- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-638-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15409-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. H., A. K., N. Z.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. H., A. K. (A. K.), N. Z. ieškinį atsakovams V. J. komercinei firmai, uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“, trečiajam asmeniui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovams V. J. komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ar esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą už 31 783,19 EUR (109 741 LT).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti jo turtui taikomą areštą. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi išaiškinta, kad areštą gali panaikinti jį taikęs teismas. Nurodė, kad pareiškėjo turtui buvo taikomas areštas, kaip V. J. komercinės įmonės savininkui. Minėta įmonė yra likviduota, tačiau pareiškėjo turtui areštas nėra panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. J. prašymo dėl areštų turtui panaikinimo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams V. J. komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ar esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, už 31 783,19 EUR (109 741 LT) sumą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės V. J. atžvilgiu taikytos nebuvo, jis nebuvo patrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl jų panaikinimo.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto arešto panaikinimo nurodė, kad 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymas buvo pavestas antstoliui A. S.. Pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi buvo išaiškinta, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis turėtų kreiptis į antstolį A. S.. Duomenų, kad pareiškėjas būtų tokį prašymą teikęs antstoliui ir antstolis būtų atsisakęs tenkinti jo prašymą byloje nėra, todėl pasiūlė su prašymu dėl areštų panaikinimo turi kreiptis į areštus taikiusį antstolį.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas V. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17183-826/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones V. J. komercinės firmos ir V. J. turtinėms teisėms. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas areštavo V. J. komercinei firmai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas ar turtines teisės. Turto areštų registras šia nutartimi areštavo ne tik V. J. komercinės firmos turtą, bet ir apelianto turtą ir turtines teises, neatsižvelgiant į tai, kad teismas arešto asmeniniam apelianto turtui netaikė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių taikytų tretiesiems asmenims.
4.2. Apeliantas dėl arešto panaikinimo nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turi kreiptis į vykdomąją bylą vykdantį antstolį. Teigia, kad nors kreipėsi į antstolį, tačiau antstolis atsisako panaikinti įregistruotą areštą. Nurodo, kad antstolis surašė turto aprašo aktą ir skolininkams V. J. komercinei firmai ir apeliantui uždraudė tik disponuoti turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti apelianto turtui taikomą areštą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog taikant V. J. komercinės firmos turto areštą, taip pat buvo areštuotas ir jos savininko – apelianto turtas. Teigia, jog vykdomąją bylą vykdantis antstolis surašė turto aprašo aktą ir skolininkams V. J. komercinei firmai ir apeliantui uždraudė disponuoti turtu.
8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti apelianto pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
9. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
10. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17183-826/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams V. J. komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ar esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą už 31 783,19 EUR (109 741 LT).
11. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, savo iniciatyva patikrinęs turto areštų registro išrašus dėl apeliantui taikomo arešto (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad yra įregistruotas areštas apelianto atžvilgiu ir yra areštuotos jam priklausančios transporto priemonės. Įregistravimo pagrindas - 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17183-826/2011 ir antstolio A. S. padėjėjos surašyti turto aprašai. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gegužės 8 d. gautas valstybės įmonės „Registrų centras“ raštas, kuriame nurodoma, kad registre kartu su 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17183-826/2011 įregistruoti ir antstolio A. S. padėjėjos 2012 m. sausio 4 d. turto aprašai, kuriais remiantis Turto arešto aktų registre įregistruotas areštas V. J. komercinei firmai ir V. J. priklausančioms transporto priemonėms.
12. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad (nutarties 10 -11 punktas) nagrinėjamu atveju apelianto transporto priemonių atžvilgiu, kurių savininkas yra tik apeliantas, areštas yra įregistruotas remiantis antstolio A. S. padėjėjos 2012 m. sausio 4 d. turto aprašais. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi leido areštuoti V. J. komercinės firmos ir uždarosios akcinės bendrovės „Pamario dvaras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ar esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo leista areštuoti tą turtą, kuris priklauso V. J. komercinei firmai ar uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“, tačiau yra pas trečiuosius asmenis.
13. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apelianto argumentais jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto pareiškimą, kadangi apeliantas nebuvo bylos dalyvis ir jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo (nutarties 10 punktas). Be to, nepagrįstas ir apelianto atskirojo skundo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovės V. J. komercinės firmos atžvilgiu, kadangi įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi yra išspręstas klausimas dėl visų, tarp jų ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, įmonei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
14. Antra, nesutinkama su apelianto argumentais, jog vykdomąją bylą nagrinėjantis antstolis negali panaikinti taikyto arešto apelianto atžvilgiu. CPK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio pažymint tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi joks asmeninis apelianto turtas areštuotas nebuvo, o tik buvo areštuotas tas turtas, kuris priklauso V. J. komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“, esantis šių atsakovų arba trečiųjų asmenų (tame tarpe ir apelianto) žinioje.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pagrįstai išaiškino, kad apeliantas su prašymu dėl areštų turi kreiptis į areštus taikantį antstolį.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 7-14 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.