Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje S. A. (S. A.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1600 Eur bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimu trejiems metams, iš S. A. išieškota konfiskuotino turto, automobilio „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1090 Eur su PVM, transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), grąžinant teisėtam savininkui J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. S. A. nubaustas už tai, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, o būtent: jis, 2021 m. sausio 30 d., 13.09 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 226 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Audį A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas 1,23 promilės (+-1,7 proc.) girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nėra įgijęs, tai padarė pakartotinai, nes 2020 m. liepos 27 d., 2018 m. spalio 1 d. ir 2017 m. spalio 2 d. jam paskirta administracinė nuobauda pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Sprendžiant ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje (žr. pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-976/2018). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste abejonių dėl to, kad pakartotinai vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus S. A. naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – automobiliu „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) – aukštesniajam teismui nekyla. Tačiau šiuo atveju yra svarbu įsitikinti ar nagrinėjamoje byloje neegzistuoja ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindai, numatyti ANK 29 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju svarbus tik ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas, kai trečiasis asmuo pats perleidžia turtą pažeidėjui, kadangi likusiais atvejais pažeidėjas turtą perleidžia trečiajam asmeniui, todėl nagrinėjamos bylos kontekste jie nėra reikšmingi.

6. Vadovaujantis transporto priemonės savininko J. B. duotais parodymais, matyti, kad tarp J. B. ir S. A. yra susiklostę draugiški santykiai, tačiau jis savo transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), – nėra jam perleidęs ar kitaip davęs leidimą ją vairuoti. Tai patvirtina ir S. A. duoti parodymai, jog J. B. transporto priemonę jis paėmė be pastarojo leidimo. Taip pat pabrėžtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog S. A. paėmė ir vairavo J. B. priklausančią transporto priemonę be J. B. leidimo. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįsti, kad J. B. žinojo, jog jo automobilis „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Šį faktą patvirtino ir J. B. duoti parodymai, kad pretenzijų S. A. neturi, tokio elgesio iš S. A. nesitikėjo, nes anksčiau šis taip nesielgdavo. J. B. taip pat nurodė, kad iš kiemo jo automobilio niekas nebuvo paėmęs, šis įvykis yra pirmas.

7. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog neegzistuojant minėtoms ANK 29 straipsnio 4 dalyje esančioms sąlygoms, turto konfiskavimas iš trečiųjų asmenų negalimas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. A2-189-851/2018). Be to, net ir esant bent vienai iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, teismas gali, bet neprivalo visais atvejais konfiskuoti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą. Akcentuojama, kad pagal ANK 29 straipsnį ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą, ir yra būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą.

8. Nagrinėjamu atveju S. A. nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje esančio administracinio nusižengimo padarymą. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotinas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-335-317/2018, AN2-146-926/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-44-354/2020). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad konfiskuojant J. B. priklausančią transporto priemonę ir paskiriant administracinio poveikio priemonę iš esmės yra baudžiamas ir J. B., nors jis nėra pats padaręs kokio nors teisės pažeidimo.

9. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, teigtina, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-697/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymui panaudotas automobilis – „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. B., įvykio dieną stovėjo daugiabučio namo kieme, automobilio rakteliai buvo spynelėje, kadangi savininkas niekada jų neišimdavo. Tačiau apygardos teismo vertinimu vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tokiu būdu ši transporto priemonė buvo perduota S. A. ar kaip kitaip sudarytos sąlygos administraciniam nusižengimui padaryti.

10. Apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju reikėtų konfiskuoti J. B. priklausantį automobilį „Audi A6“, nes J. B., turėdamas pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nesiėmė visų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo panaudojimo, nors ir turėjo pasirūpinti, kad kiti asmenys juo nepasinaudotų, yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad vien tai, jog J. B. paliko transporto priemonę neužrakintą ir su viduje esančiais rakteliais, neleidžia daryti išvados, kad taip elgdamasis J. B. galėjo numatyti, kad jam priklausantis automobilis „Audi A6“ bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, taip sąmoningai skatindamas daryti pažeidimą kitą asmenį. Automobilio palikimas su užvedimo rakteliais gali būti neigiamai vertinamas automobilio savininko elgesys, tačiau toks elgesys nėra pakankamas konstatavimui, kad J. B. prisidėjo prie nusižengimo padarymo ar sudarė jam sąlygas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad automobilio „Audi A6“ konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis būtų akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui J. B. nei administracinį nusižengimą padariusiam S. A.. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininką ir faktinį jo naudotoją sietų kitokie nei draugiški santykiai, todėl šio automobilio konfiskavimas neturėtų jokio tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebūtų efektyvi prevencinė priemonė.

11. Aukštesnysis teismas sutinka su skunde nurodytu argumentu, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės nusižengimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vis dėlto šiame kontekste pažymėtina, jog automobilio „Audi A6“ konfiskavimas iš esmės S. A. atžvilgiu atgrasomosios reikšmės neturėtų, kadangi iš S. A. yra išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1090 Eur, o konfiskuojant automobilį būtų neproporcingai bei nepagrįstai baudžiamas ir su administraciniu nusižengimu nesusijęs asmuo J. B..

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą, o vien ta aplinkybė, kad automobilis yra pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį „Audi A6“ ir daryti išvadą, kad transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Remiantis teismų praktika, ši aplinkybė nėra preziumuojama, o turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-54-397/2018).

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus ir motyvus, sprendžia, jog teismo sprendimas neskirti turto konfiskavimo automobiliui „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini), atitinka objektyvius bylos medžiagoje esančius duomenis, todėl vertintina, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai motyvavo sprendimą nekonfiskuoti J. B. automobilio.

14. Dėl aukščiau aptartų argumentų laikoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.