- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2-1106-517/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01529-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- I. Č.
- Atsakovas
- E. B.
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. B., kuriuo prašo: 1) pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-675/2020: nustatyti nepilnamečių vaikų: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: a) atsakovas E. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val.; b) ieškovė I. Č. įsipareigoja iš anksto, t.y. prieš 7 (septynias) kalendorines dienas pranešti atsakovui E. B., kai ji su nepilnamečiais vaikais atvyksta į Lietuvą, kad atsakovas galėtų pabendrauti su vaikais; c) atsakovas E. B. vasaros atostogų metu praleis su vaikais po mėnesį laiko, vaikams atvykus į Lietuvą, kelionės išlaidas apmoka atsakovas E. B.; d) ieškovė I. Č. įsipareigoja informuoti atsakovą E. B. apie gyvenamosios vietos pasikeitimus, apie mokymosi įstaigą, kurią lankys vaikai, vaikų mokslo atostogų trukmę; e) atsakovas E. B. turi teisę atvykti į Jungtinę Karalystę, aplankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, prieš tai iš anksto, prieš 7 (septynias) kalendorines dienas informavęs ieškovę I. Č.; 2) priteisti iš atsakovo E. B. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-57-675/2020, nepilnamečių vaikų: D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu E. B.. Be to, šiuo sprendimu iš jos, vaikų motinos I. Č., priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250,00 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 3475,44 Eur (12000 Lt) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams D. B. ir K. B.. Teigia, jog ji, ieškovė I. Č., su atsakovu E. B. susipažino būdama 15 metų. Tais pačiais metais pastojo ir susilaukė sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini), būdama 16 metų. Gyveno nuomojamame bute, esančiame Ukmergės m. Tuo metu, kai laukėsi vaiko, atsakovas E. B. elgėsi netinkamai. Jis dažnai grįždavo neblaivus, kartais negrįždavo į namus po kelias paras, buvo ieškovei neištikimas. Dėl tokio atsakovo elgesio ji labai išgyveno, jautėsi nesaugi, iš atsakovo nesulaukdavo jokios moralinės paramos. Tvirtina, jog atsakovas E. B. buvo vyresnis, jis žinojo, kad jai buvo tik 15 metų, tačiau elgėsi neatsakingai. Mano, jog pasinaudojo tuo, kad ji, ieškovė I. Č., neturėjo gyvenimo patirties, neturėjo artimųjų moralinio palaikymo, materialinės paramos, buvo visiškai priklausoma nuo atsakovo E. B.. Pastarasis, žinodamas jos padėtį, tuo naudojosi ir elgėsi su ja taip, kaip norėjo. Su atsakovu E. B. gyveno kartu apie 6 metus. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. Gyvendama su atsakovu E. B. nuolat patirdavo psichologinį ir fizinį smurtą. Jai buvo labai sunku, kadangi atsakovas jai nepadėjo nei buityje, nei auginti vaikus. Ji viena prižiūrėjo vaikus, jais rūpinosi, keldavosi naktimis. Tuo metu buvo dar nepilnametė, neturėjo jokių socialinių įgūdžių, vaikų auginimo patirties. Teigia, jog buvo išvargusi ir išsekusi. Iš atsakovo E. B. girdėdavo tik nuolatinius priekaištus, pažeminimą, patyčias, t.y. psichologinį smurtą mažamečių vaikų akivaizdoje: pastarasis dažnai prievarta uždarydavo ją balkone, išvarydavo iš namų be batų. Labai išgyveno dėl nepilnamečių vaikų, kadangi jiems buvo nesaugu augti tokioje aplinkoje, kurioje buvo naudojamas jos atžvilgiu psichologinis ir fizinis smurtas. Nutarė išsikelti su vaikais gyventi pas mamą T. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas neleido jai paimti vaikų. Ji, ieškovė I. Č., nebegalėdama tokiomis sąlygomis gyventi, nebenorėdama pasilikti nakvoti, viena išėjo iš namų pas mamą. Tačiau kitą dieną atėjo paimti vaikus ir jų daiktus, bet atsakovas jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Pastarasis jėga išstūmė ją pro duris be vaikų. Po kurio laiko atsakovas E. B. nusiramino ir leido jai matytis su vaikais. Po kažkiek laiko ji įsidarbino ir išsinuomojo vieno kambario butą. Nuo 2012 m. rugpjūčio antros pusės su atsakovu E. B. gyveno atskirai. Per tą laiką, vaikai būdavo tai pas atsakovą, tai pas ją nuomojamame vieno kambario bute. Tuo metu pas atsakovą buvo geresnės gyvenimo sąlygos, kadangi jos nuomojamame bute nebuvo šaldytuvo, skalbimo mašinos. Vaikai praleisdavo pas ją, ieškovę I. Č., po kelias dienas per savaitę. Teigia, jog jos darbas buvo nepastovus, ji nebesugebėjo susimokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, todėl išsikraustė gyventi pas mamą. Gyveno su mama, seneliais ir seserimi, buvo mažai vietos, nebuvo jokių patogumų, vandentiekio. Kai vaikai būdavo pas ją, tai dukrai K. tekdavo miegoti pietų miego ir naktį vežimėlyje. Ji sutarė su atsakovu E. B., kad važiuos į užsienį užsidirbti, kad vaikai pabus su juo. 2014 m. išvažiavo į užsienį užsidirbti. Užsienyje reikėjo laiko, kad įsikurti. Iš pradžių nuomojosi tiktai kambarius, kadangi neturėjo pakankamai lėšų, kad išsinuomoti visą būstą. 2015 m. sesuo K. K. jai pranešė, kad atsakovas E. B. vaikus nuvežė į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini), pas savo motiną J. B.. Su motina kartu gyvena atsakovo E. B. sesuo D. B.. Per tą laikotarpį, kai ji yra užsienyje, jos mama T. Č. ir sesuo K. K. nepilnamečius vaikus D. ir K. dažnai paimdavo pas save savaitgaliais, važiuodavo pasveikinti vaikų per jų gimtadienius, per Kalėdas, tačiau atsakovą E. B. yra matę tiktai vieną kartą. Vaikams būdavo perduodamos jos dovanos ir pinigai, kai tiktai pavykdavo susitaupyti pinigų. Ji grįždavau į Lietuvą atostogų, per atostogas visada pasimatydavo su vaikais ir juos paimdavo pas savo mamą. Dėl vaikų paėmimo pas save dažniausiai skambindavo atsakovo seseriai D. B. ir su ja tardavosi. 2018 metais, jai, ieškovei I. Č., pavyko su atsakovu E. B. susitarti, kad vaikus per vasaros atostogas leis paimti pas save į Jungtinę Karalystę. Tačiau atėjus laikui, atsakovas E. B. pakeitė nuomonę, nebeleido išsivežti vaikų atostogoms. Tai buvo ne pirmas kartas, kai atsakovas neleido jai paimti vaikų. Atsakovas E. B. jai atsiųstoje žinutėje nurodė, kad jis leidžia jai paimti vaikus atostogoms, tačiau tam prieštarauja atsakovo motina. Teigia, jog jai yra žinoma, kad vaikai jaučiasi labai nesaugūs gyvendami pas močiutę ir atsakovo seserį, močiutė yra naudojusi fizinį smurtą sūnaus D. atžvilgiu. Be to, močiutė nuteikinėdavo vaikus prieš jų motiną, ieškovę I. Č., sakydama, kad jie bus parduoti organams. Tvirtina, jog D. ir K. labai išgyveno, kad negalėjo pas ją atvažiuoti atostogoms į Jungtinę Karalystę. Ji, ieškovė I. Č., norėjo kuo dažniau paimti vaikus pas save pasisvečiuoti, kad jie priprastų prie aplinkos. Vaikai labai nori pas ją atvažiuoti, vis klausinėja, kada skris lėktuvu. Tačiau atsakovas vaikams meluoja, kad pati neatvažiuoja, kad vaikų nemyli, nuteikinėja vaikus prieš ją. Vaikai nuolat patiria emocinę traumą dėl tokio tėvo elgesio.
Be to, ieškinyje nurodo, jog per laikotarpį kai yra užsienyje, susitaupiusi pinigų, siunčia vaikams į Lietuvą dovanas: planšetes, kompiuterį, telefonus. 2015-2016 m. pirko: 2 vnt. planšečių po 150,00 svarų vertės, kompiuterį „Lenova“, 300,00 Eur vertės, telefoną „Samsung“, 450,00 Eur vertės, telefoną „Hocor“, 120,00 Eur vertės. Teigia, jog atsakovas E. B. telefoną pasiėmė sau, sūnui davė savo seną. Be to, atsakovas paėmė sau ir kompiuterį, skirtą sūnui, ir tiktai po metų atidavė jį sūnui. Be to, ji nupirko sūnui garso kolonėlę prie telefono, 15,00 Eur vertės, 2020 m. rugsėjo mėnesį savo seseriai nusiuntė 150,00 Eur., 2020 m. rugsėjo mėnesį – 150,00 Eur., kad nuvežtų į kaimą, kad apipirktų vaikus. Taip pat kartą per metus pati vaikams siųsdavo drabužius arba siųsdavo seseriai pinigus. Atvažiavusi šiais metais į Lietuvą, davė vaikams po 50,00 Eur. Jos sesuo K. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir mama T. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), pasiimdavo vaikus savaitgaliais pas save bei važiuodavo pas vaikus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime į jų gimtadienio šventes ir per Kalėdas. Kai jos mama ir sesuo atvažiuodavo pas vaikus į kaimą jų paimti savaitgaliais, ar aplankyti per šventes, pasveikinti su gimtadieniu, pastarosios nei karto nėra matę E. B. su vaikais. Vaikai sakydavo, kad laukia tėvo, bet jis neatvažiuoja pas juos. Be to, 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo atvykusi į Lietuvą. Paimdavo vaikus pas save savaitgaliais, iš mokyklos. Kadangi vaikų tėvo E. B. nebūna, juos prižiūri ir auklėja pastarojo sesuo D. B.. Vaikai jai sakė, kad tėvo E. B. nematė aštuonis mėnesius. Nors atsakovas E. B. gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini). Dukra jai yra sakiusi, kad tėvas dažnai meluoja. Prižada, kad atvažiuos pas juos, tačiau neatvažiuoja. Atsakovas E. B. visiškai nesirūpina vaikais, jų auklėjimu. Faktiškai tėvo funkcijas be jos sutikimo pavedė savo seseriai D. B..
Be to, ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovo E. B. kaltės, tarp E. B. ir vaikų nebėra emocinio ryšio, jis nesidomi jų mokslo pasiekimais, gyvenimo problemomis. Atsakovas E. B. nenuperka vaikams reikalingų daiktų, netgi pasisavina vaikų dovanas. Dėl tokio tėvo elgesio vaikai labai išgyvena, patiria stresą, jaučiasi nesaugūs, jų emocinė būklė yra bloga. Vaikai jaučiasi nemylimi, nusivylę. Su atsakovu E. B. yra kalbėjusi, kad vaikai nori gyventi su ja Anglijoje. Ji šiuo metu turi tinkamas materialines sąlygas pasirūpinti vaikais: trijų kambarių butą, kuriame gyvena ketverius metus, pastovų darbą, pajamas. Atsakovas E. B. sutiktų, kad vaikai gyventų su ja, tačiau didelį spaudimą patirdavo iš motinos ir sesers, kurios faktiškai rūpinosi vaikais, nors teismo sprendimu nepilnamečių vaikų: D. ir K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu E. B.. Tvirtina, jog 2020 m. rugsėjo mėnesį atvykusi į Lietuvą bandė su atsakovu E. B. taikiai susitarti, parengti taikos sutartį teismui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas E. B. prašė leisti laiko pagalvoti, po to nesutiko, motyvuodamas, kad jo motinos sveikata yra silpna, kad dar palauktų. Jai yra žinoma, kad atsakovo E. B. motina J. B. mirė 2020 m. rugsėjo mėnesį. Ji, ieškovė I. Č., gyvena Jungtinėje Karalystėje adresu: (duomenys neskelbtini), nuomoja trijų kambarių butą. Vaikams yra sudarytos geros sąlygos ugdytis ir mokytis: atskiras kambarys, nupirkti reikalingi baldai. Bute yra visi patogumai, rajonas yra saugus, netoli namų yra žaidimų aikštelė. Kartu su ja gyvena jos nepilnametis sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji dirba darbo agentūroje (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos yra 630,00 svarų ir gauna paramą 900,00 svarų. Jos gaunamos pajamos yra 1500,00 svarų per mėnesį, t.y. 1669,54 eurų per mėnesį. Teigia, jog jos emocinis ryšys su vaikais yra labai stiprus. Ji nuolat bendrauja su vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis, domisi jų mokslo pasiekimais, aprūpina vaikus visais jiems reikalingais daiktais. Jai yra žinomos visos jų problemos. Žino, kad vaikų emocinė būklė yra labai bloga. Vaikai vis klausinėja, kodėl ji jų nepaima gyventi pas save, kaip yra pažadėjusi.
Teigia, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 400,00 Eur lėšos: maistui – 140,00 Eur, drabužiams, avalynei – 100,00 Eur, mokymo priemonėms – 50,00 Eur, vaistams, papildams, higienos priemonėms – 50,00 Eur, ekskursijoms, šventėms, renginiams – 35,00 Eur, nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių dalis vaikui – 185,00 Eur. Tad, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti vaiko išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodo, kad jis ir ieškovė I. Č. turi du nepilnamečius vaikus: sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio antros pusės su ieškove pradėjo gyventi atskirai. Jis gyveno su abiem nepilnamečiais vaikais, ieškovė atskirai. Nuo 2014 metų pradžios ieškovė pradėjo važinėti į Angliją. Ji nebuvo apsisprendusi dėl vaikų priežiūros, sakė, kad jai reikia „išsilakstyti“, todėl jis 2014 m. vasaros pabaigoje kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusių reikalavimų. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, vaikų tėvu E. B.; iš I. Č. buvo priteistas išlaikymas vaikams.
Šalies argumentai
Nurodo, jog ieškovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau įrodymų ir pagrindo, kad vaikų gyvenamosios vietos keitimas geriausiai atitiktų vaikų interesus, ieškovė nepateikia. Be to, savo ieškinyje ieškovė save pateikia kaip auką, nurodo daug neigiamo turinio informacijos apie jį, atsakovą E. B.. Paaiškina, jog vaikai turi planšetes, kompiuterius, telefonus. Sūnui dovanotas telefonas „Hocor“ buvo sūnaus netyčia sudaužytas, tad ieškovė neturėtų iškreipti ir neteisingai pateikti faktus. Ieškovė taip pat ieškinyje pateikia daug neigiamos informacijos ir apie jo artimuosius, kurie padeda jam auginti vaikus. Mano, kad ieškovė turėtų būti dėkinga, kad jų vaikai yra gražiai auklėjami, yra tvarkingi atsakingi, stropūs, draugiški. Juk ieškovė nuo kasdieninio rūpinimosi vaikais buvo nusišalinusi metų metais. Tvirtina, jog pati ieškovė nuo 2012 metų, t. y. virš aštuonių metų, jų vaikų D. ir K. gyvenime aktyviai nedalyvavo. Ji nebuvo apsisprendusi, ar augins vaikus. Jis, atsakovas E. B., su vaikais yra nuo jų gimimo, sūnui D. šiais metais bus 14 metų, dukrai K. bus 12 metų, virš 8 metų vaikai gyvena su juo ir jo artimaisiais. Jis niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovei bendrauti su jų vaikais, juo labiau, kad ir patys vaikai jau savo nuomonę išsako. Tačiau dabartiniu metu nėra įsitikinęs, kad jo ir ieškovės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, geriausiai atitiktų vaikų interesus, juk kalbama ne apie šiaip gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje, tačiau apie vaikų gyvenimą kitoje valstybėje.
Tvirtina, jog jo šeima niekada nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų, nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas jo šeimai, nėra registruota jokių pranešimų apie nepilnamečių vaikų D. ir K. teisių ir interesų pažeidimus. Jis niekada nebuvo ir nėra teistas ar baustas dėl smurtinio elgesio. Jam vaikus padėjo auginti jo mama, iki ji buvo gyva, ir jo sesuo D. B.. Jo vaikai D. ir K. mokosi (duomenys neskelbtini). Mokytojai yra patenkinti abiejų vaikų mokymusi, pamokų lankomumu, vaikai viskuo aprūpinti. Jis ir jo sesuo bendrauja su mokytojais, dalyvaudavo mokyklos renginiuose, kol jie buvo rengiami. D. auklėtoja net nėra mačiusi ir bendravusi su ieškove I. Č.. K. auklėtoja ieškovę matė tik du kartus 2020 m. rudenį, tačiau apie vaikų mokymąsi, elgesį, sveikatos problemas ieškovė net nesiteiravo. Ieškovė ieškinyje nenurodo jokių argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kad jų nepilnamečių vaikų D. ir K. gyvenamosios vietos, nusistovėjusios aplinkos keitimas yra būtinas, kad vaikams dabartinėje jų aplinkoje yra nesaugu. Tarp jo ir vaikų yra glaudus ir artimas ryšys. Jo vaikų ir jo sesers D. B. santykiai yra puikūs, labai šilti. Kuomet jis liko vienas su vaikais, jis gyveno savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir jo sesuo D. B.. Jo artimieji jam nuo pat vaikų gimimo padėjo rūpintis vaikais. Jo sesuo ypatingai daug dėmesio skiria vaikų lavinimui, jų priežiūrai. Jis yra labai dėkingas savo seseriai už tokį atsidavimą, nes jis dirbdavo statybinėse organizacijose, remontuodavo automobilius, darbas buvo Ukmergės mieste arba kituose objektuose, todėl, atsižvelgiant į užimtumą, darbo grafiką, jis likdavo nakvoti ir mieste. Ieškovė vaikams atsiųsdavo dovanų, aplankydavo vaikus, kai būdavo atvykusi į Lietuvą, tačiau ieškovė niekada reguliariai nemokėjo priteisto išlaikymo vaikams, išlaikymą jų vaikams mokėjo valstybė. Ieškovė pateikia įrodymus, kad ji nuomojasi trijų kambarių butą, kad yra dirbanti, gaunanti pajamas ir valstybės paramą. Tačiau abejoja, ar to pakanka norint iš esmės pakeisti jų vaikų aplinką. Kiek jam yra žinoma, ieškovė nebegyvena su jos vaiko D. P. tėvu K. P.. Dabar ji gyvena su partneriu S. A., kurio visai nepažįsta jų vaikai, apie kurį ieškovė nepateikė jokių duomenų. Gali tik daryti prielaidą, kad dabartiniu metu ieškovė nori vaikus pasiimti su savimi į Angliją daugiau dėl materialinės naudos ar panašių išskaičiavimų. Galimai ieškovė gautų daugiau paramos iš valstybės už tris nepilnamečius vaikus, gal didesnį socialinį būstą, gal D. ir K., kuriems bus 14 ir 12 metų būtų auklės jos mažamečiam sūnui D. Tvirtina, jog ieškovė niekada nesidomėjo, kaip sekasi vaikams mokslai, kokia jų sveikata. Atvažiavusi vaikams siūlo tik pramogas. Jis sutinka, kad pramogų taip pat reikia, bet yra ir kasdieninis vaikų gyvenimas su pareigomis. Ieškovė net neužsimena kokias ugdymo įstaigas vaikai lankys, kokius dėstomus dalykus jie mokysis.
Be to, atsakovas nurodo, jog sūnus D. yra 7 klasėje, jis mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, mokosi privalomųjų dalykų: lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, istorijos, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus dorinio ugdymo, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, muzikos, kitų dalykų. Karina yra 5 klasėje, ji taip pat mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, ji dar nesimoko fizikos chemijos, bet pradės vėlesnėje klasėje. Ar ieškovė susimąstė, kokie iššūkiai laukia jų vaikų, pagal jos norą iš esmės pakeitus vaikų aplinką, ar jie sugebės įsilieti į britiškąją mokymo sistemą, ar įstengs mokytis pagal užsienio programas, juo labiau, kad visi dalykai bus dėstomi anglų kalba? Juk vaikai mokysis ne abėcėlės ar aritmetikos, jie turės mokytis ne tik bendrųjų dalykų, bet ir tokių specifinių dalykų, kaip istorija, fizika, biologija, chemija, kitų. Patys vaikai D. ir K. vaiko teisių institucijoms išsakė savo poziciją, kad norėtų gyventi su mama. Jis sutinka, kad vaikams yra labai svarbi mama. Netrukdo vaikams palaikyti ryšį su mama. Vis tik atkreipia dėmesį, kad jis vaikus augina nuo jų gimimo, juos pažįsta ir mano, kad, ypatingai sūnui D., gyvenimas užsienyje yra kažkokia egzotika, tačiau ieškovė vaikams nepaaiškino apie kasdienybę užsienyje, apie mokslo draugų, mokymo įstaigos pasikeitimą, apie visiškai skirtingą kultūrą. Dukra K. yra labai jautri, pastaroji daugiau pasikliauja D. nuomone, tačiau, kaip mergaitė adaptuosis naujoje aplinkoje, sunku net įsivaizduoti. Vaikams persikėlus gyventi pas ieškovę į Jungtinę Karalystę, vaikų gyvenime staiga atsirastų daug įvykių ir labai dideli pokyčiai – pasikeistų vaikų gyvenamoji vieta kitoje šalyje, vaikų kolektyvas, draugai, naujoje šeimoje ieškovės draugas. Pakeitus vaikams įprastą gyvenimą taip, kaip nori ieškovė, vaikams būtų sukelti dideli emociniai išgyvenimai ir vaikams padaryta nemaža psichologinė žala. Mano, jog šioje byloje būtina vertinti aplinką, kurioje vaikai dabar gyvena, vertinti vaikų tinkamumų ir pasirengimą keisti gyvenamąją vietą kitoje užsienio šalyje, vertinti vaikų pasirengimą keisti kolektyvą, aplinką, vertinti, ar vaikams įprastos ir nusistovėjusios aplinkos keitimas šiuo atveju yra būtinas. Ieškovė turi įrodyti, kad jų vaikams įprastos aplinkos keitimas geriausiai atitiktų jų interesus. Byloje nėra jokių duomenų, o jų ir būti negali, kad jo nepilnamečių vaikų D. ir K. dabartinė aplinka jiems tapo nesaugi, kad nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Jo ir ieškovės vaikai D. ir K. turi tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje, kuriuos būtina išsaugoti ir kurie šiuo konkrečiu atveju turi lemiamą reikšmę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikai daugiau kaip vienerius melus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė I. Č. ir atsakovas E. B. turi du bendrus vaikus: sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuris gyvena kartu su ja: D. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi daugiau nepilnamečių vaikų. Pažymi, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra deklaruota Jungtinėje Karalystėje, kur ji faktiškai ir gyvena. Tarnybai tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos nėra žinomos. Šeimos iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašytos į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų. Atvejo vadybos procesas šeimoms nėra taikomas. Nuo 2018 m. liepos 1 d. Tarnyboje nėra gauta pranešimų apie galimus nepilnamečių D. B. ir K. B. teisių ir geriausių interesų pažeidimus.
Nurodo, jog siekiant pateikti teismui išvadą ir nustatyti su civiline byla susijusias aplinkybes, Tarnyba 2021 m. sausio 4 d. apsilankė nepilnamečių vaikų: D. B. ir K. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose kartu su vaikais buvo jų teta (atsakovo sesuo) D. B.. Vaikai nurodė, kad jie šiame name gyvena kartu su teta, kuri labai jais rūpinasi, o tėtis gyvena Ukmergės mieste esančiame bute, tačiau dažnai juos aplanko, anksčiau dažniausiai savaitgaliais, o dabar kai karantinas būna dažniau, dažnai lieka nakvoti. Buvo nustatyta, kad vaikai gyvena apie 100 kv.m. ploto nuosavame name, kuriame yra trys pereinami kambariai ir atskira virtuvė, nuosavas erdvus kiemas. Gyvenamasis būstas su daliniais patogumais: į namą iš šulinio hidroforu tiekiamas šaltas vanduo, šildomas boileriu, lauko tualetas. Namas apšildomas dviem krosnelėmis, kūrenamomis malkomis. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, šilta, tačiau tvarkos trūko. Vaikai miega viename kambaryje kartu su teta. D. turi atskirą jo amžių atitinkančią lovą, K. miega vienoje lovoje kartu su teta. Teta paaiškino, kad miega kartu su vaikais, kadangi vaikams yra nustatytos bronchinės astmos, todėl ji turi būti šalia. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į nepilnametės K. amžių, vaikas neturi atskiros, jos amžių atitinkančios lovos. Skirtinguose kambariuose yra du nedideli rašomieji stalai, ant kurių yra nešiojami kompiuteriai, pritaikyti nuotoliniam ugdymuisi.
Pažymi, kad 2021 m. sausio 4 d. apsilankymo šeimoje metu Tarnybos atstovės bendravo su nepilnamečiais D. B. ir K. B., išklausė ir užfiksavo jų nuomonę. Nepilnametis D. B. drąsiai bendravo su Tarnybos specialistėmis, aiškiai dėstė savo mintis ir nuomonę, atsakydamas į klausimus. Vaikas nurodė, kad šiuo metu jam vyksta nuotolinis mokymas. Paklausus kas jam padeda ruošti pamokas, pasakojo, kad yra labai savarankiškas ir jam puikiai sekasi mokslai, nereikia pagalbos. D. pasakojo, kad gyvena šiuose namuose su sesute K. ir teta D., o tėtis su katinais vienas gyvena Ukmergėje nuomojamame bute, pasiimti jų gyventi kartu negali, nes butas mažas, tačiau kartais pasiimdavo juos į butą savaitgaliais. Tėtis anksčiau atvažiuodavo jų aplankyti čia savaitgaliais, o paskutiniu metu būna jau dažniau, pasilieka nakvoti. D. pasakojo, kad su mama ir savo broliuku, gyvenančiais Anglijoje, dažnai bendrauja telefonu, per „messenger“ programėlę: susirašo ir susiskambina vaizdo skambučiu. Dažniausiai pirma paskambina ir parašo mama, labai jos pasiilgo, Kalėdoms atsiuntė jam ir sesutei rūbų, pižamas. Vaiko pasiteiravus ar žino, dėl ko šiandien pas jį atvyko, D. atsakė, kad taip. Pasakojo, kad mama buvo atvykusi į Lietuvą jų aplankyti vasarą ir pasakojo jiems, kad nori pasiimti juos gyventi kartu su savimi į Angliją. Žino, kad bus teismas. D. nurodė, kad: „labai daug su sese mąstė ir svarstė“. Sakė, kad turėjo tam daug laiko, net du mėnesius ir jie abu su sese apsisprendė, kad labai nori gyventi kartu su mama ir broliu Anglijoje, jos labai pasiilgo. Taip pat D. pasakojo, kad labai nerimauja dėl tetos D. reakcijos. Tačiau dabar, kai jau pasakė savo apsisprendimą, jam palengvėjo. D. sesuo K. B. nedrąsiai bendravo su Tarnybos specialistėmis, jaudinosi, tačiau aiškiai dėstė savo mintis ir nuomonę, atsakydama į klausimus. K. pasakojo, kad su mama ir savo broliuku, gyvenančiais Anglijoje dažnai bendrauja telefonu, per „messenger“ programėlę: susirašo ir susiskambina vaizdo skambučiu. Pasidžiaugė, kad Kalėdoms mama atsiuntė jai ir broliui siuntinuką: rūbų, pižamas. Paklausta ar visko turi, pasakojo, kad nieko netrūksta. Pasakojo, kad niekas jų neskriaudžia. Vaiko pasiteiravus ar žino, dėl ko šiandien pas juos su broliu atvyko, mergaitė atsakė, kad taip. Mama vasarą buvo atvykusi jų aplankyti ir pasakė jiems savo norą – pasiimti juos su broliu gyventi kartu į Angliją, klausė jų ar norėtų, sakė, kad kreipsis į teismą. K. nurodė, kad galvojo su broliu apie tai, svarstė, ir jie abu yra tvirtai apsisprendę, kad nori gyventi kartu su mama Anglijoje. Pasakojo, kad mamos ir broliuko pasiilgo. Su vaikų tėvu E. B., su kuriuo šiuo metu yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, 2021 m. sausio 4 d. buvo bendrauta susisiekus telefonu ((duomenys neskelbtini). Vyras pripažino, kad vaikų ugdymu ir sveikata rūpinasi jo sesuo, kuri nuolat su vaikais gyvena, o jis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Iki karantino, kai daug dirbdavo, jis pas vaikus į kaimą grįždavo savaitgaliais, kartais po darbo atvažiuodavo. Tačiau dabar, kai nedirba, jau daugiau laiko praleidžia su vaikais kaime. Atsakovas nurodė, kad 2015 metais, kai įvyko teismas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovė jau buvo išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę. Teismas priteisė ieškovei mokėti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį po 72,41 eurų, tačiau pasak atsakovo, motina priteisto išlaikymo nemoka, kas mėnesį vaikams pinigus perveda Vaikų fondas. Taip pat atsakovas pasakojo, kad mama vaikams atveža rūbų, žaislų, nuolat su vaikais bendrauja, palaiko ryšį. Abu vaikai turi savo mobiliuosius telefonus. Atsakovas nurodė, kad žino, jog vaikai labai nori gyventi su motina Anglijoje, tačiau jis nesutinka, kad vaikai išvyktų pas ją gyventi. Vyras nurodė, kad nerimauja dėl vaikų adaptacijos svetimoje šalyje, jo nuomone vaikams geriau gyventi čia Lietuvoje, kur yra jų draugai, mokykla, šeima. Paklaustas dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, atsakovas nurodė, kad pasibaigus krizei išgalėtų vaikams mokėti prašomą išlaikymą, „kad tik vaikams būtų geriau“. Taip pat vyras nurodė, kad šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones.
Nurodo, jog ieškovės nurodytas aplinkybes, kad vaikų tėvas faktiškai negyvena ir neaugina nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B., patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktos mokinių charakteristikos, kuriose nurodoma: „D. ir jo sesutę augina ir prižiūri teta D. B.“, „K. gyvena pas tetą D. B.“. Taip pat nurodoma, kad vaikų ugdymusi ir elgesiu domisi tiek teta, tiek vaikų tėvas E. B..
Pažymi, kad ieškovė I. Č. faktiškai gyvena ir nuo (duomenys neskeltini) deklaravusi savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų 2018 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 293, 10.2 punkte nurodoma, kad Tarnyba per savo struktūrinius padalinius „gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesam savivaldybių teritorijoje visą parą“. Tarnyba neturi galimybių patikrinti ieškovės gyvenimo sąlygų Jungtinėje Karalystėje, tačiau gali teikti išvadą civilinėje byloje remdamasis šalių teismui pateikta ar paties teismo iniciatyva surinkta informacija. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad gyvena nuomojamame trijų kambarių bute Jungtinėje Karalystėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Bute yra visi patogumai, būtų sudarytos geros sąlygos vaikams ugdytis ir mokytis: atskiras kambarys, nupirkti reikalingi baldai. Ieškovė pateikia būsto nuomos sutartį su vertimu ir būsto nuotraukas. Nurodo, kad netoli namų yra vaikų žaidimų aikštelė. Bute ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi D. P.. I. Č. dirba darbo agentūroje (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamos pajamos yra 630,00 svarų, taip pat nurodo, kad gauna 900,00 svarų valstybės paramą. Todėl ieškovės mėnesinės pajamos siekia apie 1500,00 svarų, t.y. 1669,54 eurų. Tarnybos atstovei susisiekus su ieškove, siekiant patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, moteris nurodė, kad nors pateiktuose dokumentuose matyti, kad būsto nuomos sutartis yra sudaryta 2017 metais vienerių metų laikotarpiui, tačiau ši sutartis automatiškai buvo pratęsta ir ji šiame būste gyvena jau ketverius metus. Ieškovė nurodė, kad jei teismas tenkintų jos prašymą ir vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tai dukrai K. būtų skirtas atskiras miegamasis kambarys, sūnums D. ir D. antrasis miegamasis kambarys, o ji pati miegotų svetainėje. Taip pat moteris nurodė, kad ateityje turėtų galimybę kreiptis dėl didesnio būsto skyrimo, atsižvelgiant į šeimoje gyvenančių asmenų skaičių. I. Č. pasakojo, kad turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, todėl nekiltų kliūčių dėl vaikų nuvežimo ir parvežimo iš ugdymosi įstaigos. Moteris nurodė, kad ji dirba nuo 9 val. 30 min. iki 13 val. 30 min., viso 18 val. per savaitę, todėl jos darbo laikas sutaptų su vaikų buvimo ugdymosi įstaigoje laiku, nekiltų kliūčių suderinti darbą ir nepilnamečių vaikų priežiūrą. Ieškovė pasakojo, kad kaimynystėje gyvena nemažai panašaus amžiaus vaikų, todėl vaikai pamažu įsilietų į pasikeitusią aplinką, susirastų naujų draugų ir išmoktų anglų kalbą. Tarnyba įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus nurodo, kad atsižvelgiant į nepilnamečių D. B. ir K. B. amžių, ieškovė sudarys tinkamas ir saugias sąlygas vaikams ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį.
Be to, išvadoje nurodo, jog nustatant vaikų gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vaikai turi artimą ryšį tiek su atsakovu, su kuriuo yra nustatyta jų gyvenamoji vieta, tiek su Jungtinėje Karalystėje gyvenančia ieškove – jų mama, ir kartu su ja gyvenančiu jaunesniu broliuku D. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, ieškovės pateiktus įrodymus, išklausiusi vaikų nuomonę, atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, teikia išvadą, kad nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B. gyvenamosios vietos pakeitimas, t.y. jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. Č., geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų.
Nustačius nepilnamečių D. B. ir K. B. gyvenamąją vietą su motina, turi būti sprendžiamas materialinio išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo klausimas. Iš Tarnybai prieinamų registrų matyti atsakovas E. B. daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai.
Skyriaus nuomone, nepilnamečių D. B. ir K. B. raidai svarbus abiejų tėvų dalyvavimas jų gyvenime, žinojimas, kad jie yra svarbūs abiem tėvams, todėl valstybės institucijos, teismas turi pareigą užtikrinti vaikų ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą. Nustatant bendravimo tvarką visų pirma turi būti siekiama išlaikyti vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu ryšį, nes vaikams reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis. Savo ieškinyje ieškovė pateikia siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Skyrius, įvertinęs ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaikais užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia – užtikrinant vaikų ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymąsi taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, konkreti, aiški vykdymui ir leis užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą, neprieštaraus geriausiems vaikų interesams, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeist.
Teismo posėdžio metu ieškovė I. Č. ir jos atstovė advokatė Virginija Budrevičienė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos papildyti, nurodant, kad vaikų gyvenamoji vieta su ieškove nustatoma tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, bei prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad sūnaus D. susilaukė būdama 16 metų, dukters K. – 18 metų, atsakovas buvo 12 metų vyresnis, naudojo prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą vaikų akivaizdoje. Ji išvyko į užsienį užsidirbti, nes neturėjo kitos išeities. Atsakovas pats vaikų neaugina, juos palikęs kaime pas seserį D. B., kuri riboja jos bendravimą su savo vaikais, neišleidžia vaikų pas ją ir pastariesiems meluoja, kad ji, ieškovė, nenori jų pasiimti, dėl ko D. ir K. patiria emocinę skriaudą. Ji išvyko į užsienį, kad užsidirbti pinigų tam, kad galėtų savo vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, ką pavyko padaryti. Šiuo metu turi galimybes savo vaikams suteikti tinkamas gyvenimo, mokslo, sveikatos apsaugos sąlygas. Ji gyvena su sūnumi D. nuomojamame trijų kambarių bute, jei būtų tenkintas ieškinys, bute gyventų ji ir trys jos vaikai. Turi gyvenimo draugą, tačiau jie kartu negyvena, bendros ateities šiuo metu nekuria. Berniukams skirtų didesnį kambarį, mergaitei mažesnį. Gyvenvietė yra toliau nuo miesto, labai rami vieta, netoliese yra vaikų žaidimo aikštelė. Jos vaikams yra skirta mokykla gretimame miestelyje, apie 6 km atstumu nuo gyvenamosios vietos. Ji turi transporto priemonę ir galimybę visus tris vaikus nuvežti į mokyklą ir parvežti iš jos. Domėjosi vaikų anglų kalbos žiniomis, jau sutarė su privačia mokytoja dėl pagalbos K. Sūnaus D. anglų kalbos žinios yra puikios, mano, kad jam sunkumų mokantis neiškils. Jos gaunamos pajamos yra apie 700,00 svarų ir gauna paramą 900,00 svarų. Viso gauna 1600,00 svarų pajamas kas mėnesį. Jei būtų tenkintas ieškinys, bendrauti vaikams su atskirai gyvenančiu tėčiu netrukdytų. Miestelyje, kuriame gyvena yra lietuvių bendruomenė, ji turi draugų lietuvių, vaikams bus su kuo bendrauti. D. ir K. ji yra siuntusi testus, kurie yra sprendžiami priimant į mokyklą Jungtinėje Karalystėje. Vaikai jai sakė, kad bandė spręsti ir, kad jiems testai yra nesudėtingi. D. ir K. pažįsta jaunesnį brolį D., jie kartu žaidžia, sutaria puikiai.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas E. B. nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo, apie prisijungimą prie virtualios posėdžio salės bei prisijungimo duomenis buvo informuotas tinkamai. Nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė bei Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog skambino atsakovui telefonu, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Iš advokatės D. D. pateiktos informacijos matyti, jog su atstovaujamuoju atsakovu E. B. atstovavimo sutartį nutraukė. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, konstatavus, kad nuotoliniame teismo posėdyje jis nedalyvavo be svarbių priežasčių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. G. palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitinka jų interesus. Jei nebūtų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Tarnyba turėtų reaguoti ir inicijuoti klausimus dėl globos vaikams, nes atsakovas jų faktiškai neaugina. Tačiau šiuo atveju vaikai K. ir D. turi mamą – ieškovę I. Č., kuri nori jais rūpintis, auginti ir turi tam visas sąlygas. Nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B. gyvenamosios vietos pakeitimas, t.y. jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. Č., geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų.
Liudytoja D. B. paliudijo, kad mama I. Č. paliko vaikus su tėvu – jos broliu E. B.. Pradžioje, apie metus laiko, vaikai D. ir K. gyveno su tėvu Ukmergėje, o vėliau persikraustė gyventi pas ją adresu: (duomenys neskelbtini). Ji, liudytoja D. B., daugiau nei septynerius metus laiko rūpinasi vaikais D. ir K., juos maitina, rūpinasi vaikų sveikata ir ugdymusi. Vaikai serga bronchine astma, dažnai gulėdavo ligoninėse, tėtis gulėdavo kartu. Mamai trūko socialinių įgūdžių, pastaroji vaikais nesirūpino, neklausė kaip sekasi. Mano, kad iki šiol mamai trūksta socialinių įgūdžių. Paskutinį kartą mama su vaikais bendravo rugsėjo mėnesį. Mama pirko vaikams dovanas, tačiau tai buvo tik dovanos gimtadieniui ir Kalėdoms, faktiškai jais rūpinasi ji bei vaikų tėtis. Tėtis gyvena atskirai Ukmergės mieste, gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute, dirba Ukmergėje. Faktiškai ten gyvena visada nuo vaikų gimimo. Su vaikais tėtis gyventi negali, nes kaimo vietovėje nėra galimybių įsidarbinti. Vaikų ugdymu domisi ji, ir jos brolis (vaikų tėtis). Pripažįsta, kad daugiausia rūpinasi ugdymu ji, nes turi didesnes galimybes, turi transporto priemonę, palankesnį darbo grafiką. Tuo tarpu vaikų motina I. Č. tik šiais metais sužinojo, kur yra mokykla. Kartu su vaikais (duomenys neskelbtini) kaime jos brolis gyveno šią žiemą, šių metų vasario mėnesį išvažiavo iš kaimo ir bendrauja tik telefonu su vaikais, nes bijo užsikrėtimų virusu „Covid“. Vaikai susitinka su mama apie du kartus per metus. Susitikę pramogauja, todėl vaikai supranta gyvenimą su mama Anglijoje kaip pramogas. Nesuvokia vaikai, kad Anglijoje reikės mokytis, bus ne tik pramogos, bet ir pareigų vykdymas. Jos brolis (vaikų tėtis E. B.) šiuo metu yra emociškai palūžęs, kalbėjo su pastaruoju vakar telefonu dėl dalyvavimo posėdyje, tačiau brolis jai atsakė: „tegul daro, ką nori“. Brolis nuo proceso nusišalino dėl emocines būsenos. Vaikų į užsienį su mama ji neišleido, nes vaikai serga bronchine astma. Pakeitė nuomonę dėl kelionės su mama, nes nežino koks Anglijoje klimatas, kaip tas klimatas įtakos vaikų sveikatą. Jei mama gyventų Lietuvoje, sutiktų dėl to, kad ji augintų vaikus. Tačiau vaikų mama gyventa Jungtinėje Karalystėje, todėl ji (liudytoja) prieštarauja dėl vaikų išvežimo į užsienį. Ji pati savo šeimos ir savo vaikų neturi. Nėra girdėjusi ir mačiusi, kad mama bendrautų su vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Patikslina, kad negali pasakyti, ar mamai I. Č. šiuo metu trūksta socialinių įgūdžių, nes su pastarąja nebendrauja. Tėtį (atsakovą E. B.) vaikai paskutinį kartą matė šių metų vasario pabaigoje. Visą šį laiką tėtis nebuvo atvykęs aplankyti vaikų, nes šiuo metu su juo bendrauti sudėtinga, pastarasis net su ja (liudytoja) bendrauti nenori, yra emociškai palūžęs dėl vykstančio proceso.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-675/2015 nustatyta nepilnamečių vaikų: D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jų tėvu E. B.. Taip pat šiuo sprendimu priteistas iš I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepilnamečiams vaikams: sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250,00 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nėra nustatyta.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
CK 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B. gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, kad atsakovas 2015 metais išvežė vaikus D. ir K. į (duomenys neskelbtini) kaimą, Ukmergės rajone, pas savo motiną J. B. ir seserį D. B.. Atsakovas pats savo vaikų neaugina, jais nesirūpina, su jais nesusitinka, vaikų močiutė J. B. yra mirusi, o vaikų teta (atsakovo sesuo) D. B. vaikus augina. Be to, ieškinį grindžia tuo, kad jos vaikai D. ir K. jaučiasi nesaugūs gyvendami kartu su atsakovo giminaičiais. Jos žiniomis, vaikų močiutė J. B. nuteikinėdavo vaikus prieš motiną, sakydama, kad vaikai bus parduoti užsienyje organams, yra naudojusi fizinį smurtą prieš sūnų D. Teigia, jog vaikai jaučia didelę emocinę skriaudą, nes jų tėtis E. B. pradžioje sutiko dėl vaikų išvykimo atostogoms pas mamą (ieškovę), o vėliau staiga nuomonę pakeitė, jų neleisdamas, atsakovas melavo vaikams, sakydamas, kad pati mama (ieškovė) nesiveža pas save į namus, nemyli. Be to, ieškinį grindžia pasikeitusia ieškovės padėtimi, teigdama, jog sūnaus D. susilaukė būdama 16 metų, dukters K. – 18 metų, atsakovas buvo 12 metų vyresnis, naudojo prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą vaikų akivaizdoje. Ji išvyko į užsienį užsidirbti, nes neturėjo kitos išeities. Išvyko tam, kad galėtų savo vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, ką pavyko padaryti. Šiuo metu turi galimybes savo vaikams suteikti tinkamas gyvenimo, mokslo, sveikatos apsaugos sąlygas. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktas Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro sutikimas, iš kurio matyti, kad atsakovas E. B. sutinka, kad nepilnamečiai vaikai D. B. ir K. B. vyktų į Jungtinę Karalystę nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. su mama I. Č., bei susirašinėjimo SMS žinutėmis duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovas E. B. rašo ieškovei I. Č., jog: „mane puola iš visų pusių“, „man motinos gaila, numirs“, „nemanipuliuok vaikais, šią vasarą nieko nebus“. Be to, iš SMS žinučių duomenų matyti, kad ieškovė I. Č. rašo atsakovui E. B., kad vaikų močiutė jai sakė, kad mušė D. su pagaliu per kojas. Taip pat ieškovė rašo atsakovui, kad vaikai verkia, nes jų močiutė paslėpė dokumentus, ragina ieškovą laikytis pas notarą pasirašyto dokumento sąlygų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, teigdama, jog daugiau nei septynerius metus laiko vaikai D. ir K. gyvena kartu su ja adresu: (duomenys neskeltini). Ji, liudytoja D. B., augina vaikus, juos maitina, rūpinasi vaikų sveikata ir ugdymusi. Vaikų tėtis E. B. gyvena atskirai Ukmergės mieste, su vaikais paskutinį kartą buvo susitikęs šių metų vasario mėnesį. Ji, liudytoja D. B., pakeitė nuomonę ir vaikų pas mamą į Jungtinę Karalystę atostogoms neišleido, nes vaikai serga bronchine astma, ir nebuvo aišku, kaip vaikai reaguos į pasikeitusį klimatą. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2021 m. sausio 6 d. pažymos Nr. V12-2 matyti, kad D. B. ir K. B. augina ir prižiūri jų teta D. B., D. mokymusi ir elgesiu domisi jį auginanti teta D. B. ir tėvas E. B.. Iš Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2021 m. sausio 4 d. akto Nr. 3TSD-29 matyti, kad D. B. ir K. B. gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose kartu su vaikais buvo jų teta (atsakovo sesuo) D. B.. Vaikai nurodė, kad jie šiame name gyvena kartu su teta, kuri labai jais rūpinasi, o tėtis gyvena Ukmergės mieste, bute, tačiau dažnai juos aplanko, anksčiau dažniausiai savaitgaliais, o dabar kai karantinas būna dažniau, dažnai lieka nakvoti. Buvo nustatyta, kad vaikai gyvena apie 100 kv.m. ploto nuosavame name, kuriame yra trys pereinami kambariai ir atskira virtuvė, nuosavas erdvus kiemas. Gyvenamasis būstas su daliniais patogumais: į namą iš šulinio hidroforu tiekiamas šaltas vanduo, šildomas boileriu, lauko tualetas. Namas apšildomas dviem krosnelėmis, kūrenamomis malkomis. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, šilta, tačiau tvarkos trūko. Vaikai miega viename kambaryje kartu su teta. D. turi atskirą jo amžių atitinkančią lovą, K. miega vienoje lovoje kartu su teta. Teta paaiškino, kad miega kartu su vaikais, kadangi vaikams yra nustatytos bronchinės astmos, todėl ji turi būti šalia. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į nepilnametės K. amžių, vaikas neturi atskiros, jos amžių atitinkančios lovos. Skirtinguose kambariuose yra du nedideli rašomieji stalai, ant kurių yra nešiojami kompiuteriai, pritaikyti nuotoliniam ugdymuisi. Iš Tarnybos išvados matyti, kad buvo 2021 sausio 4 d. susiekta su vaikų tėvu E. B. telefonu. Vyras pripažino, kad vaikų ugdymu ir sveikata rūpinasi jo sesuo, kuri nuolat su vaikais gyvena, o jis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Iki karantino, kai daug dirbdavo, jis pas vaikus į kaimą grįždavo savaitgaliais, kartais po darbo atvažiuodavo. Tačiau dabar, kai nedirba, jau daugiau laiko praleidžia su vaikais kaime. Atsakovas nurodė, kad žino, jog vaikai labai nori gyventi su motina Anglijoje, tačiau jis nesutinka, kad vaikai išvyktų pas ją gyventi. Vyras nurodė, kad nerimauja dėl vaikų adaptacijos svetimoje šalyje, jo nuomone vaikams geriau gyventi čia Lietuvoje, kur yra jų draugai, mokykla, šeima. Pasak liudytojos D. B., ji augina vaikus D. ir K. bei jais rūpinasi, o atsakovas paskutinį kartą vaikus matė 2021 m. vasario mėnesį, vaikų tėtis faktiškai gyvena Ukmergės mieste, vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime gyventi negali, nes kaimo vietovėje nėra galimybių dirbti. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovas E. B., su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, faktiškai jų neaugina, atidavė vaikus gyventi ir auginti kitiems asmenims.
Atsakovas E. B. atsiliepime į ieškinį ginčijo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau iš esmės pripažino, jog D. ir K. jam padėjo rūpinis mama ir sesuo, vaikai gyvena su jo seserimi D. B. adresu: (duomenys neskelbtini), kuri ypatingai daug dėmesio skiria vaikų ugdymui ir priežiūrai. Tarnybos atstovėms telefonu atsakovas nurodė, jo pats gyvena Ukmergėje, vaikus aplankydavo savaitgaliais, o kai dėl karantino nedirba, aplanko dažniau, ir darbo dienomis. Atsakovas E. B. teismo posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos ir argumentų teisme neišsakė, nors jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma. Ieškovės atstovė ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad susiekti su atsakovu telefonu nepavyksta. Liudytoja D. B. paliudijo, kad jos brolis (vaikų tėtis E. B.) šiuo metu yra emociškai palūžęs, kalbėjo su pastaruoju telefonu dėl dalyvavimo posėdyje, tačiau brolis jai atsakė: „tegul daro, ką nori“. Šiuo metu su atsakovu bendrauti sudėtinga, pastarasis net su ja (liudytoja) bendrauti nenori, yra emociškai palūžęs dėl vykstančio proceso. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas E. B. ne tik, kad perdavė savo vaikus auginti kitiems asmenims, tačiau ir yra abejingas jų gyvenamosios vietos klausimo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
Kaip jau buvo pažymėta, byloje įrodyta, jog atsakovas E. B., su kuriuo teismo sprendimu nustatyta jo vaikų D. B. ir K. B. gyvenamoji vieta, faktiškai jų neaugina, atidavė vaikus gyventi ir auginti kitiems asmenims.
Tarnybos pateikta išvada bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais (būsto nuomos sutartimi, fotonuotraukomis, darbo užmokesčio pažymomis) nustatyta, kad ieškovė I. Č. nuo 2018 m. gegužės 10 d. faktiškai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Bute yra visi patogumai, vaikams atskiri kambariai, nupirkti reikalingi baldai. Bute ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi D. P.. Ieškovė dirba darbo agentūroje (duomenys neskelbtini), ir jos gaunamos pajamos yra 630,00 svarų, taip pat gauna 900,00 svarų valstybės paramą. Ieškovės mėnesinės pajamos siekia apie 1500,00 svarų, t.y. 1669,54 eurų. Tarnybos atstovei susisiekus su ieškove I. Č., siekiant patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, moteris nurodė, kad nors pateiktuose dokumentuose matyti, kad būsto nuomos sutartis yra sudaryta 2017 metais vienerių metų laikotarpiui, tačiau ši sutartis automatiškai buvo pratęsta ir ji šiame būste gyvena jau ketverius metus. Teismo vertinimu, po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su tėvu, vaikų motinos (ieškovės I. Č.) gyvenimo sąlygos yra iš esmės pasikeitę. Tarnyba yra pateikusi išvadą, kurioje nurodo, kad atsižvelgiant į nepilnamečių D. B. ir K. B. amžių, ieškovė sudarys tinkamas ir saugias sąlygas vaikams ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį.
Iš Vaikų nuomonės išklausymo 2021 m. sausio 4 d. akto Nr. 3TSD-31 matyti, kad nepilnametis D. B. drąsiai bendravo su Tarnybos specialistėmis, aiškiai dėstė savo mintis ir nuomonę, atsakydamas į klausimus. Vaikas nurodė, kad šiuo metu jam vyksta nuotolinis mokymas. Paklausus kas jam padeda ruošti pamokas, pasakojo, kad yra labai savarankiškas ir jam puikiai sekasi mokslai, nereikia pagalbos. D. pasakojo, kad gyvena šiuose namuose su sesute K. ir teta D., o tėtis su katinais vienas gyvena Ukmergėje nuomojamame bute, pasiimti jų gyventi kartu negali, nes butas mažas, tačiau kartais pasiimdavo juos į butą savaitgaliais. Tėtis anksčiau atvažiuodavo jų aplankyti čia savaitgaliais, o paskutiniu metu būna jau dažniau, pasilieka nakvoti. D. pasakojo, kad su mama ir savo broliuku, gyvenančiais Anglijoje, dažnai bendrauja telefonu, per „messenger“ programėlę: susirašo ir susiskambina vaizdo skambučiu. Dažniausiai pirma paskambina ir parašo mama, labai jos pasiilgo, Kalėdoms atsiuntė jam ir sesutei rūbų, pižamas. Vaiko pasiteiravus ar žino, dėl ko šiandien pas jį atvyko, D. atsakė, kad taip. Pasakojo, kad mama buvo atvykusi į Lietuvą jų aplankyti vasarą ir pasakojo jiems, kad nori pasiimti juos gyventi kartu su savimi į Angliją. Žino, kad bus teismas. D. nurodė, kad: „labai daug su sese mąstė ir svarstė“. Sakė, kad turėjo tam daug laiko, net du mėnesius ir jie abu su sese apsisprendė, kad labai nori gyventi kartu su mama ir broliu Anglijoje, jos labai pasiilgo. Taip pat D. pasakojo, kad labai nerimauja dėl tetos D. reakcijos. Tačiau dabar, kai jau pasakė savo apsisprendimą, jam palengvėjo. D. sesuo K. B. nedrąsiai bendravo su Tarnybos specialistėmis, jaudinosi, tačiau aiškiai dėstė savo mintis ir nuomonę, atsakydama į klausimus. K. pasakojo, kad su mama ir savo broliuku, gyvenančiais Anglijoje dažnai bendrauja telefonu, per „messenger“ programėlę: susirašo ir susiskambina vaizdo skambučiu. Pasidžiaugė, kad Kalėdoms mama atsiuntė jai ir broliui siuntinuką: rūbų, pižamas. Paklausta ar visko turi, pasakojo, kad nieko netrūksta. Pasakojo, kad niekas jų neskriaudžia. Vaiko pasiteiravus ar žino, dėl ko šiandien pas juos su broliu atvyko, mergaitė atsakė, kad taip. Mama vasarą buvo atvykusi jų aplankyti ir pasakė jiems savo norą – pasiimti juos su broliu gyventi kartu į Angliją, klausė jų ar norėtų, sakė, kad kreipsis į teismą. K. nurodė, kad galvojo su broliu apie tai, svarstė, ir jie abu yra tvirtai apsisprendę, kad nori gyventi kartu su mama Anglijoje. Pasakojo, kad mamos ir broliuko pasiilgo.
Teismui nusprendus išklausyti nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B. nuomonę nagrinėjamu klausimu raštu pas psichologą bei pateikus psichologui klausimus, buvo teisme 2021 m. gegužės 10 d. gautas psichologo D. N. raštas dėl vaikų nuomonės išklausymo, iš kurio matyti, kad į pokalbį vaikus atvedė jų teta, pas kurią vaikai nuolatos gyvena. Pokalbio dieną D. buvo 13 metų, K. - 11 metų.
D. B. nuomonė: D. suprato pokalbio tikslus, žino, kas yra teismas ir dėl ko jis vyksta; berniukas mano, kad teismas vyksta dėl to, kad „mama nori pasiimti mus į Angliją, į kitą šalį, bet tėtis nesutinka, tai dabar jie kariauja.“ Berniuko teigimu, su motina jis sutaria gerai: „Pasirašinėjam, pasiskambinėjam, paklausia, ar nesergam, mes ir atsakom, kad nesergam“. Paklaustas, kaip apibūdintų savo santykius su mama, berniukas atsakė, kad gerai, tačiau pridūrė: „mes nedažnai bendraujam, nes ji dirba, o aš namų darbus darau“. Paklaustas, kaip sutaria su tėvu, berniukas atsakė, kad šis klausimas jam „biškį sunkokas; su tėvu labai retai rašinėjamės, nes jis visada ten kažkur dirba ...aš nelabai žinau, ką jis ten veikia, aš žinau, kad jis ten dirba ir namie būna. kartais tik susitinkam“. Berniukas nežino, kaip apibūdint savo santykius su tėvu, „bendraujam, pažaidžiame, jo butas nedidelis, tai ten galima prie kompo filmukus pažiūrėti“. Santykius tiek su tėvu, tiek su motina berniukas apibūdina kaip šiltus. Paklaustas, ką galvotų, jei teismas nuspręstų, kad jam reikia gyventi daugiausiai su tėvu, berniukas atsakė: „aš noriu būti pas mamą, bet ir pas tėtį, man tinka ir kitas, ar anas, aš nelabai sprendžiu, čia mano mokykla, draugai, o tenais reikėtų angliškai kalbėti; aš tai moku angliškai, bet kartais galiu ir susimaišyti. Aš gerbsiu bele kokį atsakymą, ...aš sutikčiau ir viskas. Aš noriu, kad jie abu būtų čionais, bet jie jau negali“. D. nežinojo, ką jaustų, jei teismas priimtų sprendimą jam gyventi su tėvu ar su motina. Paklaustas, ką berniukas jaustų ir galvotų, jei teismas nuspręstų jam gyventi pas motiną, berniukas atsakė „Laimingas būčiau, nes mes dažniausiai telefonu kalbamės, o akis į akį retai, labai seniai buvome susitikę“. Paklaustas, kaip jaučiasi tuose namuose, kur dabar gyvena, berniukas atsakė „Man ten patinka, aš ten pripratęs, nes visus metus aš tenais gyvenu. Jeigu gyvenčiau pas mamą, tai nelabai pripratęs būčiau, bet priprasčiau. Tenai (t.y. pas tetą -D.N.) ir valgyt turim, ir miegot turim, viskas užtenka. Gerai aš ten jaučiuosi, saugus, nes ten nieko blogo nenutinka“. Toliau pokalbyje užduoti klausimai ir D. atsakymai pateikiami kiek įmanoma pažodžiui: Klausimas: Ką galvotum jei būtų nuspręsta, kad tu turi nuolat gyventi užsienio šalyje? Atsakymas: Šito tai irgi nelabai žinau... Būčiau laimingas, nes galėčiau savo noru tenais gyvent. Jei galėčiau savo noru tenais eit, tai sutikčiau. Laimingas būčiau. Gerai, kad galėsiu su savo mama gyvent, o blogai, kad nelabai pripratęs tenais būsiu. Klausimas: Ar nori išvykti gyventi į Angliją pas savo motiną I. Č.? Atsakymas: Norėčiau, bet ir nelabai norėčiau, nes ten visi vaikai jau angliškai moka, o aš nelabai pripratęs ten būsiu prie jų. Bet ir Lietuvoje tas pats buvo, kai pirmą kartą ėjau į mokyklą, tai nelabai pripratęs buvau. Klausimas: Sakei, kad ir norėtum, ir nelabai norėtum. Daugiau norėtum, ar daugiau nenorėtum? Atsakymas: Daugiau norėčiau. Klausimas: Dėl kokių priežasčių norėtum gyventi su motina? Atsakymas: Nes labai senai su ja susitikom, nes norim kad nors tėvas ar motina būtų su mumis, nes mes vis dar būnam su teta. Norisi, kad nors vienas iš jų būtų pas mus, su mumis. Aš norėčiau, kad vienas iš tėvų būtų su mumis. .. Aš norėčiau pas mamą tada būt. Klausimas: Neatsisakytum ir su tėčiu gyventi? Atsakymas: Taip. Klausimas: Ar motina tau jau sakė, kokią mokyklą lankytum Anglijoje? Atsakymas: Nesakė, tik sakė, kad ieško mokyklos, arba jau surado, tik nežinau, kokią mokyklą tenais. Klausimas: Ar žinai, kokie dalykai būtų mokomi toje mokykloje? Atsakymas: Nežinau, visai nieko nežinau. Klausimas: Ar žinai, kad visi dalykai būtų mokomi anglų kalba? Atsakymas: Nu taip, nes ten gi Anglija, ten visi vaikai tenai angliškai kalbės. Klausimas: Kaip manai, ar pakankamai gerai moki anglų kalbą, kad galėtum ja mokytis? Atsakymas: Taip. Kartais suklumpu, bet aš gerai moku anglų. Klausimas: Bet ar manai, kad galėtum visus dalykus mokytis, ar ne? Atsakymas: Taip, nes aš labai gerai anglų moku. Klausimas: Ar motina tau yra sakiusi, kad padės tau pasirengti mokslo metams mokykloje? Atsakymas: Taip, sakė. Klausimas: Ar mama supažindino su žinių patikrinimo testais, kurie naudojami...Atsakymas: Buvo išsiuntusi, žiūrėjau tenais. Klausimas: ... kurie naudojami priimant į mokyklą Anglijoje? Atsakymas: Taip. Klausimas: Ar esi buvęs pas savo motiną Anglijoje per vasaros atostogas? Atsakymas: Nepamenu. Klausimas: Dėl ko? Atsakymas: Aš nežinau atsakymo, teta žino, bet vieną kartą tai buvom susitikę. Klausimas: Bet ne Anglijoje? Atsakymas: Ne Anglijoje. Anglijoje niekada nebuvau. Klausimas: Kaip dažnai bendrauji su motina, kiek kartų per mėnesį, per savaitę? Atsakymas: Tris kartus per savaitę, du ar tris. Klausimas: Kokiu būdu jūs bendraujat? Atsakymas: Pasisveikinam ten su mama, paskui paklausia mama, ar mes gerai jaučiamės, na ir panašiai tenais. Klausimas: Kokiomis priemonėmis? Atsakymas: Per Messengerį. Klausimas: Kaip dažnai bendrauji su tėvu, kiek kartų per mėnesį, per savaitę? Atsakymas: Per mėnesį vienų ar du kartus. Nu tai užsiėmęs jis labai. Klausimas: Kokiomis priemonėmis bendraujate? Atsakymas: Per Mesengerį tenais. Klausimas: Kiek vidutiniškai užtrunka jūsų bendravimas? Atsakymas: 15 - 20 minučių. Klausimas: Su tėvu? Atsakymas: Tas pats ir su mama, maždaug taip. Klausimas: Jeigu nesiseka mokslai, ar paprašai tėvo pagalbos, ar patarimo? Atsakymas: Aš tetos paklausiu. Klausimas: O tėvo? Atsakymas: Na ne, aš neklausiu, nes aš pats susidarkau. Klausimas: Jeigu sergi ar blogai jautiesi, ar pats pasakai tėčiu apie tai? Atsakymas: Aš nepasakau, nes teta greičiau pasako tetei. Klausimas: Jeigu turi kažkokių kitų rūpesčių, ar pasakai pats tėčiui? Atsakymas: Būnu pasakau ir nepasakau, įvairiai. Kartais pasakau, kartais ir nepasakau.
Klausimas: Gal gali kokį pavyzdį pateikti, kai pasakei tėčiui apie kažkokį savo rūpestį? Atsakymas: Nepanašiai mano rūpestis, bet seniau, kai tenais babai vaistų ten trūko ir neturėjo jinai pinigų, tai aš parašiau tetei į Messengerį žinutę, kad tokių vaistų jai nupirktų ir atvežtų. Klausimas: Ar pats jautiesi saugus ir mylimas, gyvendamas Lietuvoje? Atsakymas: Taip. Klausimas: Ar nori aplankyti mamą Jungtinėje Karalystėje, pasisvečiuoti pas ją, ir tada spręsti, ar nori gyventi pas ją užsienyje? Atsakymas: Ne, aš galiu ir dabar pasakyti, ką norėčiau. Aš noriu iš anksto nuspręsti. Klausimas: Kaip tu savo galimybes vertini, ar tu ten priprastum, ar neprirastum, keistųsi aplinka, žmonės kalba?
Atsakymas: Aš priprasčiau, kai daugiau kalbėčiausi, ir tada greičiau supračiau ir priprasčiau. Klausimas: Tu manai, kad galėtum tenai prisitaikyti? Atsakymas: Taip, galiu. Klausimas: Ar galėtum taip prisitaikyti, kad pasiliktum tenai nuolat gyventi? Atsakymas: O, tai nelabai žinau. Sužinosiu kai tenais atskrisu. Klausimas: Kaip manai, ar sugebėsi mokytis pagal Jungtinės Karalystės mokymo programą visų mokymo dalykų anglų kalba? Atsakymas: Man atrodo taip, manau. Klausimas: Ar supranti, kad pakeitus gyvenamąją vietą į Jungtinę Karalystę, naujoje šalyje bus ne tik laisvalaikis, bet ir pareigos? Atsakymas: Taip, žinau. Klausimas: Ar supranti, kad pačiam gali tekti gyventi ir su mamos draugu...Atsakymas: Ai, jinai turi tokį draugą, jie kartu gyvena, tai jo. Jinai gyvena su kažkokiu draugu, tai man atrodo taip. Klausimas: Kaip tu priimtum, kad tau reikėtų gyventi ir su tuo mamos draugu? Atsakymas: Man atrodo taip. Man atrodo priprasčiau tenais pabūti su jos draugu tenais. Ir galėčiau tenais susidraugauti su juo. Klausimas: Ne tik susidraugauti, bet ir gyventi su juo? Atsakymas: Šito dar nežinau. Bet sužinosiu, kad tenais nuskrisiu ir tenais pagyvensiu.
K. B. nuomonė: K. bendravo noriai, tačiau išklausant jos nuomonę kilo tam tikrų sunkumų. K. nesuprato sąvokų „santykiai“, „Jungtinė Karalystė“, kitų sudėtingesnių žodžių, ilgesnių sudėtinių klausimų, daugumą klausimų teko pritaikyti jos suvokimo lygiui. Mergaitė kalbėjo tyliai, kritikavo save, kad nesupranta kai kurių klausimų, greitai pavargo. Dalis mergaitės atsakymų buvo neaiškūs, todėl juos psichologas turėjo tikslinti naudodamas aktyvaus klausimo metodus (atspindėjimą ir kt.). Vis dėlto nėra pagrindo abejoti mergaitės atsakymų patikimumu, jos atsakymai buvo nuoširdūs, mergaitė stengėsi atsakyti į visus klausimus. Dėl poreikio tikslinti klausimus ir atsakymus buvo nukrypta nuo pokalbio plano, dalis klausimų buvo užduota ne eilės tvarka, o vienas klausimas buvo netyčia praleistas („Ar supranti, kad pakeitus gyvenamąją vietą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, naujoje šalyje bus ne tik laisvalaikis, bet ir pareigos?), tačiau pagal neverbalines reakcijas ir atsakymus apie klausimus apie anglų kalbą, mokyklą ir kt., psichologo manymu, mergaitė turi tokį supratimą. Pokalbis užrašytas kiek įmanoma pažodžiui: Klausimas: Kaip tu sutari su mama? Atsakymas: Viskas gerai, sutariu kaip dukra su mama. Klausimas: Kaip jūs sutariate - šiltai, ar ne šiltai? Atsakymas: Šiltai sutariame. Klausimas: Kaip jūs bendraujate su mama? Atsakymas: Sunku atsakyti, nežinau ką atsakyti. Klausimas: Ar susipykstat su mama, ar nesusipykstat? Atsakymas: Ne, niekados nesusipykstam. Klausimas: Ar visada padarai, ką mama liepia, ar ne visada? Atsakymas: Padarau. Kai kuriuos dalykus esu nepadarius, bet daugumą dalykų padariau, ką mama prašė. Klausimas: Ar tavęs mama prašo, ar liepia ką nors padaryti? Atsakymas: Prašo mama daugiau. Klausimas: Kai galvoji apie mamą ar tu ją šiltai prisimeni, ar kažkaip kitaip prisimeni? Atsakymas: Šiltai, aš jos labai pasiilgau, seniai mačiau. Klausimas: Kaip sutari su tėčiu? Atsakymas: Normaliai sutariu, viskas gerai. Klausimas: Kaip jūs bendraujate su tėčiu? Atsakymas: Beveik tas pats, kaip mamai, kartais pasakau „labas rytas", kai atsikeliu. Būnu, pamokas visada pažiūriu, jis pasako „labas rytas". Klausimas: Ar visada padarai, ką tėtis prašo ar liepia padaryti? Atsakymas: Nu taip. Klausimas: Ar susiginčiji kartais su tėčiu? Atsakymas: Kartais, bet nedaug. Klausimas: Ar būna, kad stipriau susipyksti su tėčiu? Atsakymas: Ne, ne taip stipriai. Klausimas: Ką galvotum, jeigu būtų nuspręsta, kad daugiausiai laiko gyventum su tėčiu? Atsakymas: Nežinau šito atsakymo. Klausimas: Kaip jaustumeis tada? Atsakymas: Aš būčiau truputį liūdna, kad reikės susitaikyti, kad turiu būti pas tėtį. Po to šypsena gal atsirastų. Klausimas: Ką galvotum, jeigu būtų nuspręsta, kad tau reikia būti pas mamą? Atsakymas: Truputį būtų liūdna, kad pasiilgsiu gyvūnų savo, pažįstamų savo, tas pats beveik kaip pas tėtę. Klausimas: Ar tau būtų liūdna, nes pasiilgtum savo tetos, gyvūnų? Atsakymas: Nu taip, ir tada vis tiek reikės susitaikyti. Klausimas: Ar tu jaustumeisi panašiai, kaip ir tada, jei būtų nuspręsta gyventi pas tėtį? Atsakymas: Viskas tas pats. Negalima visą gyvenimą pykti, kad turi būti pas tėtį, ne pas mamą. (...). Aš kelias dienas papykčiau, bet ne visą gyvenimą. Klausimas: O jei pas mamą būtų nuspręsta gyventi, ar tu papyktum ar ne? Atsakymas: Ne, paliūdėčiau, kad pasiilgsiu tetos ir gyvūnų. Klausimas: Ar dabar pas tetą gyveni? Atsakymas: Taip, pas tetą. Klausimas: Kaip tu ten jautiesi? Atsakymas: Nežinau, kaip pasakyti aiškiau. Klausimas: Ar tu ten jautiesi saugi, ar nesaugi? Atsakymas: Jaučiuosi saugi. Klausimas: Ir esi saugi? Atsakymas: Esu, esu. Klausimas: Ką galvotum, jei būtų nuspręsta tau gyventi užsienyje?Atsakymas: Nežinau aš, nelabai žinau. ... Niekas neina į galvą. Klausimas: Kaip jaustumeisi, jei būtų nuspręsta tau gyventi užsienyje? Atsakymas: Jausčiau linksmumą, kad galėčiau pamatyti savo broliuką D. .. Labai seniai jį mačiau. Klausimas: Kaip tu jaustumeis, jeigu tau reikėtų gyventi su broliuku D. visą laiką? Atsakymas: Pasiilgčiau žmonių, ten kur aš paskui gyvenau. Klausimas: Pasiilgtum tų žmonių, su kuriais dabar gyveni? Atsakymas: Mhm. Klausimas: Ar nori išvykti gyventi ir mokytis į Angliją pas savo mamą? Atsakymas: Mhm. Klausimas: Dėl kokių priežasčių norėtum gyvent su mama? Atsakymas: Aš jos labai pasiilgau. Klausimas: Gal dar kokių nors priežasčių? Atsakymas: Pasiilgau savo broliuko. Klausimas: Ar mama sakė, kokią mokyklą lankytum Anglijoje? Atsakymas: Nesakė dar. Klausimas: Ar mama sakė, kokie dalykai bus mokomi? Atsakymas: Dar ne. Klausimas: Ar sakė, kad visi dalykai bus mokomi anglų kalba? Atsakymas: Taip, nes mama išsiuntė Anglijos testą tokį. Klausimas: O apie ką tas testas? Atsakymas: Yra truputį apie matematikos, truputį apie klausimus ...Klausimas: Ar tai yra priėmimo testas, priimant į mokyklą Anglijoje? Atsakymas: Gali būti, kad ir priėmimo, gali būti paprastas. Klausimas: Ar mama išsiuntė priėmimo testą? Atsakymas: Jau seniai išsiuntė. Klausimas: Žinių patikrinimo testą, kuris naudojamas priimant į mokyklą Anglijoje? Atsakymas: Taip. Klausimas: Ar tu susipažinai su juo? Atsakymas: Taip. Klausimas: Ar mama sakė, kad padės jums pasirengti mokslo metams mokykloje Anglijoje? Atsakymas: Pala, apie ką? Klausimas: Jeigu būtų nuspręsta, kad gyveni pas mamą, ar mama sakė, kad tokiu atveju padėtų pasirengti jums mokslo metams mokykloje? Atsakymas: Nesakė taip, bet aš žinau, kad taip būtų, kitaip kaip mes vieni pasiruošim? Klausimas: Nesakė, bet tu manai, kad taip būtų? Atsakymas: Taip. Žinoma, kad taip turės būti. Klausimas: O iš kur tu tai žinai? Atsakymas: Mama mus myli, ir dėl to padės susiruošti. Klausimas: Ar buvai pas mamą Anglijoje per vasaros atostogas? Atsakymas: Ne, mama pažadėjo, kad ten pas ją Anglijoje (praleisime vasaros atostogas), bet taip neatsitiko, nes nepavyko jai. Bet kad jinai atskrido į Lietuvą su savo kita tete, ten buvom kelias dienas visi kartu, tada vėl teko grįžti į kaimą... Jau gal prieš 2-3 metus tai buvo. Taip neatsitiko, nes jai neleido. Klausimas: Kaip dažnai su mama bendrauji? Kiek kartų per savaitę, per mėnesį? Atsakymas: Nelabai supratau šito klausimo. Klausimas: Ar su mama kažkaip bendrauji? Atsakymas: Taip, per Messengerį bendraujam. Klausimas: Kaip dažnai per Messengerį jūs bendraujat? Atsakymas: Kartais per dvi savaites, kartais per vieną. Kai būna šventės, būtinai jinai pasveikina, per gimtadienius, vardadienius. Klausimas: O su tėčiu kaip bendraujate, per Messengerį ar kažkaip kitaip? Atsakymas: Per Messengerį. Prieš mėnesį jis visada sakydavo „Labas rytas“ bet dabar aš niekados nesulaukiu to. Kartais „vištyte“ sakydavo, kartais „ožkyte“. Klausimas: Jis paskambindavo, ar parašydavo? Atsakymas: Parašydavo. Klausimas: Bet dabar jau nebesulauki to? Atsakymas: nebesulaukiu. Klausimas: Ar ilgiau su tėčiu pabendraudavai? Atsakymas: Per šventes jis pasveikina, aš atsakau, ir viskas. Klausimas: Kada paskutinį kart su tėčiu bendravai? Atsakymas: Prieš mėnesį. Klausimas: Kai nesiseka mokslai, ar paprašai tėčio pagalbos? Atsakymas: Ne, neprašau, kartais tetos parašau. Arba kartais pati. Klausimas: Jeigu sergi, ar blogai jautiesi, ar pati pasakai apie tai tėčiui? Atsakymas: Ne, aš nenoriu kad jis jaudintųsi. Klausimas: O jeigu turi kitų rūpesčių, ar pasakai apie tai tėčiui? Atsakymas: Aš visai beveik neturiu tokių didelių rūpesčių, tai aš nesakau. Ne tokie dideli, jie maži, va tokie (rodo rankom). Klausimas: Na kad ir mažus rūpesčius? Atsakymas: Sutvarkau tuos mažus rūpesčius (liūdnai). Klausimas: Ar jautiesi saugi ir mylima gyvendama Lietuvoje? Atsakymas: Mh, taip. Klausimas: Ar tu nori aplankyti mamą Jungtinėje Karalystėje, pasisvečiuoti pas ją ir tada spręsti, ar nori nuolat gyventi užsienyje? Atsakymas: Taip, reiks ten pabūti ir tada nuspręsti. Klausimas: Tu norėtum aplankyti, pabūti, pasisvečiuoti ir tik tada nuspręsti, ar tu ten nori pasilikti, ar nenori? Ar teisingai supratau? Atsakymas: Taip. Klausimas: Jeigu tau reikėtų užsienyje, ten būtų viskas kitaip. Kaip manai, ar galėtum prie aplinkos ten prisitaikyti? Atsakymas: Pirma nieko ten nepažinsiu, savaites, po to aš ten priprasiu. Klausimas: Ar tu galėtum priprasti prie tos aplinkos? Atsakymas: Nu tai taip. Kai pirmą kartą atvažiavau, ten kur tete gyvena, galvojau - nu kas čia dabar, po to, kai praėjo savaitės, susipratau. (...) Kai pirmą kartą atėjau į savo ten namus. Klausimas: Tuos, kur dabar gyveni? Atsakymas: Taip. Klausimas: O prie kitų žmonių, ar galėtum priprasti? Atsakymas: Nežinau. Visi angliškai kalbės, tai reikės kažkaip priprasti. Klausimas: O prie anglų kalbos, ar galėtum priprasti? Atsakymas: Man tai sunkoka ta anglų. Bet praeis laikas ir vis tiek reikės suprasti. Klausimas: Kaip manai, ar pakankamai gerai moki anglų kalbą, kad galėtum ja mokytis visus dalykus? Atsakymas: Aš labai daug žiūriu angliškų tokių filmukų, daug sužinojau žodžių. Klausimas: O jeigu mokytis reikėtų anglų kalba, jeigu mokytoja, draugai, direktorius visą laiką kalbėtų angliškai? Atsakymas: Dar nežinau aš...Klausimas: Ar žinai kokie dalykai būtų mokomi, jeigu mokintumeisi Anglijos mokykloje? Atsakymas: Būtinai turi būti matematika, dailė gal bus ten... Klausimas: Ar tau sakė tuos dalykus kas nors? Atsakymas: Ai ne, aš tik galvoju, kad bus ... bet turi būti būtinai matematika. Klausimas: Ar mama sakė, kokie dalykai bus mokomi? Atsakymas: Ne. Klausimas: Ar mama sakė, kad visi dalykai bus mokomi anglų kalba? Atsakymas: Ne, apie tai nieko nesakė. Klausimas: Ar sugebėtum mokytis pagal Anglijos mokymo programą visų dalykų anglų kalba? Atsakymas: Gal ... gal...Klausimas: Ar nesi dėl to tikra? Atsakymas: Taip. Klausimas: Ar supranti, kad gali tekti gyventi ir su mamos draugu Anglijoje? Atsakymas: Reikės kažkaip susibendrauti. Klausimas: Ar tu manai, kad tu su mamos draugu kažkaip susibendrautum? Atsakymas: Nu taip, taip turi būti.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad nepilnametis D. B. jo nuomonės išklausymo metu buvo 13 metų amžiaus, K. – 11 metų amžiaus. Vertintina, kad tokio amžiaus vaikai geba išreikšti savo nuomonę, priimti sprendimus. Vaikų nuomonė, kad jie labiau nori gyventi su mama, laikytina svarbia. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vaikai norėtų gyventi ir su tėčiu, jų emocinis ryšys yra artimas tiek su mama, tiek su tėčiu, tiek su jaunesniu broliu D., tačiau su tėčiu vaikai faktiškai negyvena, o juos prižiūri ir augina teta D. B.. Tuo tarpu vaikų tėtis (atsakovas E. B.) atsiliepime nesutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu kartu su mama, tačiau noro pats vaikus auginti neišreiškė. Iš atsiliepime nurodytų argumentų matyti, jog pageidauja, kad vaikai toliau gyventų su jo seserimi D. B., pastarosios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu, kuris truko beveik pusę metų, nebuvo nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai būtų sugrįžę gyventi pas tėtį. Priešingai, pasak nepilnamečių vaikų, paskutiniu metu tėtis bendrauja dar rečiau. Pasak nepilnametės K. B., ji nebesulaukia iš tėčio žinutės, paskutinį kartą jai parašė prieš mėnesį. Pasak, liudytojos D. B. tėtis su vaikais paskutinį kartą matėsi 2021 m. vasario mėnesį, tai yra ilgiau nei prieš tris mėnesius.
Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai apie tai, kad vaikai D. ir K. galimai nesutars su nauju mamos draugu, nepripras prie naujos aplinkos Jungtinėje Karalystėje, naujos kultūros, kils sunkumų mokantis užsienio kalba, pritampant naujoje mokykloje bei, kad vaikams nepaaiškinta, kas jų laukia kitoje šalyje, vaikai nesuvokia, jog ten bus ne vien pramogos, bet ir pareigos, atmestini kaip nepagrįsti. Išklausius D. B. ir K. B. nuomonę nagrinėjamu klausimu raštu pas psichologą, iš vaikų atsakymų į pateiktus klausimus, akivaizdu, jog jie suvokia laukiančius pokyčius, savo pareigas, žino, kad teks prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujų draugų, naujos mokyklos, mokytis anglų kalba, yra susipažinę su testais priimant į ugdymo įstaigą, ir nors truputį nerimauja, tačiau iš esmės to nori ir yra tam pasiruošę. Mano, jog sugebės pritapti, sutarti su nauju mamos draugu. Be to, iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei ieškovės pateiktos Nacionalinės mokymo programos, paraiškos mokytis vidurinėje mokykloje nuo rugsėjo mėnesio matyti, jog D. B. ir K. B. mokysis ugdymo įstaigoje, esančioje netoli gyvenamosios vietos. Pasak ieškovės, ji turi transporto priemonę, darbo grafikas suteikia galimybę visus tris vaikus nuvežti į ugdymo įstaigą ir parvežti iš jos.
Teismas turi individualizuoti vaiko interesus, negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis D. B., kuriam šiuo metu yra 14 metų ir nepilnametė K. B., kuriai šiuo metu yra beveik 13 metų, tiek Tarnybos atstovams, tiek psichologui aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad labiau nori gyventi kartu su mama nei su tėčiu, nustačius, kad vaikai gyvena pas jų tėčio seserį, pats tėtis vaikų neaugina ir neišreiškė noro juos savarankiškai auginti bei gyventi kartu su vaikais, nesant duomenų, kad vaiko motina I. Č. neužtikrintų vaikų interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su motina, atitiks geriausius nepilnamečių interesus. Vertintina, kad vaikų norai nagrinėjamu atveju sutampa su jų interesais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių šalių vaikų D. B. ir K. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove (vaikų motina) I. Č. tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.
Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad: a) atsakovas E. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val.; b) ieškovė I. Č. įsipareigoja iš anksto, t.y. prieš 7 (septynias) kalendorines dienas pranešti atsakovui E. B., kai ji su nepilnamečiais vaikais atvyksta į Lietuvą, kad atsakovas galėtų pabendrauti su vaikais; c) atsakovas E. B. vasaros atostogų metu praleis su vaikais po mėnesį laiko, vaikams atvykus į Lietuvą, kelionės išlaidas apmoka atsakovas E. B.; d) ieškovė I. Č. įsipareigoja informuoti atsakovą E. B. apie gyvenamosios vietos pasikeitimus, apie mokymosi įstaigą, kurią lankys vaikai, vaikų mokslo atostogų trukmę; e) atsakovas E. B. turi teisę atvykti į Jungtinę Karalystę, aplankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, prieš tai iš anksto, prieš 7 (septynias) kalendorines dienas informavęs ieškovę I. Č..
Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos neišsakė. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, esant abiejų tėvų sutarimui, konkreti, aiški vykdymui ir leis užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ritmo stabilumą, neprieštaraus geriausiems vaikų interesams, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeis.
Nesant atsakovo nuomonės dėl bendravimo su vaikais, teismas vadovaujasi byloje esančiais, surinktais ir teismo ištirtais įrodymais bei atsižvelgia į vaikų amžių (berniukas 14 metų amžiaus, mergaitei netrukus sukaks 13 metų), į tėvų gyvenamąją vietą skirtingose valstybėse, pagal kuriuos mano, jog yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.
Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio dalis). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir K. B., mokamą kiekvienam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, motyvuodama minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi ir vaikų poreikių detalizacija.
Ieškinyje nurodoma, kad tiek sūnaus, tiek dukters poreikiams mėnesiui reikia kiekvienam: maistui – 140,00 Eur, drabužiams, avalynei – 100,00 Eur, mokymo priemonėms – 50,00 Eur, vaistams, papildams, higienos priemonėms – 50,00 Eur, ekskursijoms, šventėms, renginiams – 35,00 Eur, nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių dalis vaikui – 185,00 Eur. Nors ieškovė nurodo, jog kiekvienas iš tėvų turėtų skirti vaiko išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį, tačiau faktiškai suskaičiavus įvardintus poreikius matyti, jog bendra vienam vaikui reikalinga suma mėnesiui sudaro ne 400,00 Eur., bet – 560,00 Eur.
Atsakovas nedalyvaudamas teismo posėdyje savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė. Tačiau Tarnybos išvadoje nurodoma, jog su vaikų tėvu E. B. 2021 m. sausio 4 d. buvo bendrauta susisiekus telefonu ((duomenys neskelbtini)). Paklaustas dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, atsakovas nurodė, kad pasibaigus krizei išgalėtų vaikams mokėti prašomą išlaikymą, teigdamas: „kad tik vaikams būtų geriau“. Taigi, vertintina, jog atsakovas iš esmės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčija.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Kadangi įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Iš byloje esamų duomenų nustatyta, kad atsakovas jokio registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota viena transporto priemonė. Atsakovas laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo registruotas darbo biržoje, iš viso išmokėta 1755,90 Eur suma. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. niekur nedirbo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2019 metais gavo 1500,00 Eur pajamas už variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą; 2100,00 Eur pajamas už gamybos, prekybos paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitą individualią veiklą; 30,34 Eur pajamas už atliekų perdavimą, nevykdant tokio pobūdžio veiklos. Tarnybos pateiktais duomenimis, atsakovas E. B. daugiau nepilnamečių vaikų neturi, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tuo tarpu ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. Nuo 2018 m. gegužės 10 d. faktiškai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Augina mažametį sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba darbo agentūroje (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamos pajamos yra 630,00 svarų, taip pat gauna 900,00 svarų valstybės paramą. Ieškovės mėnesinės pajamos siekia apie 1500,00 svarų, t.y. 1669,54 eurų. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad jos atlyginimas yra truputį didesnis, sudaro apie 700,00 svarų per mėnesį.
Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 Eur (468,41 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114). Pažymėtina, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams mažesnį išlaikymo dydį nei minimalus mėnesinis algos dydis bei mažesnį išlaikymo dydį nei nurodoma ieškinyje suma, reikalinga vaikų poreikiams tenkinti.
Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos, viso 560,00 Eur vieno vaiko poreikiams tenkinti yra protingos ir realaus dydžio. Vis gi, didžiausią sumą reikalingą vienam vaikui iškovė nurodo 185,00 Eur už nuomos mokestį, komunalinių mokesčių dalį. Ši suma mažintina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau gyvena minėtame bute ir moka nuomos mokestį.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių (berniukui 14 metų, mergaitei netrukus sukaks 13 metų), kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir su tuo susijusias jų galimybes dėl išlaikymo dydžio, jų turimų kitų išlaikytinių, paramos reikalingų asmenų skaičių, į tai, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, turintis galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, sprendžia, kad 200,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui šiuo atveju yra pakankama vaikų poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nepilnamečių vaikų D. B. ir K. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. Č. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė I. Č. yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio (2020-12-15 Mokėjimo nurodymas). Teismui pateikti įrodymai apie jos patirtas išlaidas advokato pagalbai, kurios sudaro 700,00 Eur (2021 m. gegužės 25 d. prašymas su priedais (pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos už teisines paslaugas)).
Atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei įrodymus, kad patyrė 200,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai (2021 m. gegužės 24 d. prašymas su priedais (pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas)).
Ieškovės reikalavimus tenkintus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, viso 775,00 Eur. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nėra priteistinos (CPK 88, 98 straipsniai).
Už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 108,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 1,39 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-675/2015 nustatytą nepilnamečių vaikų: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Nustatyti nepilnamečių vaikų: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią:
1) atsakovas E. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val.;
2) ieškovė I. Č. įsipareigoja iš anksto, t.y. prieš 7 (septynias) kalendorines dienas pranešti atsakovui E. B., kai ji su nepilnamečiais vaikais atvyksta į Lietuvą, kad atsakovas galėtų pabendrauti su vaikais;
3) atsakovas E. B. vasaros atostogų metu praleis su vaikais po mėnesį laiko, vaikams atvykus į Lietuvą, kelionės išlaidas apmoka atsakovas E. B.;
4) ieškovė I. Č. įsipareigoja informuoti atsakovą E. B. apie gyvenamosios vietos pasikeitimus, apie mokymosi įstaigą, kurią lankys vaikai, vaikų mokslo atostogų trukmę;
5) atsakovas E. B. turi teisę atvykti į Jungtinę Karalystę, aplankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, prieš tai iš anksto, prieš 7 (septynias) kalendorines dienas informavęs ieškovę I. Č..
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-675/2015 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį, kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti vaikų motiną I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 775,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.