- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-392-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26614-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- J. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VSDF Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų teisinių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę ,,Š.”, šalių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 492,50 Eur, mokamomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, 9 850 Eur dydžio įsiskolinimą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisti 12 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, po santuokos nutraukimo atsakovo įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDF) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, šalims palikti santuokines pavardes, priteisti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, paliko šeimą ir ja nuo 2016 metų nesirūpina, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Paaiškino, kad santuokos pradžioje bendras gyvenimas klostėsi puikiai, kadangi ieškovė, savo sunkaus darbo ir pastangų dėka dar iki pažinties su atsakovu ir iki santuokos su juo sudarymo sunkiai dirbo kruiziniuose laivuose, sutaupė nemenką sumą pinigų, iš kurių vėliau įsigijo nuosavą būstą, todėl jauna šeima, vos sudariusi santuoką, jau turėjo gyvenamąjį plotą, šeimyninis gyvenimas iki šalių išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) iš esmės klostėsi gerai, nors po truputį ryškėjo tokie faktai, kaip atsakovo dažnas piktnaudžiavimas alumi, brangių daiktų pirkimas, nesuderinus su ieškove. 2009 metais prasidėjus ekonominei krizei atsakovo atlyginimas buvo sumažintas daugiau kaip tris kartus, ieškovės darbovietėje (duomenys neskelbtini) taip pat įvyko pasikeitimai, šeima priėmė sprendimą išvykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš darbo gavo 10 000 Lt išeitinę išmoką. Taip pat paaiškino, kad 2014 metais atsakovas pasikeitė, pareiškė, kad pavargo sunkiai dirbti ir nusprendė pasukti nusikalstamu keliu, kur lengviau galima uždirbti didesnius pinigus, jis vis daugiau laiko praleisdavo abejotinos reputacijos žmonių kompanijose, ėmė dar labiau piktnaudžiauti alkoholiu, ėmė auginti kanapes ir vartoti narkotines medžiagas, tuo ne kartą pastatydamas šeimą į pavojingą padėtį, ne vieną kartą buvo vairavęs automobilį neblaivus, kas rodo atsakovo polinkį į įstatymų ignoravimą ir visuomenės normų nepaisymą, jis siekė priklausyti kriminalinėms struktūroms. Pažymėjo, kad atsakovas šeimai skirdavo mažai laiko ir dėl savo pomėgių nesistengė savo gyvenimo ritmo derinti prie kitų šeimos narių, pavyzdžiui, atsakovas dėl aplaidumo galėjo nenuvežti vaiko į mokyklą, kai ieškovė ankščiau išeidavo į darbą, jis nepaisė šeimos interesų, būdavo kai nenakvodavo namuose, o geranoriškai išsiregistruoti iš nuomojamo namo sutiko tik po eilės ieškovės prašymų, kadangi jai ir dukrai grėsė rimtas pavojus – į jų namus be jokio įspėjimo įsiverždavo skolų išieškotojai ir grasindavo.
3. Nurodė, kad aplinkybę, jog būtent atsakovas paliko šeimą, patvirtina jo paties ranka parašytas raštelis, kuriuo jis pranešė, kad išeina iš namų savo noru, nepretenduoja į kartu įsigytą turtą, kadangi ieškovė jo daugiau netenkina. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. kovo 18 d. užpuolė ieškovę, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus dėl atsakovo smurtinių veiksmų. Ieškovės nuomone, vartodamas alkoholį, narkotines medžiagas, taip pat naudodamas ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, atsakovas sudarė sąlygas iširti santuokai. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2014 metų savo netinkamu elgesiu, nesirūpinimu šeima, apatija šeimos atžvilgiu prisidėjo prie ieškovės neigiamų išgyvenimų, kadangi ieškovė gyveno nepilnavertį gyvenimą, nuolat dirbo, kad galėtų išlaikyti dukrą, išmokėti atsakovo skolas, jautė nuolatinį nerimą ir baimę, kad neteks darbo, dažnai būdavo prislėgtos nuotaikos, kamuojama nemigos, savikaltos, bevertiškumo pojūčių, todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 1 000 Eur piniginė kompensacija, įvertinus, kad ieškovė ilgą laiką buvo sužlugdyta kaip asmenybė, jai iki šiol sudėtinga integruotis į visuomenę, laisvai bendrauti su aplinkiniais.
4. Taip pat nurodė, kad šalių dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) su abiem tėvais, abiejų tėvų sprendimu ir dėl to, kad vienas iš tėvų nusprendė išvykti iš šalies, vaiko gyvenimo sąlygos neturėtų pablogėti. Paaiškino, kad šalių nepilnametė dukra yra paauglė, lanko mokyklą, sportuoja, todėl jai reikalinga speciali apranga, batai, lėšos užklasinei veiklai ir pamokoms, ji lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad ieškovė su dukra gyvena name, kurio mėnesio nuoma sudaro 408,80 svarų sterlingų, komunaliniai mokesčiai sudaro 85 svarų sterlingų per mėnesį už dujas ir elektrą, 35,33 svarų sterlingų per mėnesį už internetą, taip pat kas mėnesį mokamas automobilio, kuriuo tame tarpe vežiojama ir dukra, draudimas – 38,58 svarų sterlingų per mėnesį, kiti komunaliniai mokesčiai, kurie per mėnesį sudaro 90 svarų sterlingų, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro jos gaunamas darbo užmokestis (820 svarų sterlingų, atskaičius mokesčius, valstybės teikiamos pašalpos (84,20 svarų sterlingų per mėnesį vaiko pašalpa, 382,64 svarų sterlingų per mėnesį vaiko ir darbo išmoka), taip pat valstybė moka 30,48 svarų sterlingų išlaikymo vaikui išmoką už atsakovą. Ieškovei trūkstant lėšų visiems dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti, jai epizodiškai materialinę pagalbą teikia jos tėvas J. T. (J. T.). Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2019 m. sausio mėnesio neteikia dukrai išlaikymo, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2019 metų sausio mėnesio. Įvertinus, kad vaiko mėnesio išlaikymo suma, tenkanti atsakovui, sudaro 492,5 Eur, iš jo priteistinas 9 850 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
5. Dėl santuokoje įgyto turto ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje 2003 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės vardu buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), joje pirkėja nurodoma tik ieškovė, sutartis sudaryta ir pasirašyta tik jos vardu. Nors notarinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Butas perkamas už 20 400 Lt, tačiau realiai ieškovė pardavėjams perdavė 70 000 Lt grynais pinigais, tai akivaizdu, vertinant tos pačios sutarties 2.2 punkte nurodytą Buto rinkos vertę – 65 700 Lt. Mažesnę Buto kainą sutartyje paprašė nurodyti vienas iš Buto pardavėjų, ieškovė tam neprieštaravo, kadangi jai buvo labai svarbu įsigyti būtent tą Butą. Preliminari šio Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ir didžioji dalis pinigų perduota dar 2002 m. pradžioje, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, išimtinai ieškovės vardu, tačiau Buto pardavėjams užtrukus su Buto dokumentų rengimu notarinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo formaliai sudaryta jau santuokoje.
6. Paaiškino, kad ieškovė, visą savo vaikystę ir paauglystę gyvenusi itin skurdžioje aplinkoje, vėliau ryžosi darbui garsių ir žinomų kompanijų kruiziniuose laivuose padavėja, darbo metu ieškovė pilnai buvo aprūpinama maistu ir apranga, visas uždirbtas lėšas ji taupė su tikslu įsigyti nuosavą būstą. Tuo metu lito ir dolerio santykis buvo 4:1, per paminėtą laikotarpį ieškovė uždirbo ir nuosavo būsto įsigijimui sutaupė 92 800 Lt (14,5 mėn. x 1 600 USD x 4). Visos šios lėšos uždirbtos iki santuokos su atsakovu sudarymo, nevedant su juo bendro ūkio. Nurodė, kad atsakovas neturėjo nuolatinio darbo ir Buto įsigijimo metu nedisponavo piniginėmis lėšomis, todėl neprisidėjo prie Buto pirkimo, dalintinas Butas buvo pirktas iš ieškovės asmeninių lėšų. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad santuokos su atsakovu metu Bute buvo atliekamas remontas, nes jis buvo pirktas apleistas, reikalaujantis einamojo remonto, todėl jauna šeima, naudodama ieškovės likusias santaupas ir bendras šeimos lėšas, remontavo Butą. Pažymėjo, kad Butas nebuvo iš esmės pagerintas, remontas buvo daromas kiek įmanoma savo pastangomis ir darbu, taupant lėšas, kainavo apie 15 000 Lt.
7. Pabrėžė, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo turėtų būti vertinama ir aplinkybė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, ją išlaiko, Buto padalijimas natūra nagrinėjamoje byloje nėra galimas, kadangi dviejų kambarių Butas negali būti teisingai padalijamas natūra ieškovės siūlomomis proporcijomis, be to, šalių santykiai konfliktiški, atsakovas jau buvo panaudojęs ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, todėl šalims būtų sudėtinga bendrai naudotis ir valdyti bendrą turtą, Butas pritaikytas naudotis vienam savininkui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas D. Š. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 180 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nepriteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, išreikalauti iš ieškovės jos sąskaitos visą išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio, įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie ginčo Bute gyvenančius asmenis, įleisti atsakovą į ginčo Butą, siekiant atlikti jo įvertinimą.
9. Atsakovo teigimu, santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad šalys santuokoje pragyveno beveik 13 metų, maždaug 2009 metais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ten gavo šeimos namą, abu dirbo, o maždaug nuo 2014 metų ieškovė pradėjo primygtinai reikalauti, kad atsakovas paliktų šeimą, išsikraustytų iš šeimos namo, beveik kiekvieną dieną ji pastarajam priekaištaudavo, vis klausdavo, kada tu išvažiuosi. Nurodė, kad tuo metu atsakovas labai daug dirbo, dirbo naktinėmis pamainomis po 8 valandas, o dienomis pusę etato dirbdavo kitame darbe. Pažymėjo, kad priešingai negu nurodo ieškovė, atsakovas niekada jos neužpuolė, taip pat, kad į bylą pateiktas atsakovo raštelis įrodo tik tai, kad atsakovas buvo išvarytas iš namų, o ieškovė, norėdama apsisaugoti nuo jo galimų reikalavimų dėl bendrai įgyto turto padalijimo, privertė jį šį raštelį pasirašyti, jokio psichologinio smurto atsakovas jos atžvilgiu nenaudojo, ieškinyje nurodyta informaciją apie 15 000 Lt paskolos paėmimą 2009 m., neva dėl to, kad tai privertė daryti atsakovas, yra neteisinga, šie pinigai buvo paimti šeimos poreikiams ir jokio ryšio su dabartine byla neturi.
10. Taip pat paaiškino, kad niekada neturėjo reikalų su narkotikais, nesaikingu alkoholio naudojimu. Pažymėjo, kad šalys kartu neveda bendro ūkio ir negyvena nuo 2016 metų, per tą laiką atsakovas pats siūlė nutraukti šalių santuoką bendru sutikimu, ieškovė į tai nereagavo, todėl ssantuoka nutrūko dėl to, kad ieškovė primygtinai reikalavo išsikraustyti. Nurodė, kad per visą laiką iki ieškinio pateikimo ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad šalių santykiai pagerėtų, kad, šeima vėl kartu pradėtų gyventi, todėl akivaizdu, kad jokių pergyvenimų ji neturėjo ir nebeturi.
11. Nurodė, kad nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, nes ieškovė neįrodo reikalaujamo išlaikymo dydžio tokiems pozicijoms kaip maistui, aprangai, sporto salės lankymui (šiuo metu karantinas, salės uždarytos), higienos reikmenims, išlaidoms transportui, kelionėms į (duomenys neskelbtini), maitinimui mokykloje, draugų gimtadienių dovanoms, kanceliarijai, kišenpinigiams, ugdymo išlaidoms, medicininei priežiūrai, dokumentų forminimui, atidėti atostogoms, neteisingai skaičiuoja išlaidas nuomai, mokesčiams. Pažymėjo, kad atsakovas yra pajėgus mokėti 180 Eur / mėn. išlaikymą.
12. Taip pat nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 9 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, nes ieškovė nuolat ir iki šiol nuomoja šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausantį Butą, atsakovui ji neatiduoda pusės nuomos kainos, todėl šie pinigai padengia išlaikymo įsiskolinimą.
13. Pažymėjo, kad ieškovės samprotavimai apie Buto įgijimo aplinkybes yra niekiniai ir nevertintini, nes šis turtas buvo nupirktas santuokos metu iš bendrų šalių lėšų, kas reiškia, kad santuokos nutraukimo atveju šis turtas dalintinas lygiomis dalimis, byloje nėra nei vieno teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Akcentavo, kad ginčo Bute nuolat gyvena nuomininkai, už šio Buto nuomą ieškovės tėvas gauna pinigus ir juos perveda ieškovei.
14. Dublike ieškovė J. Š. papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji reikalavusi, jog atsakovas paliktų šeimą. Paaiškino, kad nuo 2014 metų šeimoje prasidėjo nesutarimai dėl netinkamo atsakovo gyvenimo būdo, jis nesistengė savo gyvenimo ritmo derinti prie kitų šeimos narių todėl ieškovė beveik dvejus metus stengėsi išsaugoti šeimą, dėjo pastangas, kad atsakovas pakeistų netinkamą gyvenimo būdą, tačiau atsakovas į ieškovės prašymus neatsižvelgė, tad šalims neliko kitos išeities, kaip tik nutraukti santykius, kurie kėlė rimtą pavojų šeimos saugumui. Pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas teismo priteisti mažesnį išlaikymą, negu prašo ieškovė, remiasi savo, neva, sunkia turtine padėtimi, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų ir prioritetiškai atsižvelgiama į vaiko interesus. Atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus asmuo, neturintis sveikatos, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, todėl manytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu jis deklaruoja, nes kyla pagrįstas klausimas, iš kokių pajamų atsakovas gyvena bei iš kokių pajamų jis mokės dukrai 180 Eur dydžio išlaikymą, kurį teigia sutinkantis mokėti. Nurodė, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad Butas buvo nuomojamas ir už jo nuomą buvo gaunamos pajamos, nepateikia įrodymų, kokio dydžio pajamos iš nuomos ir kokiu laikotarpiu buvo gaunamos, nenurodo, kokiu būdu jauna, ką tik susituokusi šeima, susitaupė tokio dydžio lėšas, iš kurių galėjo įsigyti Butą.
Atsiliepimas
15. Triplike atsakovas nurodė, jog palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo priežasčių, taip pat dėl išlaikymo vaikui. Papildomai nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama išlaidas gyvenamojo busto išlaikymui, privalo pateikti visus įrodymus (sąskaitas, jų apmokėjimą) ir tada bus galima nustatyti realias išlaidas, tenkančias ieškovei ir nepilnamečiui vaikui. Taip pat nurodė, kad jis įvertino bendrosios nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir ginčo Butas buvo įvertintas 66 800 Eur suma. Paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena motinos bute, savo turto neturi, o ieškovė gyvena užsienyje, todėl atsakovas sutinka ieškovei išmokėti 33 400 Eur kompensaciją už jos dalį jungtinėje nuosavybėje. Taip pat pabrėžė, kad Butas pirktas abiejų sutuoktinių, po to kapitaliai suremontuotas iš šeimos lėšų, todėl turtas dalintinas lygiomis dalimis, perkant ginčo Butą šalys tai darė bendru sutarimu bendram tikslui – įgyti jungtinę nuosavybę.
16. 2022 m. bandžio 5 d. ieškovė J. Š. byloje keliamus reikalavimus papildė reikalavimu priteisti jai asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę automobilį TOYOTA Yaris T Spirit D4D, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur, nepriteisiant atsakovui D. Š. piniginės kompensacijos už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Nurodė, kad lizingo įmokos už šio automobilio įsigijimą buvo išmokėtos šalims jau faktiškai gyvenant skyriumi, todėl automobilis turėtų būti padalintas taip, kaip prašo ieškovė.
17. 2022 m. gegužės 31 d. teisme gautas ieškovės J. Š. prašymas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo tikslinamas ieškinio 6 reikalavimas dalyje dėl piniginės kompensacijos D. Š. išmokėjimo sekančiai, t. y. prašoma priteisti iš J. Š. atsakovui D. Š. 16 640 Eur dydžio piniginę kompensaciją, išdėstant kompensacijos išmokėjimą 24 mėnesių terminui.
18. 2022 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautas ieškovės J. Š. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo ieškovė patikslino reikalavimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai priteisimo, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 20 685 Eur piniginę kompensaciją už atsakovą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę bei atlikti ieškovės J. Š. ir atsakovo tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymą.
19. 2022 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas D. Š. atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriuo ji nurodo, kad neturi pagrindo byloje reikšti reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, kadangi ją visą laiką išlaikė mama, todėl prašo ieškovės ieškinį dalyje dėl 20 685 Eur piniginės kompensacijos tenkinti pilna apimtimi. Byloje prašo ją laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
20. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl D. Š. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina.
Atsiliepimas
21. Trečiasis asmuo byloje VMI pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pateiktu patikslintu ieškiniu susipažino, jam neprieštarauja, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį su patikslinimais tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. Š. ir D. Š. (D. Š.) nutraukė; pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. paliko pavardę – ,,Š.“, atsakovui D. Š. (D. Š.) – ,,Š.“; D. Š. (D. Š.) įsipareigojimus VSDF ir VMI pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisė ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise automobilį Toyota Yaris T Spirit D4D, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini); atsakovui D. Š. iš ieškovės priteisė 9 921,81 Eur kompensaciją, jos mokėjimą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui; likusiose dalyse ieškinio (su patikslinimais) reikalavimus atmetė. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo D. Š. 3 503,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisė valstybei iš ieškovės J. Š. 417 Eur žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovo D. Š. 808 Eur žyminio mokesčio. Bylą dalyje dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo nutraukė.
23. Teismas vertino, jog tikėtina, kad ieškovė galėjo inicijuoti atsakovo pasirašyto raštelio, patvirtinančio, kad atsakovas nepretenduoja į kartu užgyventą turtą, surašymą tuo metu, kai šalių santykiai jau buvo konfliktiški. Vertino, kad raštelis nei patvirtina, nei paneigia kurios nors iš šalių kaltę dėl santykių tarp šalių nutrūkimo / pasikeitimo. Taip pat nurodė, kad pateikta policijos pareigų pažyma neleidžia spręsti, kad atsakovo smurtas ir 2016 m. kovo 24 d. įvykiai buvo santuokos nutrūkimo priežastis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu nėra pagrindo pripažinti vienintele santuokos nutrūkimo priežastimi. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesugebėjo sukurti ir išsaugoti darnios šeimos, santuokoje kylančių problemų spręsti bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu, daugelį metų nepalaikė viena kitos kaip sutuoktiniai, neturėjo vieningų tikslų, ieškovė atsakovo atžvilgiu turėjo pernelyg didelių lūkesčių, šalys nepakankamai kalbėjosi, skirtingai suprato kiekvienam iš jų priimtiną gyvenimo būdą, įpročius, buvo nepakankamai jautrūs ir atliepiantys vienas kito poreikius, nebandė jų derinti, tarp sutuoktinių nebuvo moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu.
24. Teismas bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukė nebelikus ginčo dalyko – šalių dukra tapo pilnamete.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikiams tenkančias sumas, sprendė, jog šalių dukros poreikiams tenkanti reikalinga suma yra 936,41 Eur/mėn. Vertino, jog atsakovas yra jaunas sveikas vyras, dirbti ir užsidirbti gali, todėl turėjo galimybę ir pareigą teismo nustatyta suma prisidėti prie tuo metu nepilnametės dukros išlaikymo, todėl atsižvelgdamas į šalių dukros paaiškinimus, kad išlaikymas jai buvo teikiamas tinkamai, nereiškiant savarankiškų reikalavimų byloje ir vadovaujantis CK 6.50 straipsniu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 10 878,19 Eur sumą už kito iš tėvų teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos metu pagal 2003 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini).
27. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos darbą laivuose, sprendė, kad ieškovė buto įgijimui skyrė 50 000 Lt asmeninių, iki santuokos sudarymo uždirbtų lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau likusi suma, skirta Buto įsigijimui, jau buvo bendros šalių lėšos, uždirbtos santuokos metu. Taip pat įvertinęs atliktų Buto darbų apimtį, jo trukmę, sprendė, kad Butas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis, prie to prisidėjus ir atsakovo šeimai.
28. Teismas pažymėjo, kad dalinant santuokos metu įgytą turtą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo, ieškovės nurodytas priežastis, dėl ko turtas negali būti dalinamas natūra, pripažino svarbiomis, todėl laikė įrodyta, kad ieškovė į Butą investavo iki santuokos sutaupytų asmeninių lėšų dalį, ir sprendė, jog jai priteistina didesnė dalis santuokos metu įgyto turto. Taip pat nurodė, kad santuokoje įgytą turtą dalinant ne lygiomis dalimis juo naudotis dviems šeimoms būtų sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, todėl įvertinęs ieškovės kredito istoriją vertino, kad ieškovė turės galimybę išmokėti kompensaciją pinigais. Atsakovui už jo turto dalį, kuri teismo vertinimu, buvo 25 proc. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismas priteisė kompensaciją pinigais – 20 00 Eur, o pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, kad atsakovas nuo faktinio šalių išsiskyrimo nieko neprisidėjo prie Buto išlaikymo, nurodė, jog tai nesudaro pagrindo dar labiau nukrypti nuo turto lygių dalių principo ieškovės naudai, nes atsakovas nuo 2016 m. neturėjo galimybės naudotis Butu bei gauti pajamų iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
29. Teismas taip pat pripažino, kad Butas šalims išvykus į (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas, pagal į bylą pateiktą panaudos sutartį Bute gyveno ir ieškovės mama.
30. Teismas sprendė, kad 6 mėn. terminas, įvertinus kompensacijos dydį, ieškovės teiktus įrodymus apie galimybes pasiskolinti iš kredito įstaigų ar artimųjų, yra pakankamas ieškovei surinkti reikiamą sumą, taip pat nurodė, kad kompensacijos mokėjimo išdėstymas ar atidėjimas ilgesniam laikotarpiui pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, atsakovas pernelyg ilgą laiką negalėtų disponuoti jam priklausančia kompensacija, jos panaudoti kito, jo poreikius atitinkančio gyvenamojo būsto įsigijimui, įrengimui ar pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
31. Atsakovas D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti: 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu būdu: priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
32. Atsakovas paaiškina, kad nors ieškovė įrodinėjo, kad didesnę dalį pinigų už butą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, neva uždirbtų kruiziniuose laivuose, bet į bylą ji nepateikė tai pagrindžiančių finansinių dokumentų, byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė už ginčo butą sumokėjo savo asmeniniais pinigais – 50 000 Lt. Taip pat, ginčo butas, jį įsigijus, buvo landynė ir santuokos metu bute buvo atliktas iš esmės kapitalinis remontas, pirkti visi nauji baldai, teismas neatsižvelgė į Buto būklę jį įsigijus.
33. Pabrėžia, jog byloje nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba leidžiančių nukrypti nuo jo priteisiant ieškovei butą, o atsakovui kompensaciją, lygi net 1/3 buto vertės, o ne 1/4, kaip šioje byloje padarė pirmos instancijos teismas, arba iš buto rinkos vertės (83 200 Eur) atimti neva ieškovės sumokėtą asmeniniais pinigais indelį už butą 50 000 Lt (arba 14 481 Eur), o atsakovui priteisiant kompensaciją, kuri lygi (83200-14481):2= 34 359,50 Eur.
34. Nurodo, kad ginčo butas turėjo būti padalintas natūra, lygiomis dalimis po 1/2 kiekvienai šaliai, nes atsakovas neturi gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), dar ilgai neturės galimybės statyti nuosavą namą, tuo tarpu ieškovė (duomenys neskelbtini) negyvena ir nesiruošia grįžti į (duomenys neskelbtini), ginčo butą yra perleidusi neatlygintinai gyventi savo motinai, kuri turi gyvenamąjį bustą kitur, o atsakovui priteisus kompensaciją už butą, bus neproporcingai pažeistos jo teisės.
35. Ieškovė J. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo D. Š. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą.
36. Nurodo, kad ieškovė įrodė, jog iki santuokos sudarymo ji uždirbo ir turėjo 92 800 Lt (14,5 mėn. x 1 600 USD x 4) asmeninių lėšų, kad šalys iki santuokos sudarymo (2002 m. rugsėjo 7 d.) kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl ieškovės iki santuokos uždribtos lėšos buvo jos asmeninė nuosavybė, po santuokos sudarymo taip pat uždirbdavo po 1 600 USD (28 800 Lt), kad avansas buvo sumokėtas iš ieškovės pinigų patvirtino liudytojai.
37. Pažymi, kad remiantis viešojo registro duomenimis, Buto rinkos vertė sudarė 65 700 Lt, pagal UAB „Negrita“ 2021 m. vasario 24 d. Turto vertinimo ataskaitą, todėl nelogiška, kad itin blogos būklės butas, „landynė“, kaip jį įvardija atsakovas, būtų perkamas už rinkos kainą ir į jo remontą dar būtų atitinkamai investuota 70 000 Lt.
38. Akcentuoja, kad teismas priimdamas sprendimą ir nukrypdamas nuo lygių dalių principo, jau įvertino aplinkybę, kad dalis už Buto pirkimą sumokėtų ir Buto remontui skirtų lėšų buvo įgytos santuokoje, todėl šis atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
39. Ieškovė paaiškina, kad šeima neturėjo tokio dydžio sumos remontui ir nebūtų galėjusi jam skirti 70 000 Lt, juo labiau vertinant, kad 2004 m. birželio 27 d. šalims jau gimė dukra, be to, liudytojai patvirtino, jog šalys dalį remonto darbų atliko savo jėgomis, kitą dalį – samdydamiesi pavienius darbininkus, dalis remonto darbų buvo atlikta iš vestuvių metu padovanotų pinigų (tačiau jų nebuvo daug, apie keli tūkstančiai), kita dalis iš bendrų ir skolintų lėšų, atsakovo tėvai padovanojo virtuvę.
40. Ieškovės nuomone, nors atsakovas nurodo, kad turto padalijimas, jį natūra priteisiant ieškovei, pažeidžia jo teises, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias jo dėstomas aplinkybes, priešingai, byloje yra surinkti duomenys, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, šiuo metu statosi gyvenamąjį namą, be to, jam bus išmokėta piniginė kompensacija už jam priklausančią buto dalį, todėl akivaizdu, kad atsakovo teisės niekaip nepažeidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
41. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
43. Ieškovė ieškiniu prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisti 12 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, tačiau atsakovas su tokiu padalijimo būdu nesutiko, nurodydamas, jog turtas buvo nupirktas santuokos metu iš bendrų šalių lėšų, kas reiškia, kad santuokos nutraukimo atveju šis turtas dalintinas lygiomis dalimis ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (rašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu pagal 2003 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad butas perkamas už 20 400 Lt, o sutarties 2.2 punkte, kad Buto rinkos vertė 65 700 Lt. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos darbą laivuose, sprendė, kad ieškovė buto įgijimui skyrė 50 000 Lt asmeninių, iki santuokos sudarymo uždirbtų lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o likusi suma, skirta Buto įsigijimui, jau buvo bendros šalių lėšos, uždirbtos santuokos metu. Nustatyta ir tai, jog įsigijus butą buvo atliekamas jo remontas, todėl butas buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis, prie to prisidėjus ir atsakovo šeimai.
45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dalinant santuokos metu įgytą turtą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo, pripažino įrodyta, kad ieškovė į Butą investavo iki santuokos sutaupytų asmeninių lėšų dalį. Nurodė, kad santuokoje įgytą turtą dalinant ne lygiomis dalimis juo naudotis dviem šeimoms būtų sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai įtempti. Taip pat vertino, jog ieškovė turės galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją pinigais, t. y. 25 proc. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 10 878,19 Eur sumą už kito iš tėvų teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o atsakovui iš ieškovės priteisė 20 800 Eur kompensaciją už jai natūra tenkantį Butą, šias sumas užskaitė ir nurodė, jog atsakovui iš ieškovės priteisiama 9 921,81 Eur kompensacija, jos mokėjimą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu nurodytoje dalyje, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti, t. y. 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padalinti tokiu būdu: priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
47. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės.
48. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
49. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų.
50. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).
51. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
52. Minėti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, suteikiantis teismui galimybę, įvertinus kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, konstatuoti tokio nukrypimo būtinybę, jeigu nustatomas poreikis apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste.
53. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovo nuomone, byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė už ginčo butą sumokėjo savo asmeniniais pinigais – 50 000 Lt.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą jų įvertinimą, konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje buvo teisinis ir faktinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2003 m. rugpjūčio 27 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktą, Butas buvo perkamas už 20 400 Lt, o sutarties 2.2 punkte Buto rinkos vertė nurodyta 65 700 Lt. Pagal UAB ,,Negrita“ 2021 m. vasario 24 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-02-24, Buto rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, 2003 m. rugpjūčio 27 d. buvo 22 000 Eur (75 961,6 Lt). Pagal UAB „Negrita“ 2022 m. gegužės 25 d. vertinimo ataskaitą Nr. 22-05-25, Buto rinkos vertė – 83 200 Eur. Atsakovas, bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas paaiškinimus, pripažino, kad už butą sumokėta apie 73 000 Lt, avansas buvo nedidelis, apie 5 000 Lt, nustatyta, kad šalys surinko ir sumokėjo 68 000 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus (J. T., T. T., ieškovės tėvai, parodė, kad ieškovė dirbo laivuose iki šalių santuokos, parsivežė pinigų, J. L., N. Š.-P., ieškovės draugės, parodė, kad ieškovė iki santuokos ilgai dirbo, kad užsidirbtų Butui, A. J. parodė, kad ieškovė nuo jaunystės svajojo apie butą, dėl to daug dirbo, V. Š., atsakovo draugas, parodė, kad Butui didžiąją dalį pinigų uždirbo ieškovė), ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos darbą laivuose (darbovietės (duomenys neskelbtini) 2002 m. birželio 23 d., 2019 m. spalio 31 d. pažymos), padarė išvadą, jog 50 000 Lt sumą ieškovė skyrė iš savo asmeninių lėšų, kuriuos uždirbo kruiziniuose laivuose šalims dar nesudarius santuokos, o likusi suma, skirta Buto įsigijimui, buvo bendros šalių lėšos, uždirbtos santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl kaip nepagrįstą atmeta atsakovo argumentą, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovė už ginčo butą sumokėjo savo asmeniniais pinigais, priešingai, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai tai pagrindžia, o atsakovas, su tuo nesutikdamas, nepateikė jokių objektyvių duomenų apie savo indėlį į bendrai pirktą Butą. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė ir į Buto būklę jį įsigijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tuo taip pat negalima sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių bei liudytojų parodymais, įvertino Bute atliktus darbus, jų apimtį, darbų trukmę, ir sprendė, jog Butas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis, prie to prisidėjus ir atsakovo šeimai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vertindamas ieškovės piniginį indėlį perkant bendrą Butą, ir konstatavo, jog atsakovo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro 25 procentus, o ieškovės – 75 procentus. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir tuo, kad buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šiuo aspektu suformuotą kasacinio teismo praktiką.
55. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti turtą, taip pat nurodo, jog ginčo butas turėjo būti padalintas natūra, lygiomis dalimis po 1/2 kiekvienai šaliai, o ne priteisiant ieškovei Butą, o atsakovui kompensaciją, nes atsakovas neturi gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), dar ilgai neturės galimybės statyti nuosavą namą, o ieškovė (duomenys neskelbtini) negyvena ir nesiruošia grįžti į (duomenys neskelbtini), ginčo butą yra perleidusi neatlygintinai gyventi savo motinai, kuri turi gyvenamąjį bustą kitur. Pažymi, kad atsakovui priteisus kompensaciją už butą, bus neproporcingai pažeistos jo teisės.
56. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
57. Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl nustatyto nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, jog turtas turėtų būti dalinamas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant Butą natūra, o atsakovui piniginę kompensaciją už 1/5 dalį Buto, pateikė įrodymus, kad ieškovė galėtų išmokėti kompensaciją. Atsakovas nurodė, jog Butas turėtų būti dalinamas natūra lygiomis dalimis, nes jis (duomenys neskelbtini) neturi kito būsto, o nei viena iš šalių neturėtų galimybių išmokėti kompensaciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog būtent atsakovui, reikalaujančiam padalinti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis natūra, teko pareiga įrodyti, kad turtas faktiškai gali būti padalintas ir tuo pačiu naudojamas lygiomis dalimis (CPK 178 straipsnis), tačiau savo procesiniuose dokumentuose atsakovas to nenurodė bei nepateikė jokių objektyvių su tuo susijusių duomenų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Butą priteisiant ieškovei, jis liks be gyvenamojo būsto, priešingai, atsakovas pats pirmosios instancijos teismui nurodė, jog planuoja statytis namą, todėl pritartina teismo išvadai, jog atsakovas galės pasirūpinti gyvenamuoju būstu. Atsakovas teigė, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) negyvena ir nesiruošia grįžti į (duomenys neskelbtini), ginčo butą yra perleidusi neatlygintinai gyventi savo motinai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vien minėta aplinkybė nepatvirtina, kad nekilnojamasis turtas gali būti padalintas lygiomis dalimis. Primintina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro 25 procentus (1/4 dalį), o ieškovės – 75 procentus (3/4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent toks nustatytas dalių santykis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas faktines aplinkybes, yra teisingas, o ginčo buto padalinimas natūra, atsakovui leidžiant gyventi ir naudotis 1/4 dalimi Buto jam esant tik 2 kambarių, šiuo atveju neįmanomas siekiant, kad nekilnojamasis turtas būtų netrukdomai naudojamas abiejų savininkų, nesukeliant papildomų šalių ginčų ar nepažeidžiant savininko teisių ir pareigų.
60. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad šiuo atveju nėra galimybės padalinti turtą natūra, atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiški, įtempti, nei viena iš šalių nesiekė galimai taikiai spręsti susidariusių sunkumų, tarp sutuoktinių nebuvo moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina vyktų ir toliau, šalims gyvenant viename bute (atsakovui leidžiant naudotis 1/4 Buto dalimi), nepaisant fakto, jog šalių santuoka būtų nutraukta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, manytina, jog šalys siekia užbaigti skyrybų bylos nagrinėjimą ir pradėti naujus gyvenimo etapus, todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, bei atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes ir tai, jog tik ieškovė pateikė įrodymus apie galimybę išmokėti kompensaciją, pagrįstai nusprendė nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui išmokėti atitinkamo dydžio kompensaciją.
61. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Dėl bylos procesinės baigties.
62. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
65. Atsakovas D. Š. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apelianto D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.