Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje bei 485 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 29 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 424 straipsnio 5 dalimi, skirta administracinė nuobauda – 550 Eur bauda su transporto priemonės ,,Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausančios E. G. ir V. G., konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. G. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės ,,Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, dėl J. R. padaryto administracinio nusižengimo, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6.1. Pažymėtina, jog apeliantas sutinka su apylinkės teismo nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad jo žmona, perduodama automobilį vairuoti J. R., žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau teigia, kad jis, kaip automobilio bendrasavininkis, J. R. nebuvo davęs leidimo vairuoti automobilį, todėl šiuo atveju automobilio konfiskavimas negalimas.

6.2. Nagrinėjamu atveju J. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas automobilis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių E. G. ir V. G. nuosavybe (b. l. 21, 63, 66).

6.3. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už to paties straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

6.4. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

6.5. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė / įrankis. Tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo J. R., o, kaip minėta, E. G. ir V. G. bendroji jungtinė nuosavybė. Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje įrodyta.

6.6. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad viena iš automobilio savininkių – V. G. automobilį perleido J. R., žinodama, kad šis automobilis bus naudojamas administracinį nusižengimą daryti, o kitas automobilio savininkas – E. G. šios aplinkybės nežinojo. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio, kuris sutuoktiniams priklauso bendrąja jungtine nuosavybės teise, konfiskavimo, pakanka nustatyti, kad vienas iš automobilio savininkų (V. G.) žinojo, jog automobilis buvo perduotas administracinį nusižengimą daryti, ir neturi reikšmės, jog kitas savininkas (E. G.) nežinojo, jog automobilis buvo perduotas administracinį nusižengimą daryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats E. G. apylinkės teisme nurodė, jog jis automobilį buvo palikęs žmonai, kol buvo išvykęs į užsienį. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad apelianto žmona, V. G., automobiliu galėjo laisvai disponuoti ir tam jos vyras E. G. neprieštaravo, todėl šiuo atveju E. G. turi bendrai su žmona prisiimti ir pasekmes, kylančias jų bendram turtui dėl V. G. priimtų sprendimų disponuojant minėtu turtu. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Nagrinėjamu atveju rašytinio sutuoktinio (E. G.) sutikimo V. G., perleisdama laikinai naudoti nekilnojamąjį turtą (automobilį) kitam asmeniui (J. R.), neturėjo gauti, nes preziumuojama, kad E. G. davė sutikimą savo žmonai disponuoti automobiliu „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja sąlygos, būtinos automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nepriklauso pažeidėjui nuosavybes teise, konfiskavimui.

6.7. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra būtina skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. J. R. padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, J. R. asmenybės ir jo veikos pavojingumas (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai leistina įstatyme neblaivumo riba buvo viršyta daugiau nei 3 kartus; J. R. neturi teisės vairuoti transporto priemonę, yra nepilnametis, su juo kartu mašinoje važiavo ir kiti asmenys) bei automobilio savininkės veiksmai (pati, būdama neblaivi, sąmoningai perleido vairuoti automobilį kitam neblaiviam, teisės vairuoti neturinčiam nepilnamečiui asmeniui) rodo, kad neskyrus administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – nebūtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, kuria siekiama ne tik nubausti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

6.8. Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio / priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio (ar už tokio asmens veiksmus materialiai atsakingo asmens) jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų, šiuo atveju – E. G. ir jo vaikų, nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų J. R. veiksmų, automobilio savininkai V. G. ir E. G. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, iš kalto asmens ar už jo veiksmus atsakingo asmens reikalaudami atlyginti padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. G. ir E. G., konfiskavimas nelaikytina neproporcinga.

6.9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė administracinę poveikio priemonę – transporto priemonės „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.