Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovams S. K. ir J. G. dėl avanso, baudos priteisimo, trečiasis asmuo Ž. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme gautas atsakovės S. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2016 m. rugpjūčio 12 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai), panaikinimo. Atsakovė prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria areštuotas atsakovams S. K. ir J. G. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas už 5 792,40 Eur, dalį dėl S. K. priklausančio turto.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams S. K. ir J. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 5 792,40 Eur. Vykdydama teismo nutartį, 2016 m. rugpjūčio 23 d. antstolė B. T. areštavo 1/4 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. (2 005 Eur vertės), 1/16 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. (618,13 Eur vertės), 1/31 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. (3 080,65 Eur vertės). Kadangi areštuoti trys skirtingi turto objektai, dėl šios priežasties šiuo turtu atsakovė negali disponuoti, jo valdyti ar parduoti. Šiuo metu atsakovė S. K., siekdama pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nori nusipirkti ir įsigyti nuosavybės teise butą. Ji yra sudariusi su buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėju J. L. ir tarpininkavimo įmone agentūra „Pašešuvys“ 2021 m. vasario 19 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo avansą. Atsakovė kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) SEB banką dėl paskolos butui pirkti suteikimo. Bankas atsisakė suteikti paskolą, motyvuodamas tuo, kad S. K. yra nepatikima klientė, kadangi iš Turto registro duomenų matyti, jog jos turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Dėl šios aplinkybės, ieškovės teigimu, S. K. yra užkirstas kelias gauti banko paskolą ir įsigyti norimą nekilnojamąjį turtą. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, gali panaikinti turto areštą, taikytą 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turtui, priklausančiam S. K., visa apimtimi, kadangi kita areštuoto turto dalis J. G. nepriklauso, nes jis minėto turto nėra paveldėjęs ir nėra jo savininkas. Teigia, kad atsakovė neturi tikslo nei šį turtą parduoti, nei kitu būdu jį realizuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams S. K. ir J. G. priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant ieškovo M. D. reikalavimams užtikrinti, – atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų, t. y. už 5 792,40 Eur, leido atsakovams atlikti einamuosius mokėjimus: mokesčius valstybei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

13. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus pagrįstą prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ne pasikeitusia teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018).

14. Šiuo atveju apeliantė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, jog byloje esančios aplinkybės pasikeitė ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra išnykęs. Apeliantės argumentai, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, iš esmės yra susiję su siekiu gauti paskolą ir įsigyti butą, o šį tikslą įgyvendinti, pasak ieškovės, trukdo turto areštas, dėl kurio bankas ieškovę vertina kaip „nepatikimą klientą“.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės išreikštas noras gauti banko paskolą ir įsigyti butą negali būti vertinamas kaip pasikeitusi aplinkybė, sudaranti pagrindą daryti išvadą, jog nebėra grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šioje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų ribojimų nustatymu atsakovui ar jo turtui bei turtinėms ir neturtinėms teisėms. Apeliantės nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas atsakovei. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones detaliai buvo išnagrinėtas, priimant Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog, atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovo M. D. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, ši civilinė dar nėra išnagrinėtina, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo M. D. reikalavimo įvykdymui užtikrinti nėra neišnykęs.

16. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės teiginių, susijusių su kita Plungės apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-94-995/2021 dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir niekiniu. Apeliantės teigimu, tenkinus ieškovės reikalavimą minėtoje byloje, M. D. ieškinio reikalavimai būtų atmesti kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-94-995/2021 S. K. ieškinys yra atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atskirajame skunde pateikia argumentus, jog atsakovė sutiktų ieškinio reikalavimams užtikrinti į teismo depozitinę sąskaitą įnešti reikalaujamą sumą (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kaip prašymą, kuris nebuvo pateiktas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant atsakovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, t. y. teismas šio prašymo (sutikimo) nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

18. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties atsakovės nurodomas naujas prašymas nevertinamas ir nenagrinėjamas.

19. Be to, pažymėtina, kad jokia suma į teismo depozitinę sąskaitą atsakovės vardu nėra sumokėta. Atsakovė nepagrindė galimybės pakeisti atsakovės turtui taikytus apribojimus ir tokiu būdu užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.