Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

atsakovų V. A. ir D. J. atstovams advokatui Algirdui Goštautui ir advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. ieškinį atsakovams O. B. L., A. L., V. A., D. J. bei tretiesiems asmenims atsakovo pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. E., S. P., R. P., uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individuali įmonė, A. B. ir C. G. R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. L., O. B. L., V. A. ir D. J. ieškovui V. J. 6414,40 EUR nuostoliams atlyginti, ieškovui G. B. – 4575,72 EUR nuostoliams atlyginti, ieškovams G. D. ir A. K. – 2704,55 EUR, ieškovei M. L. – 2834,01 EUR, V. Vaitkutės individualiai įmonei – 1837,63 EUR, A. B. – 2488,08 EUR ir C. G. R. M. – 2147,92 EUR nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad ieškovams ir atsakovams kaip butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir minėto namo bendrojo naudojimo objektai, tame tarpe ir namo lauko sienos. Ginčas kilo dėl to, kad namo dalies (pietinio korpuso) ekspertizės metu buvo nustatyta šios statinio dalies išorinių sienų avarinė būklė dėl atsakovų 1993 – 2007 metais vykdytų šiame pastate esančių patalpų rekonstrukcijos darbų. D. J. ir V. A. jiems tuo metu nuosavybės teise priklausančiose patalpose name (duomenys neskelbtini), sienoje įrengė nišą, kas įtakojo namo išorinės sienos avarinę būklę, o atsakovų O. B. L. ir A. L. 2007 metais atlikti pastogės įrengimo darbai, kurių metu buvo netinkamai sutvirtinta pastato siena, namo sienos būklę dar pablogino. Ieškovai nurodo, kad minėtos namo pietinės išorinės sienos avarinės būklės atsiradimo priežastis patvirtina 2016 m. sausio 29 d. namo dalies (pietinio korpuso) ekspertizės akto tarpinė išvada dėl 2.2 skyriaus. Namo butų ir kitų patalpų susirinkime, įvykusiame 2016 m. birželio 8 d., savininkai balsų dauguma pritarė ekspertizės akto išvadoms ir konstatavo, kad išorės sienų deformacijos priežastys buvo atsakovų vykdytos rekonstrukcijos. Kadangi minėtas sprendimas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, ieškovai laiko, jog jis tapo privalomu ir atsakovams ir namo sienos deformacijos pasekmių pašalinimas tapo atsakovų prievole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovai V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individuali įmonė, A. B., C. G. R. M. ir atsakovai O. B. L., A. L., V. A., D. J. yra butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. J. priklauso 122,38 kv. m bendro ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 49, tomas 1), G. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 103/1079 dalys 107,90 kv. m bendro ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 103/1079 dalys 107,90 kv. m bendro ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. B. nuosavybės teise priklauso 873/1079 dalys 107,90 kv. m bendro ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 50-51, tomas 1), J. J. nuosavybės teise priklauso 59,90 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 54, tomas 1), A. B. nuosavybės teise priklauso 47,47 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 55, tomas 1), D. E. nuosavybės teise priklauso 176,11 kv. m bendro ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 57, tomas 1). C. G. M. nuosavybės teise priklauso 40,98 kv. m butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. Vaitkutės individualiai įmonei – 35,06 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams A. L. ir O. B. L. priklauso 66,93 kv. m bendro ploto butas Nr. 10, unikalus Nr. 4400-0301-9987:9488; V. A. – Nr. (duomenys neskelbtini), 52,99 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. A. ir D. J. – 61,42 kv. m negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 6, popierinio bylos priedo l. 473).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas reglamentuoja, kas priskiriama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams: tai pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal minėtą teisinį reglamentavimą namo išorinės sienos laikytinos bendrojo naudojimo objektu.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, 2009 lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad buto ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole išlaikyti atitinkamą techninę bendrosios nuosavybės objektų būklę. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis ir teismų praktika, namo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų ir fasado remontas turi būti atliekamas tiek ieškovų, tiek atsakovų, kaip bendrojo naudojimo objektų savininkų, lėšomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnybos, vykdančios statinių naudojimo priežiūrą, nurodymą šalinti statinio avarinės būklės požymius, parengė Namo sienų sustiprinimo techninį darbo projektą, organizavo statybos darbus ir jų techninę priežiūrą. Statybos darbai buvo užbaigti 2019 m. lapkričio mėn., t. y. sienos buvo sustiprintos iš išorės ir užmūryta vidinė niša restorano patalpose. Uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“ remonto kainą iš viso 36 570,16 EUR sumai paskirstė namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų bendrajam plotui. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai jiems priskaičiuotas išlaidas sumokėjo (tomas 6, popierinio priedo l. 468-472).

Ieškovai teigia, kad prievolė padengti namo (duomenys neskelbtini), sienos remonto (sutvirtinimo) išlaidas tenka atsakovams dėl to, jog minėtos sienos avarinės būklės priežastimi buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose atlikti remonto/rekonstrukcijos darbai. Ieškovai taip pat atsakovų atsakomybę kildina iš namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų susirinkime, įvykusiame 2016 m. birželio 8 d., savininkų sprendimo pritarti ekspertizės akto išvadoms ir konstatuoti, kad išorės sienų deformacijos priežastys buvo atsakovų vykdytos rekonstrukcijos. Kadangi minėtas sprendimas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, ieškovai laiko, jog jis tapo privalomu ir atsakovams ir namo sienos deformacijos pasekmių pašalinimas tapo atsakovų prievole.

Tačiau ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdytų statybos/rekonstrukcijos darbų tiesioginio priežastinio ryšio su pastato sienos avarinės būklės kilimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo objektu esančios sienos avarinė būklė buvo nustatyta dar 1971 metais, kas sąlygojo namo kapitalinio remonto atlikimą.

Atsakovų atliktų rekonstrukcijos darbų ir namo sienos, žymimos indeksu A-A, avarinės būklės priežastinį ryšį atsakovai grindžia V. B. E. 2016 m. sausio 29 d. atliktos statinio dalies ekspertizės aktu, tačiau minėto akto turinys tokios aplinkybės nepatvirtina. Minėtame akte yra konstatuotos kelios namo sienos avarinės būklės priežastys ir skirtingi šių priežasčių atsiradimo laikotarpiai, kurie yra ženkliai ankstesni, nei atsakovų nuosavybės teisės į name (duomenys neskelbtini), atsiradimo momentas. V. B. E. 2016 m. sausio 29 d. atliktos statinio dalies ekspertizės akto dalyje 2.2.1 nurodyta, kad 1971 metais buvo atliktas pastato kapitalinis remontas, tačiau pagal Vilniaus apskrities archyve rastą medžiagą, įsitikinta, kad indeksu A-A žymimos sienos esami plyšiai ir ištisi suirusio mūro paviršiai yra fiksuoti 1982 metų paminklų konservavimo instituto defektų žymėjimo planuose – schemose. Iš šio darytinos dvi prielaidos: tarp mūro 1982 metų sienų supleišėjimo schemų sudarymo ir teiginio namo kapitalinį remontą atlikus 1971 metais yra ženkli neatitiktis, kuri šio tyrimo apimtyje toliau neplėtojama. Taip pat ekspertas laikė akivaizdžiu, jog 1971 metais namo kapitalinio remonto metu buvusių plyšių tinkamam užglaistymui bei mūro sutvirtinimui, išskyrus metalinės ryšinės sijos įrengimą, nebuvo įgyvendinta. Iš tokių ekspertizės akto išvadų, taip pat iš teismo posėdyje apklausto liudytoju šiame akte nurodytą tyrimą atlikusio eksperto V. B. E. parodymų matyti, kad yra pagrindas laikyti, jog pastato avarinė būklė kilo dar iki 1971 metų, ką patvirtina pastato kapitalinio remonto būtinumas ir jo atlikimas 1971 metais. Iš pastato sienų būklės, užfiksuotos 1982 metais galima daryti išvadą, jog kapitalinio remonto metu namo sienos sutvirtintos netinkamai, dėl ko jų būklė per eilę metų laipsniškai blogėjo. Ekspertizės akto 3.1 punkte nurodyta, kad namo dalies 1A2/p siena A-A yra avarinės būklės, o siena 1-1 dėl natūralių poveikių, įtakojama sienos A-A bei mūrinės skliautinės perdangos deformacijų yra kritiškai suirusi; tarpinėje išvadoje dėl 2.2 skyriaus konstatuota, kad minėta siena dėl jos daugybinių supleišėjimų, amžių bėgyje atsiradusių buvusių rekonstrukcijų pasekmėje.

Ieškovų nurodyta aplinkybė jog atsakovai netinkamai atliko rekonstrukcijos darbus neįrodyta, o byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija priešingas faktines aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimas dėl paaiškėjusių statybos klaidų šalinimo (popierinio bylos priedo tomas 6, b.l. 250) buvo atsakovų A. L. ir O. B. L. įvykdytas, parengus namo dalies sutvirtinimo projektą ir atsakovų lėšomis atlikus jame numatytus sutvirtinimo darbus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovų A. L. ir O. B. L. vykdytos palėpės rekonstrukcijos pabaiga yra deklaruota 2011 m. sausio 5 d. pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius; minėta deklaracija apie statybos užbaigimą užregistruota valstybės įmonėje „Registrų centras“ 2011 m. sausio 7 d. Minėta deklaracija nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, jog statyba buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Statinio dalies ekspertizės išvadose, parengtose 2015 m. rugpjūčio 24 d., nurodyta, kad sienos eižėjimui turintys įtaką rekonstrukcijos darbai atlikti laikotarpiais nuo 1973 iki 1977 metų ir nuo 1993 iki 2007 metų, kai nei vienas iš atsakovų dar nebuvo įgijęs patalpų daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su minėtame akte nurodytomis rekonstrukcijomis (nišos įrengimu, palėpės rekonstrukcija ir pan.). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių nišos įrengimo momentą bei aplinkybes. Tam, kad kiltų atsakovų civilinė atsakomybė, būtina įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, kas yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovai apskritai nepateikė įrodymų, jog nišos įrengimas yra neteisėtos statybos pasekmė, o atsakovų D. J. ir V. A. atsakomybę dėl minėtos nišos įrengimo bei to įtakos namo sienos avarinės būklės atsiradimo kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl atsakomybės be kaltės, t. y. kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Tačiau minėtoje teisės normoje numatytos atsakomybės be kaltės sąlygos netaikytinos statybos techninių reikalavimų pažeidimo atveju, t. y. tuo atveju, jeigu niša buvo įrengta neteisėtai. Neteisėtos statybos faktas, kaip atsakovų neteisėtų veiksmų išraiška, turi būti įrodinėjamas. Ieškovų pateiktas vertinimas neatitinka ieškinyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuoto pastatų, statinių ir jų konstrukcijų trūkumų aiškinimo. Be to, nagrinėjamu atveju sienos, kurioje yra įrengta niša, savininkais yra visi namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, todėl jie turėjo pareigą rūpintis savalaikiu šios sienos defektų priežasties išaiškinimu ir likvidavimu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovų, kaip bendraturčių, veiksmus, spėjamu nišos įrengimo laikotarpiu, t. y. 1993 m. – 2007 m., siekiant likviduoti šią sienos būklę bloginančią priežastį.

Dėl atsakovų A. L. ir O. B. L. atsakomybės, rengiant namo dalies, kurioje buvo vykdoma palėpės rekonstrukcija, sutvirtinimo projektą bei atliekant sutvirtinimo darbus pažymėtina, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo 2009 m. spalio 1 d. protokolas (tomas 6, popierinio priedo l. 251) patvirtina, kad minėtame susirinkime buvo svarstyta uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ architekto A. S. pristatytas namo dalies stabilizavimo projektas. Patalpų savininkai supažindinti ir neprieštarauja, kad jame numatyti darbai būtų atliekami už projekto užsakovo lėšas. Iš protokolo matyti, kad minėtame susirinkime dalyvavo ir ieškovai. Taigi, sprendimas vykdyti pastato dalies stabilizavimą pagal atsakovų užsakytą projektą priimtas visų bendraturčių susirinkimo sprendimu, todėl nėra pagrindo perkelti atsakomybę išimtinai atsakovams dėl tokio projekto netinkamumo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų A. L. ir O. B. L. organizuoti namo dalies stabilizavimo darbai buvo atlikti nesilaikant projektinių sprendinių ar statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų. Be to, kaip jau minėta, namo dalies stabilizavimo projektas buvo suderintas atsakingų institucijų, įgyvendintas, statybos baigtumas deklaruotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo laikyti, jog minėtas projektas ir jo sprendiniai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Dėl 2008 m. rugsėjo 19 d. susitarimo tarp A. L. ir B. L. iš vienos pusės bei D. J. ir V. A. iš kitos pusės (tomas 6, popierinis bylos priedas l. 46) reikšmės pažymėtina, jog minėtas susitarimas sudarytas tarp jo šalių, kaip besiribojančių nekilnojamojo turto vienetų savininkų ir nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovams kaip kitiems bendraturčiams, nes jokios šio susitarimo šalių prievolės kitų bendraturčių atžvilgiu nenumatytos. Todėl ieškovai turi teisę reikalauti atsakovų civilinės atsakomybės tik įstatymo pagrindu.

Atsakovų prievolę atlyginti namo (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų išlaidas atsakovai grindžia ir CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. 2016 m. birželio 8 d. vykusiame namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nuspręsta konstatuoti, kad pagal ekspertizės aktą (2.2.1, 2.2.2, 2.2.4 papunkčius) pastato dalies, sklypo plane pažymėtos indeksu 1A/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorės sienų ties pirmojo aukšto restorano patalpomis, indeksas 5-43, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir antrojo aukšto gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), deformacijos priežastis yra nurodytų patalpų pertvarkymas ir rekonstravimas, kuris buvo vykdomas šių patalpų savininkų (atsakovų) valia. Vadovaujantis civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 ir 3 dalimis laikytina, kad šių sienų deformacijų šalinimas yra jomis susijusio restorano ir gyvenamųjų patalpų savininko prievolė. Teismo vertinimu, toks sprendimas negalioja ir negali sukelti atsakovams jokių teisinių pasekmių, nes namo patalpų savininkų susirinkimas nėra įgaliotas kitaip paskirstyti bendras išlaidas atskiriems savininkams, nei tai yra reglamentuota įstatymo, t. y. CK 4.76 straipsnio, numatančio, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turte privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti.

Apibendrinant pažymėtina, jog ieškovai neįrodė įstatymo nustatytų sąlygų taikyti atsakovų atžvilgiu atsakomybę be kaltės dėl namo bendrojo naudojimo sienos avarinės būklės kilimo. Taip pat neįrodė atsakovų veiksmuose esant būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su namo sienos avarinės būklės atsiradimu bei būtinumu patirti ieškovams ieškinyje nurodytas remonto išlaidas. Namo sienos avarinę būklę sąlygojo keletas priežasčių, atsiradusių dar iki atsakovams įgyjant nuosavybę gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kurių viena yra ir pastato statybos metai bei pastato nusidėvėjimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo 2015 m. gegužės 15 d. akto Nr. A32-1173/15(2.9.2.8-AP2.) 3 punkte nurodyta, kad atrankos būdu apžiūrėjus pastatą nustatyta, kad ne tik ginčo sienos, bet ir kitų jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga (popierinio bylos priedo tomas 6, b.l. 253). Pastatų fasado tinkas vietomis smarkiai nubyrėjęs; kieme esančios korpuso sienos labai smarkiai sueižėjusios, korpuso kampas suvirtintas metaliniai ryšiais, sumontuoti markeriai supleišėjo; smarkūs sienų supleišėjimai ir (duomenys neskelbtini) kieme esančio pastato dalyje; arka jungianti namus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), iš pastarojo namo pusės smarkiai supleišėjusi, pasislinkusi, atitrūkusi nuo atramos; pastato sienos turi galimai avarinės būklės požymių. Taip pat nustatyta ir nerekonstruotos stogo dalies fiziškas čerpių nusidėvėjimas, puvinio pažeistos laikančios stogo konstrukcijos; vietomis nėra nuogrindos. Akivaizdu, kad tokią nerekonstruoto stogo dalies būklę sąlygojo pastato fizinis nusidėvėjimas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti kad pastato statybos metai – 1940 m., nusidėvėjimo procentas - 41. Natūralių poveikių (fizinio nusidėvėjimo) įtaka namo sienos avarinei būklei taip pat konstatuota ir V. B. E. 2016 m. sausio 29 d. statinio dalies ekspertizės akte (tarpinė išvada dėl 2.2 skyriaus). Pažymėtina, jog minėtame akte nurodyto tyrimo dalyku nebuvo atsakovų atliktų rekonstrukcijų įtakos masto pastato sienos avarinei būklei įvertinimas. Ieškovai į teismo pasiūlymą pateikti papildomus įrodymus – atlikti teismo ekspertizę, atsisakė. Ieškovai neįrodė, jog būtent atsakovų veiksmai (kurių neteisėtumas taip pat neįrodytas) lėmė būtinybę patirti namo sienos remonto išlaidas bei kad nesant atsakovų veiksmų įrengiant patalpas palėpėje ir anksčiau užmūrijus sienoje esančią nišą, šių išlaidų būtų išvengta arba jos būtų mažesnės, t. y. neįrodė atsakovų veiksmų žalingų pasekmių ieškovams. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro D. J. ir V. A. išlaidos už advokato teisines paslaugas; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. atsakovui D. J. 1119,25 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika eurų, dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. atsakovei V. A. 1119,25 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniolika eurų, dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. J., G. B., G. D., A. K., M. L., V. Vaitkutės individualios įmonės, A. B. ir C. G. R. M. valstybei 149,12 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus, dvylika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.