Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas J. Š. patikslintas ieškinys atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų teisinių pasekmių, kuriuo prašoma santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovui palikti santuokinę pavardę ,,Š.”, šalių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 492,50 Eur, mokamomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, 9 850 Eur dydžio įsiskolinimą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisti 12 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, po santuokos nutraukimo atsakovo įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, šalims palikti santuokines pavardes, priteisti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, paliko šeimą ir ja nuo 2016 metų nesirūpina, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Santuokos pradžioje bendras gyvenimas klostėsi puikiai, kadangi ieškovė, savo sunkaus darbo ir pastangų dėka dar iki pažinties su atsakovu ir iki santuokos su juo sudarymo sunkiai dirbo kruiziniuose laivuose, sutaupė nemenką sumą pinigų, iš kurių vėliau įsigijo nuosavą būstą, todėl jauna šeima, vos sudariusi santuoką, jau turėjo gyvenamąjį plotą. Šeimyninis gyvenimas iki šalių išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) iš esmės klostėsi gerai, nors po truputį ryškėjo tokie faktai, kaip atsakovo dažnas piktnaudžiavimas alumi, brangių daiktų pirkimas, nesuderinus su ieškove. 2009 metais prasidėjus ekonominei krizei atsakovo atlyginimas buvo sumažintas daugiau kaip tris kartus, ieškovės darbovietėje (duomenys neskelbtini) taip pat įvyko pasikeitimai. Šeima priėmė sprendimą išvykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš darbo buvo gavo 10 000 Lt išeitinę išmoką, kas buvo itin didelė pagalba šeimai įsikuriant (duomenys neskelbtini). Šeimai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), šalys dėjo daug pastangų, kad įsitvirtinti svetimoje šalyje, sunkiai dirbo, išmoko kalbą, tačiau apytiksliai 2014 metais atsakovas pasikeitė, pareiškė, kad pavargo sunkiai dirbti ir nusprendė pasukti nusikalstamu keliu, kur lengviau galima uždirbti didesnius pinigus. Taip pat atsakovas vis daugiau laiko praleisdavo abejotinos reputacijos žmonių kompanijose, ėmė dar labiau piktnaudžiauti alkoholiu, ėmė auginti kanapes ir vartoti narkotines medžiagas, tuo ne kartą pastatydamas šeimą į pavojingą padėtį. Atsakovas ne vieną kartą buvo vairavęs automobilį neblaivus), kas rodo atsakovo polinkį į įstatymų ignoravimą ir visuomenės normų nepaisymą. Atsakovas siekė priklausyti kriminalinėms struktūroms, kas, be abejo, kėlė ieškovei pagrįstą baimę dėl savo ir dukros asmeninio saugumo. Atsakovas šeimai skirdavo mažai laiko ir dėl savo pomėgių nesistengė savo gyvenimo ritmo derinti prie kitų šeimos narių, pavyzdžiui, atsakovas dėl aplaidumo galėjo nenuvežti vaiko į mokyklą, kai ieškovė ankščiau išeidavo į darbą. Atsakovas nepaisė šeimos interesų ir būdavo atvejų, kai atsakovas nenakvodavo namuose, apie tai neinformavęs ir nesuderinęs su ieškove. Atsakovas sutiko geranoriškai išsiregistruoti iš nuomojamo namo tik po eilės ieškovės prašymų, kadangi jai ir dukrai grėsė rimtas pavojus – į jų namus be jokio įspėjimo įsiverždavo skolų išieškotojai ir grasindavo. Tai, kad būtent atsakovas paliko šeimą, patvirtina jo paties ranka parašytas raštelis, kuriuo jis pranešė, kad išeina iš namų savo noru, nepretenduoja į kartu įsigytą turtą, kadangi ieškovė jo daugiau netenkina. Nepaisant to, kad pats atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, atsakovas 2016-03-18 užpuolė ieškovę, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus dėl atsakovo smurtinių veiksmų. Kartą, kai ieškovė buvo darbe, atsakovas, lydymas policijos pareigūno, įėjo į ieškovės namus ir savo nuožiūra, nesuderinęs su ieškove, išsinešė jiems bendrai priklausantį turtą - televizorių, priedelį, nešiojamąjį kompiuterį, navigacijos sistemą. Taip pat atsakovas pasisavino namelį ant ratų, priklausiusį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas, vartodamas alkoholį, narkotines medžiagas, taip pat naudodamas ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, sudarė sąlygas iširti santuokai. Atsakovas nuo 2014 metų savo netinkamu elgesiu, nesirūpinimu šeima, apatija šeimos atžvilgiu prisidėjo prie ieškovės neigiamų išgyvenimų, kadangi ieškovė gyveno nepilnavertį gyvenimą, nuolat dirbo, kad galėtų išlaikyti dukrą, išmokėti atsakovo skolas, jautė nuolatinį nerimą ir baimę, kad neteks darbo, dažnai būdavo prislėgtos nuotaikos, kamuojama nemigos, savikaltos, bevertiškumo pojūčių. Iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 1 000 Eur piniginė kompensacija, įvertinus, kad ieškovė ilgą laiką buvo sužlugdyta kaip asmenybė, jai iki šiol sudėtinga integruotis į visuomenę, laisvai bendrauti su aplinkiniais. Šalių dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) su abiem tėvais, abiejų tėvų sprendimu. Dėl to, kad vienas iš tėvų nusprendė išvykti iš šalies, vaiko gyvenimo sąlygos neturėtų pablogėti. Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Šalių nepilnametė dukra yra paauglė, lanko mokyklą, sportuoja, todėl jai reikalinga speciali apranga, batai, lėšos užklasinei veiklai ir pamokoms. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovė su dukra gyvena name, kurio mėnesio nuoma sudaro 408,80 svarų sterlingų, komunaliniai mokesčiai sudaro 85 svarų sterlingų per mėnesį už dujas ir elektrą, 35,33 svarų sterlingų per mėnesį už internetą, taip pat kas mėnesį mokamas automobilio, kuriuo tame tarpe vežiojama ir dukra, draudimas – 38,58 svarų sterlingų per mėnesį, kiti komunaliniai mokesčiai, kurie per mėnesį sudaro 90 svarų sterlingų. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro jos gaunamas darbo užmokestis (820 svarų sterlingų, atskaičius mokesčius, valstybės teikiamos pašalpos (84,20 svarų sterlingų per mėnesį vaiko pašalpa, 382,64 svarų sterlingų per mėnesį vaiko ir darbo išmoka). Taip pat valstybė moka 30,48 svarų sterlingų išlaikymo vaikui išmoką už atsakovą. Dukters būtinųjų poreikių lentelė mėnesiui yra tokia: maistui - 200 Eur, maitinimui mokykloje – 63 Eur, aprangai – 65 Eur, būsto nuomai bei komunalinėms išlaidoms – 260 Eur, telefono išlaidoms – 12 Eur, sporto salės lankymui – 22 Eur, higienos reikmenims, rankšluosčiams, patalynei, skalbimo ir skalavimo priemonėms – 42 Eur, išlaidoms transportui – 16 Eur, dailės būreliui – 38 Eur, kelinių į Lietuvą išlaidoms – 20 Eur, draugų gimtadienių dovanoms ir panašiai – 24 Eur, kanceliarijai mokyklai – 18 Eur, kišenpinigiams – 30 Eur, vaiko ugdymo, lavinimo priemonėms, knygoms ir pan. – 20 Eur, atostogoms atidėti – 80 Eur, išlaidoms, susijusioms su medicinine priežiūra – 50 Eur, kirpyklai – 10 Eur, dokumentų įforminimui ir kitoms nenumatytoms išlaidoms (pasas, sveikatos draudimas ir pan.) – 15 Eur. Šiuo metu, ieškovei trūkstant lėšų visiems dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti, jai epizodiškai materialinę pagalbą teikia jos tėvas J. T. (J. T.). Vertinant aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki dukters pilnametystės priteistinas išlaikymas po 492,5 Eur/mėn. Atsakovas nuo 2019 m. sausio mėnesio neteikia dukrai išlaikymo, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2019 metų sausio mėnesio. Įvertinus, kad vaiko mėnesio išlaikymo suma, tenkanti atsakovui, sudaro 492,5 Eur, iš jo priteistinas 9 850 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Dėl santuokoje įgyto turto ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje 2003-08-27 ieškovės vardu buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėja nurodoma tik ieškovė, sutartis sudaryta ir pasirašyta tik jos vardu. Nors notarinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Butas perkamas už 20 400 Lt, tačiau realiai ieškovė pardavėjams perdavė 70 000 Lt grynais pinigais. Tai akivaizdu, vertinant tos pačios sutarties 2.2 punkte nurodytą Buto rinkos vertę – 65 700 Lt. Mažesnę Buto kainą sutartyje paprašė nurodyti vienas iš Buto pardavėjų, Ieškovė tam neprieštaravo, kadangi jai buvo labai svarbu įsigyti būtent tą Butą. Preliminari šio Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ir didžioji dalis pinigų perduota dar 2002 m. pradžioje, t.y. iki šalių santuokos sudarymo, išimtinai ieškovės vardu, tačiau Buto pardavėjams užtrukus su Buto dokumentų rengimu notarinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo formaliai sudaryta jau santuokoje. Ieškovė, visą savo vaikystę ir paauglystę gyvenusi itin skurdžioje aplinkoje, dar iki pažinties su atsakovu, t.y. 2001-04-10, sukaupusi visas jėgas, ryžosi darbui garsių ir žinomų kompanijų kruiziniuose laivuose padavėja. Teismui teikiami įrodymai, patvirtinantys, kad laikotarpiu nuo 2001-04-10 iki 2002-06-29 (1 metai, 2 mėnesiai ir 19 dienų) ieškovė dirbo kruiziniame laive padavėja ir jai buvo mokamas 1 600 JAV dolerių atlyginimas, įskaitant premijas. Darbo metu ieškovė pilnai buvo aprūpinama maistu ir apranga, visas uždirbtas lėšas ji taupė su tikslu įsigyti nuosavą būstą. Tuo metu lito ir dolerio santykis buvo 4:1, per paminėtą laikotarpį ieškovė uždirbo ir nuosavo būsto įsigijimui sutaupė 92 800 Lt (14,5 mėn. x 1 600 USD x 4). Visos šios lėšos uždirbtos iki santuokos su atsakovu sudarymo, nevedant su juo bendro ūkio. Iš teikiamos pažymos matyti, kad ieškovė kruiziniame laive dirbo dar ir tuomet, kai gyveno santuokoje su atsakovu, t.y. laikotarpiu nuo 2003-02-07 iki 2003-06-27 (4 mėnesius ir 20 dienų), per kuriuos uždirbo ir sutaupė 28 800 Lt (4,5 mėn. x 1600 USD x 4). Atsakovas neturėjo nuolatinio darbo ir Buto įsigijimo metu nedisponavo piniginėmis lėšomis, todėl neprisidėjo prie Buto pirkimo. Dalintinas Butas buvo pirktas iš ieškovės asmeninių lėšų. Faktiškai ieškovė įsigijo Butą ne už bendras sutuoktinių lėšas, o už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad santuokos su atsakovu metu Bute buvo atliekamas remontas. Butas buvo pirktas apleistas, reikalaujantis einamojo remonto, todėl jauna šeima, naudodama ieškovės likusias santaupas ir bendras šeimos lėšas, remontavo Butą. Bute buvo atlikti šie remonto darbai: sudėtas laminatas, keraminės plytelės vonioje, virtuvėje, prieškambaryje, sumontuota santechnika, įrengtas vonios kambarys, pirkti baldai, 4 vienetai durų, Buto įėjimo pagrindinės durys, plastikiniai langai. Virtuvės baldus padovanojo atsakovo mama. Remontas nebuvo išskirtinis, Butas nebuvo iš esmės pagerintas, remontas buvo daromas kiek įmanoma savo pastangomis ir darbu, taupant lėšas, kainavo apie 15 000 Lt. Nukrypstant nuo lygių dalių principo turėtų būti vertinama ir aplinkybė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, ją išlaiko. Buto padalijimas natūra nagrinėjamoje byloje nėra galimas, kadangi dviejų kambarių Butas negali būti teisingai padalijamas natūra ieškovės siūlomomis proporcijomis, be to, šalių santykiai konfliktiški, atsakovas jau buvo panaudojęs ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, todėl šalims būtų sudėtinga bendrai naudotis ir valdyti bendrą turtą. Butas pritaikytas naudotis vienam savininkui. Ieškovės paskaičiavimu, siekiant tinkamai kompensuoti ieškovei už jos turtinį indėlį į Butą, tikslinga ieškovei priteisti 4/5 dalis Buto, o atsakovui 1/5 dalį Buto. Atsižvelgiant į tai, kad Buto padalijimas natūra neįmanomas, ieškovei Butas priteistinas natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais už turto dalies netekimą. Ieškovė yra pajėgi išmokėti kompensaciją per tam tikrą laiką dalimis, kadangi ji dirba, turi stabilias pajamas, ieškosi antro (o galimai ir geriau apmokamo) darbo, kadangi yra išsilavinusi.

6. 2021-08-23 atsakovas D. Š. patikslino reikalavimą dėl turto padalinimo, prašydamas butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, 1/2 buto priteisiant ieškovei ir 1/2 buto priteisiant atsakovui. Atsakovas nurodė, kad, priešingai negu procesiniuose dokumentuose teigia ieškovė, šalys prieš įsigydamos ginčo Butą (įgytas 2003-08-27) buvo ne formaliai susituokę, o įstatymo nustatyta tvarka 2002-09-07 oficialiai susituokė, iki ginčo Buto kapitalinio remonto pabaigos kartu gyveno pas atsakovo mamą, vedė bendrą ūkį, t.y. valgė, tenkino kitus savo buities poreikius, taupė pinigus (už gyvenimą pas atsakovo mamą atsakovas ir ieškovė nemokėjo). Butas nupirktas santuokos metu iš bendrų šalių lėšų, šis juridinis faktas nėra nuginčytas, o tai reiškia, kad santuokos nutraukimo atveju šis turtas dalintinas lygiomis dalimis. Proceso metu ieškovė nurodė, kad, neva, savo asmeniniais pinigais už Butą galimai mokėjo 50 000 Lt (14 481 Eur), atsakovas nurodė, kad viso Buto kaina buvo virš 70 000 Lt (virš 20 273 Eur), taip pat byloje nustatyta, kad Butas buvo įsigytas labai apleistas ir santuokos metu suremontuotas (iš esmės pagerintas) iš bendrų sutuoktiniu lėšų. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad Buto kaina 2021-01-14 yra 66 800 Eur. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi pinigų išmokėti vienas kitam kompensacijos už savo turto dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsakovas grįžo nuolat gyventi į Lietuvą ir kito gyvenamojo busto neturi, todėl prašo turtą padalinti natūra lygiomis dalimis.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl D. Š. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais. Tarnybai išklausius D. Š., mergaitė nurodė, kad su tėčiu bendrauja tik nuotolinio ryšio priemonėmis, susirašo maždaug 1 kartą į mėnesį, dažniausiai parašo tėtis. Tėtį apibūdino kaip nerūpestingą, savanaudį, žadantį, tačiau pažadų netesintį. 2020 m. tėtis jai padovanojo procesorių, tačiau tai buvo močiutės iniciatyva. Mergaitė bendrauja su močiute iš tėčio pusės, teta (tėčio seserimi), pusbroliais, pusseserėmis. Norėtų daugiau bendrauti su tėčiu, tačiau jis pats turėtų rodyti iniciatyvą. Santykiai su mama labai geri, ji ja rūpinasi, kartu leidžia laisvalaikį, atostogauja.

9. 2022-04-05 ieškovė J. Š. byloje keliamus reikalavimus papildė reikalavimu priteisti jai asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę automobilį TOYOTA Yaris T Spirit D4D, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur, nepriteisiant atsakovui D. Š. piniginės kompensacijos už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Nurodė, kad lizingo įmokos už šio automobilio įsigijimą buvo išmokėtos šalims jau faktiškai gyvenant skyriumi, todėl automobilis turėtų būti padalintas taip, kaip prašo ieškovė.

10. 2022-05-31 teisme gautas ieškovės J. Š. prašymas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo tikslinamas ieškinio 6 reikalavimas dalyje dėl piniginės kompensacijos D. Š. išmokėjimo sekančiai, t.y. prašoma priteisti iš J. Š. atsakovui D. Š. 16 640 Eur dydžio piniginę kompensaciją, išdėstant kompensacijos išmokėjimą 24 mėnesių terminui.

11. 2022-08-24 teisme gautas ieškovės J. Š. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo ieškovė patikslino reikalavimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai priteisimo, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 20 685 Eur piniginę kompensaciją už atsakovą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę bei atlikti ieškovės J. Š. ir atsakovo tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymą. Pareiškime nurodoma, kad šalių dukrai sulaukus pilnametystės ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos bei išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo periodinėmis išmokomis neteko reikšmės. Byloje surinkta rašytinė medžiaga, žodiniai šalių paaiškinimai, Tarnybos išvada, išklausius vaiko nuomone, patvirtina aplinkybes dėl išlaikymo D. Š. teikimo fakto, apimties, šaltinių ir teikėjų, t.y. kad dukra gyveno su mama, kuri jai visą šį laikotarpį teikė pilną išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki dukters pilnametystės būtų teikęs jai išlaikymą. Ieškovė išlaikė dukrą savo asmeninėmis lėšomis ir vykdė tiek savo, tiek atsakovo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl visa atsakovui tenkanti išlaikymo suma priteistina iš jo ieškovės naudai, kuri faktiškai už jį šią pareigą ir įvykdė. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki dukros pilnametystės ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pilna apimtimi tenkino dukters būtinuosius poreikius, kurių mėnesio suma sudarė 985 Eur, t.y. ieškovei ir atsakovei tenkanti dalis kas mėnesį sudarė po 492,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo prievolės dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 20 685 Eur dydžio suma (42 x 492,50), ieškovei padengus už jį įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį.

12. 2022-08-25 teisme gautas D. Š. atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriuo ji nurodo, kad neturi pagrindo byloje reikšti reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, kadangi ją visą laiką išlaikė mama, todėl prašo ieškovės ieškinį dalyje dėl 20 685 Eur piniginės kompensacijos tenkinti pilna apimtimi. Byloje prašo ją laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

13. Bylos nagrinėjimo teisme metu J. Š. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad užaugo namuose be jokių patogumų, todėl norėjo savo gyvenimo sąlygas pagerinti. Pavyko gauti darbą laivuose, pirmasis kontraktas truko 8 mėnesius, grįžusi jau galėjo nusipirkti vieno kambario butą, kadangi lito ir dolerio kursas tam buvo palankus, vėliau išvyko pagal antrą kontraktą ir grįžusi galėjo nusipirkti norimą butą. Prieš 20 metų jos tėtis turėjo verslą, tarptautinių pervežimų kompaniją, supažindino ją su D. G., su kuriuo sudarė preliminarią Buto pirkimo sutartį, sumokėjo didžiąją dalį Buto kainos. D. G. preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties nerado, kopija pas atsakovo tėvus yra, tačiau dabar jos niekas neatiduos. Buto įsigijimas užtruko, kadangi ieškovė davė pinigų tėčiui, o jis jų laiku negalėjo atiduoti. Visas reikalas su Buto pirkimu buvo sustabdytas ir Butas įsigytas jau santuokoje. Nors nurodyta, kad Butas įgytas už 21 000 Lt, tačiau už tiek niekas negalėjo buto parduoti. Aplinkybė, kad atsakovo pavardė yra pirkimo – pardavimo sutartyje, yra formalumas, šalys kaip jauna šeima tiek sutaupyti negalėjo, o atsakovas nenurodė, iš kur jis būtų turėjęs pinigų, prie Buto įsigijimo neprisidėjo nei litu. Butas buvo apleistas, šalys jį kartu įrenginėjo ir tvarkė. Po šalių išsiskyrimo Butu rūpinosi tik ieškovė. Butas buvo prastos būklės, 10 metų buvo nuomojamas, tuo rūpinosi atsakovo sesuo. 2019 metais, kai ėjo kalba apie išlaikymą, atsakovas neminėjo, kad išlaikymas turėtų būti kompensuotas iš Buto vertės ar nuomos. Preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad Buto vertė 70 000 Lt, sumokėta apie 50 000 Lt avansu. Avansas sumokėtas 2002 metų vasarą, nes ieškovė baigė pora kontraktų ir užteko pinigų Buto įsigijimui. Su atsakovu susipažino 2001 m. sausio mėnesį ir už kelių mėnesių išvažiavo į laivus, iki jos grįžimo į Lietuvą ryšių nepalaikė. Ryšius atnaujino 2002 m. pradžioje, atsakovui galbūt patiko situacija, kad ji grįžo su didele pinigų suma. Avansas sumokėtas 2002 m. vasaros metu, tačiau butas dar nebuvo privatizuotas, privatizuotas vėliau. Sutartyje nurodyta maža Buto kaina, kadangi, priešingu atveju, pardavėjui būtų tekę mokėti mokesčius valstybei. Kad realiai didesnė kaina sumokėta įrodinėjama ir vertinimo ataskaita. Atsakovas stabilų darbą gavo maždaug tuo metu, kad šalys susituokė, iki to laiko nuolatinių pajamų neturėjo. Santaupų, ieškovės žiniomis, atsakovas taip pat neturėjo. Avansas už Butą sumokėtas šalims draugaujant, tačiau bendro ūkio nevedant, gyvenant atskirai. Šalių vestuvėse dalyvavo apie 100 žmonių, dovanų gavo kažkiek pinigų, daug nereikalingų namų apyvokos daiktų, tėvai vestuvėms pinigų išleido daugiau nei gauta dovanų. Pinigais apie 4 000 Lt gavo, apie 1 000 Lt televizoriui išleido, dar atsakovui brangią striukę pirko. Butas buvo prastos būklės, jį remontavo kartu su atsakovu. Remonto metu viskas atlikta – nudažyta sienos, pakeista visa santechnika, išgriauta siena, siekiant sujungti tualetą su vonia. Remontams pinigų jau nebebuvo, pinigų skolinosi iš atsakovo dėdės. Remontai nusidėvėjo, nes 10 metų šalys negyveno bute, nebeliko nieko. Šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovė paprašė Buto raktų, kadangi manė, jog tai yra jos Butas. Šalims išvykus į (duomenys neskelbtini) Buto nuomą rūpinasi atsakovo sesuo, pajamas pervesdavo ieškovei. Pinigai buvo naudojami šeimos bendroms reikmėms, nes šalys vedė bendrą ūkį. Natūra buto neprašo padalinti, kadangi šalių santykiai konfliktiški, atsakovas ieškovės atžvilgiu yra panaudojęs smurtą. Turtą tikslinga priteisti ieškovei, kadangi atsakovas niekada nepretendavo į Butą, jame negyvena. Dėl santuokos nutrūkimo priežasčių ieškovė nurodė, kad šalys gyveno kaip eilinė šeima, tačiau atsakovui vieną dieną pabodo sunkiai dirbti ir jis pradėjo užsiiminėti nelegaliais dalykais, gyvenimas tapo kaip ,,ant bombos“. Dialogas su atsakovu buvo neįmanomas, jis pats pasakojo, kad augina kanapes. Atsakovas (duomenys neskelbtini) turėjo verslą, tačiau jis nenešdavo jokių lėšų, autoservise rinkdavosi neaiškios kompanijos, ten įvyko ir kruvinos muštynės, atsakovas buvo sulaikytas trims dienoms, rado vogtą automobilį, buvo toks jausmas, kad žmogus nesuvokia, ką daro. Vyko ginčai dėl to, kad jis savo asmeninę kortelę naudojo verslo reikalams. Oficialiai atsakovas dirbo krovėju naktimis, ieškovė dirbo dienomis. Dėl vaiko buvo pasidalinta grafikais. Tačiau atsakovas turėjo poilsio dienų, atostogų, per tuos laikotarpius negrįždavo namo, nes į nelegalią autoserviso veiklą buvo pasinėręs, apsileido (nesiprausė, nesirengė švariai, tvarkingai). Atsakovas turėjo įsiskolinimų, dėl jo kaltės 2019 metais buvo areštuotas ir Butas. Žmogus vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, vairavo neblaivus. Ieškovei buvo gėda pasirodyti viešumoje su neblaiviu atsakovu. Pats parašė, kad ji netenkina jo kaip moteris, kaupėsi viskas. Buvo atvejis, kad jis pasakė, kad negali išsinuomoti, nori pagyventi su ieškove ir dukra, bet vieną dieną įvyko buitinis konfliktas, iškviesta policija. Policija atvažiavo ir atsakovą išvežė. Per tuos metus kai šalys išsiskyrė, ieškovė įgijo išsilavinimą, ją parėmė tėtis. Santuoka pradėjo byrėti nuo 2015 m., gal dar anksčiau, atsakovui pradėjus gyventi gyvenimą, kuris buvo priešingas ieškovės supratimui, tačiau buvo bandoma spręsti nesutarimus, atskirai gyventi šalys pradėjo 2016 m. Iki 2016 metų buvo svarstymai, kad atsakovas išsikraustys, tačiau jam nepavyko išsikraustyti, įvyko buitinis konfliktas ir nuo tos dienos šalys nebegyvena kartu. Iki šalių išsiskyrimo buvo tenkinami visi dukros poreikiai, ji turėjo kompiuterį, vieną iš geresnių telefonų. Dabar būste gyvena tik ji su dukra, pagal sutartį niekas daugiau neturi teisės jame gyventi. Poreikiai vaiko kiekvieną mėnesį nėra vienodi. Dukra ieškovei yra prioritetas, stengiasi, kad ji nesijaustų nuskriausta, kad gautų viską, ką gauna vaikai iš pilnų šeimų, jei reikia, perka daiktus išsimokėtinai. Dailės būrelį nuolat lankė, 8 GBP/sav., kainavo, taip pat degalai, nes ieškovė nuveždavo, grįždavo ir vėl važiuodavo pasiimti dukros, 20 min. nuo namų. Važiuoja dažnai su dukra prie jūros. Eidavo su dukra į kino teatrus, kokteilių, draugų gimtadienius. Tokios išlaidos būtinos, kad dukra jaustųsi kaip žmogus, gyvenantis visuomenėje. Išlaidos vaikui su atsakovu nederinamos, kadangi jis vaiko gyvenime visiškai nedalyvauja. Iki 2019 metų ieškovė studijavo kosmetologiją, tuo laikotarpiu ją paremdavo tėvas. Kai baigėsi mokslai, susirado darbą. Praktiką atlikinėdama taip pat turėjo galimybę dirbti grožio klinikoje. Jau šalims gyvenant atskirai ieškovė pasiėmė lizingą ir išsimokėtinai įsigijo automobilį. Ieškovė su dukra svarsto grįžimą į Lietuvą, nes nuomojantis namą ieškovei nelengva.

14. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė Agata Staševskaja ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės – alkoholio, smurto vartojimo. Be to, byloje yra 2015 metais atsakovo rašytas raštelis, kad jis iš namų išeina savo noru, ieškovė jo netenkina. Šeima galutinai iširo atsakovui 2016 metais panaudojus fizinę jėgą ieškovės atžvilgiu. Atsakovas aplinkybės, kad ieškovė susirado kitą vyrą, neįrodė. Atsakovas, palikęs šeimą, paliko daug neapmokėtų skolų. Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo neginčija pats atsakovas. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir negalėtų uždirbti, pats nurodė, kad savo vaikui niekada nieko negailėjo, todėl dukra šalims gyvenant skyriumi neturėtų nukentėti. Atsakovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia – neaišku, kokiu pagrindu dirba po darbo valandų, ar iš to negauna papildomų pajamų, šalių dukrai pats nurodė, kad statosi namą. Dalinant šalims priklausantį Butą prašoma atsižvelgti į šalių indėlį. Butas pirktas ieškovės uždirbtais pinigais, dirbant laivuose, ieškovė neneigia, kad atsakovas prisidėjo prie Buto remonto. Šalys iki santuokos kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki santuokos, santuokos metu būtų uždirbęs pinigų Buto įsigijimui. Šalys iki išvykimo į užsienį dar 5 metus gyveno Bute, todėl remontas iš esmės yra bevertis. Vėliau ieškovas prie Buto priežiūros, remonto taip pat neprisidėjo.

15. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas D. Š. paaiškino, kad šalys iki vestuvių draugavo, ieškovė dirbo užsienyje, jis Lietuvoje. Šalių įsigytas Butas prieš jį įsigyjant buvo naudojamas kaip socialinis būstas, apleistas, pirktas už nedidelius pinigus, santuokos metu remontuotas ,,nuo keturių sienų“. Su D. G. susipažino ne ieškovės tėvo, o atsakovo pagalba. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta žymiai mažesnė kaina, kitos išlaidos iki galutinės kainos buvo papildomos išlaidos, reikėjo privatizavimo dokumentus sutvarkyti. Atsakovas užėmė geras pareigas, vestuvėms padovanota pinigų suma buvo didelė, iš to ir įsigijo Butą. Šalys Bute gyveno, buvo padarytas idealiai geras remontas. Važiuoti į (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovė, atsakovui liko pasirinkimas arba važiuoti kartu, arba prarasti šeimą, nors finansiškai jam neapsimokėjo. Vaikas pradžioje liko su atsakovu Lietuvoje. Kraustantis į (duomenys neskelbtini) atsakovas viską pardavė (mašiną, motociklą), dėl ko jiems buvo paprasčiau ten įsikurti. Atsakovui užsienyje buvo sunku, kadangi jis nemokėjo kalbos. Atsakovo nuomone, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, standartiškai per išeigines išgeria, tai nelemtų išsiskyrimo. Užsienyje gyveno viename bute, vėliau kaip šeima gavo namą, tačiau nesuremontuotą. Šalys išsiskyrė 2016 m., nors jau 2015 m. jo atžvilgiu prasidėjo spaudimas, jo vis buvo klausinėjama, kada išeis, gyvenimas tapo nebeįmanomas, nežino dėl ko, tačiau girdėjo kalbas, kad ieškovė susirado kitą žmogų. Šalių Butas buvo areštuotas, kadangi Sodra skaičiavo kažkokį mokestį, kol jis buvo išvykęs, grįžęs parodė dokumentus ir areštas buvo panaikintas. Kai prasidėjo psichologinis spaudimas, suprato, kad nebus atgal kelio, stengėsi kuo daugiau pinigų uždirbti, ieškovė labai užsiėmė savo grožiu. Atlyginimo, kurį atsakovas uždirbdavo vienam darbe, neužteko, vis kartojo kad neužtenka, todėl atsakovas bandė verslą pradėti. Mažas garažiukas išaugo į garažą. Reikalavo verslas pinigų, naudojo korteles, atlyginimą, nemano, kad šeima būtų buvusi nuskriausta. Pradžioje ieškovė jam padėdavo kaip žmona, vėliau atsisakydavo net padėti išversti dokumentus. Atsakovas dirbdavo 48 val. per savaitę elektrokaro vairuotoju, iki dviejų kartų per mėnesį buvo tikrinamas ar nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, darbas aukštos rizikos. Narkotinės medžiagos iki 2 savaičių išsilaiko, priekaištų dėl darbo neturėjo, išsiskyręs su ieškove dirbo autobusiuko vairuotoju, todėl nepagrįsti kaltinimai apie narkotikų vartojimą, pardavinėjimą. Dėl darbo pobūdžio net fiziškai nebūtų galėjęs gerti taip, kaip pasakoja ieškovė. Su alkoholio kiekiu buvo pagautas tik, kai su ieškove išsiskyrė. Dėl skolų išieškotojų ieškovė nenukentėjo, antstoliai ieškojo atsakovo. Atsakovui teko imti kreditus, kadangi jis tapo benamiu, jam reikėjo naujų namų. Siekdamas susitaikyti atsakovas ieškovei iš autoserviso lėšų lizingu buvo net naują automobilį nupirkęs, tačiau ji atsisakė, teigdama, kad jai nieko iš jo nereikia. Atsakovas suprato, kad jų gyvenimas faktiškai baigsis. Jam oficialiai dirbant (duomenys neskelbtini) alimentus išskaičiuodavo iš darbo užmokesčio, tačiau ieškovė reikalaudavo vis daugiau. Ginčo Butas pirktas iš šeimos lėšų, tačiau dabar jame gyventi negali, atimti raktai, šalims išsiskyrus iš jo sesers raktus paėmė ieškovės tėvas. Kol Butu rūpinosi atsakovo sesuo, Butas buvo nuomojamas, mano, kad Butas nuomojamas ir dabar, nes ieškovės tėvas jai pervesdavo po 250 Eur. 2014 metų gale – 2015 metais problemos šeimoje prasidėjo, ieškovės iniciatyva būdavo pokalbiai, kad reikia išsiskirti, gyveno dar kartu tik dėl to, kad atsakovas neturėjo, kur išeiti. Gyvenant kartu paskolos buvo imtos ne tik motociklui įsigyti, kuris išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) buvo parduotas, bet ir ieškovės mamai. Neprisimena raštelio dėl to, kad išeina, galėjo afekto būsenoje pasirašyti, ieškovei reikalaujant. Ieškovė prašydavo, kad atsakovas nevartotų alkoholio, jai nepatikdavo kvapas, tačiau ir jis šio įpročio per išeigines atsisakyti nenorėjo. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) dirbdavo viršvalandžius. Po darbo atvažiuodavo namo 7 val. ryto ir veždavo dukrą į mokyklą, po pietų vėl dirbdavo autoservise, naktį (duomenys neskelbtini). Servisas įsteigtas apie 2014 metus, ieškovė tam nesipriešino, dalyvavo atidaryme. Atsakovas servise visus darbus dirbdavo (šaltkalvis, variklio, pakabos remontas, išsinuomojęs dujininkas vietą buvo). Buvo naujas verslas. Pajamų grynais pinigais nelabai atnešdavo, bet galėdavau įsigyti automobilių. Išeidamas iš namų pasiėmė tik rūbus ir vėliau televizorių. Kitus daiktus, taip pat ir jo žvejybos įrankius, ieškovė išmetė. Perspėjo, kad išmes, tačiau atsakovas neturėjo, kur jų dėti. Namelis ant ratų priklausė autoservizui. Ieškovė liko gyventi name, o jam reikėjo viską, pradedant patalyne, pirkti iš naujo. Namas, kuriame šeima gyveno, buvo socialinis, o jam buto nuoma kainavo daug brangiau. Atsakovas nesutinka su ieškovės sudaryta vaiko poreikių lentele, pinigų ieškovei neužtekdavo ir seniau, neužtenka ir dabar. Jos sfera – gražinimasis ir drabužių pirkimas. Maitinimui, būreliams išlaidas pripažįsta. Medicina vaikams nemokama. Ieškovė pernelyg daug išleidžia rūbams. Manė, kad nereikalaudamas pinigų dalies už Buto nuomą, taip prisideda prie vaiko išlaikymo. Tas Butas tiek metų yra nuomojamas, negali stovėti tuščias, ieškovės atstovė sake, kad jis negali patekti į Butą, nes pagal sutartį ten gyvena žmonės. Buto nuomos kaina 300 Eur/mėn. Išsiskyrus ieškovės tėvas iš jo sesers pasiėmė raktus. Mano, kad pinigai už Buto nuomą buvo / yra kaip išlaikymas dukrai, atsakovas nė cento sau neprašė. Ieškovė taip išdėstė situacija, kad per mėnesį gaunant 1 700 svarų pajamų nėra iš ko gyventi. Atsakovas beveik visą pandemiją buvo be darbo, gyvena pas tėvus, kiek gali, tiek padeda dukrai, jo pusė Buto taip pat liks dukrai. Šalims gyvenant kartu šalių pajamos buvo kitokios nei yra dabar, jis daug dirbo, dukra turėjo viską. Atsakovas pripažįsta, kad yra susidaręs išlaikymo įsisikolinimas, tačiau ieškovės pajamos yra daug didesnės ir atsakovas negali sutikti su prašoma išlaikymo suma. Supranta, kad kažkiek reikės sumokėti ir su tuo sutinka, tačiau už tai dalies turto atiduoti nesutinka. Uždirba 650 Eur/mėn. iki mokesčių, priimtas dirbti ne autošaltkalviu, o autoelektriku, dar mokosi, vėliau pajamos bus ne mažesnės nei 1 000 Eur/mėn. Turi nekilnojamojo turto, bet jis registruotas keturių savininkų vardu, todėl net nevertina kaip realios nuosavybės. Jokio kito nekilnojamojo turto neturi, tik planuoja statytis namą (duomenys neskelbtini). Sveikatos problemų atsakovas neturi. Ginčo Butas įgytas santuokoje, turėtų būti padalintas per pusę natūra, jis planuoja likti Lietuvoje, norėtų kažkokio turto, butų kainos labai augo, galėtų ir jis ieškovei kompensaciją mokėti. Šalims gyvenant (duomenys neskelbtini) Butas buvo nuomojamas, ieškovė vesdavo tą ūkį, atsakovas jos apie pinigus iš nuomos neklausdavo. Butą susirado 2002 metais, o nupirko 2003 metais, tęsėsi gal apie 6 mėnesius procesas, šalys tuo metu gyveno pas atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini). Už Butą mokėjo apie 73 000 Lt, kiek už kokius procesus nesigilino. Tęsėsi apie 6 mėnesius. 2002 metais rugsėjį buvo vestuvės. Butą surado D. G., jis užsiimdavo privatizavimu. Butas buvo socialinis, todėl apleistas. Atsakovo teigimu, kažkoks avansas buvo, tačiau jau sudarius santuoką. Sumokėtas avansas 5 000 Lt, tada laukė, kol jie surinko pinigus, po to mokėta 68 000 Lt. Atsakovas tuo metu nemažai uždirbdavo, ieškovė kažką turėjo, kažkiek iš vestuvių (dovanų gauta apie 10 000 Lt), atsakovo automobilis lyg buvo parduotas. Atsakovas dirbo nuo 2001 m., oficialus atlyginimas daug mažesnis nei gaudavo, kadangi buvo arbatpinigiai. Iš (duomenys neskelbtini) taip pat gaudavo pajamų. Šeimos pajamos būdavo apie 3 000 Lt/mėn. Atsakovas žinojo, kad ieškovė dirbo laivuose, tačiau nežinojo, kiek uždirbo. Visos sumos butui tikrai neturėjo. Butas pirktas iš bendrų pinigų, tam tikras sumas padovanojus ieškovės bei jo tėvams. Notarinio sandorio sudaryme atsakovas dalyvavo, tačiau viską pasirašinėjo ieškovė. Bute nebuvo nei langų, nei durų, su linoleumu, su tapetais tarybinių laikų. Pradėtas remontas. Atsakovas samdė meistrus. Remontas vyko pusę metų, mokėta dalimis, dar tėvai padėdavo. Atliktas kapitalinis remontas – nuo langų baigiant sienom ir tualetu, suremontuota viskas, išleista labai nemažai pinigų, nupirkti baldai. Atsakovo nuomone, remontui išlaista apie 50 000 Lt.

16. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas Dimitrijus Fomkinas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. 2009 metais ieškovė nutarė išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė išvyko pirma, rado namą, darbą. Atsakovas, siekdamas neprarasti šeimos, išvyko paskui ieškovę. Nuo 2014 metų ieškovė pradėjo reikalauti, kad atsakovas išsikeltų, nuo 2015 m. šalys praktiškai nebevedė bendro ūkio, ieškovės pateiktas raštelis tai patvirtina, jį ieškovė atsakovą privertė pasirašyti, siekdama apsisaugoti nuo turtinių reikalavimų. Policijos duomenys patvirtina, kad smurto nebuvo. Neblaivus policijai atsakovas įkliuvo tik, kai nutrūko šalių santykiai, tai nesusiję su šalių santykių nutrūkimu. Liudytoja A. J. daug pasakojo apie atsakovo girtumą, tačiau pati nurodė, kad atsakovo namuose dažniausiai nebūdavo, daugumą dalykų žino iš ieškovės žodžių, patvirtino ir tai, kad labiausiai nori kovoti už tai, kad ieškovei atitetktų Butas. Išlaikymas vaikui turi būti priteistas pagal atsakovo galimybes. Ieškovė, prašydama tokio dydžio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, nori pasiekti, kad jai nereikėtų atsakovui mokėti kompensacijos už santuokoje įgytą turtą. Atsakovo atstovo teigimu, dalinant šalims priklausantį Butą nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovė neįrodė, kad Butas įgytas vien iš jos uždirbtų lėšų, be to, santuokos metu buvo remontuotas. Liudytojai patvirtino, kad Butas įgijimo metu buvo tokios būklės, kad atrodė kaip lindynė. Ieškovės tėvas nurodė, kad dukra pinigus laikė pas jį, tačiau jis juos prarado. Kai šalims priklausančio Buto raktus perėmė ieškovės tėvas, jis pradėjo pavedimus dukrai, todėl manytina, kad tokiu būdu jis arba pervesdavo ieškovei pinigus už Buto nuomą, arba grąžino ieškovei skolą.

19. Liudytoja V. T. parodė, kad yra ieškovės tėvo žmona, geri santykiai su abiem šalimis. Šalys buvo svečiuose jos jubiliejuje 2015 metais, girdėjo, kaip ieškovė verkė ir sakė, atsakovui, kad jis žadėjęs čia negerti. Buvo jubiliejus, visi buvo išgėrę, dar atsakovas vienas buvo pas liudytojus svečiuose, irgi išgėrė visi kartu. Ieškovei padėjo, kai ji mokėsi, buvo viena, jai buvo sunku. Liudytojos su vyru bendri pinigai, todėl tai vienas, tai kitas pervesdavo ieškovei pinigų. Butą liudytoja pamatė pirmą kartą, kai atsakovo sesuo perdavė raktus. Butas buvo labai apleistas. Sienos įskilę, apdaužytos, santechnika sulaužyta, kranai neveikė, gyventi jau ten nebuvo įmanoma. Kažkokie pažįstami vaikiani darė remontą, jie gyveno ir už tai padarė remontą.

20. Liudytoja J. L. parodė, kad yra ieškovės vaikystės draugė, su atsakovu nebendrauja. Visą sumą Butui uždirbo ieškovė, pirmą įnašą tvarkė ieškovė su tėčiu. Didžiausią sumą uždirbo pirmą kartą. Dar buvo neištekėjusi ir jau padarė pradinį įnašą, sumų nežino nesigilino. Žino iš draugės pasakojimų. Tada susipažino su atsakovu. Ieškovė važiavo du kartus, po pirmo karto užteko tik vieno kambario butui, tačiau jos tikslas buvo 2 kambarių butas. Šalių vestuvėse dalyvavo, dovanojo patalynės komplektą, vestuvėse dalyvavo daug žmonių. Butą mate jau gimus šalių dukrai. Tais laikais gražiai, tvarkingai buvo suremontuotas, šalys kartu darė remontą, nauja sienos, durys, langai, plytelės. Lankydamasi (duomenys neskelbtini) mate, kad tėtis tinkamai nepasveikino dukters su gimtadieniu, ji verkė. Matė, kur gyvena atsakovas, atrodė kriminalinė aplinka, musulmonai ir pan.

21. Liudytoja N. Š.-P. parodė, kad yra ieškovės draugė, draugavo šeimomis, atsakovas draugavo su jos vyresniojo vaiko tėvu, susipažino per buvusius vyrus, santykiai su abiem draugiški. Pamena, kaip ieškovė lyg iš antro kontrakto atskrido ir pas atsakovo tėvus svečiuose lankydavosi. Po to liudytoja jau šalių Bute svečiuodavosi. Ieškovė su atsakovu kurį laiką gyveno pas atsakovo tėvus, rodė nuotraukas iš kelionių. Iš ieškovės pasakojimų žino, kad ji dirbo ilgiausiai, kad užsidirbtų Butui, Buto įsigijimo aplinkybių nežino, tik atsimena iš pokalbių, kad ieškovė labai minėdavo tėvą, juo pasitikėdavo, jis padėjo. Atsakovas, kad būtų ką nors pasakojęs apie buto įsigijimą, nepamena. Butą pamatė prieš ieškovės nėštumą. Matė suremontuotą Butą, atrodė gerai, tavrkingai, virtuvė, vonia įrengta, baldų neturėjo dar. Grindys, sienos, langai tvarkingi. Iš vieno kontrakto apie 14 – 15 tūkstančių dolerių atsiveždavo.

22. Liudytoja L. V. parodė, kad atsakovas yra jos brolis, su ieškove nebendrauja, seniau geri santykiai buvo, nėra nusiteikusi ieškovės atžvilgiu priešiškai. Kai šalys gyveno čia, buvo viskas gerai, o kai išvažiavo į užsienį kažkas atsitiko, vienas sako viena, kitas kita, brolis grįžo su viena tašyte. Butas buvo nuostabiai suremontuota, viskas nauja – sienos, labai gražios grindys, dušas, langai, durys, graži virtuvė, šaldytuvas, televizorius, staliukas. Prieš remontą gal kokie ,,bomžai“ gyveno, nekoks buvo buta, ir kvapas buvo. Butas įgytas gal per brolio pažįstamą, bet nelabai žino, pigiai nupirktas. Šalių vestuvės buvo nemažos, 50 žmonių, jei ne daugiau dalyvavo, dovanojo pinigų, kiek neprisimena, daugiausia pinigais, bet buvo ir dovanų. Liudytojos tėvai virtuvei 10 000 Lt padovanojo, 7 000 Lt padovanojo jau kai (duomenys neskelbtini) buvo. Kai šalys buvo (duomenys neskelbtini), liudytoja rūpindavosi Buto nuoma, ieškovė duodavo pinigų už rūpinimąsi, o kitus pinigus liudytoja jai perduodavo ar paštu, ar ieškovė atvažiuodavo. Vėliau ieškovė liepė jos tėvui perduoti raktus, atsakovas nenorėjo, kad ji atiduotų, bet liudytoja nenorėjo ginčytis. Po 200 Eur / mėn. už nuomą siųsdavo ieškovei. Po nuomininkų jau nelabai geros būklės buvo Butas. Brolis manė, kad čia ir jo Butas, vienąkart atsakovas paprašė 100 Eur, o ieškovei nepatiko. Liudytoja davė broliui, vis vien tiek gyveno kartu, remontą darė, vaikas. Atidavė raktus, nes galvojo, kad ieškovės tėvas nori žiūrėti Butą, gal jo žmona nori užsidirbti. Butas pirktas šalių kartu. Už Butą pirmas įnašas ieškovės 50 000 Lt. Ieškovė užsidirbo laivuose. Antras įnašas jau kartu darytas, atsakovas uždirbdavo gerai, dirbo kazino direktoriumi. Šalys gyventi kartu pradėjo po vestuvių. Prašydavo ieškovė, kad greičiau atsakovas išeitų iš namų, sakė, kad gerdavo brolis. Išsiskyrimo aplinkybių nežino. Buto remontą šalys darė kartu, darbininkus samdė, jos tėvai daug padėjo, kokius darbus šalys pačios darė nepamena. Atsakovas ieškovei pinigų niekada negailėjo. Ieškovė visus pinigus šeimos laikė, ji mokėdavo už viską, atsakovas ieškovei ir savo kortelę duodavo. Atsakovas niekada neneigė, kad ieškovė įnešė 50 000 Lt už Butą, šitą dalyką visi žinojo.

23. Liudytoja A. J. parodė, kad pažįsta abi šalis, su abiem santykiai yra draugiški. Ji supažindino ieškovę su atsakovu. Ieškovė nuo jaunystės svajojo apie butą. Dirbo padavėja, vėliau gavo kontraktą laivuose, dirbo pagal keletą kontraktų po pusmetį, didžiąją dalį sutaupė, tačiau dar trūko, todėl išvyko dar kartą. Buto pirkimo reikalus tvarkė kartu su savo tėčiu. Įsigijus Bute padarė paprastą remontą, baldų buvo nedaug. Remontą darė šalys kartu. Vėliau liudytoja išvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovė Lietuvoje dirbo stiuardese, neteko darbo. Liudytoja surado jai darbą (duomenys neskelbtini). Vėliau atskrido ir visa ieškovės šeima, surado darbą ir atsakovui. Atsakovui pradžioje buvo sunku. Vėliau susirado draugų, pradėjo išgėrinėti, ypač savaitgaliais. Gerdavo be saiko, pasidarė grubus, netvarkingas. Draugė pasakodavo apie išgėrinėjimą. Pati liudytoja matė, kad per šventės atsakovas per daug geria. Atvažiavus į svečius atsakovas būdavo su skardine, nuo jo kvapas ,,eidavo”. Bandė gėdinti atsakovą. Kai atsakovas atidarė autoservisą, ieškovė yra parsivežusi jį girtą. Liudytoja bandydavo kalbėtis su atsakovu, tačiau jis sakydavo, kad nori atsipalaiduoti, sakydavo, kad ji nieko nesuprantanti, jis viską dėl šeimos darąs, norintis uždirbti pinigų, nenorintis naktimis dirbti. Liudytojos nuomone, pas atsakovą gėrimas jau buvo liga, jį kompanijos išvedė iš kelio. Atsakovas išgėręs drąsiai vairuodavo, yra pasakojęs liudytojai, kad nuomojasi namus ir augina žolę. Kai šalių santykiai jau buvo ne kokie, atsakovas ieškovei atvežė brangią mašiną, o ta mašina buvo vogta. Konflikas namuose, kai atsakovas prieš ieškovę pakėlė ranką, buvo tas įvykis, po kurio šalys galutinai išsiskyrė. Liudytoja iškart po to atvyko pas ieškovę, matėsi raudonas plėmas ieškovę ant žando. Atsakovas paliko skolų, vaikščiojo skolų išieškotojai, iki dabar ieškovė jaučia baimę atidaryti duris, sunkiai įsileidžia. Metai iki iškviečiant policiją buvo prasti, ieškovė skųsdavosi ,,tas kvapas, ta patalynė“. Ieškovė bandė saugoti šeimą. Atsakovo mamos, sėsės, liudytojos prašė pašnekėti su atsakovu. Dėl ginčo Buto liudytoja parodė pamenanti, kad pirmojo kontrakto laivuose metu ieškovė užsidirbo vienam kambariui, daugiau nei pusei buto, įnešė užstatą, visus reikalus tvarkė su tėčiu. Šalys kartu pradėjo gyventi tik po vestuvių. Butą remontavo bendrom jėgom, tuo metu gyveno pas atsakovo tėvus. Buvo pas atsakovą visada toks dalykas, kad bandydavo ieškoti lengvų pinigų. Šalių dukra bijodavo girto tėvo, skųsdavosi, kad pažadėjo, o neįvykdė, nesusitiko, vaikui skaudu, kad tėtis nenori bendrauti. Atsakovas savo pinigus į garažą investuodavo, ieškovė dėl to skųsdavosi, kad pinigų nemato. Kai (duomenys neskelbtini) dirbo, tai neminėjo, kad trūksta pinigų, kai atsidarė servisas, sakydavo, kad trūksta. Atsakovas visąlaik norėjo savo biznio nuo (duomenys neskelbtini) laikų, tačiau jam niekada nepavykdavo. Ieškovė visada sakė, kad atsakovo skolas turi atiduoti. Liudytoja nurodė, kad kalba tik dėl to, kad netiesa, ką atsakovas dėl Buto sako. Butas yra ieškovės, liudytoja žino, kaip ieškovė to siekė. D. Š. irgi yra jos draugas, nėra nė karto jos įžeidęs.

24. Liudytojas V. Š. (V. Š.) parodė, kad yra atsakovo draugas nuo mokyklos laikų, dabar dirba tame pačiame autoservise, nėra nusiteikęs priešiškai nei vienos pusės atžvilgiu. Lankėsi pas šalis (duomenys neskelbtini), virš mėnesio gyveno, nepatiko, todėl grįžo į Lietuvą. Šalių santykiai pablogėjo jau Lietuvoje, kadangi ieškovė labai norėjo išvykti, jai nepatiko Lietuvoje. Atsakovas išvažiavo, nes nebuvo kitos išeities, nors nemokėjo kalbos. Ginčo Butui didžiąją dalį pinigų uždirbo ieškovė, bet jį buvo sunku butu pavadinti, tik betonas, buvo toks kvapas, kad net baisu į vidų užeiti, purvinas, reikėjo remonto. Remontas buvo grandiozinis, griauta siena tarp vonios ir tualeto, nuplėštas linoleumas, langai, durys keista, įstatytos grotelės ant langų. Remontą atliko samdomi darbininkai. Atsakovas liudytojui neįvardino priežasčių, kodėl nutrūko šalių santykiai. Tuo metu, kai liudytoja viešėjo (duomenys neskelbtini), šalių santykiai buvo geri. Atsakovas naktį dirbdavo ,,su keltuvu”, o grįžęs veždavo dukrą į mokyklą, pamiegodavo, tada važiuodavo pasiimti dukros. Dėl Buto pamena, kad didžioji dalis, t.y. 50 000 Lt, mokėta ieškovės pinigais, Butas kainavo apie 70 000 Lt, likusi dalis atsakovo pinigais. Atsakovas dirbo kazino. Girdėjo tokį faktą, kad prie Buto remonto prisidėjo atsakovo mama, jo tėvai neblogai gyveno. Šiuo metu liudytojas su atsakovu dirba toje pačioje įmonėje, jis pakvietė atsakovą, liudytojas dirba ,,su elektronika”, atsakova ,,su mechanika”, darbas nuo 8 val. iki 18 val., po darbo pasilieka, už viršvalandžius nėra mokama, gali savo mašiną pasitvarkyti. Įmonė veikia 8 metus, automechanikas gali iki 1 000 Eur / mėn. uždirbti.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus

26. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Ieškovė J. Š. procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šeimyninis gyvenimas iki šalių išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) iš esmės klostėsi gerai, nors po truputį ryškėjo tokie faktai, kaip atsakovo dažnas piktnaudžiavimas alumi, brangių daiktų pirkimas, nesuderinus su ieškove.

34. 2009 metais prasidėjus ekonominei krizei atsakovo atlyginimas buvo sumažintas daugiau kaip tris kartus, ieškovės darbovietėje (duomenys neskelbtini) taip pat įvyko pasikeitimai. Šeima priėmė sprendimą išvykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš darbo gavo 10 000 Lt išeitinę išmoką, kas buvo itin didelė pagalba šeimai įsikuriant (duomenys neskelbtini). Šeimai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), šalys dėjo daug pastangų, kad įsitvirtinti svetimoje šalyje, sunkiai dirbo, išmoko kalbą, tačiau apytiksliai 2014 metais atsakovas pasikeitė, pareiškė, kad pavargo sunkiai dirbti ir nusprendė pasukti nusikalstamu keliu, vis daugiau laiko praleisdavo abejotinos reputacijos žmonių kompanijose, ėmė dar labiau piktnaudžiauti alkoholiu, be visa ko, ėmė auginti kanapes ir vartoti narkotines medžiagas. Atsakovas ne vieną kartą buvo vairavęs automobilį neblaivus. Atsakovas siekė priklausyti kriminalinėms struktūroms, kas, be abejo, kėlė ieškovei pagrįstą baimę dėl savo ir dukros asmeninio saugumo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) turėjo autoservisą, tačiau jis nenešdavo jokių lėšų, ten rinkdavosi neaiškios kompanijos, įvyko ir kruvinos muštynės, atsakovas buvo sulaikytas trims dienoms, rado vogtą automobilį. Atsakovas šeimai skirdavo mažai laiko ir dėl savo pomėgių nesistengė savo gyvenimo ritmo derinti prie kitų šeimos narių. Pirmus gyvenimo (duomenys neskelbtini) metus šalys gyveno nuomojamame bute, po kelių metų apsigyveno būste, nuomojamame lengvatinėmis sąlygomis, ieškovė su nepilnamete dukra jame gyvena iki šiol. Atsakovas, iki tol, kol paliko šeimą, taip pat gyveno šiame name, tačiau po to, kai (duomenys neskelbtini) įklimpo į skolas, buvo priverstas iš namo išsiregistruoti. Tai, kad būtent atsakovas paliko šeimą, patvirtina jo paties ranka parašytas raštelis, kuriuo jis pranešė, kad išeina iš namų savo noru, nepretenduoja į kartu įsigytą turtą, kadangi ieškovė jo daugiau netenkina. Nepaisant to, kad pats atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, atsakovas 2016 metais užpuolė ieškovę, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, po ko ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus. Žmogus vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, vairavo neblaivus. Ieškovei buvo gėda pasirodyti viešumoje su neblaiviu atsakovu. Viskas susidėjo į paskutinius gyvenimo kartu metus, ieškovė prašė nustoti gerti, mesti verslą, nedraugauti su nepažįstamais, kreiptis į gydytojus. Ieškovė patyrė didžiulį stresą, bijojo dėl vaiko, dėl savęs.

35. Atsakovas D. Š. procesiniuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šalys santuokoje pragyveno beveik 13 metų, maždaug 2009 metais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Važiuoti į (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovė, atsakovui liko pasirinkimas arba važiuoti kartu, arba prarasti šeimą, nors finansiškai jam neapsimokėjo. Vaikas pradžioje liko su atsakovu Lietuvoje. Kraustantis į (duomenys neskelbtini) atsakovas viską pardavė (mašiną, motociklą), dėl ko jiems buvo paparsasčiau ten įsikurti. Atsakovui užsienyje buvo sunku, kadangi jis nemokėjo kalbos. Atsakovo nuomone, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, standartiškai per išeigines, tai nelemtų išsiskyrimo. Nuo 2014 metų ieškovė pradėjo primygtinai reikalauti, kad atsakovas paliktų šeimą, išsikraustytų iš šeimos namo. Kai prasidėjo psichologinis spaudimas, suprato, kad nebus atgal kelio, stengėsi kuo daugiau pinigų uždirbti, dirbo naktinėmis pamainomis po 8 valandas, o dienomis pusę etato dirbdavo kitame darbe, ieškovė labai užsiėmė savo grožiu. Atlyginimo, kurį atsakovas uždirbdavo vienam darbe, neužteko, vis kartojo kad neužtenka, todėl atsakovas bandė verslą pradėti. Mažas garažiukas išaugo į garažą. Reikalavo verslas pinigų, naudojo korteles, atlyginimą, tačiau nemano, kad šeima būtų buvusi nuskriausta. Pradžioje ieškovė jam padėdavo kaip žmona, vėliau atsisakydavo padėti net išversti dokumentus. Atsakovas dirbdavo 48 val. per savaitę elektrokaro vairuotoju, iki dviejų kartų per mėnesį buvo tikrinamas ar nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, darbas aukštos rizikos, narkotinės medžiagos iki 2 savaičių išsilaiko, priekaištų dėl darbo neturėjo, išsiskyręs su ieškove dirbo autobusiuko vairuotoju, todėl nepagrįsti kaltinimai apie narkotikų vartojimą, pardavinėjimą. Dėl darbo pobūdžio net fiziškai nebūtų galėjęs ir gerti taip, kaip pasakoja ieškovė. Neblaivus buvo pagautas tik, kai išsiskyrė su ieškove. Vieną vakarą ieškovė išprovokavo ginčą, pasakė, kad iškvies policiją. Už kiek laiko ji savo pažadą ištesėjo, iškvietė policiją, kuri atsakovą sulaikė ir išvežė į nuovadą. Maždaug už trijų valandų atsakovas kartu su policijos pareigūnais grįžo namo, susirinko savo daiktus ir tokiu būdu paliko ieškovę. Vėliau iš draugų atsakovas sužinojo, kad pas ieškovę maždaug du su pusę metų jau buvo kitas vyras, dėl kurio ji praktiškai atsakovą išvarė iš namų. Priešingai negu nurodo ieškovė, atsakovas niekada jos neužpuolė. Į bylą pateiktas policijos pranešimas byloje apie tai, kad atsakovas ir ieškovė buvo susitarę, kad pastarasis išsikraustys iš šeimos namų 2016-03-29 ir tarp jų kilo ginčas dėl namo, bendrai įgyto turto. Į bylą pateiktas atsakovo raštelis įrodo tik tas aplinkybes, kad atsakovas buvo išvarytas iš namų, o ieškovė, norėdama apsisaugoti nuo jo galimų reikalavimų dėl bendrai įgyto turto padalijimo, privertė jį šį raštelį pasirašyti. Atsakovas niekada neturėjo reikalų su narkotikais, nesaikingu alkoholio naudojimu. Šalių Butas buvo areštuotas, kadangi Sodra skaičiavo kažkokį mokestį, kol jis buvo išvykęs, grįžęs parodė dokumentus ir areštas buvo panaikintas.

36. Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad gyventi į (duomenys neskelbtini) šalys išvyko ieškovės iniciatyva, atsakovo sprendimas vykti kartu buvo įtakotas jo noro išsaugoti šeimą, nors išvykdamas jis net nemokėjo anglų kalbos. Ieškovė dirbdavo dienomis, atsakovas – naktį. Remiantis šalių paaiškinimais, taip pasidalinta, siekiant, kad šalys gebėtų tinkamai rūpintis dukra.

37. 2014 – 2015 metais šalių santykiai suprastėjo. Pasikeitusius santykius šeimoje šalys aiškina skirtingai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pavargęs dirbti naktimis, siekęs lengvų pinigų, todėl pradėjo verslą, nors jis nenešė pelno, susidėjo su įtartinomis kompanijomis, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, apsileido. Pasak atsakovo, iš ieškovės pusės prasidėjo psichologinis spaudimas, kad jis paliktų šeimos namus, suprato, kad nebus atgal kelio. Atlyginimo, kurį atsakovas uždirbdavo vienam darbe, neužteko, ieškovė vis kartojo kad neužtenka, todėl atsakovas bandė pradėti verslą, stengėsi, kuo daugiau pinigų uždirbti. Ieškovė labai užsiėmė savo grožiu. Anot atsakovo, verslas reikalavo investicijų, tačiau mano, kad šeima dėl to nenukentėjo. Ieškovė jo nepalaikė, nebesutikdavo net išversti dokumentų.

38. Ieškovės prašymu apklausta liudytoja A. J. patvirtino, kad atsakovas jai sakęs, kad viską darąs dėl šeimos, norįs uždirbti pinigų, todėl turįs ir išgerti su žmonėmis. Teismas sprendžia, kad atsakovas pinigų trūkumą / nepakankamą jų kiekį manė esant pagrindine šeimos problema, todėl savais būdais siekė šią problemą spręsti.

39. Dublike pati ieškovė nurodo, kad šalys buvo susitarę nutraukti santykius, atsakovui nepretenduojant į jokį turtą. Atsakovas teigė, kad šalys toliau gyveno viename būste tik todėl, kad jis neturėjo, kur išeiti. Į bylą pateiktas atsakovo vardu 2015-08-20 rašytas raštelis, kad ,,Aš, D. Š., 2015-08-20 išeinu savo noru, nepretenduoju į kartu įsigytą turtą, nes J. Š. manęs daugiau netenkina“. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo noru surašė tokį raštelį, paliko šeimą. Atsakovas teigia, kad raštelis surašytas ieškovės iniciatyva.

43. Nors ieškovė pakankamai dramatiškai pasakojo apie atsakovo kriminalinį gyvenimą, jo dalyvavimą muštynėse, nusikalstamose veikose, auginant kanapes, platinant narkotikus ir pan., tačiau duomenų apie minimus nusikalstamus / baudžiamus atsakovo veiksmus byloje nėra. Ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, kad jai būtų tekę atidavinėti atsakovo skolas.

45. Tai, kad, ieškovės vertinimu, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu taip pat nėra pagrindo pripažinti vienintele santuokos nutrūkimo priežastimi. Atsakovas neneigė, kad alkoholį vartojo dažniau nei ieškovė, tačiau, kaip spręstina iš pačių šalių, liudytojų parodymų, šalys turi skirtingą požiūrį į alkoholio vartojimą (dauguma liudytojų patvirtino atsakovą vartojant alkoholį per šventės, to kaip nesaikingu alkoholio vartojimo nevertino, A. J. dėl alkoholio vartojimo pasisakė iš esmės remdamasi ieškovės žodžiais), be to, ieškovės įvardinamas piktnaudžiavimas prasidėjo jau prastėjant šalių santykiams, šalims jaučiant nepasitenkinimą šeimyniniu gyvenimu.

46. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę, nepateikė.

57. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, gali pereiti kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą bei išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

59. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

64. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 83 200 Eur vertės 2 kambarių Butas (duomenys neskelbtini), kurio padalinimo klausimas sprendžiamas šioje byloje.

95. Ieškovė teigia, kad darbo metu ji pilnai buvo aprūpinama maistu ir apranga, visas uždirbtas lėšas ji taupė nuosavo būsto įsigijimui. Tuo metu lito ir dolerio santykis buvo 4:1. Per paminėtą laikotarpį uždirbo ir nuosavo būsto įsigijimui sutaupė 92 800 Lt (14,5 mėn. x 1 600 USD x 4). Visos šios lėšos uždirbtos iki santuokos su atsakovu sudarymo, nevedant su juo bendro ūkio. Ieškovė kruiziniame laive dirbo ir jau būdama santuokoje su atsakovu, t.y. laikotarpiu nuo 2003-02-07 iki 2003-06-27 (4 mėnesius ir 20 dienų), per kuriuos uždirbo ir sutaupė 28 800 Lt (4.5 mėn. x 1 600 USD x 4).

96. 2003-08-27 Buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad butas perkamas už 20 400 Lt, o sutarties 2.2 punkte, kad Buto rinkos vertė 65 700 Lt. Ieškovės teigimu, Buto pardavėjams ji perdavė 70 000 Lt grynais pinigais, o kaina nurodyta maža, kadangi Butas buvo tik privatizuotas ir nepraėjus trims metams nuo jo įsigijimo Buto pardavėjams būtų tekę mokėti didelius mokesčius. Ieškovė pateikė ir UAB ,,Negrita“ 2021-02-24 Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta išvada, kad Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, 2003-08-27 buvo 22 000 Eur (75 961,6 Lt). Atsakovas, bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas paaiškinimus, pripažino, kad už butą sumokėta apie 73 000 Lt, tačiau avansas buvo nedidelis, apie 5 000 Lt, vėliau šalys surinko ir sumokėjo 68 000 Lt sumą.

100. Įsigijus Butą buvo atliekamas jo remontas. Remiantis šalių, liudytojų parodymais, Bute pakeistos grindys, vidaus ir lauko durys, sumontuota santechnika, išgriauta siena tarp tualeto ir vonios, sujungiant šias patalpas į vieną, įstatyti nauji langai, nudažytos sienos, klijuotos plytelės, naujai įrengta virtuvė, kurią padovanojo atsakovo mama, įstatytos grotelės ant langų. Atsakovas teigė, kad Butas prieš tai buvo socialinis būstas, labai apleistas, todėl atliktas remontas laikytinas kapitaliniu, truko šešis mėnesius, tuo metu šalys gyveno pas atsakovo tėvus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Butas nebuvo iš esmės pagerintas, remontas daromas kiek įmanoma savo lėšom ir darbu, taupant pinigus, kainavo apie 15 000 Eur. Posėdžio metu teigė, kad Butas buvo labai prastos būklės, jame nebuvo įmanoma gyventi, tačiau teigė, kad remontas nebuvo labai prabrangus, tam išleista apie 10 000 Lt, pinigų šalys skolinosi ir iš atsakovo dėdės.

103. Atsakovas nurodė, kad Butas turėtų būti dalinamas natūra lygiomis dalimis, kadangi ieškovė gyvena užsienyje, o jis Lietuvoje kito būsto neturi, išmokėti kompensacijų nei viena iš šalių neturėtų galimybės.