Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-511-340/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-05
Bylos Nr.: e2A-511-340/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07351-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V.
Atsakovas: O. B. L., A. L., V. A., D. J.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-511-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07351-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; (S) 2.6.10.5.2.; 3.2.4.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Dainiaus Rinkevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-608/2021 pagal ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. ieškinį atsakovams O. B. L., A. L., V. A., D. J. dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. E., S. P., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individuali įmonė, A. B. ir C. G. R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. L., O. B. L., V. A. ir D. J. ieškovui V. J. 6 414,40 Eur nuostoliams atlyginti, ieškovui G. B. – 4 575,72 Eur nuostoliams atlyginti, ieškovams G. D. ir A. K. – 2 704,55 Eur, ieškovei M. L. – 2 834,01 Eur, V. V. individualiai įmonei – 1 837,63 Eur, A. B. – 2 488,08 Eur ir C. G. R. M. – 2 147,92 Eur nuostoliams atlyginti.

2. Nurodė, kad ieškovams ir atsakovams kaip butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir minėto namo bendrojo naudojimo objektai, tame tarpe ir namo lauko sienos. Paaiškino, kad namo dalies (pietinio korpuso) ekspertizės metu buvo nustatyta šios statinio dalies išorinių sienų avarinė būklė dėl atsakovų 1993 – 2007 metais vykdytų šiame pastate esančių patalpų rekonstrukcijos darbų: D. J. ir V. A. jiems tuo metu nuosavybės teise priklausančiose patalpose name (duomenys neskelbtini), sienoje įrengė nišą, kas turėjo įtakos namo išorinės sienos avarinei būklei, o atsakovų O. B. L. ir A. L. 2007 metais atlikti pastogės įrengimo darbai, kurių metu buvo netinkamai sutvirtinta pastato siena, namo sienos būklę dar pablogino.

3. Ieškovai pažymėjo, kad minėtos namo pietinės išorinės sienos avarinės būklės atsiradimo priežastis patvirtina 2016 m. sausio 29 d. namo dalies (pietinio korpuso) ekspertizės akto tarpinė išvada. Taip pat nurodė, kad namo butų ir kitų patalpų susirinkime, įvykusiame 2016 m. birželio 8 d., savininkai balsų dauguma pritarė ekspertizės akto išvadoms ir konstatavo, kad išorės sienų deformacijos priežastys buvo atsakovų vykdytos rekonstrukcijos.

Atsiliepimas

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinio nepripažino. Atsakovai A. L. ir O. B. L. paaiškino, kad 2004 m. birželio 28 d. nuosavybės teise nusipirko patalpas palėpėje adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), žinodami, kad pastato išorinė siena yra kritiškai suirusi, ką atspindi net 1993 metų fotofiksacija. Nurodė, kad pastato sienos sutrūkinėjo, jo savininku esant Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kas buvo nurodyta Paminklotvarkos sąlygose. Taip pat nurodė, kad visus palėpės įrengimo darbus atliko kokybiškai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, 2011 m. sausio 5 d. pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius buvo deklaruojama statybos pabaiga.

5. Atsakovai pažymėjo, jog nesutinka su ieškovų pateiktos eksperto išvados tikėtinais teiginiais, kad galimai sienos defektams papildomą poveikį padarė apie 2007 metus vykdyti mansardos įrengimo darbai, nes atsakovai 2007 metais jokių mansardos įrengimo darbų neatliko. Atkreipė dėmesį, kad statinio dalies ekspertizės išvadose, parengtose 2015 m. rugpjūčio 24 d., nurodyta, kad sienos eižėjimui turintys įtaką rekonstrukcijos darbai atlikti laikotarpiais nuo 1973 iki 1977 metų ir nuo 1993 iki 2007 metų, be kita ko pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kas tuo metu buvo pirmo ir antro aukštų patalpų savininkai ir kokia buvo jų valia.

6. Atsakovai D. J. ir V. A. nurodė, kad jie pirmo aukšto patalpas įsigijo nuosavybėn tik 2009 metais, todėl nėra atsakingi už laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2007 m. atliktus šių patalpų remonto ar pertvarkymo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. atsakovui D. J. 1 119,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovei V. A. 1 119,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 149,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individuali įmonė, A. B., C. G. R. M. ir atsakovai O. B. L., A. L., V. A., D. J. yra butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkai: V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. J. priklauso 122,38 kv. m bendro ploto butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 103/1079 dalys 107,90 kv. m bendro ploto buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 103/1079 dalys 107,90 kv. m bendro ploto buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. B. nuosavybės teise priklauso 873/1079 dalys 107,90 kv. m bendro ploto buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. nuosavybės teise priklauso 59,90 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. nuosavybės teise priklauso 47,47 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. E. nuosavybės teise priklauso 176,11 kv. m bendro ploto butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), C. G. M. nuosavybės teise priklauso 40,98 kv. m butas Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. individualiai įmonei – 35,06 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams A. L. ir O. B. L. priklauso 66,93 kv. m bendro ploto butas Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. – Nr. 5A, 52,99 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. ir D. J. – 61,42 kv. m negyvenamosios patalpos Nr. 6A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog namo statybos darbai buvo 2019 m. lapkričio mėn., t. y. sienos buvo sustiprintos iš išorės ir užmūryta vidinė niša restorano patalpose, UAB „Mano Būstas Vilnius“ remonto kainą iš viso 36 570,16 Eur sumai paskirstė namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų bendrajam plotui.

7.2. Teismas sprendė, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtino atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdytų statybos/rekonstrukcijos darbų tiesioginio priežastinio ryšio su pastato sienos avarinės būklės kilimu, ginčo objektu esančios sienos avarinė būklė buvo nustatyta dar 1971 metais, kas ir sąlygojo namo kapitalinio remonto atlikimą.

7.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovų A. L. ir O. B. L. vykdytos palėpės rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovų neteisėti veiksmai, susiję su sienos eižėjimo rekonstrukcijos darbais, kurie atlikti laikotarpiais nuo 1973 iki 1977 ir nuo 1993 iki 2007 metų, nes nei vienas iš atsakovų dar nebuvo įgijęs patalpų daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).

7.4. Teismas akcentavo, jog sienos, kurioje yra įrengta niša, savininkais yra visi namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, todėl jie turėjo pareigą rūpintis savalaikiu šios sienos defektų priežasties išaiškinimu ir likvidavimu. Nurodė, jog sprendimas vykdyti pastato dalies stabilizavimą pagal atsakovų užsakytą projektą buvo priimtas visų bendraturčių susirinkimo sprendimu, todėl nėra pagrindo perkelti atsakomybę išimtinai atsakovams dėl tokio projekto netinkamumo, be kita ko pabrėžė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų A. L. ir O. B. L. organizuoti namo dalies stabilizavimo darbai buvo atlikti nesilaikant projektinių sprendinių ar statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų.

7.5. Teismas paaiškino, kad ieškovai turi teisę reikalauti atsakovų civilinės atsakomybės tik įstatymo pagrindu, nes 2008 m. rugsėjo 19 d. susitarimas tarp A. L. ir B. L. bei D. J. ir V. A. sudarytas tarp jo šalių, kaip besiribojančių nekilnojamojo turto vienetų savininkų, ir nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovams kaip kitiems bendraturčiams, nes jokios šio susitarimo šalių prievolės kitų bendraturčių atžvilgiu nenumatytos.

7.6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovai neįrodė įstatymo nustatytų sąlygų taikyti atsakovų atžvilgiu atsakomybę be kaltės dėl namo bendrojo naudojimo sienos avarinės būklės kilimo, neįrodė, jog būtent atsakovų veiksmai (kurių neteisėtumas taip pat neįrodytas) lėmė būtinybę patirti namo sienos remonto išlaidas bei kad nesant atsakovų veiksmų įrengiant patalpas palėpėje ir anksčiau užmūrijus sienoje esančią nišą, šių išlaidų būtų išvengta arba jos būtų mažesnės, t. y. neįrodė atsakovų veiksmų žalingų pasekmių ieškovams, ieškovų ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovai V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individuali įmonė, A. B. ir C. G. R. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. A., D. J., A. L. ir O. B. L. 23 002,32 Eur nuostolių (žalos atlyginimo) atitinkamai šiems ieškovams: 6 414,40 Eur V. J. naudai; 4 575,72 Eur G. B. naudai; 2 834,01 Eur M. L. naudai; 2 704,55 Eur G. D. ir A. K. naudai; 2 488,08 Eur A. B. naudai; 2 147,92 Eur C. G. R. M. naudai; 1 837,63 Eur V. V. individualios įmonės naudai; 2) priteisti ieškovų naudai iš atsakovų V. A., D. J., A. L. ir O. B. L. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėms:

8.1. Iki 2016 metų nei namas, nei jokia jo dalis nebuvo pripažinta avarinės būklės, laikotarpiu nuo 1993 metų iki 2009 metų sienų būklė buvo stabili ir nekintanti. Atsakovams V. A. ir D. J. priklausančių patalpų viduje atlikus neleistinus namo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimus, t. y. iškirtus neleistiną nišą, sąlygojosi sienos skėtimąsi į išorę. Atsakovai A. ir O. B. L. apie namo sienos susilpninimo faktą ir to priežastis sužinojo dar 2009 m. rugsėjo mėn., tačiau šią aplinkybę nuo ieškovų nuslėpė, nesiėmė priemonių sienos susilpninimui atstatyti, o vietoje to skubėjo atlikti palėpės rekonstrukciją. Atsakovams L. laiku, t. y. dar 2009 metais informavus visus bendraturčius apie tai ir visiems bendraturčiam reikalaujant atsakovų V. A. ir D. J. atstatyti jų patalpose padarytus neleistinus laikančiųjų konstrukcijų pakeitimus, namo sienos būklė būtų išlikusi visiškai stabili ir dėl atsakovų L. rekonstrukcijos netapusi avarinės būklės, todėl jiems kyla atsakomybė už savo individualų sprendimą

8.2. Atsakovai V. A. bei D. J. pirmenybę teikė savo asmeniniams interesams, o ne bendram visų bendraturčių interesui, nes ilgą laiką svarstė, ar leisti atstatyti namo laikančiųjų konstrukcijų būklę iki jų neleistino pakeitimo (t. y. užmūryti neleistiną nišą), nes taip esą keliais kvadratiniais metrais sumažėja šių atsakovų patalpų plotas

8.3. Būtent atsakovai A. ir O. B. L., kurių atžvilgiu inter alia ginčijamas Skundžiamas sprendimas, buvo šio projekto iniciatoriai ir pagrindiniai naudos gavėjai, kurie, statinio patalpų savininkams sutikus su palėpės rekonstrukcija, prisiėmė įsipareigojimą, kad pastato išorinė siena bus sutvarkyta tinkamai ir jos būklė nepablogės, t. y. ji išlaikys savo esmines savybes ilgą laiką, o ne vėl taps avarine net nepasibaigus garantiniam terminui.

8.4. Namo techninės priežiūros, procese jokių veiksmų, kuriuos sąlygotų kritinė (t. y. avarinė) sienų būklė, nebuvo, be apribojimų veikė su šiomis sienomis susijęs restoranas bei naudojamas antram aukšte esantis ir nurodytiems atsakovams priklausantis butas, namo patalpų savininkai nebuvo gavę jokių administratoriaus reikalavimų dėl sienų atitinkamų deformacijų šalinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyrius 2008 m. lapkričio 14 d. pateikė Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, kuriuose buvo nustatytas reikalavimas būtent atsakovams L. – rekonstruojant patalpas nesumažinti statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo galios bei kitų esminių statinio reikalavimų, tačiau rengiant palėpės rekonstrukcijos projektą nebuvo į tai atsižvelgta. Sienų sutvirtinimas atliktas pagal palėpės patalpų rekonstrukcijos projektą yra nepakankamas, nepateisino jam keltų tikslų ir laikytinas jos defektu, o pasireiškus palėpes rekonstrukcijos defektams – bendrojo naudojimo sienų sustiprinimo nepakankamumui – atsakomybė už jų pašalinimą tenka šios rekonstrukcijos užsakovams t. y. atsakovams L..

8.5. Atsakovai D. J. ir V. A. patalpas įsigijo 2002 m., kas reiškia, jog jie nėra atsakingi už šių patalpų remontą ir pertvarkymą, kuris buvo atlikti iki to, tačiau, jie atsakingi už šių patalpų ir su jomis susijusių bendrojo naudojimo objektų tinkamą naudojimą ir priežiūrą, remontą ir kitokį tvarkymą pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

8.6. Byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad minėtų sienų avarinė būklė buvo nustatyta esą dar 1971 m., todėl net jei kapitalinis namo remontas buvo atliktas 1971-1974 m., jokie į bylą pateikti įrodymai neliudija, kad jis buvo netinkamas ir dėl to namas būtų savaime iręs ir be jokios išorinės įtakos. Praeities įvykiai, galėjusi būti namo sienos būklė praeityje, yra priežastinio ryšio sąlygos požiūriu pernelyg nutolę nuo ieškovų patirtos žalos, todėl atsakovų veiksmai laikytini reikšmingiausiais veiksniais, kurie lėmė buvusią namo sienos būklę iki jos pripažinimo avarinės būklės.

8.7. Ginčo sienos rekonstrukcijos atlikimo darbai buvo būtini siekiant atsakovų L. asmeninių poreikių tenkinimo, todėl pastariesiems ir kyla pareiga atsakyti už tinkamą minėto pareigos neatlikimą, nes iki rekonstrukcijos nebuvo nustatyta tokia namo sienos būklė, kad ją būtų buvę privaloma tvarkyti visiems bendraturčiams, taip pat, jeigu L. nebūtų nuslėpę reikšmingos informacijos, būtų kilęs klausimas dėl bendraturčių pareigos atstatyti atsakovų V. A. ir D. J. patalpose buvusius susilpninimus, bet ne šalinti avarinę namo sienos būklę.

Atsiliepimas

9. Atsakovai A. L. ir O. B. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė, kad:

Šalies argumentai

9.1. Apeliantai apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, jų teiginių pagrįstumą įrodančių faktų ar konkrečių nuorodų į byloje esančius dokumentus, apeliacinis skundas grindžiamas tik emocijomis, prielaidomis ir hipotetiniais svarstymais, o skundo pateikimas yra bandymas išvengti prievolės – visiems daugiabučio namo bendraturčiams proporcingai, turimos nuosavybės daliai, padengti daugiabučio namo išorinės sienos remonto išlaidas.

9.2. Atsakovai, 2009-2011 m. rekonstruodami palėpėje turėtus butus (duomenys neskelbtini), niekaip nepablogino pastato išorinių sienų būklės, nepadidino sienų apkrovos, niekaip neprisidėjo prie pastato sienų deformacijos, nesumažino statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos, jokie statybiniai defektai nebuvo fiksuoti, buvo atliktas namo konstrukcijų būklės vertinimas, fotofiksacija, Palėpės vizualinis architektūros tyrimas, Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, Rekonstravimo techninio projekto bendroji ekspertizė.

9.3. Sienos avarinės grėsmės būklė užfiksuota dokumentuose jau 2009 m., ir netgi 1993 m., t. y. prieš pradedant palėpėje remonto darbus, o 2015 m. namo administratoriaus priimtas sprendimas remontuoti šią sieną yra suprantamas, nes negali (duomenys neskelbtini), greta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantis namas amžinai stovėti su ant išorinės sienos sumontuotu metaliniu rėmu ir sutrūkinėjusiomis sienomis.

9.4. Visos ieškovų pabrėžiamos 2016 m. sausio 29 d. Statinio dalies ekspertizės akte aprašytos daugiabučio namo aptariamos išorės sienos esminės deformacijos priežastys yra I-ojo aukšto patalpose ir neturi jokio ryšio su atsakovų remontuotomis patalpomis palėpėje. Ekspertas, dalyvavęs teismo posėdyje patvirtino, kad 2009-2010 m. atsakovų vykdyti palėpės rekonstrukcijos darbai niekaip nepablogino išorinės namo sienos būklės.

9.5. Atsakovai, 2009-2010 m. rekonstruodami palėpėje turėtus butus (duomenys neskelbtini), stabilizavo daugiabučio namo išorinės sienos padėtį, saugant nuo tolimesnio irimo: pakeitė stogo dangą, taip sumažinant lietaus ir tirpstančio sniego poveikį namo išorinėms sienoms, sumažino pastato išorės sienų apkrovą, nuimant nuo perdangos buvusias statybines šiukšles ir šlaką, sumontavo pastato sienų išorėje metalinį rėmą – sienų išramstymą, darbai atlikti pagal, su visomis atsakingomis institucijomis, suderintus Projektus, darbus atsakovai padarė savo lėšomis pagal Namo dalies stabilizavimo projektą, kuris parengtas atsižvelgiant į 2009 m. atliktos Namo konstrukcijų ekspertizės išvadas. Ieškovai – apeliantai nepateikia jokio teisinio fakto ar nuorodos, kad minima namo išorės siena buvo netinkamai sutvirtinta, kad atsakovai nestabilizavo sienos padėties, saugant nuo tolimesnio irimo, ar kad darbus atliko nekokybiškai ar su defektais, ar kad netinkamai buvo paruoštas projektas.

9.6. Tarp atsakovų sudarytas susitarimas sąlygoja tai, jog atsakovams rekonstruojant butus palėpėje, jeigu atsirastų kokie defektai, ar pablogėtų bendrų namo konstrukcijų situacija, ir tai būtų susiję su palėpėje atliekamais remonto darbais, atsakovai savo lėšomis būtų pašalinę atsiradusius defektus, tačiau jokie defektai ar pastato būklės pablogėjimas, susijęs su remonto darbais, nebuvo fiksuoti.

Atsiliepimas

10. Atsakovai V. A. ir D. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantų atsakovų V. A. ir D. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, po 847 Eur (t. y. po 423 Eur kiekvienam atsakovui). Atsiliepime nurodė, kad:

10.1. Vieninteliais kaltininkais dėl jiems kilusių bendros namo sienos remonto išlaidų ieškovai laiko atsakovus O. B. L. ir A. L. dėl 2009-2011 metais atliktų pastogės įrengimo darbų, o kaip jų atlikti veiksmai gali lemti atsakovų V. A. ir D. J. solidarią atsakomybę, kuri nepreziumuojama, apeliantai skunde nepasisako. Atsakovai V. A. ir D. J. nebuvo tinkami atsakovai byloje, ieškinys nebuvo įrodytas ir vienintelis dokumentas, kuriuo grindžiama šių atsakovų atsakomybė buvo V. B. E. 2016 m. sausio 29 d. surašytas statinio dalies ekspertizės aktas, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų keliamų tokiam dokumentui, tai patvirtino ir pats V. B. E..

10.2. Nors atsakovai ir nebuvo informuoti apie skunde nurodytos eksperto Parasonio 2009 m. išvadą apie jų patalpose esančios nišos galimą poveikį namo sienai, tačiau ne šie atsakovai galėjo nuspręsti būtinybę atlikti sienos sutvirtinimo darbus, nes tokį sprendimą privalėjo priimti ir priėmė namo administratorė UAB „Naujamiesčio būstas“, todėl atsakovams praradus kelis kvadratinius metrus savo patalpų, ieškovų teiginiai apie pirmenybės teikimą asmeniniams interesams yra akivaizdžiai nepagrįsti.

10.3. Už namo bendrų konstrukcijų būklės savalaikį ir tinkamą įvertinimą/pasekmes sutartiniu pagrindu buvo atsakingi kaimynai L. pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarytą susitarimą dėl palėpės įrengimo sąlygų ir pagal įstatymą profesionali administratorė UAB „Naujamiesčio būstas“.

Šalies argumentai

11. Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovų pateiktus atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriame palaikė apeliacinio skundo reikalavimus. Papildomai nurodė:

11.1. Atsakovų atsakomybė ir prievolės sienų, kaip pagrindinių pastato konstrukcijų, naudojimo ir tvarkymo aspektu buvo įvardinti bei nurodyti atitinkamuose dokumentuose dar pradinėje šios bylos nagrinėjimo stadijoje.

11.2. Su palėpe susijusių išorinių sienų sutvirtinimas buvo esminė palėpės patalpų rekonstrukcijos sąlyga, be sienų sutvirtinimo nebūtų išduotas šios rekonstrukcijos statybos leidimas. Pablogėjusios minėtų sienų būklės požymiai buvo konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio akte, atlikus namo techninės priežiūros patikrinimą. Ekspertas V. B. E. ekspertizės išvadose konstatavo, kad sienų supleišėjimui žymią įtaką turėjo 1993 – 2007 m. laikotarpyje atliktų nišos įrengimo ir pirmo aukšto patalpų vidaus sienų rekonstrukcijos darbai, taip pat galimai papildomą nepamatuotą poveikį padarė apie 2007 metus mansardos įrengimo darbai. Sienos sutvirtinimas sumontuojant metalinį rėmą, atliktas palėpės patalpų rekonstrukcijos procese, neužtikrino sienų būklės stabilumo ir laikytinas rekonstrukcijos defektu, o atsakomybė už jo pašalinimą tenka šios rekonstrukcijos užsakovams, t. y. atsakovams L..

11.3. Atsakovų V. A. ir D. J. pareiga ir atsakomybė grindžiama ne jų neteisėtais veiksmais, o daiktine (nuosavybės) teise, nes paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų viduje, išorinėje sienoje iškirsta niša daro įtaką šios sienos stabilumui, atsakomybė už šios priežasties pašalinimą tenka šių patalpų savininkams, t. y. atsakovams A. A. ir D. J., o kadangi minėta niša, atsakovams sutikus, buvo užmūryta, pagal sienų tvarkybos techninį darbo projektą ir su tuo susijusios išlaidos paskirstytos visiems patalpų savininkams, ieškovai įgyja teisę reikalauti, kad jiems būtų atlyginti su tuo susiję nuostoliai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos dalykas – skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-608/2021, kuriuo teismas netenkino ieškinio dėl nuostolių priteisimo (žalos atlyginimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovai ir atsakovai yra daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčiai, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir minėto namo bendrojo naudojimo objektai, tame tarpe ir namo lauko sienos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnybos, vykdančios statinių naudojimo priežiūrą, parengė Namo sienų sustiprinimo techninį darbo projektą, organizavo statybos darbus: sienų sustiprinimą iš išorės ir vidinės nišos 1 aukšto patalpose užmūrijimą. Sienų remonto kaina – 36 570,16 Eur buvo paskirstyta visiems namo butų ir patalpų bendraturčiams, tačiau apeliantai mano, kad už minėtos sienos avarinę būklę atsakingi atsakovai A. L., O.B. L., V. A. ir D. J..

15. Ginčas kilo dėl to, kad namo dalies (pietinio korpuso) ekspertizės metu 2016 m. buvo nustatyta šios statinio dalies išorinių sienų avarinė būklė dėl atsakovams V. A. ir D. J. priklausančiose patalpose 1993-2007 metais vykdytų rekonstrukcijos darbų, kurių metu buvo neleistinai esmingai pakeistos laikančiosios konstrukcijos, taip pat atsakovų O. B. L. ir A. L. 2009-2011 metais atliktų pastogės įrengimo darbų, kurių metu buvo netinkamai sutvirtinta pastato nešančioji siena, kaip esminė ir pirminė sąlyga šiems atsakovams apskritai pradėti rekonstrukcijos darbus. Nuo 1993 iki 2009 metų sienų būklė buvo stabili ir nekintanti, t. y. įtrūkimai nedidėjo. Esminis vienos konkrečios sienos būklės pasikeitimas įvyko per vos ketverius metus po atsakovų L. atliktų namo palėpės rekonstrukcijos darbų, negyvenamosiose patalpose įrengus du gyvenamosios paskirties butus, t. y. sukūrus du naujus visiškai skirtingos teisinės kokybės nekilnojamojo turto vienetus ir sustiprinus namo sieną (tai buvo būtina butų palėpėje įrengimo sąlyga). 2011 m. užbaigus palėpės rekonstrukciją, jau 2015 m. pradžioje buvo konstatuota namo sienos, ant kurios ir buvo įrengta palėpė, avarinė būklė. Visos kitos namo sienos liko tokios, kokios ir buvo, t. y. iki šiol daug kur yra įtrūkimų, tačiau jos nėra avarinės būklės ir dėl šių sienų remonto jokie reikalavimai šioje byloje nėra keliami.

16. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino ieškovų argumentų dėl atsakovų V. A. ir D. J. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalį (patikslinto ieškinio 1.1 dalis), pagal CK 6.266 straipsnio 1 d.alį (patikslinto ieškinio 1.2 dalis), pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį (patikslinto ieškinio 1.3 dalis), nei dėl atsakovų L. atsakomybės bendraturčių tarpusavio sprendimo pagrindu (patikslinto ieškinio 2.1 dalis), L. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagrindu (patikslinto ieškinio 2.2 dalis), nesilaikius statybos ekspertų nurodymų (patikslinto ieškinio 2.3 dalis) ir neinformavę apie priežastis, sąlygojusias sienos defektus ir nesiėmę veiksmų jas pašalinti (patikslinto ieškinio 2.4 dalis). Apeliantai mano, kad ginčo esmė nebuvo atskleista, nes teismas susiaurino ginčą tik iki klausimo dėl atsakovų L. rekonstrukcijos teisėtumo ar neteisėtumo vertinimo, tačiau teismas neįvertino, kad net ir teisėtai atlikus rekonstrukciją, tai nepaneigia aplinkybės, kad namo sienos stiprinimo priemonės nebuvo pakankamos, todėl netinkamos.

Dėl atsakovų V. A. ir D. J. atsakomybės pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį ir CK 6.266 straipsnio 1 dalį.

17. Ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo tikslinamas daug kartų, paskutinėje ieškinio redakcijoje (2021 m. kovo 8 d. red.) ieškovai patraukė atsakovais pirmo aukšto negyvenamosios patalpos (restorano) savininkus V. A. ir D. J.. Jų atsakomybė buvo kildinama trimis pagrindais – 4.85 straipsnio 1 dalies, 4.266 straipsnio 1 dalies arba, alternatyviai, CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. CK 4.85 straipsniu 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

19. Ieškovai nurodė, kad 2016 m. birželio 8 d. vyko Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame buvo priimtas bendraturčių sprendimas, kad pagal ekspertizės aktą pastato dalies 1A/p išorės sienų ties pirmo aukšto restorano patalpomis, indeksas 5-3, ir antrojo aukšto gyvenamosiomis patalpomis deformacijos priežastis yra nurodytų patalpų pertvarkymas ir rekonstravimas, kuris buvo vykdomas šių patalpų savininkų valia. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, laikytina, kad šių sienų deformacijų šalinimas yra restorano ir gyvenamųjų patalpų savininkų prievolė. Iš esmės ieškovai teigia, kad namo butų ir kitų patalpų bendraturčių susirinkimas balsų dauguma nustatė, kad namo išorinės sienos defektai atsirado dėl atsakovų V. A. ir D. J. bei atsakovų L. kaltų veiksmų – restorano patalpų pertvarkymo, rekonstravimo, todėl jiems kilo prievolė atlyginti padaryta žalą.

20. Apeliantai (ieškovai) rėmėsi CK 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau priešingai, nei teigia apeliantai, namo bendraturčio civilinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas namo bendraturčių sprendimu. Bendrasavininko civilinė atsakomybė galima tik nustačius visų civilinės atsakomybės prielaidų buvimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrasavininkių sprendimas negalioja ir negali sukelti atsakovams jokių teisinių pasekmių, nes namo patalpų savininkų susirinkimas nėra įgaliotas kitaip paskirstyti bendras išlaidas atskiriems savininkams, nei tai yra reglamentuota CK 4.76 straipsnio, numatančio, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turte privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijose teismas atmetė ieškovų (apeliantų) reikalavimą taikyti atsakovams V. A. ir D. J. civilinę atsakomybę namo bendraturčių susirinkimo sprendimo pagrindu, pagrįstai konstatavęs, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdytų statybos/rekonstrukcijos darbų tiesioginio priežastinio ryšio su pastato sienos avarinės būklės kilimu. Dėl analogiškų motyvų atmetamas apeliantų argumentas dėl atsakovų A. L. ir O. B. L. atsakomybės namų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimo pagrindu.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad byloje yra prielaidos takyti atsakovams V. A. ir D. J. griežtąją civilinę atsakomybę (CK 6.266 straipsnis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu žalos padarymo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu buto pažeidimai įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

23. CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininko atsakomybė kyla ir tuo atveju, kai žalą sukelia jam nuosavybės teise priklausančio pagrindinio daikto priklausinio trūkumai (CK 4.19 straipsnis). Civilinės atsakomybės už statinio trūkumais padarytą žalą taikymas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų. Daugiabučių namų (pastatų) atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendro naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Deliktinės atsakomybės už daugiabučio namo trūkumais padarytą žalą rūšis priklauso nuo to, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų; kai žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, CK 6.266 straipsniu nuostatos netaikytinos – tokiu atveju žala atlyginama bendrais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

24. CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatos priskiria prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų pagrindines pastato konstrukcijas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pasatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos priskiria prie pagrindinių pastato konstrukcijų pamatus, visas laikančias sienas ir kolonos, išorines sienas, vidines pertvaras ir kt. Apeliantai (ieškovai) bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad namo siena A-A patalpoje 5-43, kurioje įrengta niša ir perdanga, kurioje arkos angos plotis buvo padidintas, nepriskiriami prie pagrindinių pastato konstrukcijų ir priklauso atsakovams V. A. ir D. J. asmeninės nuosavybės teise. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams V. A. ir D. J. netaikytina atsakomybė be kaltės dėl paminėtų pastato konstrukcijos dalių trūkumų pagal CK 4.266 straipsnio nuostatas.

Dėl atsakovų V. A., D. J., A. L., O. B. L. atsakomybės pagal CK 6.263, 6.246-6.249 straipsnius.

25. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

26. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

27. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

28. Neteisėtus veiksmus apibūdina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

29. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

30. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). 2014).

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi4su byloje pateiktais įrodomais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog dėl ieškovams atsiradusių nuostolių (namo sienos sutvirtinimo išlaidų) atsakingi atsakovai. Vien faktas, kad atsakovai L. įrengė palepę, prieš tai atlikę pastato sutvirtinimo darbus, o atsakovų V. A. ir D. J. pirmo aukšto patalpų senoje buvo įrengta niša, savaime nesudaro prielaidos teiginiui, kad žala ieškovams kilo būtent dėl šių remonto darbų atlikimo. Apeliantai sutinka, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo patalpose remontas atliktas neteisėtai, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

33. Apeliantų minėto 2016 m. birželio 8 d. Namų ir kitų patalpų susirinkime buvo aptartas eksperto V. B. E. 2016 m. sausio 29 d. statinio dalies ekspertizės aktas, kurios objektu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies 1A2p išorės sienų, tarp jų ir jungties su arka vietoje supleišėjimo priežasčių nustatymas ir techninių sprendimų pasiūlymų jų sutvirtinimui parengimas. Ekspertas konstatavo, kad namo dalies 1A2p siena A-A yra avarinės būklės, o siena 1-1 dėl natūralių poveikių įtakojama sienos A-A bei mūrinės skiautinės perdangos deformacija yra kritiškai suirusi, pateikė rekomendacijas dėl techninių sprendimų defektų šalinimo projektui (ekspertizės akto 3.1 punktas). Ekspertas taip pat padarė tarpinę išvadą, kad sienos defektų atsiradimui galėjo turėti įtakos niša, įrengta sienoje A-A patalpoje 5-43 bei arkinės perdangos, esančios 5-43 patalpoje, angos pločio padidinimas (ekspertizės akto 2.2.3, 2.2.4 punktai). Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.2.1 punkte ekspertas nurodė, kad 1971 metais buvo atliktas pastato kapitalinis remontas, tačiau pagal Vilniaus apskrities archyve rastą medžiagą, indeksu A-A žymimos sienos esami plyšiai ir ištisi suirusio mūro paviršiai buvo fiksuoti 1982 metų paminklų konservavimo instituto defektų žymėjimo planuose – schemose. Iš to darytinos dvi prielaidos: pirma, tarp mūro 1982 metų sienų supleišėjimo schemų sudarymo ir teiginio namo kapitalinį remontą atlikus 1971 metais yra ženkli neatitiktis, kuri šio tyrimo apimtyje toliau neplėtojama. Antra, akivaizdu, kad namo kapitalinio remonto metu buvusių plyšių tinkamam užglaistymui bei mūro sutvirtinimui, išskyrus metalinės ryšinės sijos įrengimą, nebuvo įgyvendinta.

34. Iš tokių ekspertizės akto išvadų, taip pat iš teismo posėdyje apklausto liudytoju eksperto V. B. E. parodymų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastato avarinė būklė kilo dar iki 1971 metų, ką patvirtina pastato kapitalinio remonto būtinumas ir jo atlikimas 1971 metais. Iš pastato sienų būklės, užfiksuotos 1982 metais galima daryti išvadą, jog kapitalinio remonto metu namo sienos sutvirtintos netinkamai, dėl ko jų būklė per eilę metų laipsniškai blogėjo. Ekspertizės akto 3.1 punkte nurodyta, kad namo dalies 1A2/p siena A-A yra avarinės būklės, o siena 1-1 dėl natūralių poveikių, įtakojama sienos A-A bei mūrinės skliautinės perdangos deformacijų yra kritiškai suirusi, tarpinėje išvadoje dėl 2.2 skyriaus konstatuota, kad minėta siena dėl jos daugybinių supleišėjimų, amžių bėgyje atsiradusių buvusių rekonstrukcijų pasekmė.

35. Atsakovų statybos darbų pabaiga buvo deklaruota 2011 m. sausio 5 d., statybos pabaigą pagal teisės aktų reikalavimus, patvirtino Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, Statinio statybos vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas, statybos pabaiga įregistruota Valstybės įmonėje „Registrų centras“ 2011 m. sausio 7 d., Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys įrodo, kad statybos darbai ir su palėpės įrengimų sienos sutvirtinimo darbai buvo atlikti pagal statybas reglamentuojančius teisės normų reikalavimus, t. y. nepadidino sienų apkrovos, neprisidėjo prie pastato sienų deformacijos, ir nesumažino statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo.

36. Pirmosios instancijos tesimas pagrįstai atmetė ieškinį, konstatavęs, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdytų statybos/rekonstrukcijos darbų tiesioginio priežastinio ryšio su pastato sienos avarinės būklės kilimu.

37. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų ieškovų nurodytų nuostolių atlyginimo pagrindų. Apeliantų vertinimu 2008 m. rugsėjo 19 d. atsakovas A. L. prisiėmė vienašalį įsipareigojimą savo lėšomis pašalinti atsiradusius defektus, tuo atveju, jeigu po statybos pabaigos Pastato būklė bus pablogėjusi. Apeliantų vertinimu, šis įsipareigojimas buvo besąlyginis, neatšaukiamas ir objektyvus, t. y. nebuvo siejamas nei su defektų atsiradimo priežastimi, nei su atsakovų L. kalte dėl jų.

38. Apeliantai taip pat nurodė, kad palėpės įrengimo metu atsakovai L. nesilakė statybos ekspertų nurodymų: nesilakė rekomendacijų atlikti pamatų ir grunto tyrimus bei numatyti pamatų stiprinimo darbus, tačiau ir po statybos darbų sustabdymo 2009 m. rugpjūčio 20, kai atsakovai atliko papildomus statybinius tyrimus, statybos ekspertų rekomendacijos nebuvo įvykdytos – nebuvo įvykdyti atšokusio tinko valymo, konstrukciniai bei architektūriniai sienos ir pamatų tyrimai, jų tvarkybos darbai. Iš esmės atsakovai tik dėl akių stabilizavo namo sieną. Apeliantų vertinimu, atsakovų veiksmai sąlygojo žalos padidėjimą, neinformavę bendraturčių apie priežastis, sąlygojusias sienos defektus ir nesiėmė veiksmų jas pašalinti, tuo pažeisdami atidumo ir rūpestingumo pareigą.

39. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentais. Bylos duomenimis 2008 m. rugsėjo 19 d. įvyko pirmas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame buvo duotas bendraturčių sutikimas atsakovams A. L. ir O. B. L. pakeisti palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąją ir teisės aktų tvarka įsirengti šiose palėpėse butus. Susirinkimo nutarimo 4 punktu buvo nutarta, kad Rangovas (atsakovai L.) savo lėšomis prieš pradedant statybos darbus atliks esamo pastato būklės fiksaciją (nuotraukomis, filmuota medžiaga, ekspertų protokolais). Jei po statybos pabaigos pastato būklė bus pablogėjusi Rangovas savo lėšomis įsipareigoja pašalinti atsiradusius defektus (2021 m. kovo 9 d. patikslinto ieškinio priedas Nr. 1).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įsipareigojimas negali būti aiškinamas plečiamai, kaip atsakovų įsipareigojimas atlikti viso namo bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų (sienų ir pamatų) konstrukcinius ir architektūrinius tyrimus bei atlikti jų tvarkybos darbus savo sąskaita, tai įsipareigojimas elgtis taip, kad dėl atsakovų atliekamų statybos darbų namo būklė nepablogėtų.

41. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo kito namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, įvykusio 2009 m. spalio 1 d., vertinimu. Nėra ginčo, kad susirinkime buvo svarstytas uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ architekto A. S. pristatytas namo dalies stabilizavimo projektas, susirinkimo nutarimo 2 punktu buvo nutarta, kad patalpų savininkai supažindinti ir neprieštarauja, kad projekte numatyti darbai būtų atliekami už projekto užsakovo lėšas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėto projekto bendrajame aiškinamajame rašte nurodyta, jog vykdant 2009 m. rugpjūčio 9 d. gauto VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. .(100)-11.55-1271 reikalavimo atlikti sienų ir atitvarų ekspertizę, nustatyti vykdomų darbų poveikį esamoms stacinio konstrukcijoms, koreguoti projektą pagal ekspertizės išvadas, buvo atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, namo dalies konstrukcijų tyrimai, specialioji ir bendroji ekspertizės. Remiantis jų rekomendacijomis parengtas pastato stabilizavimo projektas – sienų išramstymas. Sekantys darbų etapai: atšokusio tinko valymas, konstrukciniai (pamatų įgilinimo ir būklės) bei architektūriniai tyrimai, sienos ir pamatų tvarkybos darbai bus vykdomi tik stabilizavus esamą senos būklę, pagal atskirą projektą ir statybos leidimą, nustačius statytoją. Butus rekonstruojantis A. L. ir O. B. L. negali būti šių darbų užsakovai, kadangi pastato pamatai ir sienos yra viso pastato savininkų nuosavybė, tuo labiau, kad pastato sienose visi esantys įtrūkimai užfiksuoti 1993 m. ir nepakitę iki šios dienos, t. y. pastatas sutrūkinėjo tuo metu, kai viso pastato savininkas buvo Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.

43. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad atsakovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus vykdant palėpės pertvarkymo statybos darbus nepabloginti namo bendros būklės – visi statybos darbai atlikti tinkamai, sienų apkrova nebuvo padidėjusi, su statybos darbais susijusi namo dalis buvo sustiprinta ir sutvirtinta pagal projektą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovai būtų įsipareigoję atlikti savo sąskaita XVIII amžiaus namo bendrų konstrukcijų konstrukcinio ir architektūrinio tyrimo ir tvarkybos darbus savo lėšomis.

44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

47. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

48. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

49. Atsakovai V. A. ir D. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 847 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (847 Eur) yra protingo dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

50. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. atsakovui D. J. 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. V. individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. atsakovei V. A. 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDainius RinkevičiusTatjana Žukauskienė