšas: 22.826,18 Eur, tačiau pagal įrašus kasos išlaidų skiltyje negalima nustatyti kur buvo panaudotos šios piniginės lėšos, nes kaltinamasis V. S. neišsaugojo ir nepateikė pinigų išleidimo dokumentų (kasos išlaidų orderių, mokėjimo nurodymų, ir kt.), nepildė išlaidas pateisinančių dokumentų žiniaraščio. Be to, kaltinamasis V. S. nepildė ir tyrimui nepateikė savo avanso apyskaitos ir atskaitingo asmens apskaitos registrų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d., dėl to, nebuvo galima nustatyti 78582,13 (55755,95 + 22826,18) Eur grynųjų pinigų panaudojimo.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko kaltinamojo V. S. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. iš Danijos nusipirko 600 audinių patelių. 2016 metais padidino audinių kiekį, todėl pasiėmė kreditą iš „Kredito unija“, kad galėtų išplėsti veiklą. Tuo metu buvo sudaręs sutartį su Kopenhagos aukcionu, tačiau 2017 metais sudarė sutartį su Saga aukcionu, nes buvo pasiūlytos geresnės sąlygos. Sutartyje buvo nurodyta, kad jis turi pristatyti 2000 audinių kailiukų, ką ir padarė. Kai sudarė sutartį su Nafa aukcionu, jis turėjo skolų, tačiau negali pasakyti kiek jų buvo. Sudarydamas sutartį su Nafa aukcionu nieko neslėpė. Jis iš Nafa aukciono gautus 75 000 Eur panaudojo pašarams, vakcinoms ir kurui. Šie pinigai buvo skirti ūkiui. Civiliniam ieškovui neįvykdė įsipareigojimų, nes kailiukai sugedo. Apie tai informavo North American Fur Auctions Inc. atstovą R. R., kad atvažiuotų pasižiūrėti, kadangi yra bėda dėl sugedusių kailiukų. Šis jam pasakė, kad turi didesnių problemų ir jam pačiam žiūrėtis tuos sugedusius kailius. Kailiukai sušuto dėl to, kad sugedo šaldiklis, kuriame buvo laikomi nulupti audinių kailiukai. 2017 m. buvo du pramoniniai jūriniai konteineriai ir du maži šaldikliai. Jam šaldikliai buvo sugedę gal kokius 3 kartus. Šaldiklis, kuriame sušuto kailiukai, buvo sugedęs antrą kartą. Šis šaldiklis buvo veikiantis, tačiau netinkamai. Iki galo nešaldė, nes buvo nutekėjęs freonas. Po to šaldiklis buvo išvežtas taisymui. Apie 5000 kailių į šaldiklį buvo sudėjęs lapkričio – gruodžio mėnesiais. Apskirtai jis netikrino, ar kailiukai buvo gerai užšalę, netikrino ir šaldiklio temperatūros. Jis niekada netikrindavo šaldiklio temperatūros prieš dėdamas kailiukus į šaldiklį. Kai kailiukai sušuto, jis iškvietė Rietavo sanitarinę tarnybą, kad jie išvežtų sugedusius kailius. Nežino kodėl Rietavo sanitarinė tarnyba nepatvirtino, kad išvežimui yra gavę ir kailiukų, kuriuos jis pats sudėjo į jų atvežtą konteinerį. Kailiukus sudėjo kartu su audinių kūneliais. Negali pasakyti, kodėl Rietavo sanitarinės tarnybos darbuotojai nematė pakrautų kailiukų. Dėl išvežimo jis pats bendraudavo su Rietavo sanitarine tarnyba. Paskambinus jiems visada nurodydavo kas bus vežama, kaip ir tą kartą nurodė, kad bus vežami audinių kailiukai. Jis visada atvykusiems Rietavo sanitarinės tarnybos darbuotojams pasakydavo, kas bus kraunama, kad bus ir kūnelių ir maisto atliekų, kad viskas bus kraunama į vieną konteinerį. Ar tie sugedę kailiai buvo drausti jis nežino, į draudimo bendrovę dėl sušutusių kailių nesikreipė. Taip pat paaiškino, kad jo buhalterinę ūkio apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, t. y. nuo pat ūkio pradžios iki ūkio veiklos pabaigos 2019 m. per šį laikotarpį jis pats jokių buhalterinių dalykų netvarkė. Į buhalteriją jis kiekvieną mėnesį veždavo pirkimo sąskaitas, ataskaitas veterinarijai taip pat teikdavo, jo ūkio pardavimus, mokesčius, tvarkė minėtos bendrovės buhalterės. Jis pas save jokių buhalterinių dokumentų nelaikė, viską veždavo buhalterėms. Taip pat niekada nebuvo jokios kalbos apie paslaugų teikimo sutarties nutraukimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad sutartis buvo nutraukta sužinojo tada, kai nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti dokumentų reikalingų pateikti policijai. Tada jam buvo pateikti dokumentai, kurie buvo surašyti atbuline data, kuriuose buvo nurodyta, kad jo ūkiui nebuvo teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos. Tik policijoje sužinojo, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo buvo nutraukta, nes J. R. buvo pateikusi dokumentus policijai. Nors nei viena iš buhalterių niekada jam nesakė, kad neteiks buhalterinių paslaugų pilna apimtimi, taip pat nesakė, kad jam pačiam reikia kažkaip tvarkytis ūkio buhalterinę apskaitą, ar ieškotis kitos įmonės. Jis su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes gautus pinigus iš civilinio ieškovo panaudojo ūkio veiklai, tačiau gavosi taip, kaip gavosi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Š. paaiškino, kad 2018-2020 metais jis dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo V. S. nežino, nėra apie jį nieko girdėjusi ir nėra jo mačiusi. Nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiama, todėl sutinka, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos E. Š. parodymais nustatyta, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (duomenys neskelbtini). Bendrovė užsiima gyvulinės kilmės atliekų perdirbimu, produktų gamyba, komercija. Ji pati tokio kliento kaip V. S. asmeniškai nepažįsta, tačiau pagal dokumentus mato, kad šis ūkininkas bendrovei utilizavimui per kelis kartus nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 vasario 28 d. yra pridavęs audinių taukus ir audinių kūnelius. Audinių kūneliai buvo be kailių, kadangi taukai kaip matosi buvo priimti atskirai nuo kūnelių. Bendrovė iš klientų gyvūnų kailių nepriima. Todėl ir iš V. S. negalėjo būti priimta utilizavimui audinių kailių, nors kiek žino, iš V. S. jie ir negavo tokio užsakymo, kad paimti utilizavimui iš jo dar ir audinių kailius. Visus patvirtinančius dokumentus susijusius su ūkininku V. S. yra pateikę raštu į šį ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 3-4).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos E. Š. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė sugedusių audinių kailių nepriimdavo, nes aparatai jų negalėdavo perdirbti. Nebent tarp audinių kūnelių galėdavo vienas kitas kailiukas įsimaišyti, bet tikrai ne daug, nes tada strigtų aparatai. Taip pat klientas turėdavo atskirai pateikti audinių kūnelius ir riebalus, nes už tai atskirai būdavo mokami pinigai. Kas dėl taukų atvežimo, tai pas klientą turėdavo būti pristatyti konteineriai, į kuriuos pildavo taukus, o po to tuos konteinerius jų darbuotojai paimdavo iš kliento. Dėl audinių kūnelių surinkimo gali pasakyti, kad atvykdavo įmonės automobilis sutartu laiku pas klientą pagal jo prašymą, vairuotojai privalėdavo padaryti nuotraukas, o po to užsakytu laiku atvažiuodavo paimti tų audinių kūnelių ir atveždavo juos į įmonę.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. G. paaiškino, kad jis yra Saga Fur OYJ atstovas, ir su kaltinamuoju V. S. 2017 metais buvo sudarę jauniklių išankstinio finansavimo sutartį. Pagal šią sutartį buvo įkeista 6000 vnt. jauniklių. V. S. už tai buvo išmokėtas avansas už jauniklius, tiksliai nepamena sumos, bet tai galėjo būti daugiau kaip 100 000 Eur. V. S. per 2018 metus turėjo pristatyti 6000 vnt. audinių jauniklių kailiukų, tačiau per tuos metus gavo 3818 kailiukų, t. y. daugiau nei pusę. Tuomet vyko pokalbis su V. S. dėl likusių kailiukų pristatymo. 2019 metais V. S. pristatė likusius audinių kailiukus, t. y. 3127 kailiukus. Dėl šios sutarties SAGA V. S. neturi jokių pretenzijų, kadangi jis savo įsipareigojimus visgi įvykdė, nors ir ne sutartu laiku. Kalbant apie R. R., tai jį pažįsta, kadangi juos sieja darbinė pažintis. R. R. tuo metu dirbo NAFA aukcione, buvo atstovas Lietuvoje. 2019 metais buvo sudaryta trišalė sutartis tarp V. S., Saga aukciono ir NAFA aukciono, jog pinigai už parduotus kailius SAGA aukcione bus išmokami NAFA, t. y. V. S. SAGA‘i pristatys audinių kailiukus ir jie bus parduoti, tada jie perves pinigus NAFA ir tokiu būdu pasidengs V. S. skola NAFA‘ai. Tokia sutartis buvo sudaryta dėl to, kad iš NAFA aukciono buvo gauta informacija, kad V. S. yra neįvykdęs įsipareigojimų NAFA aukcionui, ir buvo nurodyta konkreti skolos suma, t. y. buvo arti 80 000 Eur. NAFA buvo nurodžius, kad nėra pristatyti kailiai, todėl prašė sudaryti trišalę sutartį. Taip pat paaiškino, kad tai, jog augintojas turi kitų įsipareigojimų kitam aukcionui, jie nežino. Tokį dalyką sužino tada, kada yra įregistruojama hipotekos sutartis. 2017 metais sudarant sutartį su V. S., kaltinamasis buvo sudaręs sutartį ir su Kopenhagos aukcionu. Tačiau jie negalėjo sudaryti sutarties tol, kol Kopenhagos sutartis nebuvo įvykdyta, kai V. S. įvykdė šią sutartį, tada jie ir sudarė 2017 metais sutartį. Lygiai taip pat NAFA turėjo patikrinti, ar V. S. turi kokius nors įkeitimus ar ne. NAFA turėjo žinoti, kad tuo metu V. S. nebuvo įvykdęs visų savo įsipareigojimų Sagai. Saga tokios informacijos, kad V. S. yra sudaręs sutartį dar ir su NAFA, neturėjo. Be to, kai 2018 metais negavo reikiamo kiekio audinių kailiukų, tai tokios informacijos, jog kailiukai sugedo ar sušuto nebuvo. Tuo metu V. S. nurodė, kad jis darosi pašarų cechą, dar buvo kalbos, kad dalis gyvūnų nugaišo. Tačiau nebuvo tokios kalbos, kad V. S. nepristatys kailiukų, dėl to, kad juos išsiuntė į kitą aukcioną. Jo nuomone, kaltinamasis dengė turimas skolas realizuodamas kailiukus, kurie turėjo būti perduoti Sagai aukcionui, tačiau jis jokių įrodymų neturi, kad būtent taip buvo, tiesiog tai jo nuomonė. Tai, kad augintojas nepristatytų kailiukų dėl sugedusio šaldytuvo, jo praktikoje nėra buvę. Šaldytuve, kuriame turėjo būti laikomi nulupti audinių kailiukai būdavo 18 laipsnių šalčio. Jeigu į šaldytuvą dedamas kūnelis, tai jis toje terpėje būna ne vieną dieną, tai reiškia jis pilnai įšalą. Sugedus šaldytuvui, kad atšiltų ten sudėti kailiukai ir jie prarastų prekinę išvaizdą bei galimybę juos realizuoti, turėtų praeiti mažiausiai savaitė laiko. Pasak liudytojo, dalis augintojų, kad būtų sklandesnį procesas, šaldo lavonėlius, juos išima iš šaldiklio ir laiko tris dienas kambario temperatūroje, kad jie pilnai atšiltų ir tada toliau juos apdoroja. Šiuo atveju, jeigu yra sugedęs šaldytuvas, tai tam, kad kailiukai sugestų ir prarastų prekinę išvaizdą, reikalingas gana ilgas laiko tarpas. Jo praktikoje tokių atvejų nėra buvę, nes nesuvokia, kaip galima neprižiūrėti savo turto ir tokiu būdu jį sugadinti, nes tai yra dideli pinigai.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. paaiškino, kad įvykis buvo seniai, gerai neprisimena įvykio aplinkybių, sutinka, kad duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad jis yra įgaliotas bendrovės NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. asmuo Lietuvos Respublikoje. Ši bendrovė, veikdama per savo Europoje (Nyderlanduose) registruotą padalinį Nafa Europe B. V., 2018 m. birželio 18 d. pasirašė su ūkininku V. S., reg. adresu (duomenys neskelbtini), sutartį. Pagal šią sutartį NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. perdavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 75 000 Eur. Šios sumos sumokėjimą patvirtina ir tarp šalių pasirašytas garantinis raštas. Pažymėtina, kad šie pinigai dalimis, kaip nurodyta sutarties 1 punkte, buvo pervesti V. S. kaip avansas už tai, kad jis užaugins 5 000 vnt. žiemos kokybės kailinių audinių patelių ir parduos jų kailius išimtinai NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. Pinigai, kaip avansas, buvo skirti šių kailinių audinių išauginimui. Pagal sutarties 18 punktą kailiai turėjo būti perduoti NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 20 d.. Be to, pagal sutarties 7-17 punktus, minėti 5 000 vnt. audinių kailių buvo įkeisti NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. Tačiau vietoje to, kad iki numatyto 2019 m. sausio 20 d. termino užaugintus ir įkeistus 5 000 vnt. kailių V. S. būtų pardavęs NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC., jis perdavė bendrovei viso labo 100 vnt. kailių, o likusius, jų žiniomis, realizavo tretiesiems asmenims, nors kaip minėta pagal sutartį juos privalėjo parduoti išimtinai NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. Taigi šiai dienai yra tokia situacija, jog V. S. yra paėmęs iš NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC. 75 000 Eur mainais už įsipareigojimą užauginti 5 000 vnt. kailinių audinių ir jų kailius parduoti išimtinai tik NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC., tačiau nei pinigų, nei kailių (išskyrus gautus 100 vnt.) - nėra. Nepaisant to, kad šalių santykius reglamentuoja civilinė sutartis, V. S. veiksmuose pradanginat 75 000 Eur ir 4 900 vnt. kailinių audinių yra akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai, o būtent, buvo sukurta tokia schema, prisidengiant civilinėmis sutartimis, pagal kurią buvo gauti pinigai iš anksto net neketinant mainais už juos pagaminti (užauginti) produkciją skirtą NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC., o vėliau pagamintą produkciją galimai realizavus kitiems asmenims. Mano, kad, t. y. kiek jam yra žinoma, produkciją galėjo realizuoti Kopenhagos kailių aukcione Kopenhagen Fur arba Suomijos kailių aukcione Saga Fur. V. S. sudarydamas sutartis su aukcionais, jo žiniomis pasirašė analogiškas sutartis kaip su NAFA, būdu analogiškai įkeitė jiems tuos pačius žvėrelius kurie buvo įkeisti jiems. Vėliau V. S. vengė bendrauti su juo, neatsiliepdavo į telefono skambučius. Nori atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis 2014 m. lapkričio 10 d. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu dėl kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo Nr. B1-970, laikytojai, laikantys mėsėdžius kailinius gyvūnus ir (arba) daugiau kaip 50 nemėsėdžių kailinių gyvūnų, turi būti registruoti vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Bl-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat to paties įsakymo 7 straipsnyje yra nurodyta, jog laikytojas teritorinei VMVT kartu su prašymu dėl ūkio subjekto įregistravimo turi pateikti reikalingus dokumentus ir nurodyti laikymo vietos (-ų) adresą (-us), laikomų ir numatomų laikyti kailinių gyvūnų rūšis ir skaičius. Valstybinės maisto ir veterinarijos puslapyje yra nurodoma, jog kailiniai žvėreliai yra priskiriami ūkiniams gyvūnams. Ūkinės paskirties gyvūnu yra laikomas bet kuris gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ar varliagyvius), auginamas arba laikomas maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais. Kailiniai gyvūnai - žinduoliai, daugiausia auginami kailiams, pavyzdžiui, audinės, šeškai, lapės, meškėnai, nutrijos ir šinšilos (Nuoroda į informaciją http://vmvt.lt/node/662). Kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. (Nuoroda į informaciją http://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir- gerove/gyvunu-gerove/ukiniai-gyvunai/ukiniu-gyvunu-registravimas-ir-zenklinimas-O). Taigi kaip sakė aukščiau, kailinių žvėrelių auginimo kontrolę ir jų registraciją pavesta atlikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau - VMVT) bei kiekvienas laikytojas privalo registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Taip pat duomenys apie auginamų kailinių žvėrelių skaičių ūkyje yra fiksuojami ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos. Nori pažymėti, kad VMVT veda tikslią šių žvėrelių auginamų ūkiuose ar fermose apskaitą apie jų įsigijimą, auginimo ir žudymo sąlygas, ir užaugintų produktų bei šalutinių gyvūninių produktų realizavimą, iš kurios akivaizdžiai paaiškės, kad V. S. vienu metu sudarydamas su keliomis kailių supirkimo firmomis išankstines sutartis, pagal kurias iš kreditorių gavo išankstinį finansavimą ir jomis įsipareigojo užauginti tą patį žvėrelių skaičių pagal turimus gamybinius resursus, iš anksto žinojo, kad įsipareigojimų neįvykdys, o gautas lėšas pasisavins. 2009 m. rugsėjo 24 d. ES tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos 7 straipsnio 3 dalis numato, jog ūkio subjektai, turintys kailinių gyvūnų ūkius, iš anksto praneša kompetentingai institucijai apie numatytą gyvūnų žudymą. V. S. nurodė, jog jis 2018 m. gruodžio mėn. buvo nudyręs apie 9000 audinių kailių, o tokia informacija turėjo būti fiksuojama VMVT surašius aktą. V. S. negalėjo pasirašyti su kitais aukcionais sutarčių, tačiau jas sudarė, taip sukčiaudamas ir pasisavindamas lėšas jau žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys. Žvėrelių kailiai yra šalutiniai gyvūniniai produktai, todėl, jeigu, kaip nurodė V. S., kailiai buvo sušutę ir netinkami pardavimui, jie turėjo būti tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka, perduodant juos į perdirbimo įmones ir apie šį faktą gaunant tai patvirtinančius dokumentus. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo kontrolę vykdo VMVT teisės aktuose nustatyta tvarka vesdama jos apskaitą. Be to, V. S. pasirašant sutartį su NAFA INC įsipareigojo pagal 2018 m. birželio 18 d. sutarties 15 punktą apdrausti įkeistas audines ir/arba neapdorotus audinių kailius, siekiant padengti visus rizikos veiksnius (t. 1, b. l. 183-185).

Taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo R. R. papildomais parodymais nustatyta, kad jis buvo Nafa Europe B.V. agentas, šiai diena juo nebėra, kadangi minėta bendrovė užsidarė, tačiau esu šios įmonės įgaliotas atstovas, turiu teisę atstovauti įmonei dėl kailių vagystės. 2018 metais galimai lapkričio mėnesį tikslios datos nepamenu V. S. bendrovei Nafa Europe B. V. į sandėlį, kurio adresas (duomenys neskelbtini) atsiuntė apie 200 kailių, jie buvo sudėti į 1 dėžę, tačiau pagal pasirašytą sutartį bendrovei V. S. turėjo pateikti 5000 kailių. Negavęs visų kailių, paskambino V. S. į tel. nr. (duomenys neskelbtini), pasiteiravo, kodėl nepateikė visų sutartyje numatytų kailių. Tada V. S. jam nurodė, kad atsiųs vėliau, kadangi nespėjo visų išdirbti, po kurio laiko susisiekus vėl, nurodė, kad kažkoks jo kompanionas turi paėmęs dalį kailių už jo paties skolas. Dar vėliau V. S. nurodė, kad kailių pateikti negalės, tačiau priežasties dėl kurių jų pateikti negalės, jam nenurodė, jis tik parašęs pareiškimą sužinojo, kad kailiai sušuto, tačiau V. S. kaip įrodymą turėtų pateikti gyvūnų utilizavimo aktą, iš kurio matytųsi kokius gyvūnus su kailiu ar be kailio pateikė utilizavimui. Apie tai, kad kailiai sugedo jis sužinojo iš policijos, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sužinojęs iš policijos apie sugedusius kailius pas V. S. nevažiavo, kadangi su V. S. susisiekti nebuvo įmano, jis piktybiškai nekėlė ragelio (t. 1, b. l. 196-197).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kaltinamasis V. S. jiems perdavė tik apie 100 kailiukų, o tai yra labai mažas kiekis. Su V. S. buvo kalbėta apie įsipareigojimus, tačiau iš kaltinamojo girdėdavo visokių pasiteisinimų, jog skiriasi su žmona, kad buvo gaisras, kad gulėjo ligoninėje. Pasitaikydavo, kad neatsiliepdavo į skambučius, tai tada skambindavo kaltinamajam iš kito telefono numerio, taip norint jį prigauti, tačiau atsiliepęs V. S. pradėdavo kalbėti apie įsipareigojimų vykdymo atidėjimą, bet tokių dalykų jis nespręsdavo. Jis suprato, kad V. S. savo įsipareigojimų nebeįvykdys ir pinigų nebegrąžins, kai pasakė, kad siunčia vieną paletę kailiukų. Paletėje telpa apie 2000 kailiukų. Susisiekęs su sandėliu, jis pasiteiravo, kiek kailiukų buvo atsiųsta, o ten jam pasakė, kad gavo vieną dėžę, kurioje buvo apie 100 kailiukų. Tada bandė susisiekti su kaltinamuoju, tačiau vėl buvo tos pačios istorijos ir išsisukinėjimai, kaltinamasis neatsiliepdavo telefonu. Tada jis pradėjo skambinti kitiems partneriams ir paaiškėjo, kad V. S. tempė gumą ir žadėjo kitiems partneriams kailiukus atiduoti rudenį. Tada ir buvo aišku, kad čia jau viskas ir daugiau kailiukų nebus. Praėjus pusantro mėnesiui prasidėjo nauja versija iš V. S., kad neva tiek kailiai sušuto. Tačiau jis tuo netiki, kadangi toje srityje dirbo apie 27 metus, todėl žino visą procesą, kaip kas vyksta. Šaldytuvas, kuris šaldo kailius, įšalą iki 20 šalčio, tai jeigu išjungus elektrą šaldytuve, tam, kad kailiai pradėtų atšilti, į šaldytuvą reiktų neiti mažiausiai penkias dienas. O tam, kad kailis pradėtų pūti, tai reikia neiti į šaldytuvą kokias dvi savaites. Tačiau taip nebūna, nes kada cechas apdirbinėja kailius, tai į šaldytuvą einama kas 2-3 dienas. Būna tokia praktika pas ūkininkus, kad taupant lėšas yra užmušami žvėreliai anksčiau, jie sudedami į šaldytuvą, kad nevartotų pašarų ir paskui po truputį juos išima, kad atitirptų. Visą tai trunka 1-2 paras ir tada apdribinėjami tie žvėreliai. Tačiau kaltinamojo versija, kad dvi savaites gulėti kailiai, atsileisti ir sušusti yra sekama pasaka, tokių dalykų nebūna.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Č. paaiškino, kad 2017 metais, jis, tuo metu dirbo Saga Fur OYJ aukcione, susitiko su V. S. ir pasirašė sutartį dėl kailiukų pristatymo ir jauniklių auginimo finansavimo. Sutartyje buvo nurodyta, kad V. S. įsipareigoja pristatyti 6000 kailiukų, už tai buvo numatyta 60 000 Eur suma. Tuo metu, kai 2017 metais rudenį prasidėjo žvėrelių migdymas ir apdirbimas sutartų 6000 kailiukų, tai jie tiek kailiukų negavo. Buvo gautas mažesnis kiekis kailiukų. Tada buvo kalbėta su V. S., kad jis kitais metais, t. y. 2018 metų rudenį pristatys 3000 kailiukų ir nebus taikoma bauda už nepristatytą kailiukų kiekį. V. S. tai įvykdė ir pristatė daugiau kailiukų – 3100. Šiai dienai su V. S. yra atsiskaityta. Kalbant apie trišalę sutartį, tai 2018 m. lapkričio mėnesį buvo sudarytas susitarimas tarp NAFA aukciono, Saga aukciono ir V. S., kadangi NAFA aukcionas buvo kreipęsis į Sagą aukcioną dėl V. S. skolos. NAFA aukcionas siekė sudaryti trišalę sutartį, kad pardavus kailiukus šiuos pinigus Saga aukcionas išmokėtų NAFA aukcionui, taip padengiant V. S. skolą NAFA aukcionui. Tačiau įvykus NAFA restruktūrizacijai, ji daugiau kailiukų nebepriimdavo. Be to, NAFA aukcionas, prieš sudarydamas sutartį su V. S., turėjo matyti, jog yra kitas įkeitimas, ir tokiu būdu būsi antras eilėje pagal atsiskaitymą. Jeigu audinių kailiukų pakanka, augintojas juos gali parduoti nors ir trims aukcionams vienu metu, kitu atveju, lieki antras eilėje pagal atsiskaitymą. Taip pat paaiškino, kad per jo praktiką nebuvo tokio dalyko, kad dėl sugedusio šaldytuvo dideliais kiekiais sunaikinimui būtų vežami sušutę kailiai. Nurodė, kad jeigu sugenda šaldytuvas, tai tam, kad jame nukristų temperatūra reikia maždaug penkių parų, o kad prasidėtų kailių puvimo procesas, tai turi praeiti dar daugiau laiko. Būdavo atvejų, kai ūkininkai jiems paskambindavo ir sakydavo, kad vyksta apdirbimo procesas ir turi sušutusių kailių, klausdavo ką su tokiais kailiais būtų galima padaryti, ar būtų galima kažką gauti už tuos kailiukus. Tada jie vykdavo į vietą ir vizualiai apžiūrėdavo tuos sušutusius kailiukus. Paaiškino, kad tokių atvejų pasitaikė retai, nes ūkininkas stengėsi nesušutinti kailių, kadangi tai yra jų pinigai, jų turtas. Bet kokiu atveju, jeigu būna sušutusių kailių ir tai būna draudiminis įvykis, tai tiekėjas turi jiems apie tai pranešti. Jeigu nebūna pranešta, tai tada turi būti sugedusių kailiukų utilizavimo dokumentai.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis V. S. jam yra žinomas, nes prieš keletą metų iš kaltinamojo ūkio vežė žvėrelių kūnelius, tačiau nepamena gerai kada vyko pas V. S.. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo G. M. parodymais nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyko prieš metus laiko, pagal gautą pavedimą iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyriaus. Galimai jam teko bendrauti su V. S. telefonu, vykstant nurodytu adresu pagal gautą pavedimą, tiksliai pasakyti negali ar tai jis kalbėjo ar kitas asmuo, kuris jam nurodė, kur reikia atvykti. Atvykus į nurodytą vietą buvo keli darbininkai. Prieš kraunantis krovinį jį apžiūri ir įsitikina ką kraunasi. Visada prieš krovimą daro fotonuotraukas ir jeigu yra telefone toje vietoje internetinis ryšis perkelia nuotrauką į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyrių, bendrą vidaus telefoninę programėlę. Kaip tada vyko pakrovimas pas ūkininką V. S. nepamena. V. S. ūkyje jam buvo pakrauti audinių nulupti kūneliai. Koks kiekis galėjo būti pakrautas nepamena, bet viskas turi būti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyriuje paliktame važtaraštyje. Kad tarp nuluptų audinių kūnelių būtų kailiukų nematė. Jokie darbininkai buvę tuo metu V. S. ūkyje jam nesakė, kad priduoda ar žada priduoti ir nuluptus audinių kailiukus (t. 2, b. l. 27-28).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo G. M. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad važiuojant pas klientą jam visada paskambindavo ir pasakydavo kokią valandą atvyks, kad iš karto galėtų paruošti krovinį. Nuvykęs sutartu laiku paimdavo krovinį, padarydavo nuotraukas, kurias siųsdavo į įmonę. Fotografuodavo tai, kas būdavo konteinerio, į kurį buvo sukautos atliekos, viršuje. Po to ką paimdavo iš kliento nurodydavo važtaraštyje, t. y. vienoje grafoje nurodomos neluptos audinės, kitoje grafoje – nulupti audinių kūneliai, o dar kitoje – kailiukai, tai jeigu tokių būna, tai viską reikėdavo nurodyti važtaraštyje. Klientas, duodamas užsakymą į Rietavą, turi informuoti ar tai yra kūneliai, ar žvėrelių maistas, ar kailiukai, kadangi jam reikia tokius duomenis įrašyti į dokumentus. Nagrinėjamu atveju, važtaraštyje nebuvo įrašyti audinių kailiukai, tai vadinasi jų ir nebuvo. Taip pat nepamena, ar V. S. yra jį kvietęs dėl sugedusių kailiukų išvežimo. Jeigu į automobilį būna pakrauti vien sugedę kailiukai, tai juos pila į kitą vietą, tačiau jeigu kailiukų kiekis būna nedidelis, tai tada paimta iš kliento produkcija pilama kartu, t. y. nedidelis kiekis kailių maišomas kartu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. paaiškino, kad prieš kelis metus yra tekę jam važiuoti pas kaltinamąjį V. S. paimti žvėrelių taukus ir nuluptus žvėrelių kūnelius, o kitu kartu važiavo paimti iš šaldytuvo užšaldytus kažkokius gabalus, bet kas ten buvo, pasakyti negali. Viskas buvo gana seniai, todėl nepamena, kas galėjo būti nurodyta važtaraštyje. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo J. V. parodymais nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyko maždaug prieš metus laiko. Pavedimą gavo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyriaus. Jam teko bendrauti su V. S. atvykstant telefonu. Jis nurodė kur reikia atvykti. Atvykus į nurodytą vietą su juo bendravo. Prieš kraunantis krovinį jį visada apžiūri ir įsitikina ką kraunasi. Visada prieš krovimą daro foto nuotraukas ir jas siunčia į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, logistikos skyrių bendrą vidaus telefoninę programėlę. Tada logistikos skyrius peržiūri foto nuotraukas ir įvertina kraunamos žaliavos turinį. Jam žaliavą ūkyje pakrovė traktorius su frontaliniu krautuvu. Pakrovimo eiga buvo tokia, kad traktorius privažiuodavo prie šaldytuvo, tada sušaldytus gabalus žaliavos sukraudavo darbininkai į traktoriaus frontalinio krautuvo kaušą, ir kai jį prikraudavo pilną, tada nuvažiuodavo iki jo krovininio automobilio priekabos ir žaliavą ten išpildavo. V. S. ūkyje jam buvo pakrauti sušaldyti gabalai žaliavos, tiksliai negali pasakyti kas ten buvo. Kokį kiekį pakrovė nebeatsimena, viskas yra fiksuota važtaraštyje. Žaliava nebuvo sudėta į jokią tarą. Ji buvo užšaldyta gabalais. Pakrovimo metu jis nematė, kad žaliavoje būtų audinių kailiukų. Labiau užšaldyta žaliava priminė audinių maistą, t. y. smulkinta žuvis, mėsa. Visas žaliavos turinys buvo užšaldytas vienoje taroje, t. y. gabalais maždaug po 10 kilogramų ar daugiau. Tarp šalutinių produktų nematė audinių nuluptų kailių. Visada foto nuotraukas daro pasikrovimo metu ir jas siunčia į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyrių. Foto nuotraukų neturi išsaugojęs, jos turėtų būti įmonės archyve. Ūkininkas V. S. jam nesakė, kad krauna nuluptus audinių kailiukus (t. 2, b. l. 32-34).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo J. V. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kai vyko pas V. S., jam buvo pasakyta paimti produkciją. Atvykęs į vietą rado užšaldytus kažkokius gabalus, kurie buvo sugedę. Negali pasakyti, kas tai per gabalai buvo, tačiau važtaraštyje buvo nurodyta trečios kategorijos atliekos. Kiek jam yra tekę susidurti, tai tuose gabaluose būdavo užšaldytas žvėrelių maistas. Pasitaikydavo atvejų, kai iš kliento paimama produkcija, tai jiems pasakydavo, kad bus įkraunama kažkiek atliekų, kažkiek kūnelių ir panašiai. Taip pat klientas būtinai turi pasakyti ir apie tai, kad yra kraunami žvėrelių kailiai, kadangi visas sunaikinimo ir perdirbimo procesas yra sudėtingesnis. Tada gamyklai paskambindavo ir informuodavo, kad bus ir žvėrelių kailiai. Po to gamykla pasakydavo, kur reikia tuos kailiukus nuvežti perdirbimui. Nurodo, kad tikrai krovinyje būtų pastebėta, jog didesnis kailiukų kiekis yra įsimaišęs į produkciją, nes, kaip jau minėjo, kailiukų perdirbimo procesas yra kitoks. Galbūt 200 kg. kailiukų ir būtų galima nepastebėti 8-12 tonų krovinyje, bet didesnis kiekis kailių tikrai būtų pastebėtas. Taip pat paaiškino, kad visada atvykęs į vietą pasiimti krovinį, pirmiausiai, nufotografuodavo krovinį ir tas nuotraukas nusiųsdavo į įmonę.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad įvykio aplinkybes nelabai prisimena, nes praėjo nemažai laiko. Pamena, kad pas kaltinamąjį V. S. važiavo su konteineriais kažką pakrauti, tačiau ką vežė, nepamena. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo V. P. parodymais nustatyta, kad pas V. S. vykdavo gavę pavedimą iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyriaus. Su V. S. jam bendrauti neteko, kai atvykdavo į ūkį dažniausiai ateidavo koks darbuotojas ir jie su juo bendraudavo. Prieš kraunantis krovinį visada apžiūrėdavo žaliavą, t. y. darydavo foto nuotraukas, kurias išsiųsdavo į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, logistikos skyrių. Pasikrovimas pas V. S. ūkyje vyko jų transportu. Jie į krovininio automobilio priekabą patys pakrovė žaliavą. Kaip tiksliai kraudavo nepamena. Lyg ir kraudavo su autokaru. Kraudavo rankomis darbuotojai. Ūkininko V. S. ūkyje jam buvo pakrautas, kaip jis mano, audinių maistas. Jis buvo užšaldytas gabalais. Audinių kailiukų pakrovimo metu jie nematė. Koks maždaug kiekis buvo pakrautas atsakyti negali, nes neatsimena. Pakrovimo metu jokiose dėžėse žaliava nebuvo, ji buvo užšaldyta gabalais. Tarp šalutinių gyvūnų produktų jokių nuluptų audinių kailių nematė. Fiksavimą fotonuotraukomis darė vieną kartą ir foto nuotraukas telefonine programėle siuntė į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyrių. Jam ūkininko darbuotojas neminėjo ką žada priduoti, o paties ūkininko V. S. nematė (t. 2, b. l. 38-40).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo V. P. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad vykstant pas užsakovą paimti žaliavos, jiems užsakovas visada turi pasakyti, kad bus priduodami ir kailiukai skirti utilizavimui. Važtaraštyje turi nurodyti, ką jie veža, taip pat nurodo svorį bei uždeda antspaudą, jog svoris bus tikslinamas gamykloje. Tačiau tai ne vairuotojo reikalas tikrinti ir žiūrėti, kas yra apačioje konteinerio po pakrautomis atliekomis. Jie tiesiog nufotografuoja tik žaliavų viršų ir per įmonės programėlę nusiunčią į įmonę, ką yra pakrovę. Tai ir šiuo atveju galėjo būti, kad tarp užšaldytos gabalais medžiagos galėjo būti ir audinių kailiukų, nes tuo metu ūkininko V. S. darbininkas galėjo nepasakyti ką reikia pakrauti, o paties V. S. nebuvo. Visgi, iš kvapo ir pasikeitusios spalvos galima nustatyti, kad priduodamoje produkcijoje yra audinių kailiukų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį V. S. pažįsta, pas jį dirbo ir padėdavo jam su darbais, kadangi vairavo traktorių ir panašiai. Tačiau dėl patirtos galvos traumos nelabai prisimena įvykius, todėl sutinka, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad jis dirbo V. S. audinių ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini) apie du metus. Tiksliai pasakyti kuriais metais dirbo negali, bet maždaug tai buvo prieš keturis metus. Jis šerdavo audines, jas prižiūrėdavo, visą dieną fermoje būti nereikėjo, tik kartais. Tuos gyvūnus reikėdavo šerti du kartus į dieną, ryte ir vakare. Tuo metu jis gyveno pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat dar fermoje dirbo J. M., E. B., kiek prisimena, o tie asmenys kurie ateidavo valandai ar kelioms papildomai užsidirbti - jų nežino. Jis su V. S. bendravo daug metų, kadangi gyvena viename kaime, jis jam padėjo ir žemės ūkyje. Po to vėliau jis pradėjo statyti fermą, tuomet pasiūlė pas jį padirbėti, vėliau ir liko dirbti fermoje prie gyvūnų. Kiek atsimena tik vieną kartą, kai tik pradėjo dirbti audinių fermoje, jis buvo atvežęs kažkokią sutartį, jis tik pasakė, kad ji reikalinga buhalterijai, A. K. pasirašė neskaitęs ir daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo. Jis galvojo, kad apie du metus dirba jo fermoje oficialiai ir tik, kai įsidarbino (duomenys neskelbtini) „Maximoje“, tuomet paaiškėjo, kad nemokėtas sveikatos draudimas, taip pat nemokėti alimentai, nors V. sakė, kad viską sumoka, atskaičiuodamas iš jo atlyginimo. Tuo metu kai dirbo audinių ūkyje jie su V. buvo sutarę apie 30 eurų į dieną, kartais jei daugiau būdavo darbo, tai sumokėdavo 35 eurus į dieną, darbo valandos nebuvo sutartos. Jis į mėnesį gaudavo apie 400 eurų. V. S. jam pinigus paduodavo į rankas, niekur nepervesdavo, nebuvo prašęs jokių sąskaitų, į kurias galėtų pervesti pinigus. Per visą laikotarpį kiek dirbo, t. y. apie du metus, gavo ne mažiau nei 8000 eurų darbo užmokesčio. Kiek prisimena V. S. ūkyje buvo auginama maždaug 20000 audinių, tie patys darbuotojai, kuriuos minėjo, dalyvaudavo kailiukų dyrimo procese, dirbdavo ir pats V.. Per dieną maždaug nudirdavo apie 600-700 kailiuką, tiek kiek turėdavo vietos jiems per naktį padėti atvėsti. Jų į šaldytuvus nedėdavo, nes negalima, juos išdėliodavo ant žemės. Tuomet ryte kailiukus supakuodavo į „celofaninius“ maišus ir V. veždavo į Kauną juos džiovinti. Kelis kartus ir jis važiavo su V.. Kiek prisimena tai firma „Minkuva“, ji yra Kauno r., už Rokų, jie turi specialias džiovyklas kailiukams džiovinti. Išdžiovintus kailiukus toje pačioje firmoje, kur ir džiovino, pakuodavo į specialias dėžes, kurias atsiųsdavo iš Kopenhagos. Į tas dėžes sudėdavo kailiukus, taip pat V. dokumentus, jas užklijuodavo, tuomet atvažiuodavo asmuo su autobusiuku, surinkdavo dėžes ir išveždavo į orouostą. Kiek žino, tai juos veždavo pardavimui į aukcionus. Per visą gyvūnėlių auginimo sezoną, tie kurie nugaišdavo, juos dėdavo į šaldiklius, jų buvo du, ir tuomet kai būdavo kailiukų lupimo sezonas, taip pat lupdavo audinių kailiukus, kurie buvo šaldiklyje, jei jie būdavo geri. Maždaug kailiukų šaldiklyje per sezoną būdavo apie 50. Jie tilpdavo į vieną šaldiklį, kitas šaldiklis būdavo kaip atsarginis. Jis niekada negirdėjo apie jokį sugedusį šaldiklį. Jis niekada negirdėjo ir jam niekas nepasakojo apie sugedusius kailiukus ir jų utilizavimą (t. 2, b. l. 76-78).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo A. K. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kaltinamojo V. S. įmonėje buvo du šaldikliai, t. y. vienas iš jų buvo atsarginis šaldiklis, jeigu sugestų pirmasis. Į tą šaldiklį būdavo dedami audinių kūneliai su kailiais, nes kada nėra sezono, tai jų lupti negalima. Jis nėra matęs, kad šaldiklyje būtų šaldomi kailiukai be kūnelių. Be to, šaldiklyje negali būti kailiukai be kūnelių. Taip pat nurodė, kad pas V. S. nėra matęs jokios slėptuvės skirtos slėpti audinių kailiukus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. paaiškino, kad kaltinamasis V. S. yra senas jo geras pažįstamas, su kuriuo bendrauja nuo pat vaikystės. Pas V. S. 1-2 kartus į mėnesį užsukdavo pašvęsti, t. y. gerdavo alų, kepdavo šašlykus, kalbėdavosi. Pas jį atvykdavo vakarais. Jis žinojo, kad V. S. turi audinių ūkį, tai kai būdavo pas jį, tai jam draugiškai padėdavo, atlikdavo smulkius darbus. Atlygio už šių darbų atlikimą jis negaudavo, nes tai laikė nedarbu, o tiesiog padėjimu kaip geram draugui. Jis negali pasakyti, kiek V. S. augino audinių, nes jam tai nebuvo įdomu, taip pat kailiukų apdirbimo procese nedalyvaudavo. Jis tik užeidavo pažiūrėti audinių ir viskas. Apie šaldytuvus irgi nieko negali pasakyti, kadangi atvykdavo tik pašvęsti, pabūti su V. S..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. P. paaiškino, kad su V. S. susipažino tada, kai maždaug 2015 metais jam paskolino ekskavatorių. Po to V. S. jo paprašė iki Naujųjų metų paskolinti 36 000 litų. Kurį laiką jis turėjo minčių apie audinių augimą, todėl V. S. jam pasiūlė nusipirkti audines ir jas auginti pas V. S., kadangi jis turėjo rekiamo ploto. Jis nusipirko audines ir V. S. mokėdavo pinigus už audinių priežiūrą, auginimą. V. S. tvarkydavo visus su audinių auginimo susijusius reikalus, nes jis tame reikale nenusimanė. Vieną rudenį jis gavo laišką iš Kopenhagos aukciono, kad nėra pristatytas reikiamas kiekis audinių kailiukų, todėl pas V. S. pradėjo klausinėti kur jos yra. Tačiau V. S. patikino, kad audinių kailiukai yra išsiųsti, nors taip nebuvo. Galiausiai prašė grąžinti pinigus, tačiau V. S. atsisakė, aiškino, kad jis apskritai jokių pinigų nedavė V. S.. Taip tęsėsi metai iš metų, kol prasidėjo tam tikri pykčiai. Iš viso V. S. jam yra skolingas 150 000 Eur. Raštiškai tų pinigų niekur neįformino, tiesiog V. S. atvykdavo pas jį ir jam duodavo pinigus, nes pasitikėjo juo. V. S. duodavo apie 10 000 Eur, kai atvykdavo pas jį. Kiek žino, dėl audinių kailiukų buvo keli aukcionai, tai yra Saga, Kopenhagos ir dar kažkoks aukcionas. Tačiau nieko nežino apie jokias sutartis sudarytas su aukcionais. Jis tuo nesidomėdavo. Taip pat V. S. jam nepasakojo apie tai, kad audinių kailiukai sugedo ar sušuto. Jis neklausdavo apie audinių kailiukus ir jų auginimą, o V. S. jam ir nieko nesakydavo. Jis tik pas V. S. klausdavo dėl savo pinigų, kuriuos duodavo už audinių auginimą, jų kailiukus. Taip pat jis negali pasakyti tiksliai, kiek V. S. augino audinių. Jis kartą, kai vyko kartu su V. S. į Daniją, pirko 600 nėščių audinių patelių, už tai jam pervedė 47 000 Eur. Po to 1-2 kartus buvo atvykęs į V. S. ūkį pažiūrėti kiek jauniklių atsivedė audinių patelė. Jo nupirktos audinių patelės atsivedė kažkur 4000 jauniklių, bet tiksliai neskaičiavo. Kaip V. S. jam aiškino, tai tuos 4000 kailiukų išsiųs, tačiau per metus jo vardu buvo išsiųsti tik virš 600 audinių kailiukų. Iš to tik vieną kartą gavo pajamas – 15 000 Eur. Galiausiai, kai sužinojo, kad V. S. turi skolų, tai suprato, kad jam daugiau pajamų gauti iš to nepavyks ir skolos jam nebus grąžintos. Tada V. S. pradėjo sakyti, kad reikia tuos pinigus kažkaip įforminti, todėl buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Vėliau sužinojo, kad tuo dokumentu prisiėmė dalį audinių auginimo nuostolių. Taip pat paaiškino, kad kiek žino, tai V. S. savo užaugintų audinių kailiukus siuntė į Kopenhagos aukcioną, tačiau negali pasakyti, ar V. S. pirma įsipareigojo vienam aukcionui, o po to kitam. Jis tame reikale, kaip jau minėjo, nedalyvavo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. L. paaiškino, kad su V. S. buvo pasirašęs sutartį, kad jis jį konsultuos kailinių žvėrelių užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų gydyme, suteiks jam reikalingus atsakymus apie šias ligas. V. S. buvo motyvuotas fermeris, dirbęs Danijoje. Pas jį ūkiniai dalykai, iš veterinarinės pusės, buvo sprendžiami labai gerai, kadangi jis suprato apie žvėrelių priežiūrą, laikymą ir panašiai. Kiek prisimena, užkrečiamų ligų nebuvo jo fermoje, kiek jis pas jį tirdavo ir kiek jis su juo bendraudavo. Be to, su kitais fermeriais buvo susitarimas, kad jei ūkyje problemų nėra į ją be reikalo nevažiuoja, nes turi reikalų ir su kitomis fermomis. Kažkokių konfliktų su ūkininkais nėra turėjęs, tame tarpe ir su V. S.. Kiek V. S. yra deklaravęs audinių ir kiek iš tikrųjų jis jų turėjo, pasakyti negali. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja žvėrių deklaravimą. Jis yra fermoje tik konsultantas dėl užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų. Kas liečia žvėrelių vakcinavimą 2018 metais V. S. ūkyje, tai reikėtų pasikelti dokumentus, nes nepamena. Kiek pamena buvo paraiška dėl žvėrelių vakcinavimo, net nepamena. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo D. L. parodymais nustatyta, kad jis yra veterinarijos gydytojas. Nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2018 metų gruodžio mėn. jis aptarnavo V. S. ūkį esantį adresu (duomenys neskelbtini). Už teiktas paslaugas jis išrašė dvi sąskaitas faktūras (bendrai 685,00 Eur sumai), tačiau V. S. iki šiol nėra jų apmokėjęs. Jis paslaugas teikdavo, kuomet į jį kreipdavosi V. S.. Jis būdamas ūkį aptarnaujančiu veterinarijos gydytoju ūkyje lankosi tik tada, kuomet tai yra būtina. Pavyzdžiui, įtariamas gyvūnų susirgimas ir reikia gyvūnų apžiūros. Nesant svarbios priežasties jis niekada nesilanko ūkiuose (pvz. tiesiog profilaktiškai), kadangi dažnas lankymasis skirtinguose ūkiuose gali padidinti užkrečiamų gyvūnų ligų plitimo tikimybę. Pagrindinės paslaugos, kurias teikė ūkininkui V. S., buvo konsultavimas, deklaracijų teikimas pagal ūkininko pateikiamus duomenis, žurnalų pildymas. Jis teikdamas paslaugas pildydavo užkrečiamų ligų žurnalą, gydymo žurnalą ir dezinfekcijos žurnalą. Pildyti užkrečiamų ligų ir gydymo žurnalus gali tik veterinarijos gydytojas. Jis šiuos žurnalus pildo, tačiau žurnalai fiziškai yra saugomi pas ūkininką. Jis informaciją į žurnalus įrašydavo, kuomet duomenis gaudavo pats (pvz. nustatęs susirgimą) arba tada, kai duomenis pateikdavo ūkininkas. Dėl audinių vakcinavimo gali paaiškinti, jog audinių vakcinavimas yra neprivalomas, t. y. teisės aktai neįpareigoja ūkininkų skiepyti audinių nuo jokių ligų. Jis aptarnaujamiems ūkiams sudarinėdavo audinių vakcinavimo planus, tačiau jie yra rekomendacinio pobūdžio. Tokio pobūdžio planą buvo sudaręs ir V. S. ūkiui. Jis pats, kaip veterinarijos gydytojas, niekada neskiepija aptarnaujamuose ūkiuose auginamų audinių. To nedaro dėl tos pačios, anksčiau minėtos priežasties - tikimybės pernešti susirgimus iš vieno ūkio į kitą. Jis kiekvieną mėnesį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikia Gyvūnų sveikatos priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių ataskaitas, kuriose įrašo duomenis apie aptarnaujamus ūkius. Šiuos duomenis jis taip pat nustato pats arba apie juos informuoja ūkininkas. Apklausos metu tyrėjai parodžius 2018 m. liepos mėnesio V. S. ūkio priežiūros ir kontrolės priemonių ataskaitą, joje mato įrašytus duomenis apie 8200 audinių vakcinavimą nuo maro. Gali patvirtinti, jog tokias ataskaitas jis teikė, tačiau neatsimena iš kur tiksliai šie duomenys (apie 8200 audinių vakcinavimą) jam tapo žinomi. Paprastai jis patikrina vakcinų įsigijimo dokumentus ir remiasi ūkininko paaiškinimais. Kadangi vakcinaciją faktiškai atlieka pats ūkininkas, šių duomenų teisingumas yra ūkininko sąžiningumo reikalas. Faktiškai patikrinti ar visi gyvūnai buvo sąžiningai paskiepyti yra praktiškai neįmanoma. Jo žiniomis vakciną audinėms nuo maro audinių ūkiai 2018 metais galėdavo įsigyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos bendrovės Nord Vacc. Kiek pamena vienos vakcinos dozės kaina buvo iki 86 eurocentų + PVM. Pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas vienai audinei yra reikalinga viena vakcinos dozė (1 ml). Šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ tokia vakcina nebeprekiauja, o bendrovė Nord Vacc iš vis nebevykdo veiklos. Negirdėjo, kad kažkuris iš jo aptarnaujamų ūkių šios rekomendacijos nesilaikytų. Pabrėžė, kad gyvūnų (šiuo atveju audinių) skaičių deklaruoja arba jam nurodo išskirtinai pats ūkininkas. Jis gyvūnų niekada neskaičiuoja ir jų skaičiaus netikrina. Teisės aktai neįpareigoja jo, kaip veterinarijos gydytojo, atlikti jokių panašių kontrolės veiksmų. Jis tik privalo informuoti valstybinę įstaigą, kuomet nustato užkrečiamos ligos atvejį ūkyje. Ūkininkas auginamų gyvūnų skaičių privalo deklaruoti du kartus per metus. Paprastai per sausio mėnesį yra deklaruojamas audinių skaičius motininėje bandoje (veislinės patelės ir patinai). Motininėje bandoje 1000-čiui patelių paprastai būna laikoma apie 200 patinėlių. Per liepos mėnesį yra deklaruojamas bendras suaugusių audinių ir jauniklių skaičius. Jauniklius audinės atsiveda balandžio mėnesio pabaigoje. Audinių nėštumas trunka maždaug 42 dienas. Audinių patelės paprastai atsiveda 4-6 jauniklius. Audinės, kurių amžius yra nuo 10 savaičių suvalgo apie 200 gramų pašaro per dieną. Apklausos metu tyrėjai parodžius 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. liepos 1 d. V. S. ūkinių gyvūnų deklaracijų duomenis kuriuose nurodyta, jog 2018 m. sausio 1 d. ūkyje laikoma 1500 vnt. audinių ir 1500 vnt. iš jų yra suaugusios (nuo 10 mėnesių), o 2018 m. liepos 1 d. ūkyje laikoma 6500 vnt. audinių ir 6500 vnt. iš jų yra suaugusios (nuo 10 mėn.), paaiškino, kad šie skaičiai jam atrodo nesuprantami. Audinės jauniklius atsiveda tik vieną kartą metuose, todėl jeigu 1500 audinių veislinių patelių atsivedė jauniklius, jie liepos mėnesį negalėjo būti 10 mėnesių amžiaus (2 t., b. l. 105-107).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo D. L. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad vis tiek kaip bebūtų tie jaunikliai tuo laiku turėjo būti nesuaugę. Po apklausos jis pagalvojo, kad pasakė tokį sakinį, bet teoriškai, tokio amžiaus jauniklius gali parduoti ir nusipirkti senų. Dėl suaugusių audinių, tai gal V. S. padarė klaidą ataskaitoje deklaruodamas, bet kokie skaičiai deklaruoti tokie jie ir yra. Nurodė, kad audinių migdymas prasideda lapkričio 8 – 14 dienomis. Audinės gimsta vieną kartą metuose balandžio pabaigoje. Jei audinės gimsta pavasarį, tai maždaug lapkričio mėnesį galima jas migdyti, kadangi jų kailiukai jau tinkami realizacijai. Kalbant apie vakcinavimą, tai fiziškai neįmanoma visų ūkių suvakcinuoti, todėl tai tenka atlikti patiems ūkininkams. Pvz. jeigu vieną dieną jis vakcinuos Vilkijos ūkį, kur yra apie 200 000 audinių, o kitą dieną vakcinuos V. S. ūkį, tai ir nepavyks jam visur suspėti. Taigi, V. S. nusipirko vakciną, susivakcinavo ir tokius duomenis pateikė pats V. S.. Jis negali eiti ir skaičiuoti vakcinų, kadangi, kaip jau minėjo, fiziškai tai neįmanoma. Jis pats nevakcinavo audinių V. S. ūkyje. Dėl šaldytuvų V. S. ūkyje, tai kas privaloma kai Valstybinė tarnyba tikrina – antros kategorijos ŠGP produktai, tai yra nukritęs žvėrelis, kuris turi būti įdedamas į šaldytuvą. Valstybinė tarnyba atvykusi paklausia, kur yra dedama, jei šiandien dar kailis netinkamas tos dienos krituolio, todėl daugumoje ūkių yra šaldiklis. Kiek bendraudavo, tai V. S. jam sakydavo, kad sekasi visai neblogai. Be to, jis nėra V. S. artimas draugas ir panašiai, todėl jis jam apie negerus dalykus ar kažką jam ir nepasakodavo. Apie sugedusius kailiukus V. S. jam nėra minėjęs, bet veterinarui tai nepriklauso ir jis to nežino.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. paaiškino, kad įvykio aplinkybes nelabai pamena. Kiek pamena, tai buvo kalba apie kailiukus, kurie, kaip pats V. S. sakė, sušuto. Kiek jai žinoma, tai taip nebuvo. Pats V. S. minėjo, kad tie kailiukai buvo padėti pas jį ūkyje, o kaip šiai dienai yra, ji nežino, nes visko nepamena. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad su V. S. yra oficialiai išsiskyrusi nuo 2020 m. rugsėjo 10 d., tačiau bendro ūkio neveda maždaug nuo 2020 metų pavasario. Jos buvęs vyras yra ūkininkas. Jis turi kailinių žvėrelių - audinių, fermą (adresu (duomenys neskelbtini)), kurioje jis augina audines, vėliau lupa jų kailius ir juos realizuoja. Kiek žino V. S. iki šiol ūkyje augina žvėrelius. Tai žino iš savo vyresniojo sūnaus S., kuris gyvena su V. S. tame ūkyje, t. y. tame pačiame fermos komplekse esančiame darbų paskirstymo punkte. Šio statinio vidų V. S. yra įrengęs kaip gyvenamosios paskirties patalpas. Su sūnumi Simonu ji bendrauja telefonu. Atsimena, kad maždaug 2020 m. lapkričio mėn., jiems susirašinėjant, paklausus S. ką veikia, jis atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame jis yra audinių fermoje ir glosto audinę, kurios galva yra įstatyta į įrengimą skirtą prilaikyti audinės galvą, kol yra tikrinama audinės kailio kokybė. Kaip supranta šį vaizdo įrašą filmavo V. S., nes fone girdisi jo balsas, taip pat matėsi kaip audinės korpusą laikė kažkoks vyras. Atpažino jį kaip E. S. (maždaug 30 metų amžiaus), kuris jos žiniomis yra (duomenys neskelbtini) gyventojas. E. S. įvairius darbus V. S. fermoje atlieka labai ilgą laiką, maždaug nuo 2014 metų. Kiek žino jis fermoje dirba ar dirbo neoficialiai. Kiek supranta iš V. S. ir sūnaus S. pasakojimų, fermoje audinių auginimo veikla niekada nebuvo sustabdyta ir yra sėkmingai vykdoma iki šiol, o jeigu ir yra nutraukta, tai yra nebevykdoma trumpą laikotarpį. V. S. audinių auginimo fermą vysto ir šia veikla užsiima nuo 2013 metų. Prieš tai jis 9 metus dirbo Danijoje, audinių ūkyje. V. S. liudytojai pasakojo, kad dirbdamas Danijoje įgijo labai daug patirties ir žinių susijusių audinių auginimu ir jų kailių apdirbimu. Yra minėjęs, kad būdamas Danijoje baigė kažkokius mokslus ar kursus. Apklausos metu tyrėjai uždavus klausimą apie tai, ar liudytojai yra žinoma apie atvejus, kai audinių auginimo fermos veikimo laikotarpiu, užaugintų audinių nulupti kailiukai buvo sugedę ir nebetinkami naudojimui, V. S. atsakė, kad apie tokį atvejį V. S. jai niekada nėra sakęs. V. S. jai nuolat pasakojo apie nesėkmes arba pasisekimus veikloje. V. S. jai niekada nepasakojo apie kailiukus, kurie buvo nulupti, tačiau dėl kažkokių priežasčių netinkami realizavimui. V. S. tik yra pasakojęs, kad kartais lupant kailį jis plyšta. Tokius atvejus V. S. jai pasakodavo apgailestaudamas, kad suplyšusių kailiukų nepavyks parduoti už pilną kainą, kad jie bus pigesni. Mano, kad jeigu dėl kažkokių priežasčių kailiukai būtų nebetinkami realizavimui, V. S. dėl tokio atvejo būtų kreipęsis į draudimą, nes jos žiniomis audinės buvo apdraustos. Atsimena įvykį, kai nedidelė dalis audinių susirgo kažkokia liga ir nugaišo. Dėl šio įvykio V. S. kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau draudimo išmoka išmokėta nebuvo. Iš V. S. pasakojimų žino, kad jis per metus užaugindavo apie 5000 - 8000 audinių. Atsimena, kad laikotarpiais, kai fermoje būdavo dirbama su kailių lupimu, jis skųsdavosi jeigu per dieną pavykdavo nulupti tik 1000 audinių kailiukų. Fermoje V. S. nedirbdavo vienas. Kiek žino dažniausiai fermoje dirbdavo darbuotojai, kurie nebūdavo oficialiai įdarbinami. Keletą jų atsimena, tai - E. S., apie kurį jau pasakojo prieš tai, E. B. (t. y. V. S. sesers vyras), A. K. (S. kaime gyvena jo mama), A. N. (gyvena S. kaime) ir jo broliai. Kiek žino dalis darbuotojų buvo įdarbinti oficialiai tuo laikotarpiu, kai kažkuri valstybinė įstaiga mokėdavo išmokas, kurios išmokėjimas buvo susijęs su darbo vietų įkūrimu. Šių asmenų kontaktinių duomenų ji neturi. Kaip tiksliai V. S. atsiskaitydavo su darbuotojais nurodyti negali. Atsimena, kad jis nuolat pirkdavo jiems alų, cigaretes ar kokius nors užkandžius. Kiek žino V. S. duodavo darbuotojams ir pinigų, tačiau labai nedaug (maždaug 5 eur už darbo dieną) ir labai retais atvejais. Ji žino tai, kad V. S. iš aukciono, kuris perka audinių kailiukus, yra gavęs avansinį mokėjimą, tačiau nėra įvykdęs įsipareigojimų aukcionui, t. y. nėra pateikęs audinių kailiukų, kuriuos pateikti įsipareigojo. Atsimena, kad avansinis mokėjimas buvo pervestas per keletą kartų. Kiek atsimena avanso dydis buvo 75 000 Eur. Kiek pamena avansas buvo gautas vasarą, o rudenį, kai reikėjo pirkti priemones reikalingas vaikams mokykloje, V. S. jai sakė, kad neturi pinigų, kaip suprato jis buvo išleidęs ir visą gautą avansą. Negali tiksliai nurodyti ar V. S. galėjo įvykdyti įsipareigojimus aukcionui, tačiau kai kurios aplinkybės ir kai kurie V. S. komentarai jai leidžia manyti, kad jis turėjo galimybę pateikti kailiukus aukcionui arba grąžinti avansinį mokėjimą. Dar tada, kai gyveno kartu su V. S., maždaug 2019 m. sausį, jis yra sakęs, kad fermoje esančioje patalpoje - šaldytuve jis yra paslėpęs audinių kailiukus. Kurioje tiksliai vietoje ji nesuprato, tačiau V. S. minėjo kažką apie slėptuvę sienoje. Jis pasakojo, kad kailiukus yra paslėpęs, nes audinių kailiukų kaina yra kritusi ir todėl reikia palaukti kol kaina pakils, be to perdavus kailiukus aukcionui atsiskaitymas bus gautas pavedimu, o dėl turimų skolų, tokios įplaukos nėra parankios. Ji žinojo, kad kailiukus V. S. privalo pateikti aukcionui, todėl klausė jo apie tai. Jis sakė, kad aukcionui yra pateikęs 100 kailiukų, todėl viskas bus gerai. Iš to aukciono atstovai supras, kad jis linkęs geranoriškai vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Dar minėjo, kad sutartyje yra numatyta, kad jis gali kailiukus pateikti ir kitais metais. Apklausos metu tyrėjai paklausus ar jai yra žinomos kokios nors aplinkybės apie tai ar V. S. gali iki šios turėti audinių kailiukų, būti juos paslėpęs ar realizavęs neperduodamas aukcionui, nors tokią pareigą turėjo, liudytoja parodė, kad neturi tikslių duomenų apie tai. Paaiškino, kad jai yra įtartina, jog ūkininkas K. P. V. S. reiškė pretenzijas dėl didelės piniginės skolos, atvažiuodavo ir jos klausdavo, kada V. S. grąžins jam pinigus, tačiau šiuo metu ji neturiu duomenų, kad šis asmuo reikštu kokias nors pretenzijas, inicijuotų kokius nors teisinius procesus skolai atgauti. Tai V. S. atrodo keista, nes dar 2019 m. lapkričio 22 d. iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) turinio galima suprasti, kad K. P. skola nėra grąžinta. Ji nežino kaip V. S. su K. P. galėjo atsiskaityti. Kažkada V. S. palaikė ryšius su kitu ūkininku auginančiu audines - A. B.. Apie jį V. S. pasakodavo pats V. S.. Kiek žino, jis turi ūkį kažkur Šiaulių apskrityje. V. S. jos žiniomis ryšius su šiuo ūkininku buvo nutraukęs, tačiau vykstant skyrybų procesui pastebėjo, kad V. S. vėl bendrauja su A. B.. Galbūt jis galėtų turėti duomenų apie tai, kur V. S. galėjo realizuoti arba paslėpti audinių kailiukus, jeigu juos turėjo. Žino, kad šiuo metu fermą, kurioje galimai iki šiol yra auginamos audinės, varžytinėse įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės vadovė yra G. R.. Ji yra gera V. S. draugė. V. S. pasirodė keista, kad varžytinių metu buvo pakelta pradinė kaina ir ferma parduota už 150 000 Eur sumą. Taip pat jai buvo keista tai, kad kai V. S. pasveikino su ūkio pardavimu, jis parašė, kad labai džiaugiasi ir kaip nori, taip ir turi (Priedas Nr. 2). Bent jau tuo metu, kai ji gyveno su V. S., jo ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė J. R. (G. R. mamos) vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad šiuo metu V. S. turi draugę, kuri dažnai būna ūkyje, V. S. gyvenamojoje vietoje. Tai žino iš sūnaus S. pasakojimų. Šią moterį, kaip savo draugę, V. S. pristatė jai dar prieš įvykstant jų oficialioms skyryboms. Kiek žino ji yra D. S. – L. (2 t., b. l. 48-51).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojos V. S. parodymus, liudytoja nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad 2018 metais kiek audinių augino V. S., ji nežino, bet jis visada turėjo didesnį skaičių Vienais metais jis skundėsi, kad jauniklių buvo mažiau, bet nebuvo taip, kad jų nebūtų ar būtų labai mažai. Taip pat paaiškino, kad buvo žiema gal 2018 metų – 2019 metų, kai V. S. jai pasakojo apie sušutusius kailiukus. V. S. sakė, kad kailiukai sušuto, nes jis paliko juos, užmiršo ir jie sušuto. Ji netikėjo jau tada ir netiki ir dabar, nes jis protingas, patyręs audinių augintojas ir jei būtų taip nutikę būtų fotografavęs, važiavęs į draudimą ir kažką daręs. Jis nėra iš tų žmonių, kuriam nutiko nelaimė ir nieko nedaro. Be to paaiškino, kad kaltinamasis kasdieną vykdavo į fermą po 10 kartų, tai kiek tie kailiukai turėjo stovėti, kad supūtų ar ten kažkas nutiktų. Taip pat žino, kad tie kailiukai turėjo keliauti į aukcioną, bet neiškeliavo. Apie 5000 kailiukų maždaug turėjo būti realizuojami per metus. Vėliau, rudenį, V. S. jai pasakojo, kad tie kailiukai yra kažkur paslėpti angare ar tai už šaldytuvo sienos. Ji dar pas jį klausė, ar jis nebijo, kad tuos kailiukus kažkas suras ir jis sakė, kad nebijo. Pati tos slėptuvės nėra mačiusi. Jos nuomone, galėjo taip būti, kad iš aukciono gautas lėšas audinių auginimui V. S. naudojo ne audinių auginimui, o asmeninėms savo reikmėms dėl ko pritrūkdavo pinigų audinių auginimui.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. paaiškino, kad jis pas kaltinamąjį V. S. dirbo apie 1 metus. Su juo buvo sudaręs oficialią darbo sutartį. Kaltinamojo ūkyje jis atlikdavo ūkio darbus, t. y. prižiūrėjo gyvūnėlius, juos šerdavo. Be jo ūkyje dirbdavo ir kaltinamasis, taip pat atsiveždavo ir dar žmonių, kad padėtų ūkyje. Gyvūnėliams maistą pirkdavo pats kaltinamasis, maistas būdavo laikomas šaldytuve prie fermos. Tame šaldiklyje, be žvėrelių maisto, daugiau nieko nelaikydavo. Iš pradžių buvo vienas šaldiklis, o po to atsirado ir antras šaldiklis. Šaldikliai buvo dideli, konteinerio dydžio. Jeigu šaldiklis sugesdavo, tai iš karto tai pastebėdavo, kadangi kiekvieną dieną reikėdavo eiti paimti iš šaldiklių žvėrelių maistą. Audinių kailiukų lupime jis nedalyvaudavo ir nematė, kad viename iš šaldiklių būtų laikomi audinių kailiukai. Taip pat ir kaltinamasis V. S. jam nieko nesakė apie tai, kad sugedo audinių kailiukai. Jo nuomone, jeigu sugedusiame šaldiklyje būtų buvę audinių kailiukai, tai taip greitai jie nesugestų. Šaldiklis yra sandarus ir gerai užsidaro, todėl šaldiklis taip greitai neatšiltų. Visgi, šaldiklyje temperatūra būna apie 19 laipsnių šalčio. Taip pat jis negali tiksliai pasakyti kiek kaltinamasis turėjo audinių. Jam atrodo, kad į vieną stoginę tilpdavo apie 300 narvelių, kuriuose būdavo tai po vieną, tai po dvi, tai po tris audines. Jis per dieną maždaug pašerdavo gal 2000 audinių. Tačiau tikslaus skaičiaus jis negali pasakyti, nes neskaičiavo kiek audinių ten buvo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad kai kaltinamasis V. S. 2014 – 2015 metais pradėjo ūkininkauti, tai jam iš Danijos parvežė apie 600 žvėrelių. Greičiausiai tuo metu kaltinamasis pats mokėjo už žvėrelius, o jis teikė tik pervežimo paslaugas. Kiek pamena, tai tuo metu, kai parvežė kaltinamajam žvėrelių, tai ir buvo jo ūkyje. Vėliau jis nesilankė kaltinamojo ūkyje, kadangi pats yra šiaulietis. Kas liečia dėl sugedusių audinių kailiukų, tai jam yra buvę tokia situacija, kad sudėjus audinių kailiukus į šaldiklį, o šiam sugedus, produkcija sugedo. Jam buvo sugedę apie 150-200 kailiukų, kuriuos turėjo utilizuoti. Tuos sugedusius kailiukus utilizavo Rietavas, nes su jais buvo sudaręs sutartį. Kiek domėjosi su draudimo atstovais, tai įrodyti, kad kailiukai nukentėjo dėl to, kad buvo laikomi sugedusiame, yra neįmanoma. Taigi, jam nieko kito neliko, kaip tuos kailiukus utilizuoti. Tai jeigu ūkininkas prisišaldė didelį kiekį audinių kailiukų, tai gali būti, kad sugedus šaldikliui, sugenda didelis kiekis tų kailiukų. Be to, jis neįsivaizduoja per kiek laiko gali atšilti šaldiklis, bet gal per dvi savaites nieko nenutiktų tai produkcijai. Pasitaiko atvejų, kad nesulaukus rudens, kada būna žvėrelių užmigdymo metas, jie nustimpa anksčiau laiko. Tai tada žvėrelius su kailiukais sudedi į šaldiklį ir užšaldai. Atėjus lupimo sezonui juos išsitrauki ir tada apdoroji. Kas liečia dėl aukcionų, tai jam nėra buvę, jog nustatyto kiekio kailiukų nebūtų išsiuntęs.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. T. – K. paaiškino, kad apie šią bylą nieko nežino, jis tik ikiteisminio tyrimo metu buvo pakviestas dėl konsultacijos apie žvėrelių auginimo verslą, jo niuansus. Jam yra žinoma atvejų, kad lietuviai iš Nafa, Kopenhaga ir Safa aukcionų yra daug pinigų „nugvelbę“, ypač iš Nafa aukciono. Seniau aukcionai duodavo pinigus ūkininkams avansu net neturint tų kailių, nes pasitikėdavo ūkininkais ir niekas netikrindavo. Avanso suma buvo pervedama į ūkininko sąskaitą, o ūkininkas būdavo įpareigojamas būsimus kailius pristatyti į aukcioną. Tie aukciono duodami pinigai buvo tam, kad ūkininkas galėtų išauginti žvėrelius. Tokia sistema buvo labai puiki, tačiau 2015 metais atsirado labai daug naujų ūkių, nes tuo metu buvo labai pelninga, ir kiti ūkininkai pradėjo šia sistema piktnaudžiauti. Tokių atvejų žino ne vieną, kuomet ūkininkas gauna pinigus iš aukciono, bet kailių taip ir nepristato. Po to ta sistema pasikeitė, pradėjo labiau kontroliuoti kur ir kam yra pervedami pinigai. Jis neprieštarauja, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtu pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo Č. T. K. parodymais nustatyta, kad jis yra Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas. Taip pat vadovauja AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla yra audinių auginimas. Gali pateikti paaiškinimus apie audinių auginimą, kailių lupimą ir apdorojimą iš praktinės, technologinės pusės. Audinių auginimo ciklas yra vieneri metai (poravimas, jauniklių atsivedimas, atskyrimas ir auginimas, migdymas, kailių dyrimas). Audines užmigdžius kailis gali būti diriamas iš karto arba po kiek laiko - jeigu audinių kūneliai laikomos vėsiai ar užšaldomi. Nudyrus audinių kailiukus jie gali būti džiovinami iš karto arba vėliau. Norint audinių kailiukus džiovinti vėliau, jie turi būti užšaldomi. Šaldant kailiukai yra dedami į plastikinius maišus tam, kad jie nedžiūtų. Šaldyti nuriebalintus kailiukus nėra rekomenduojama, nes tuomet atsiranda didesnė tikimybė, kad kailis džius, o tai gali apsunkinti vėlesnius kailio apdirbimo etapus, ko pasekoje gali būti pakenkta ir kailio kokybei. Liudytojas pabrėžė, kad nors to daryti nerekomenduojama, dalis augintojų šaldo nuriebalintus audinių kailius. Tai gali būti daroma pvz. dėl vietos šaldiklyje taupymo. Nudirtus kailiukus laikyti ne šaldiklyje galima maždaug iki paros. Tokiu atveju juos reikia laikyti vėsiai ir būtinai atskirtus t.y. negalima jų sudėti taip, kad kailiukai liestųsi tarpusavyje. Apklausos metu tyrėjai uždavus klausimą apie tai ar liudytojas žino atvejų, kai audinių kailiukai sugenda dėl šaldiklio, kuriame buvo šaldomi, gedimo, jis paaiškino, kad tokio atvejo jo vadovaujamame ūkyje niekada nebuvo. Taip pat negirdėjo, kad taip būtų atsitikę kokiame nors kitame ūkyje. Paaiškino, kad šaldiklio, kuriame saugomi užšaldyti kailiukai, arba džiovyklės, kurioje kailiukai yra džiovinami, tinkamas veikimas yra tikrinamas kiekvieną dieną. Mano, jog tai, kad šių įrenginių veikimas atidžiai stebimas yra savaime suprantama, kadangi bet koks laiku nepastebėtas gedimas reikštų didelius finansinius nuostolius dėl kailiukų sugedimo. Išdžiovintas audinės kailiukas V.tiniškai sveria apie 180 gramų. Mano, kad nedžiovintas (tik nuriebalintas) audinės kailiukas galėtų sverti apie 50 gramų daugiau, tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi tokius kailiukus sverti nėra tikslo. Tyrėjai paklausus apie vienos audinės išauginimo kaštus, liudytojas paaiškino, kad perkant pagamintą parašą, auginimo kaštai yra tokie: Pašaras - apie 14,00 Eur; Darbo užmokestis - 4,50 Eur; Vakcinacija - 1,00 Eur; Kuras, technikos remontas, tepalai - 0,50 Eur; Apdorojimas - 3,00 Eur; Ilgalaikio turto amortizacija - 2 Eur (2 t., b. l.58-60).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo Č. T. K. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad Lietuvoje negirdėjo tokio dalyko, kad dėl šaldytuvo sugedimo būtų sugedę jame laikomi kailiukai. Dažniausiai kailiukai sugenda dėl sušutimo, kadangi užmigdžius audines svarbu, kad jų kūneliai būtų sudėti atskirai, nesiliestų vienas prie kito, nes jei bus susilietę, tai kaip ir bet kokia kita organinė medžiaga, pradės kaisti ir suges. Kalbant dėl šaldytuvo, tai jeigu jį išjungtume 2-3 dienom, tai nieko jam neatsitiktu, nes tai ne namų buitinis šaldytuvas. Nėra taip, kad vieną dieną sugedo ir jau viskas, pradeda viskas gesti. Nebent to sugedusio šaldytuvo nestebėtum kurį laiką ir tada viskas sugęstu. Tačiau vis tiek juk ūkio nepalieki be priežiūros, todėl vis tiek išgirstum, jog šaldytuvas neveikia. Sunkiai galima tokia situacija, kad dėl sugedusio šaldytuvo sugestų kailiukai, nebent reikia labai didelio aplaidumo nepastebėti, kad šaldytuvas nebeveikia. Be to, sugedusius kailiukus reikia tinkamai juos utilizuoti. Kailiai yra utilizuojami Rietave, bet jis nebuvo nei karto susidūręs, kad jam reikėtų utilizuoti kailius. Visgi, kailis būtų antros kategorijos šalutinis gyvūninis produktas, tai galimai galėtų būti kartu su kūneliais pagal priskiriamas rizikas. Tačiau tai tūrėtų atsispindėti važtaraščiuose, kas yra vežama utilizuoti ir už šią teisingą informaciją yra atsakingas ūkio vadovas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. M. paaiškino, kad kaltinamasis V. S. buvo jo sesės vyras. Kartu su V. S. buvo išvykę į Daniją, kur kartu dirbo ūkyje prie žvėrelių. Kai V. S. grįžo į Lietuvą norėjo jis atsidaryti savo žvėrelių fermą. Kaip toliau viskas buvo su tuo ūkiu, jis nežino, nes toje veikloje nedalyvavo. Sutinka, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų pagarsinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo J. M. parodymais nustatyta, kad su V. S. jis dirbo Danijoje, audinių ūkyje. Vėliau V. S. iš ūkio Danijoje įsigijo audinių, parvežė jas į Lietuvą, norėdamas įkurti audinių fermą. V. S. J. M. pakvietė jam padėtį kuriant audinių ūkį. Žadėjo jam, kad dirbs kartu, gaus dalį pelno, tačiau į Lietuvą jis iš karto negrįžo. Dar kiek laiko dirbo Danijoje. Dar būdamas Danijoje jis yra skolinęs V. S. pinigų tam, kad jis galėtų tvarkyti audinių fermos reikalus Lietuvoje. Buvo susitarę, kad tada, kai tik ūkis pradės pilnai veikti, jis grįš į Lietuvą. Į Lietuvą J. M. grįžo 2015 metais, turėdamas planus likti Lietuvoje ir dirbti V. S. audinių ūkyje. Tada ir buvo įdarbintas jame oficialiai. Buvo sudaryta darbo sutartis. Koks darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje jis neatsimena. Galbūt apie 800 eurų. Oficialiai V. S. ūkyje dirbo apie pusę metų. Pažymėjo, kad dar prieš 2015 metus ir po to, kai nutraukė darbo santykius su V. S. jis atvažiuodavo į ūkį, padėdavo nudirbti ten susikaupusius darbus, pvz. per atostogas. Už darbą V. S. ūkyje jis niekada negavo jokio darbo užmokesčio. Jis (V. S.) vis sakydavo, kad „tu dar turi pasitaupęs, dabar reikia viską pirkti, aš tau pervesiu kada nors vėliau“. Kadangi V. S. buvo jo sesers vyras, juo pasitikėjo, tačiau darbo užmokestis jam nesumokėtas iki šiol. Pinigų, kuriuos paskolino V. S., jis taip pat negrąžino. Tai buvo apie 40 000 Eur. Jokių pinigų skolinimą patvirtinančių dokumentų neturi, todėl jokių teisinių procesų dėl skolos atgavimo jis neinicijavo. V. S. fermoje buvo du konteineriniai šaldikliai. Juose V. S. laikydavo audinių maisto žaliavas, pašarą. Kad ten būtų laikomi audinių kailiukai jis niekada nematė. Kiek yra dirbęs su V. S., niekada nėra matęs, kad jis šaldytų audinių kailiukus. Nesupranta kam reikėjo tą daryti. Paprastai kailiukai yra šaldomi tada, kai nespėjama jų apdirbti, tačiau mano, kad V. S. ūkis tikrai neišaugindavo tokių kiekių audinių. Audinių džiovinimo procesui reikia pasiruošti, t. y. įjungti drėgmės surinktuvus, šildytuvus - sukurti tinkamas sąlygas džiovinimui. Liudytojas nurodė nesuprantantis kam tokiam procesui ruoštis kelis kartus, kai galima visus kailiukus išdžiovinti vis juos keičiant. Ūkyje buvę du šaldikliai stovėjo lauke, šalia angaro. Šie šaldikliai buvo tarp visų statinių, jie nebuvo pastatyti kažkur atokiai, dėl to pro juos yra nuolat vaikščiojama, kuomet dirbama ūkyje. Pažymėjo, kad ūkyje niekada nėra išskerdžiamos visos audinės. Visada paliekamos veislinės audinės poravimui. Audines reikalinga šerti kasdien. Jos yra šeriamos įvairia žalia mėsa, žuvimi. Apie V. S. ūkyje sugedusius kailiukus niekada nėra girdėjęs (2 t., b. l. 85-87).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo J. M. parodymus, liudytojas nurodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad tiksliai nežino kiek V. S. galėjo laikyti žvėrelių, tačiau pradžioje jis turėjo apie 600 audinių patelių. Po to kiek nusipirko žvėrelių, tai jis nežino.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. paaiškino, kad ji turi apskaitos įmonę Kaišiadoryse, kurioje dirba 19 metų. Su V. S. susipažino 2012 metais, kai jis kreipėsi dėl apskaitos vedimo jo ūkyje. Su juo buvo sudaryta apskaitos vedimo sutartis. Nuo 2013 metų iki 2015 metų V. S. vedė apskaitą. 2016 metais paaiškėjo, kad V. S. pateikia ne visus pirminius dokumentus, t. y. pirkimo-pardavimo dokumentus, atsargų pajamavimo aktus, dalyvavimas inventorizacijoje, apmokėjimo dokumentus, banko išrašus, kasos pajamų orderius. Kitaip tariant nuo 2016 metų sausio mėnesio nebuvo vedama kasos operacijų, materialiai atsakingo asmens avansinių apyskaitų apskaita, nepajamavo atsargų kaip audinių skaičiaus, kaip biologinio turto, neskaičiavo ilgalaikio turto nusidėvėjimo, nesurašinėjo medžiagų, neskaičiavo savikainos. Dėl to toliau vesti apskaitą nebuvo įmanoma, todėl žodžiu V. S. įspėjo, kad turi jis pateikti visus reikiamus dokumentus. Tačiau V. S. toliau dokumentų neteikė, todėl 2016 metais, kažkur pavasarį, nustojo tekti apskaitos vedimo paslaugas V. S. ir su juo sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas, bet V. S. nenorėjo tų dokumentų imti ir tuos dokumentus jis pasiėmė tik 2018 metais. Nors V. S. teigia, kad toliau jam buvo vedama apskaita, tačiau neįmanoma vesti apskaitos neturint visų reikiamų dokumentų. Po sutarties nutraukimo realiai toliau paslaugų V. S. nebeteikė. Tik nuo 2016 metų padėdavo V. S. pateikti PVM deklaracijas, ją supildyti, kurias V. S. teikdavo savo vardu. Jis atsinešdavo keletą mėnesio sąskaitų pagal kurias būdavo skaičiai perkeliami į formą ir jis užsideklaruodavo. Pas juos V. S. ateidavo per metus iki 10 kartų. Už šias suteiktas paslaugas V. S. būdavo išrašomos sąskaitos, kurių jis pilnai neapmokėdavo, tik vieną kartą į metus sumokėdavo ir tai tik tiek, kiek galėdavo. Nurodo, kad išrašytose sąskaitose yra netikslumų, tai galėjo taip nutikti dėl to, kad buhalterės tas sąskaitas išrašinėja truputį atmestinai, nes nuo to joms priklauso atlyginimas. Gal galėjo ir pats V. S. paprašyti, kad 2016 metų ir 2018 metų sąskaitose būtų įrašyta už audinių inventorizaciją. Galėjo būti ir per klaidą įrašyta. Ji nemano, kad tose sąskaitose, esantys netikslumai, galėjo turėti kažkokios įtakos, kadangi V. S. žinojo, kad jo ūkiui apskaita nebuvo vedama dėl to, kad jis nebeteikė duomenų. Tuo metu, kai buvo vedama V. S. apskaita, tai ją tvarkė buhalterės I. J. (N.) ir K. Č., vėliau tvarkė apskaitą buhalterė I. J. (N.). 2014 - 2015 metais, kai buvo vedama apskaita, tai buvo atliekama inventorizacija, deklaruojamas audinių skaičius veterinarijai, o po to kai nieko V. S. nebeteikė jokios dokumentacijos, tai toliau apskaita ir nebebuvo vedama. Taip pat paaiškino, kad nors K. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. S. ūkio apskaitą vedė iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nėra tiesa. Kaip jau minėta, kai buvo nutraukta su V. S. paslaugų teikimo sutartis, tai jis atnešdavo kelias to mėnesio sąskaitas ir prašydavo iš kelių tų sąskaitų sudaryti PVM deklaraciją, o daugiau jam niekas nebuvo teikiama.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Č. paaiškino, kad iki 2015 metų gruodžio mėnesio tvarkė V. S. ūkio apskaitą, po to pastebėjo, kad jis ne visus dokumentus pateikia dėl ko negalėjo tinkamai vesti apskaitos. 2016 metais buvo nutraukta su V. S. buhalterinių paslaugų sutartis ir 2015 metais jam buvo perduoti visi dokumentai. Iki 2015 metų galo buvo daroma audinių inventorizacija pagal V. S. pateiktus dokumentus, vedamos ataskaitos, atsargų likučiai, teikiamos ataskaitos į veterinarijos tarnybą, su tiekėjais ir pirkėjais skolų sužiūrėjimas. Kai 2016 metais buvo nutraukta sutartis, V. S. buvo atliekami pavieniai darbai jo prašymu, daugiausiai būdavo teikiamos paslaugos dėl PVM deklaracijos sudarymo, taip pat parašydavo pateikti Sodrai kažkokias ataskaitas, nukopijuoti, nuskenuoti ar kažką išsiųsti. Pagal V. S. atsineštus dokumentus būdavo sudaroma PVM deklaracija, o jau deklaraciją jis pats pateikdavo. V. S. niekada nepalikdavo savo atsineštų dokumentų, jis juos ir išsinešdavo su savimi, kai būdavo suteikiamos pavienės paslaugos. Po 2015 m. gruodžio mėnesio, išskyrus tą laiką, kai 2017 metais buvo motinystės atostogose, ji kuruodavo V. S. sąskaitas už paslaugas, tačiau negali pasakyti kodėl po 2015 metų išrašytų sąskaitų V. S. apimtis ir sumos buvo tik didesnės arba tos pačios. Ji netikrindavo V. S. sąskaitų, tiesiog jis atsinešdavo jas ir padarydavo tai, ko jis paprašydavo, ir pagal tai būdavo išrašoma sąskaita. Taip pat ji nematė kokį tikslų kiekį audinių augina V. S., kadangi jis tikslių duomenų nebeteikė. Pats V. S. teikdavo duomenis į veterinarijos tarnybą apie audinių kritimą, jų skaičių.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. N. paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. V.. 2014-2015 metais tvarkė V. S. apskaitą, t. y. darė ataskaitas Sodrai, tvarkė darbo užmokestį. Kai ji vedė pilnai V. S. apskaitą, tai pradėjo pastebėti, kad nėra pateikiami visi dokumentai, todėl 2016 metų V. su V. S. buvo nutraukta sutartis. Tuo metu ar buvo atiduoti V. S. apskaitos dokumentai, negali pasakyti, nes nepamena. Nutraukus sutartį su V. S. toliau buvo atliekamos pavienės paslaugos, kurias paprašydavo atlikti V. S.. Pavienės paslaugos buvo teikiamos tokios, kaip tam tikro dokumento skenavimas ar atšvietimas, jo prašymu parengiamos PVM deklaracijos pagal jo pateiktus duomenis. Už atliktas šias paslaugas būdavo išrašoma sąskaita, tačiau negali pasakyti, kodėl sąskaitų dydžiai skiriasi nuo teiktų pavienių darbų ir nuo tų, kai buvo vedama pilna apskaita. Vėliau, kažkur nuo 2017 m. antros pusės, šiuos pavienius darbus dėl V. S. atlikti perdavė savo kolegei, kuri grįžo iš vaiko priežiūros atostogų. Taip pat paaiškino, kad žvėrelių skaičių registruodavo iš V. S. žodžių ir į jo ūkį nebuvo nuvykusi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC atstovė advokatė L. B. paaiškino, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi. 2018 m. birželio 18 d. buvo sudaryta sutartis tarp NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, kuris šioje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir V. S.. Pagal sutartį Nafa audinių augintojui V. S. buvo išmokėtas avansas už jauniklių auginimą 75 000 eurų. V. S. savo ruožtu įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 20 d. pristatyti sumokant už perviršijimą 5000 apdorotų audinių patelių kailių. Šią sutartį jis įvykdė tik labai maža dalimi – 2019 metais pristatęs 117 vienetų audinių, kurie gegužės mėnesį buvo realizuoti aukcione už 1605, 37 euro. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta iš ko susideda civilinio ieškovo patirta žala, kurią ir prašoma priteisti, tai yra 89 804, 24 euro.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018).

Pažymėtina ir tai, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-311-677/2016), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar kaltininko turtinių prievolių įvykdymui pripažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-364-648/2016).

Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltės nusikalstamų veikų padaryme nepripažino. Nurodė, kad sudaręs sutartį su civiliniu ieškovu NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC ir gavęs 75 000 Eur avansą, augino šiai įmonei audines savo ūkyje, tačiau audinių kailiukai – apie 6 000 vnt., sušuto, nes buvo sugedęs šaldytuvas, todėl juos teko išmesti. Dėl šios priežasties jis įpareigojimų neįvykdė, o rado tik 147 vnt. gerų kailiukų, kuriuos pristatė civiliniam ieškovui. Taip pat kaltinamasis V. S. dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltina UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kurios tvarkė jo ūkio buhalterinę apskaitą. Pasak kaltinamojo, minėtos įmonės darbuotojos neatidavė jam visų buhalterinės apskaitos dokumentų, teigdamos, kad atiduos, kai jis susimokės už suteiktas paslaugas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo V. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.), 223 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.

Teismas kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo V. S. parodymus, jog jis, sudarydamas 2018 m. birželio 18 d. sutartį su civiliniu ieškovu NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, nesiekė nuslėpti apie Saga Furs Oyj atžvilgiu turimų įsipareigojimų bei vykdant audinių auginimo veiklą susidariusių įsipareigojimų, kurių padengimui jis neturėjo lėšų. Kaip jau minėta aukščiau, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo versijas dėl sušutusių audinių kailiukų, nes sugedo šaldiklis bei, kad už aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, t. y. K. Č., J. R., I. N.. Priešingai kaltinamojo kaltę įrodo liudytojų R. R., P. G., D. Č., G. M., J. V., V. P., A. K., A. N., E. B., J. M., K. P., D. L., V. S., Č. T. – K., R. S., A. B., K. Č., J. R., I. N. parodymais bei visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir išsamiai ištirta medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustas liudytojas, t. y. G. M., J. V., V. P., R. S., A. K., E. B., A. B. nepatvirtino kaltinamojo V. S. pateiktos versijos dėl sugedusių kailiukų. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – liudytojai G. M., J. V. ir V. P. nurodė, kad atvykus į kaltinamojo ūkį visada buvo daromos fotonuotraukos, kurios po to buvo siunčiamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos skyrių. Buvo kraunami audinių kūneliai, audinių maistas sušaldytas į gabalus bei audinių taukai. Visos išvežamos atliekos būdavo pažymimos važtaraščiuose. Tačiau jokių audinių kailiukų Apklausti liudytojai G. M., J. V., V. P. nurodė, kad jokių sugedusių audinių kailiukų jie nematė ir jų niekur nevežė. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis V. S. bendrovei utilizavimui per kelis kartus nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 vasario 28 d. buvo pridavęs audinių taukus ir audinių kūnelius. Audinių kūneliai buvo be kailių, jų taukai buvo priimti atskirai nuo kūnelių. Liudytoja nurodė, kad audinių kailiukai jos įmonėje nėra priimami, nes aparatai jų neperdirba. Jeigu būtų perdirbami audinių kailiukai, perdirbimo aparatai pradėtų strigti. Niekada iš kaltinamojo V. S. nebuvo gavusi jokio užsakymo, del sugedusių audinių kailiukų paėmimo jų utilizavimui. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš kaltinamojo V. S. ūkyje dirbusių darbuotojų, t. y. R. S., A. K., E. B., A. B. nematė, kad sugedusių audinių kailiukų, kuriuos būtų reikėję utilizuoti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai J. M., R. S., A. K., E. B., A. B. nurodė, kad jie niekada nėra girdėję ir jiems niekas nėra pasakojęs, tame tarpe ir pats kaltinamasis V. S., apie sugedusius audinių kailiukus ir jų utilizavimą. Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad niekada nematė, kad konteineriniame šaldiklyje būtų laikomi audinių kailiukai. Tai patvirtino ir liudytojas A. K., kuris nurodė, kad per dieną nudirdavo maždaug apie 600-700 kailiukų, kurių į šaldytuvą nedėdavo, nes negalima. Šiuos kailiukus sudėdavo ant žemės, o ryte supakuodavo į celofaninius maišus ir kaltinamasis V. S. veždavo juos į Kauną džiovinti. Taip pat liudytojas J. M. nurodė, kad su kaltinamuoju V. S. dirbo Danijoje, audinių ūkyje. Oficialiai pas kaltinamąjį V. S. dirbo apie pusę metų, o nutraukus darbo sutartį, atvykdavo į kaltinamojo ūkį padėti nudirbti susikaupusių darbų. Kiek yra dirbęs pas kaltinamąjį niekada nebuvo, kad šaldikliuose būtų sudedami audinių kailiukai. Paprastai audinių kailiukai yra šaldomi tada, kai nespėjama jų apdirbti, tačiau jo nuomone, kaltinamojo ūkis tikrai neišaugindavo tokių kiekių audinių, kad reiktų šaldyti audinių kailiukus.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad audinių kailiukus kaltinamasis V. S. perdavė kitiems asmenims už skolas, kuriems buvo skolingas dideles pinigų sumas. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turi ne vieną skolą ir yra daug kam skolingas. Liudytojas K. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, tai kaltinamasis V. S. jam yra skolingas 150 000 Eur, kurių nesitiki atgauti, nes sužinojo, kad jis turi nemažai skolų. Taigi, šios aplinkybės tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinamasis užuot vykdęs įsipareigojimus NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, šio aukciono dėka gavęs didelę avanso sumą – 75 000,00 Eur, pasidengė dalį savo skolų.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis V. S. dėl neperduotų kailiukų civiliniam ieškovui NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC grindė ir tuo, kad buvo sugedęs šaldiklis, kuriame laikė, kaip teigia kaltinamasis, audinių kailiukus ir šie sugedo. Kaip jau minėta prieš tai, nei vienas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, t. y. G. M., J. V., V. P., R. S., A. K., E. B., A. B. nepatvirtino kaltinamojo V. S. teiginių apie audinių kailiukų laikymą šaldytuve, jų sušutimą ir utilizavimą. Kaip ir šiuo atveju liudytojai D. Č., Č. T. – K., E. B. ir A. B. paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, kad audinių kailiukai sušuto dėl sugedusio šaldiklio. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Č. paaiškino, kad per jo praktiką nebuvo atvejo, jog dėl sugedusio šaldytuvo sušustų didelis kiekis audinių kailiukų. Nurodė, jog sugedus šaldytuvui, tam kad jame pakiltų temperatūra, reikia maždaug penkių parų, o kad prasidėtų puvimo procesas jame laikomuose kailiukuose, turi praeiti dar daugiau laiko. Taip pat ir liudytojas Č. T. – K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo tokių atvejų, kad audinių kailiukai sugestų dėl šaldiklio gedimo, kuriame jie buvo šaldomi. Taip pat negirdėjo, kad taip būtų atsitikę ir kokiame nors kitame ūkyje, užimančiame audinių auginimu. Taip pat paaiškino, kad šaldiklio, kuriame saugomi užšaldyti kailiukai, arba džiovyklės, kurioje kailiukai yra džiovinami, tinkamas veikimas yra savaime suprantamas, nes kitaip tai reikštų didelius nuostolius. Paaiškino, kad ir išjungus šaldiklį 2 ar 3 dienom, jame buvusiems audinių kailiukams niekas atsitikti negalėtų, nes šaldiklis taip greitai neatšyla kaip buitinis šaldytuvas. Liudytojas nurodė, kad nelabai galima tokia situacija, kad dėl sugedusio šaldytuvo sugestų jame laikomi kailiukai, nebent būtų labai didelis aplaidums nepastebėti, kad šaldytuvas nebeveikia. Be to, liudytojas Č. T. – K. nurodė ir tai, kad jam yra žinoma, jog lietuviai, užsiėmę audinių auginimu, iš Nafa, Kopenhaga ir Safa aukcionų yra pasisavinę daug pinigų, ypač iš Nafa aukciono. Seniau aukcionai duodavo pinigus ūkininkams avansu, net neturint tų kailių, nes pasitikėdavo ūkininkais ir niekas netikrindavo. Avanso suma buvo pervedama į ūkininko sąskaitą, o ūkininkas būdavo įpareigojamas būsimą kailį pristatyti į aukcioną. Tie aukciono duodami pinigai buvo tam, kad ūkininkas galėtų išauginti tą žvėrelį. Tokia sistema buvo labai puiki, tačiau 2015 metais atsirado labai daug naujų ūkių, nes tuo metu buvo labai pelninga, ir kiti ūkininkai pradėjo šia sistema piktnaudžiauti. Tokių atvejų žino ne vieną, kuomet ūkininkas gauna pinigus iš aukciono, bet kailių taip ir nepristato. Taip pat ir liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo V. S. ūkyje buvo du šaldikliai, jie buvo dideli, kaip konteinerio dydžio. Jeigu kuris vienas šaldiklių būtų sugedęs, tai iš kart būtų pastebėta, kadangi kiekvieną dieną reikėdavo eiti pasiimti žvėrelių maistą iš šaldiklių. Jo nuomone, jeigu sugedusiame šaldiklyje būtų buvę audinių kailiukai, tai taip greitai jie nesugęstu. Šaldiklis yra sandarus ir gerai užsidaro, todėl šaldiklis taip greitai neatšiltų. Šaldiklyje temperatūra būna apie 19 laipsnių šalčio. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad negali pasakyti per kiek laiko sugedus šaldikliui šis pradėtų atitirpti, tačiau mano, kad per 2 savaites ten laikomai produkcijai nieko nenutiktų. Taigi, visi aukščiau paminėti liudytojai D. Č., Č. T. – K., E. B. ir A. B. vienareikšmiškai patvirtino, kad net ir sugedusiame šaldytuve laikant audinių kailiukus gan ilgą laiką jie nesugestų, nes šaldytuve ilgą laiką laikosi žema temperatūra. Be to, nepastebėti, kad šaldiklis yra sugedęs neįmanoma, nes kiekvieną dieną reikia eiti į šaldiklį pasiimti žvėrelių maistą. Svarbu pažymėti tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad kaltinamasis V. S. jai niekada nėra pasakojęs apie jokį atvejį, kad ūkyje dėl sugedusio šaldiklio būtų sugedę kailiukai ir būtų netinkami naudojimui. Ji mano, kad jeigu toks atvejis būtų buvęs, tai kaltinamasis dėl to būtų kreipęsis į draudimo bendrovę, nes jo auginamos audinės buvo apdraustos. Taip pat jai buvo žinoma, kad kaltinamasis iš aukciono yra gavęs avansinį mokėjimą, kurio dydis buvo 75 000,00 Eur. Šiam aukcionui turėjo pateikti tam tikrą kiekį audinių kailiukų, kurių visų nepateikė, o tik, kaip sakė pats kaltinamasis V. S., buvo pateikęs 100 vnt. kailiukų. Kiek pamena avansas buvo gautas vasarą, o rudenį, kai reikėjo pirkti priemones reikalingas vaikams mokykloje, kaltinamasis jai nurodė, kad neturi pinigų. Tuo metu ji suprato, kad kaltinamasis buvo išleidęs visą avanso sumą. Be to, kai dar gyveno kartu su kaltinamuoju V. S., tai 2019 m. sausį, jai yra sakęs, kad ūkyje, esančioje patalpoje – šaldytuve, jis yra paslėpęs audinių kailiukus. Šiuos kailiukus paslėpė dėl to, kad jų kaina buvo kritusi ir reikia palaukti kol kaina pakils.

Taigi, kaip matyti kaltinamojo V. S. versija, kad audinių kailiukai sušuto dėl šaldiklio gedimo nepasitvirtino. Kaltinamasis V. S. svetimą, didelės vertės turtą, priklausantį NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, įgijo apgaulės būdu savo naudai, po sutarties sudarymo su NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, apgaulę įmonės atžvilgiu naudojo ir toliau, t. y. teikdamas, kad audinių kailiukai, apie 6000 vnt., sušuto dėl šaldiklio gedimo, taip pateikdamas melagingą informaciją ir apgaule siekdamas išvengti prievolės.

Taigi, nei vienas iš aukščiau paminėtų liudytojų nepatvirtino, kad kaltinamajam V. S. priklausiusiame audinių ūkyje, sušustų didelis kiekis audinių kailiukų. Apskritai, liudytojai G. M., J. V., V. P., R. S., A. K., E. B., A. B., D. Č. ir Č. T. – K. nurodė, kad jiems nėra tekę girdėti, jog kam nors ūkyje sugestų šaldiklis, ir net jei šaldiklis sugestų, tai būtų neįmanoma to nepamatyti, kadangi kiekvieną dieną yra einama į šaldiklį pasiimti žvėrelių maisto bei tai reikštų didelius nuostolius pačiam ūkiui. Be to, liudytoja V. S. nurodė, kad kaltinamasis jai yra minėjęs apie slėptuvę – šaldytuve, sienoje, kurioje laiko paslėpęs audinių kailiukus ir laukia kol kaina pakils ir bus galima juos parduoti. Taigi, visos aukščiau išvardintos aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis sudarydamas sutartį su NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC melagingai nurodė, kad ūkyje augina žymiai didesnį audinių skaičių – 1700 audinių patelių ir 9350 audinių jauniklių, nors 2018 metų liepos mėnesį deklaravo auginantis 6500 audinių. Taip pat turėdamas skolų kitoms bendrovėms bei fiziniams asmenims, kaltinamasis V. S. turėjo tikslą pinigus, gautus iš NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, kurie buvo skirti audinių auginimui, panaudoti savo naudai t. y. turimoms skoloms padengti ir kitiems įsipareigojimams padengti, taip pat ir savo asmeniniams interesams tenkinti.

Taip pat kaltinamasis V. S. nepripažino kaltės ir dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam teikė buhalterines paslaugas nuo pat ūkio pradžios iki pat ūkio pabaigos 2019 metais. Per šį laiką jis pats netvarkė ūkio buhalterinės apskaitos, o visus reikiamus dokumentus atnešdavo buhalterėms, kurios viską sutvarkydavo. Taip pat jam niekas nebuvo sakęs, kad su juo yra nutraukta sutartis. Kaltinamojo nuomone, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos turi atsakyti už netinkamą apskaitos vedimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei teismo posėdžio metu ją ištyręs, daro išvadą, kad kaltinamojo V. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos K. Č., J. R., I. N. paaiškino, kad kaltinamojo V. S. ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė tik iš V. S. pateikiamų dokumentų ir duomenų, pačios jos į jo ūkį nevyko ir netikrino nei audinių kiekio nei esamos padėties, o kai kaltinamasis V. S. pradėjo neteikti savo vedamo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų, sutartis su juo buvo nutraukta. Iš to galima daryti išvadą, kad kaltinamasis slėpė tikrąją padėtį dėl ūkyje auginamų audinių kailiukų, nevedė buhalterinės apskaitos taip, kad auginamų žvėrelių kiekį ir prieaugį būtų galima nustatyti tam, kad gautų lėšų panaudojimą būtų galima nustatyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojui D. L. parodžius 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. liepos 1 d. kaltinamojo V. S. ūkinių gyvūnų deklaracijų duomenis, jog 2018 m. sausio 1 d. ūkyje laikoma 1500 vnt. audinių ir 1500 vnt. iš jų yra suaugusios (nuo 10 mėn.), o 2018 m. liepos 1 d. ūkyje laikoma 6500 vnt. audinių ir 6500 vnt. iš jų yra suaugusios (nuo 10 mėn.), paaiškino, kad šie skaičiai jam nesuprantami, nes audinės jauniklius atsiveda tik vieną kartą metuose, todėl jeigu 1500 audinių veislinių patelių atsivedė jauniklius, jie liepos mėnesį negalėjo būti 10 mėn. amžiaus (t. 2, b. l. 105-107). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nustačius pažeidimus dėl buhalterinės apskaitos vedimo iš dalies negalima nustatyti ūkininko V. S. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. (t. 3, b. l. 66-121). Laikytina, kad kaltinamasis V. S. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikdamas reikiamų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms – K. Č., J. R., I. N..

Nesutiktina su kaltinamojo teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos yra atsakingos už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, nes, kaip aukščiau minėtos liudytojos, t. y. K. Č., J. R., I. N. nurodė, visą ūkio buhalterinę apskaitą vedė iš kaltinamojo V. S. pateiktų duomenų. Be to, kaltinamasis pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms teikti ne visus dokumentus, dėl ko šios įmonės darbuotojos nebegalėjo toliau vesti buhalterinę apskaitą. Tai sąlygojo buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos vykdo netinkamai, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K- 269-648/2017).

Kaltinime nurodomu laikotarpiu kaltinamasis V. S. būdamas ūkininku, vykdančiu švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą ir valdantis audinių fermą, pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau jis pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 16 ir 21 straipsnių nuostatas buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir visą ūkio veiklą. Kaltinamojo ūkio buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms K. Č., J. R. I. N., tačiau kaltinamasis V. S. buvo atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms). Tokiu atveju, kai nustatoma, kad buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui sąmoningai pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį subjektu laikomas asmuo, kuris teikia tokius dokumentus apskaitą tvarkančiam subjektui. Remiantis jau aukščiau aptartų įrodymų visetu, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinime nurodomu laiku ir aplinkybėmis kaltinamasis V. S. būdamas ūkininku, vykdančiu švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą ir valdantis audinių fermą, nurodomu laikotarpiu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą audinių fermos buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti kaltinamojo V. S. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Įvertinus kaltinamojo V. S. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, konstatuotina, kad V. S. jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Taigi visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo kaltinamojo V. S. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas) ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“. Šiuo įstatymu buvo padaryti pakeitimai ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, kuris yra aktualus šioje baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis naująja įstatymo redakcija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis išdėstytas sekančiai, pagal straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, pagal 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, pagal 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pagal 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Tuo tarpu iki 2023 m. birželio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis pagal 1 dalį numatė atsakomybę tam kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, pagal 2 dalį atsakė tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pagal 3 dalį atsakomybė kildavo tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Tuo tarpu turto vertės išaiškinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje, į kurį atsižvelgiant yra kvalifikuojama veika pagal atitinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dalį, kaip matyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistas ir aptariamas straipsnis. Taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVII skyriuje (į kurį patenka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Sistemiškai įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 ir 190 straipsnių pakeitimus, akivaizdu, kad pasikeitus turto vertės išaiškinimui, tai turi įtakos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio taikymui, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal nurodyto straipsnio atitinkamą dalį, atsižvelgiant kokios vertės turtas buvo sukčiavimo objektas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tačiau aptariamo straipsnio 2 dalyje yra imperatyvi įstatyminė išlyga, kuri numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam V. S. kaltinimai buvo pareikšti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl tęstinės veikos padarytos 2018 m. birželio 18 d. – 2018 m. birželio 27 d. NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC atžvilgiu, kai sukčiavimo objektas buvo 73 020,68 eurų (viršija 250 MGL). Įvertinus šiuos duomenis, pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. S. yra kaltinamas apgaule ir savo ūkio naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą – 73 020,68 eurų. Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnį buvo numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamojo V. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto, kurio vertė viršija 250 MGL (pagal senąją redakciją), tačiau pagal naujojo Įstatymo nuostatas turtas, kurį apgaule įgijo V. S., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio prasme taip pat laikytinas labai didelės vertės turtu (viršija 900 MGL). Visgi, pažymėtina, kad iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis už apgaule savo ar kitų naudai įgyto didelės vertės svetimo turto numatė tik laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalis už apgaule savo ar kitų naudai įgyto labai didelės vertės svetimo turto numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir kitą alternatyvią bausmę – baudą. Taigi, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, matyti, kad nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925) nuteistojo V. S. nusikalstamumo nenaikina, tačiau švelnina jo teisinę padėtį dėl bausmės paskyrimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal aktualią įstatymo redakciją, t. y. iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo perkvalifikavimui teisinio pagrindo nėra, nes neturi kaltinamojo padėti švelninančio poveikio.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kuri viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis), o kita – prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Pažymėtina, kad prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau teismas pažymi, kad kaltinamasis pasitelkdamas apgaulę įgijo savo naudai labai didelės vertės svetimą turtą. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę. Apgaulė nukentėjusiojo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Šiuo atveju laikyti, kad kaltinamojo sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, nėra pagrindo, nes kaltinamasis atlikdamas sukčiavimo veiksmus jau veikė iš savanaudiškų paskatų, siekiant sau turtinės naudos bei pasitelkiant apgaulę.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teismo neteistas (t. 13, b. l. 145-147), baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat baustas už Lietuvos Respublikos Veterinarijos ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (t. 13, b. l. 148-161), dirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų, grupei (t. 13, b. l. 164, 167-168). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalies, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Baudų dydžiai nustatytini žymiai mažesni už V.tinius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu.

Civilinis ieškovas NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. S. 77 748,56 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 96-100). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis V. S. savo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2018 m. birželio 18 d. sudarytą sutartį neįvykdė. Šalių santykiai yra reglamentuoti civilinės sutarties, tačiau pagal 2018 m. birželio 18 d. sutartį V. S. gavus 75 000 Eur avansą jis net neketino iš esmės šios sutarties įgyvendinti, kadangi buvo sudaręs, jau po šios sutarties pasirašymo, sutartis su kitais aukcionais. Kaltinamasis negalėjo pasirašyti su kitais aukcionais sutarties, tačiau jas sudarė, taip pasisavindamas lėšas jau žinodamas, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės. Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 89 804,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 18, b. l. 82-83). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad patikslina apskaičiuotas palūkanas pagal 2018 m. birželio 18 d. sutartį iki 2022 m. gruodžio 16 d., kadangi pradiniame civiliniame ieškinyje palūkanos buvo paskaičiuotos iki 2019 m. birželio 26 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, išskyrus atvejus, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šiuo atveju neaiškumų, susijusių su civiliniais ieškiniais, kurie būtų pagrindas teismui civilinio ieškinio klausimą spręsti vadovaujantis civilinio proceso normomis nėra.

Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis civilinis ieškovas baudžiamojo proceso metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl 89 804,24 Eur turtinės žalos atlyginimo. Įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes bei byloje esančius, civilinio ieškovo pateiktus, duomenis pagrindžiančius patirtą turtinę žalą, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo patirta turtinė žala yra įrodyta pilna apimtimi ir patirti jo nuostoliai priteistini iš kaltinamojo V. S., įrodžius, jog nusikalstamas veikas, dėl kurios civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, įvykdė būtent kaltinamasis V. S..

Civilinį ieškovą NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatė L. B.. Civilinės ieškovės atstovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. S. (t. 18, b. l. 142-144). Prašyme nurodyta, jog už advokatės suteiktą teisinę pagalbą civilinė ieškovė advokatei sumokėjo 6 131,20 Eur, šias civilinės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikta 2023 m. kovo 2 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems (šiuo atveju – civiliniam ieškovui) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal teismui pateiktus dokumentus, už teisines paslaugas civilinė ieškovė advokatei sumokėjo 6 131,20 EUR, kurios yra patirtos bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (atstovavimu, dokumentų rengimu ir pan.), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir spręstina dėl jų priteisimo civiliniam ieškovui iš kaltinamojo.

Byloje nustatyta, kad advokatė L. B. civilinį ieškovą NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Advokatė L. B. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė įvairius prašymus institucijoms, vertino ikiteisminio tyrimo dokumentus, teikė papildomus dokumentus į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Taip pat civilinį ieškovą atstovė advokatė atstovavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, pateikė patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla yra gan didelės apimties – ją sudaro devyniolika tomų ir pagal savo pobūdį sudėtinga – reikalaujanti gan didelių laiko sąnaudų (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. kovo 28 d., nuosprendžio paskelbimas – 2023 m. liepos 18 d., taigi byla išnagrinėta iš esmės ne vieno teisiamojo posėdžio metu).

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas laiko, kad atsižvelgiant į advokatės dalyvavimą ne tik teisiamuosiuose posėdžiuose, bet ir ikiteisminiame tyrime, prašomos priteisti civilinės ieškovės turėtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo V. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, kuri Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi panaikinta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Vytauto Didžiojo kredito unijoje, juridinio asmens kodas 112046049, adresas (duomenys neskelbtini), 77 748.56 Eur sumai. Laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstas 2023 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 8 d. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 8 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. turimam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos centrinėje kredito unijoje, kodas 50100, adresas (duomenys neskelbtini), 77 748.56 Eur sumai. Laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstas 2023 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d. Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas, padaryta žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms Vytauto Didžiojo kredito unijoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei esančioms Lietuvos centrinėje kredito unijoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmena su duomenimis, supakuota voke (t. 4, b. l. 114 ) prie 2021 m. liepos 19 d. kratos protokolo (t. 4, b. l. 8-11), esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kompaktinis diskas voke (t. 13, b. l. 122) prie 2021 m. liepos 16 d. V. S. prašymo su priedais (t. 13, b. l. 38-39), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija), 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

- pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda;

- pagal baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – 300 MGL (15 000 eurų) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Nustatyti, kad V. S. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti civiliniam ieškovui NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC iš V. S. 89 804,24 (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurų ir 24 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. S. 6 131,20 (šešis tūkstančius vieno šimto trisdešimt vieną eurą ir 20 ct) Eur civilinės NOTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, naudai turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam turtui - piniginėms lėšoms, esančioms Vytauto Didžiojo kredito unijoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei esančioms Lietuvos centrinėje kredito unijoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmeną su duomenimis, supakuotą voke prie 2021 m. liepos 19 d. kratos protokolo, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kompaktinį diską, esantį voke prie 2021 m. liepos 16 d. V. S. prašymo su priedais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).