Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimo V. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 10 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilės girtumas, kai asmeniui per metus buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarimu V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – netaikytas. Institucijos atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir taikyti už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.Skunde nurodoma, kad teismas, individualizuodamas nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą, nenurodė sunkinančios aplinkybės bei paskyrė baudą ne sankcijos ribose. V. G. yra linkęs savo teisei priešingu elgesiu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas, jis baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu. Jis automobilį vairavo neblaivus pakartotinai, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes.Pažymima, kad teismas, neskirdamas asmeniui automobilio konfiskavimo, nepasisakė dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o taikė tik ANK 29 straipsnį. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, o jo teiginiai – deklaratyvūs, o atsižvelgiant į tai, kad V. G. transporto priemonę vairavo ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl, institucijos atstovo manymu, paskyrus net ir ne pažeidėjui priklausančios, tačiau jo nusižengimo padarymo metu valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo principas ir automobilio savininko teisė į nuosavybę, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Pasak apelianto, ANK 29 straipsnio taikymo aspektu, transporto priemonės, kurios nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui ir kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, perleidimas naudotis suprantamas ne vien kaip daikto tiesioginis betarpiškas perdavimas pažeidėjui, o kaip jo patekimas pažeidėjo žinion nepažeidžiant teisės, tai yra paimant jį ne prieš savininko valią. Šiuo atveju automobilio paėmimas prieš savininko valią nenustatytas. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos atstovo skundas atmetamas.Ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Institucija skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės, t. y. automobilio, kuriuo buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo.ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančios 2018 m. vasario 20 d. transporto priemonės nuomos ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pateiktų priedų matyti, jog minėtas automobilis buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini)“. Minėtos sutarties bendrosiose nuostatose numatytos nuomininko teisės ir pareigos įpareigojo pastarąjį užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų naudojama, jeigu jos naudojimas pažeistų Kelių eismo taisykles. Be to, nuomininkas įsipareigojo be raštiško nuomotojo sutikimo neįkeisti, nesubnuomoti ar kitaip neapsunkinti transporto priemonės trečiųjų asmenų daiktinėmis teisėmis bei imtis visų veiksmų, kad išvengtų turto savininko teisės į transporto priemonę apribojimo. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teisme pateiktų automobilio, kurį prašoma konfiskuoti savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės paaiškinimų matyti, jog nuomininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią priemonę išnuomojo K. K., kuris ją neteisėtai perdavė V. G.. Šie aptarti bylos duomenys niekaip nepatvirtina ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiajam asmeniui priklausančio turto, kuris buvo administracinio nusižengimo darymo priemonė, konfiskavimo pagrindų. Objektyvių duomenų, jog transporto priemonės savininkui kokiu nors būdu buvo ar galėjo būti žinoma apie V. G. daromą administracinį nusižengimą, nėra. Jų nepateikė ir institucijos atstovas skunde dėl apylinkės teismo nutarimo. Aptartos nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios sąlygos patvirtina, jog nuomotojas, perleisdamas jam priklausantį automobilį nuomininkui, tokiu būdu suteikdamas jam transporto priemonės naudojimo ir disponavimo teisę, ėmėsi visų būtinų atsargumo ir apsaugos priemonių, siekdamas, kad perleidžiant šį padidinto pavojaus šaltinį, juo nebūtų vykdomi neteisėti veiksmai. Duomenų, kad minėtas sandoris tarp šių juridinių asmenų buvo apsimestinis, byloje taip pat nėra, o pagrindo vertinti ANK 29 straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, nėra. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundo argumentams dėl lakoniškos ir nemotyvuotos skundžiamo nutarimo dalies, susijusios su administracinio nusižengimo darymo priemonės konfiskavimo klausimo sprendimu, pažymi, jog vien ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą procesinį dokumentą. Institucijos atstovas skunde išreikšdamas prašymą konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuris buvo administracinio nusižengimo darymo priemonė, nepagrįstai analizuoja nubaustojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis bei neteisingai teigia, jog apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti turto konfiskavimą, turėjo vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra taikomas ne dėl aplinkybių, susijusių su švelnesnės nuobaudos skyrimu, o, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas, taigi, nesant formaliųjų pagrindų, vertinti šios administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam administraciniam nusižengimui ar pažeidėjo asmenybei, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, ir, nors pakankamai neargumentavo sprendimo dėl trečiajam asmeniui priklausančio automobilio, kuris yra administracinio nusižengimo darymo priemonė, nekonfiskavimo, tačiau priėmė teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti institucijos atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.