Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. e2S-904-640/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
e2S-904-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07351-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
Ieškovas
G. D., A. K., V. J., D. E., A. B., G. B., S. P., J. J., V. Vaitkutės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-904-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07351-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.;3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. D., A. K., V. J., D. E., A. B., G. B., S. P., J. J. ir V. Vaitkutės individualios įmonės, J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą, kad ieškovai apmokėtų išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimą bei sienos remonto darbus, kurias iš viso sudaro 47 234,61 Eur; 2) įpareigoti atsakovę daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimo bei sienos remonto darbų išlaidas paskirstyti patalpų savininkams, dėl kurių veiksmų buvo sukelti pastato sienos defektai.

2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti atsakovei, jos pasitelktam subrangovui UAB „Rakursas“ ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbus pagal Archigroup Lt, UAB parengtą techninį darbo projektą, o jei šie darbai jau yra pradėti, juos sustabdyti, kol nagrinėjamoje byloje bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas. Taip pat, ieškovai prašo uždrausti atsakovei bei bet kuriems tretiesiems asmenims iš ieškovų išieškoti komunalinius mokesčius, paskirstytus už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimą bei numatomus sienos remonto darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi tenkino – ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė UAB „Naujamiesčio būstas“, jos pasitelktam subrangovui UAB „Rakursas“ ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbus pagal UAB Archigroup Lt, parengtą techninį darbo projektą, o jei šie darbai jau yra pradėti, juos sustabdyti, kol nagrinėjamoje byloje bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas. Taip pat, uždraudė atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“, bei bet kuriems tretiesiems asmenims iš ieškovų išieškoti komunalinius mokesčius, paskirstytus už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimą bei numatomus sienos remonto darbus.

4. Nustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu bei sukelti materialinę žalą ieškovams. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantė UAB „Naujamiesčio būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį.

6. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

6.1. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovei nedelsiant užsakyti/parengi pastato konstrukcijų tvirtinimo, remonto statybos darbų vykdymo projektą ir statinio dalies ekspertizę, bei organizuoti avarinės būklės mūro sienų, pleišties sąramos, mūro arkos ir kitų konstrukcijų remonto ir tvirtinimo darbus nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyrius, kuris 2017 m. sausio 13 d. surašė statinio techninės priežiūros aptikrinimo aktą. Šiuo atveju, namo gyventojai žinodami apie planuojamus vykdyti darbus nesiėmė jokios iniciatyvos. Tuo tarpu atsakovė turėdama tokias išvadas buvo priversta imti organizuoti remonto darbus, lokalizuojant nustatytus defektus, nes priešingu atveju būtų pažeista gyventojų teisė į normalias gyvenimo ir veiklos sąlygas.

6.2. Teismo sprendimas, jei visgi jis būtų nepalankus atsakovei, galės būti įvykdytas. Jeigu darbai būtų atlikti darbų atlikimas ar jų pradėjimas pats savaime nereiškia, kad nebebus galimybės grįžti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (ieškinio tenkinimo atveju). Kainos pagrįstumą, darbų būtinumą, ieškovai turės galimybę ginčyti net ir po darbų atlikimo. Administratorius pats prisiima riziką dėl atliktų darbų ir susidariusių sumų už remonto darbus išieškojimo iš namo butų ir kitų patalpų savininkų, todėl sutarties sudarymo faktas ipso facto neužkerta kelio grįžti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovai kreipdamiesi į teismą ir prašydami stabdyti remonto darbus pažeidžia kitų namo bendraturčių interesus, blogina jų gyvenimo sąlygas, taip pat galimybę pilnavertiškai naudotis savo turtu ir kelia grėsmę asmenų gyvybei ir sveikatai. Jei ieškovų ieškinys būtų atmestas, kiltų nepageidaujami padariniai, t.y. dar pablogėtų būklė, kitų bendraturčių gyvenimo sąlygos. Be to, po galimai nepalankaus ieškovams teismo sprendimo, remonto darbų kaina gali būti dar didesnė, dėl tolimesnių būklės defektų. Tai reiškia, kad dėl šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iškreipia tarp ginčo šalių buvusi interesų pusiausvyra, kadangi nepagrįstai yra apsunkinta kitų namo bendraturčių padėtis ieškovų atžvilgiu, o pastariesiems yra suteiktas perdėtas pranašumas.

6.4. Administratorius turi reikalavimo teisė į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai. Administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus vadovaudamasi teisės aktais, kuriuose nėra nustatyta galimybė administratoriui kreiptis dėl žalos atlyginimo į kaltuosius asmenis. Paslaugų teikimo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp administratoriaus ir butų ir kitų patalpų savininkų, o pastarųjų pareiga atlyginti administratoriui už paslaugas kyla iš įstatymu nustatytos prievolės prižiūrėti, tvarkyti bendrą daiktą ir kitaip juo rūpintis, todėl mokesčiai yra skirstomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atsakovei išieškoti įsiskolinimus į butų ir kitų patalpų savininkų.

6.5. Draudimas išieškoti lėšas lemia tai, jog atsakovė patiria nuostolių neatgaudama pagrįstai priskaičiuotų sumų. Atsakovė esant sienos avarinei būklei samdė rangovus dėl projekto atlikimo, ir rangovui buvo sumokėta už atliktus darbus, todėl butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti administratoriui už atliktus rangovų darbus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai sustabdė tokią administratoriaus teisę bei pažeidė 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 831 „dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 10 punktą, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apsunkino administratoriaus situaciją ir pažeidė proporcingumo principą.

6.6. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešė atsakovei ir nemotyvavo tokio savo sprendimo. Taigi, buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai,

Atsiliepimas

7. Ieškovai atsiliepime prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą.

8. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

8.1. Ieškovų ieškiniu pareikšti reikalavimai ieškinio patenkinimo atveju gali būti įvykdyti, o ieškinyje išdėstyti išsamūs argumentai bei pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

8.2. Pastato sienos remonto darbai nelaikyti susijusiais su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimu ir būtinais bendram turtui – pastatui – išsaugoti. Statinio dalies ekspertizės aktas, kuriame užfiksuoti pastato sienos supleišėjimai, yra sudarytas 2016 m. sausio 29 d. Pačiame akte konstatuota, jog atitinkami sienos defektai buvo fiksuojami jau 2009 m., jų atsiradimui didelę įtaką turėjo 1993-2007 m. laikotarpyje atliktų nišos įrengimo bei patalpų vidaus sienų rekonstrukcijos, taip pat galimai papildomą nepamatuotą poveikį padarius apie 2007 m. vykdytų mansardos įrengimo darbų metu. Taigi, pastato sienoje užfiksuoti supleišėjimai egzistuoja jau keletą metų. Jei jie būtų avarinės būklės, pagal Statybos įstatymo bei STR 1.07.03:2017 reikalavimus atsakovė apie juos būtų privalėjusi pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei imtis visų įmanomų saugos priemonių, kad sienos avarinė būklė nepakenktų bei nekeltų grėsmės aplinkiniams bei pačiam pastatui.

8.3. Jei pastato siena iš tiesų būtų avarinės būklės ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei grėstų pavojus, atsakovė jau seniai būtų turėjusi evakuoti patalpas, kurių struktūrinė dalis yra atitinkama siena, bei apribojęs žmonių judėjimą aplinkinėje teritorijoje, ko nagrinėjamu atveju nėra padariusi. Taigi egzistuojanti reali faktinė situacija akivaizdžiai prieštarauja atsakovės atskirajame skunde išdėstytiems teiginiams dėl neva avarinės sienos būklės, kuri kelia pavojų aplinkiniams žmonėms. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagrįstai.

8.4. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas ieškovams galimai palankus teismo sprendimas potencialiai netektų prasmės bei neturėtų jokio realaus poveikio, nes pastato sienos remonto darbai, kurie su ieškovais nebuvo suderinti bei kuriems ieškovai apskritai nepritarė, jau būtų atlikti, o jų išlaidos jau būtų išieškotos iš ieškovų priverstine tvarka, pasitelkiant skolų išieškojimo įmones, kurios ieškovams jau yra išsiuntinėjusios reikalavimus apmokėti ginčijamas sienos remonto išlaidas. Tokiu atveju, ieškovai nagrinėjamoje byloje būtų tuščiai patyrę bylinėjimosi išlaidas, būtų sugaištas ieškovų bei teismo laikas, o ieškovai jau privalėtų inicijuoti naują civilinę bylą, reikalaudami, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimo iš pastato patalpų savininkų, kurie savo neteisėtai atliktais veiksmais (rekonstrukcijų darbais) sukėlė pastato deformacijas. Tam iš esmės pritaria ir pats atsakovas, nurodydamas, kad ieškovai patirtą materialinę žalą galės išsiieškoti naujai iškeltoje byloje. Ieškovų įsitikinimu, užkirsti kelią susiklostyti tokiai situacijai įmanoma tik pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad egzistuoja visos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl atsakovės atskirasis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

8.5. Didžioji pastato gyventojų dalis nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl atsakovės veiksmų, būtent atsakovės veiksmai neatitinka pastato gyventojų interesų. Būtent tie pastato gyventojai, kurie pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tariamai atsidūrė nepalankesnėje padėtyje, neteisėtais pastate esančių patalpų rekonstrukcijų darbais ir sukėlė sienos defektus, kurių šalinimo išlaidas nepagrįstai mėginama perkelti ieškovams. Todėl būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrina interesų pusiausvyrą, nes jų netaikius prioritetas ieškovų teisėtų interesų sąskaitą būtų suteikiamas kelių asmenų interesams, nes ieškovai būtų priversti padengti šių kelių asmenų sukeltos žalos šalinimo išlaidas. Atsakovė nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose neturi jokio savarankiško teisinio intereso, teisės aktai jai nustato pareigą atstovauti išimtinai pastato savininkų interesams, kuriuos siekiant apsaugoti ir buvo pareikštas ieškinys. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiama bylos šalių interesų pusiausvyra.

8.6. Pagal bendrąją taisyklę teismas neprivalo atsakovei pranešti apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones, o tai daryti gali tik išimtiniais atvejais. Tačiau šis aspektas neturi reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimui, kurį teismas pagrįstai nustatė nutartyje.

8.7. Atskirasis skundas pateiktas daugiau kaip savaitę praleidus atskirojo skundo pareikimo terminą, tačiau nenurodytos priežastys dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Taigi, atskirasis skundas atmestinas vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą dėl išlaidų už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimą bei sienos remonto darbus, kurias sudaro 47 2340,61 Eur, ir įpareigoti, jog šios išlaidos būtų paskirstytos namo gyventojams dėl kurių veiksmų buvo sukelti pastato sienos defektai. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei ir jos pasitelktam subrangovui ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui atlikti daugiabučio namo, sienos remonto darbus pagal parengtą techninį darbo projektą, o jei šie darbai jau yra pradėti, juos stabdyti, kol nagrinėjamoje byloje bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas, bei uždrausti atsakovei už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimą bei numatomus sienos remonto darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą - pritaikė minėtas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Kaip minėta, ieškinys yra pareikštas dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ reikalavimo dėl išlaidų už daugiabučio gyvenamojo namo sienos remonto darbų techninio darbo projekto parengimą bei sienos remonto darbus pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo susidariusias išlaidas paskirstyti gyventojams dėl kurių veiksmų buvo sukelto sienos defektai. Šiuo atveju nustatyta, kad šalys nesutaria dėl ieškinio pagrįstumo, t.y. ieškovai nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas ir tikėtina, kad bus patenkintas, nes pastatas nėra avarinės būklės, o išlaidos turi būti paskirstytos ne visiems namo gyventojams, o tik asmenims atsakingiems už pastato defektų atsiradimą. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su tokiais argumentais ir nurodo, kad ji elgėsi teisėtai ir pagrįstai esant avarinei pastato būklei atliko techninį projektą ir išlaidas už projektą ir pastato remontą paskirstė proporcingai visiems gyventojams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra iš esmės sprendžiamas tarp jų kilęs ginčas, todėl teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pasisako tik dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Preliminariai įvertinus ieškinio turinį ir jo reikalavimus, nustatyta, kad jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jame suformuluoti prašymai/reikalavimai neprieštarauja įstatymams, todėl sutiktina su skundžiamos nutarties motyvu, kad toks ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

15. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iškreipia tarp ginčo šalių buvusia interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu argumentu. Pastebėtina, kad nors ieškovų ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus atsakyta į esminius šios bylos klausimus, t.y. ar pastatas yra laikytinas avarinės būklės ir ar buvo pagrindas atlikti remonto darbų techninį projektą bei remonto darbus. Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai bus nepagrįstai išieškotos sumos iš ieškovų ir jie patirs nuostolius, tačiau neįvertino aplinkybės, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsiras rizika pažeisti viešą interesą ir sukelti dar didesnius nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad labiausiai saugoma vertybė yra sveikata ir gyvybė, todėl konkrečiu atveju išliekant rizikai, jog galimai pastatas yra kritinės būklės, nesiėmus jo remonto darbų gali būti neužtikrintas asmenų, kurie gyvena ar lankosi minėtame pastate saugumas. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumą konkrečioje situacijoje ir nepagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pažeidžia, tiek šalių pusiausvyrą, tiek viešąjį interesą. Tuo tarpu nepagrįsti ieškovų argumentai, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtas ieškovams galimai palankus teismo sprendimas potencialiai netektų prasmės bei neturėtų jokio realaus poveikio, nes palankaus teismo sprendimo pagrindu ieškovams nebūtų užkirstas kelias išsiieškoti galimai nepagrįstai išieškotas sumas iš atsakovo.

17. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ši nutartis yra naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė