Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo M. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam skirta 1350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės - automobilio „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 50 Eur bauda. Pritaikyta ANK 38 straipsnio 2 dalis ir M. T. paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta 1350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu prašo, skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.Skunde nurodė, jog apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą M. T., netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Skunde pažymima, jog ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. M. T. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus tarp jų ir už KET pažeidimus. Pažymima, jog M. T. automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ji yra atimta už šiurkštų KET pažeidimą. Tai tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą.Institucijos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Institucijos teigimu, M. T. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo, kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei būdamas neblaivus. Institucijos įsitikinimu, paskyrus M. T. nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas, M. T. neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą - teisę į saugią aplinką. Institucijos pastebėjimu, vertinant pažeidėjo veiksmus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią, taip pat byloje nėra duomenų apie transporto priemonės perėjimą M. T. žinion neteisėtais būdais.Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas. Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame institucijos skunde keliamas M. T. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą netaikė administracinio poveikio priemonės - automobilio, kuris buvo pažeidimo įrankis, konfiskavimo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti skiriama ir pagrįstai jos netaikė. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje netaikyti transporto priemonės konfiskavimo pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nutarime išdėstytus motyvus neprieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, kuri buvo aktuali pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2015 ir kt. buvo išaiškinta, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-21/2015).ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi minėto straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Pažymėtina, jog ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu - perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. I.. Apklausta, pirmosios instancijos teisme V. I. paaiškino, kad automobilį ji buvo davusi naudotis savo dukrai K. S., kuriai nebuvo davusi leidimo leisti automobiliu naudotis kitiems asmenims. M. T. asmeniškai nepažįsta ir jam automobiliu naudotis 2017 m. lapkričio 1d. leidimo nebuvo davusi. Apie tai, kad jis vairavo V. I. priklausantį automobilį, ji sužinojo tik iš dukters ir tik tuo metu, kai automobilis buvo po nusižengimų padarymo policijos pareigūnų nutransportuotas į saugomą aikštelę. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė būtų atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad automobilio savininkei buvo žinoma, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkė su pažeidimo padarymu būtų susijusi, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl V. I. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.