Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Mokymų organizavimo grupė“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skrivanek“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skrivanek“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Mokymų organizavimo grupė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto tarp kreditorės ir skolininkės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią skolininkė įsipareigojo visą 39 030,23 Eur įsiskolinimą pasidengti per 8 mėnesių laikotarpį, taikos sutartyje nustatytu grafiku. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 25 d. Kreditorė UAB ,,Skrivanek“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl 39 030,23 Eur skolos mokėjimo pagal taikos sutartimi susitartą ir teismo nutartimi patvirtintą skolos mokėjimo grafiką. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdymo faktą, skundžiama nutartimi kreditorės prašymą patenkino ir vykdomąjį raštą išdavė. Skolininkė (apeliantė) UAB „Mokymų organizavimo grupė“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

14. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑261-611/2020).

15. Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. <...> Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

16. Taigi vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑913‑241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 30 punktas). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

17. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties 3 punkte numatyta, kad skolininkė įsipareigoja visą 39 030,23 Eur įsiskolinimą pasidengti per 8 mėnesių laikotarpį. Įsiskolinimo mokėjimo tvarka: mokėjimo diena – kiekvieno mėnesio paskutinė kalendorinė diena, pirmą įmoką sumokant iki 2025 m. gegužės 31 d., o paskutinę – 2025 m. gruodžio 31 d., pagal tokį įmokų mokėjimą grafiką: 1) 2025 m. 5 mėn. – 2 000 Eur; 2) 2025 m. 6 mėn. – 2 000 Eur; 3) 2025 m. 7 mėn. – 2 000 Eur; 4) 2025 m. 8 mėn. – 4 000 Eur; 5) 2025 m. 9 mėn. – 8 000 Eur; 6) 2025 m. 10 mėn. – 8 000 Eur; 7) 2025 m. 11 mėn. – 8 000 Eur; 8) 2025 m. 12 mėn. – 5 030,23 Eur. Taikos sutarties 6 punkte įtvirtina, kad skolininkei ilgiau kaip 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms vėluojant vykdyti bent vieną šioje sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, kreditorė įgyja teisę reikalauti įvykdyti visus šioje sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš nurodytus terminus) ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai neapmokėtai taikos sutarties sumai. Šalys taip pat susitarė, kad skolininkei nevykdant arba netinkamai vykdant šios taikos sutarties 3 punkte numatytus įsipareigojimus, ji moka kreditorei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo atitinkamo 3 punkte numatyto įsipareigojimo nevykdymo dienos iki visiško prievolės įvykdymo (taikos sutarties 7 punktas).

18. Byloje nėra įrodinėjama ir ginčo dėl to, kad šalių taikos sutarties sąlygos būtų neaiškios ar neįmanomos priverstinai įvykdyti, nėra. Skolininkė atskiruoju skundu aplinkybės, kad ji teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdo, taip pat neginčija. Priešingai, skolininkė pripažįsta, kad pagal taikos sutartyje numatytą grafiką atlikti mokėjimus kreditorei vėlavo ir nėra sumokėjusi visos pagal grafiką jai priklausančios sumos, tačiau teigia, jog toks vienkartinis vėlavimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai sumai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems skolininkės argumentams.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, tačiau jei šalys nėra susitarusios kitaip. Šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 22 punktas).

20. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, ginčo šalys taikos sutartimi yra susitarusios, jog vėluojant ilgiau nei penkias kalendorines dienas atlikti įmokas pagal skolos grąžinimo grafiką, kreditorė įgyja teisę reikalauti įvykdyti visus šioje sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai neapmokėtai taikos sutarties sumai. Vadinasi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, skolininkei vėluojant atlikti mokėjimus pagal grafiką, tačiau taikos sutartyje esant įtvirtintam aptartam susitarimui (taikos sutarties 6 punktas), kreditorei galėjo būti išduotas vykdomasis raštas ir dėl visos skolos bei palūkanų išieškojimo. Kita vertus, skolininkė net ir teigdama, kad toks įsiskolinimo pagal grafiką mokėjimo vėlavimas buvo vienkartis, į bylą nėra pateikusi duomenų, jog yra atlikusi kitus mokėjimus pagal taikos sutartyje numatytą grafiką. Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas 2025 m. gruodžio mėn., t. y. šios nutarties priėmimo metu skolininkė jau turėjo būti sumokėjusi visą įsiskolinimą kreditorei, tačiau į bylą tokių duomenų pateikta nėra. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį skolininkės atžvilgiu buvo išduotas pagrįstai.

21. Nagrinėjamu atveju skolininkė, kaip minėta, nors ir neginčija aplinkybės dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo fakto, tačiau iš esmės teigia, kad šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko buvo pagrindas pakeisti taikos sutartimi nustatytą skolos mokėjimo grafiką. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad ji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikusi naują skolos mokėjimo grafiką, tačiau pirmosios instancijos teismas jo nevertino ir nepagrįstai nesvarstė galimybės išdėstyti sprendimo vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems skolininkės argumentams.

22. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, bet gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-261-611/2020, 20 punktas).

23. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24. Taigi klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo atidėjimo prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju būtent skolininkei teko pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo pakeitimą.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė byloje kėlė taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, iš esmės pateikdama siūlymą leisti sumokėti likusią skolos dalį jos nurodytu grafiku. Tačiau skolininkė įstatymo reikalavimus atitinkinančio prašymo dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo byloje nebuvo pateikusi, įvardintų aplinkybių dėl sunkios finansinės padėties pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Kreditorė su skolininkės siūlymu dėl skolos mokėjimo grafiko pakeitimo taip pat nesutiko. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkei nepateikus jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, o kreditorei nesutikus su skolininkės siūlomu likusios skolos mokėjimo grafiko pakeitimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakeisti teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarkos ir dėl to pagrįstai išdavė kreditorei vykdomąjį raštą. Be to, taikos sutartimi skolos mokėjimas jau buvo išdėstytas – 8 mėnesiams, skolą sumokant palaipsniui. Skolininkė, pasirašydama taikos sutartį, turėjo įsivertinti savo realias galimybes bei pajėgumus įgyvendinti taikos sutarties sąlygas ir būtent taikos sutarties sudarymo metu derėtis dėl skolos grąžinimo terminų ar konkretaus jos grąžinimo grafiko ir pan. Skolininkė savo valia pasirašė taikos sutartį, taigi ją tenkino taikos sutartyje nustatyti įpareigojimai bei sąlygos dėl skolos grąžinimo kreditorei. Tuo tarpu objektyvių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas vertinti apie šiuo metu pasikeitusias aplinkybes dėl kitokių skolininkės skolos kreditorei grąžinimo galimybių, skolininkė į bylą pateikusi nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

27. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto pagal nevykdomos taikos sutarties sąlygas išdavimo, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skolininkės UAB „Mokymų organizavimo grupė“ atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, skolininkė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Tuo tarpu kreditorė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikusi jos bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.