Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovių atstovei adv. O. S., atsakovės UAB ,,Pamario dvaras‘‘ atstovams adv. A. V., atstovui T. M., apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. H., A. K., N. Z. ieškinį atsakovams V. J. komercinei firmai, UAB „Pamario dvaras“, trečiajam asmeniui V. B. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės UAB „Pamario dvaras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų: ieškovei A. H. 57410 Lt nuostolių, ieškovei A. K. 7494 Lt nuostolių, ieškovei N. Z. 44837 Lt nuostolių; priteisti solidariai iš atsakovų visoms ieškovėms 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-14 preliminariu sprendimu, kuriuo ieškovių reikalavimus tenkino visiškai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-07 galutiniu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2429-255/2012 paliko nepakeistą – ieškinį tenkino visiškai: priteisė solidariai iš atsakovų V. J. komercinės firmos ir UAB „Pamario dvaras“ ieškovės A. H. 57410 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 57410 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-11-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei A. K. 7494 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7494 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei N. Z. 44837 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 44837 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo V. J. komercinės firmos ir UAB „Pamario dvaras“ po 4367,24 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovėms A. H., A. K., N. Z.. Teismas nustatė, kad ieškovės tinkamai atsiskaitė pagal 2011-03-21 sutartis dėl transporto priemonių įsigijimo, todėl yra teisėtos automobilių savininkės ir turi teisę pagal materialinę teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. UAB „Pamario dvaras“ raštu įsipareigojo ieškovių naudai organizuoti konteinerio su ieškovėms priklausančiomis transporto priemonėmis pervežimą iš Klaipėdos į Minską, t. y. vykdė vežimo organizatoriaus funkcijas, o ji pasamdė atsakovę V. J. komercinę firmą. Kroviniui atvykus į Baltarusijos Respubliką, vežėjo transporto priemonė pateko į eismo įvykį, eismo įvykio metu krovinys buvo sugadintas. Nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad krovinys buvo apgadintas iki įkrovimo į konteinerį, todėl pagrįstai manytina, kad automobiliai buvo apgadinti vežimo metu dėl eismo įvykio. Pažymėjo, kad atsakovės, žinodamos apie krovinio sugadinimą, nedalyvavo atliekamame vertinime ir nepareiškė ieškovėms pretenzijų dėl nustatytų nuostolių, todėl teismas, vertindamas nuostolių dydį, vadovavosi UAB „Verlita“ transporto priemonių vertinimo ataskaitose nurodytais dydžiais. Pažymėjo, kad už krovinio sugadinimą atsako tiek pervežimą užsakiusi UAB „Pamario dvaras“, tiek jį tiesiogiai atlikusi V. J. komercinė firma.

Atsakovė UAB „Pamario dvaras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės žala ieškovėms, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė yra netinkama atsakovė, nes automobilių pardavėjas sudarė vežimo sutartis su vežėju UNITRANS–PRA CO. INC., todėl visos automobilių vežimo visu maršrutu JAV–MINSKAS sąlygos išdėstytos dviejuose dokumentuose – konosamentuose ir gabenimo instrukcijose. Visi kiti vežimo dokumentai, tarp jų ir kitos atsakovės CMR važtaraščiai, yra tik vežimo sutarties vykdymo dokumentai, nesukuriantys atskirų teisių ir pareigų, nekeičia vežimo sutarties. Vežėjas UNITRANS–PRA CO. INC. Savo vardu išdavė konosamentus, kuriais įsipareigojo pristatyti automobilius ieškovėms Minske. Konosamentų sąlygos numato, kad dėl žalos kroviniui kreipiamasi į vežėją. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovė buvo vežėja, ieškovės neįrodė, kad žalą patyrė jos, ir neįrodė žalos dydžio. Paaiškina, kad atsakovė nėra vežimo automobilių keliais sutarties šalis, tarp jų nevyko susirašinėjimas, nebuvo keičiamasi jokiais raštais. Apeliantės nuomone, yra vienas vežėjas CMR prasme – kita atsakovė, o atsakovė - nei susitariantis nei faktinis vežėjas, t. y. atsakovė yra netinkama atsakovė, todėl ieškinys dėl jai pareikštų reikalavimų turi būti atmestas. Apeliantė veikė tik kaip ekspeditorė. Ieškovės yra fiktyvios pirkėjos, todėl jos realiai žalos nepatyrė. Ieškovių pateiktos automobilių vertinimo ataskaitos neturi jokios nuostolių įrodomosios galios, jose pateikiami netinkami vertinimai, todėl ataskaitos turi būti vertinamos kaip visiškai nesusijusios su bylos esme ir negali būti jomis vadovaujamasi. Apeliantės nuomone, jeigu teismas nuspręstų, kad ji atsakinga už žalą, tokiu būdu žalos dydis yra ribojamas 50 JAV dolerių už kiekvieną automobilį.

Ieškovės atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas. Nurodė, kad santykiuose su ieškovėmis apeliantė aiškiai leido suprasti, kad ji tiesiogiai savo vardu ir rizika dalyvauja krovinių pervežime kaip vežimo organizatorius. Abi atsakovės vykdė krovinio pervežimą, todėl pagrįstai laikytinos solidariomis skolininkėmis. Paaiškina, kad ieškovės įsigijo krovinį, už jį atsiskaitė, yra registruotos Baltarusijos Respublikos transporto priemonių registre, todėl turi reikalavimą teisę. Teismas tinkamai nustatė kompensacijos dydį, todėl pagrįstai ją priteisė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. .

Atsakovė UAB ,,Pamario Dvaras‘‘ su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (t.2, b.l.109-129). Šie įrodymai buvo pateikti ieškovėms, iš jų atsiliepimo nustatyta, jog ieškovės su jais susipažino ir prašo teismo nepriimti (t.2, b.l. 140). Kolegija , vadovaudamasi CPK 314 str. priima ieškovo įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui, nes tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, nes ieškovėms jie buvo įteikti. Iš šių įrodymų bylai reikšminga yra sutartis (t.2, b.l.109), patvirtinanti šios atsakovės poziciją, kad ji ginčo vežime buvo ekspeditorė, kuriai sutartyje su UNITRANS –PRA CO. INC buvo numatytas atlyginimas už krovinio pervežimo auto - transportu organizavimą. Tokia sutartis buvo sudaryta su UNITRANS –PRA CO. INC ir joje buvo aptartos atsakovės ,,Pamario dvaras‘‘ pareigos ir atsiskaitymo su ja tvarka (t.2, b.l.109). Byloje nustatyta, kad UNITRANS –PRA CO. INC išdavė ginčo automobilių vežimui konosamentus (t.1, b.l. 142-159), kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie konosamentai įrodo, jog ieškovių automobiliai buvo vežami jūra ir pagal paminėtą ekspedijavimo sutartį perduoti atsakovei UAB ,,Pamario dvaras‘‘, nes konosamento skiltyje kaip tarpinis gavėjas buvo nurodyta UAB ,,Pamario dvaras‘‘.

Konosamentas - tai krovinio vežimo dokumentas, išduodamas krovinius transportuojant jūra. Hagos - Visbi taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma vežėjo, kapitono arba vežėjo agento pareiga priėmus krovinį išduoti siuntėjui konosamentą ir nurodoma informacija, kuri turi būti įrašyta konosamente. Konosamentas yra disponavimo kroviniu (reikalavimo teisę į prekes patvirtinantis) dokumentas, kuriame užfiksuojama siuntėjo nurodyta informacija. Konosamentas yra vienašalis dokumentas (t. y. pasirašomas vieno asmens), kuriame nurodoma siuntėjo suteikta informacija apie krovinio savininką, siuntėją, gavėją ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 14 str. krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 p. krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. Todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl UNITRANS –PRA CO. INC įtraukimo atsakove yra nepagrįsti, nes perdavus krovinį perkrovimo punkte pasibaigia vienos rūšies transporto įmonės pareiga, t. y. šioje byloje pervežimo JAV ir jūra iki Klaipėdos uosto. Tai, kad šie automobiliai vežimo jūra dalyje buvo atvežti ir perduoti atsakovei UAB ,,Pamario dvaras‘‘ įrodo paminėti konosamentai ir CMR, kurioje atsakovė UAB ,,Pamario dvaras‘‘ nurodyta konteinerio su ieškovių automobiliais papildomu siuntėju (t.1, b.l. 83-85). Ši aplinkybė įrodo, jog pasibaigė pervežimas jūra ir prasidėjo tarptautinis pervežimas kelių transporto priemone, todėl šioje byloje akivaizdu, jog turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos bei kasacinio teismo praktika dėl jos taikymo. Ieškovės turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdus ir byloje nesant jokių duomenų apie jų automobilių sugadinimus vežant juos JAV iki jūrų uosto ir pervežime jūra, nėra pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti pradinį vežėją TRANSPORT NJ INC bei UNITRANS –PRA CO. INC , nurodytus konosamente (t.2, b.l. 142, 145).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.). Šioje byloje apeliantė turi teisę į regresinį reikalavimą kaltiems dėl ginčo automobilių sugadinimo asmenims, o nesant jokių įrodymų, jog tokie asmenys buvo kiti vežėjai jūra ar keliais JAV iki jūrų uosto, nėra pagrindo jų įtraukti į bylos nagrinėjimą. Byloje nekyla ginčas apeliacinės instancijos teisme dėl faktinio vežėjo V. J. komercinės firmos atsakomybės, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Pamario dvaras‘‘ iškėlė jos solidariosios atsakomybės klausimą, nurodydama, jog ji nebuvo vežėja CMR prasme, jokių sutarčių ši atsakovė nei su ieškovėmis, nei su krovinio siuntėju nesudarė, tačiau tokia pozicija paneigta šios bylos medžiaga bei suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, nes paminėtame konosamente ši atsakovė nurodyta kaip tarpinė gavėja, o be to, ši atsakovė atskirais raštais įsipareigojo organizuoti konteinerių pervežimą maršrutu Klaipėda-Minskas (t.1, 69-77). Be to, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ji tik ekspedijavo krovinį, nepretenduodama į vežimo mokestį (t. 2, b.l.105), tačiau tokia pozicija prieštarauja CMR konvencijos 3 str., 17 str., 34 str. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Atsakovės pateikta sutartis, sudaryta su UNITRANS –PRA CO. INC ( t.2, b.l.109), tokios aplinkybės neįrodo, nes aiškinant šią sutartį pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, darytina išvada, kad šios sutarties 2.2.1 p. nustatytos atsakovės pareigos ir 3p. numatyta atsiskaitymo tvarka ir šie punktai neįrodo, kad ši atsakovė tik ekspedijavo krovinį bei nebuvo numatytas atlyginimas už tokį ekspedijavimą. Akivaizdu, jog pagal šią sutartį atsakovė UAB ,,Pamario dvaras‘‘ buvo įsipareigojusi organizuoti krovinio pervežimą auto - transportu. Paminėtose kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad kai kelis vežėjus (tiek faktinius, tiek sutartinius) ir siuntėją sieja viena bendra krovinio vežimo sutartis, visi vežėjai krovinio siuntėjui / gavėjui atsako tiesiogiai kaip keli vežėjai, vykdę vežimą vienintelės sutarties sąlygomis CMR konvencijos 34 straipsnio pagrindu; kelių vežėjų tarpusavio reikalavimams tokiu atveju taikomos CMR konvencijos 37-39 straipsniuose nustatytos regreso taisyklės. Byloje nėra ginčo dėl šio vežimo dalies jūra, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl vežimo jūra, dėl konosamento sąlygų. Byloje akivaizdu, jog krovinio gavėjos iškėlė ginčą dėl vežimo auto- transportu pagal CMR, todėl ši vežimo dalis analizuotina byloje. Byloje įrodyta, kad šią pervežimo dalį organizavo apeliantė, todėl byloje nėra pagrindo teigti, jog ji neprisiėmė solidariosios atsakomybės už tinkamą šio pervežimo organizavimą kartu su faktiniu vežėju - V. J. komercine firma. Ekspeditorius pagal CK 6.824 str.3 d. yra vežėjo ir kliento tarpininkas. Ekspeditoriaus atsakomybė klientui nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.826 str. 2 d.).

Byloje įrodyta, kad atsakovė UAB ,,Pamario dvaras‘‘ atliko krovinio pervežimo organizavimo veiksmus Lietuvoje iki Minsko, dėl kurių krovinys buvo perduotas jo faktiniam vežėjui - kitai atsakovei V. J. komercinei firmai, t.y. raštu įsipareigojo organizuoti konteinerio su automobiliais pervežimą (t.1, b.l. 69-77), pagal CMR perdavė šiuos automobilius faktiniam vežėjui Lietuvoje. Šios bylos atveju įrodyta, kad Tarptautinio krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta, nes šalys buvo susitarusios dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygų, akivaizdu, kad atsakovė ieškoves suvokė kaip automobilių gavėjas, nes jos buvo įrašytos CMR, nurodyta pristatymo vieta - Minskas, o būtent paminėti rašytiniai įrodymai (t.1, b.l.69-77) įrodo, jog ši atsakovė organizavo konteinerio pervežimą į Minską . Atsakovės pateiktos sutarties(t.2, b.l.109) 2.2.1 p. buvo nurodyta, kad ši atsakovė įsipareigojo UNITRANS –PRA CO. INC pagal jo paraiškas išduoti krovinį, organizuoti jo pervežimus auto transportu pagal suderintus įkainius (t.2, b.l.109), ši atsakovė buvo nurodyta kaip konteinerio gavėja pasibaigus jūriniam pervežimui ir krovinio tarpinė siuntėja CMR, todėl akivaizdu, kad krovinio siuntėjas DKP Wood Railings & Stairs Inc ir gavėjos-ieškovės suvokė šią atsakovę kaip vieną iš vežėjų CMR konvencijos prasme vežant keliais. Be to, ši atsakovė atskirais raštais buvo įsipareigojusi organizuoti ginčo pervežimą maršrutu Klaipėda-Minskas (t.1, b.l.69-77). Byloje nėra ginčo dėl šio pervežimo siuntėjo DKP Wood Railings & Stairs Inc sutartinių įsipareigojimų su vežėju UNITRANS –PRA CO. INC, kuris perdavė konteinerį vežti jūra ir jam pasibaigus perdavė atsakovei UAB ,,Pamario dvaras‘‘, kuri veikė pagal ekspedijavimo sutartį (t.2, b.l.109). Pagal šią sutartį buvo įsipareigojusi organizuoti siuntėjo krovinio pervežimą keliais, faktiškai tuos veiksmus atliko, perduodama konteinerį faktiniam vežėjui, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja organizuoti krovinio pervežimą, ji atsako CMR konvencijos 3 str. prasme kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449). Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas siekiant didesnės siuntėjo/gavėjo interesų apsaugos, todėl konstatuotina, kad jeigu pagrindinio vežėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu, ekspeditorius prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas krovinį veš savo transporto priemonėmis, ar pasitelks kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė UAB ,,Pamario Dvaras‘‘ atsako solidariai su faktiniu vežėju, nurodytu CMR.

Sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik ,,klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys, tačiau paminėta kasacinio teismo praktika dėl CMR konvencijos taikymo užtikrina sustiprintą siuntėjo/ gavėjo interesų apsaugą. Šioje byloje teisiškai reikšminga ta aplinkybė, jog apeliantės analizuojamas vežimas jūra pasibaigė, surašius CMR, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvais, jog atsakovu šioje byloje turi būti UNITRANS –PRA CO. INC. Šis vežimas aiškiai buvo suskirstytas į dalis ir paminėti bylos įrodymai atribojo vežėjų atsakomybę jūra ir keliais. Akivaizdu, kad už vežimą jūra buvo atsakingas UNITRANS –PRA CO. INC kartu su kitais vežėjais, nurodytais konosamente(t.1, b.l.142, 145). Ginčo vežimo dalyviai aiškiai atribojo savo atsakomybę, nurodydami konkrečius asmenis dalyvaujančius konteinerio vežime jūra ir keliais. CMR nebuvo nurodytas nei vežėju, nei siuntėju UNITRANS –PRA CO. INC, o konosamento skiltyje gavėjas buvo nurodyta UAB ,,Pamario dvaras‘‘, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog šis juridinis asmuo turi būti atsakovu byloje, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovių automobiliai buvo apgadinti vežant juos pagal konosamentą. Pagal CMR 17, 18 str., vežėjui , ekspeditoriui teigiant, jog jis nėra atsakingas šiuo atveju už krovinio sugadinimą, tenka ir pareiga įrodyti nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę. Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės tuo atveju, kai dalį kelio krovinys vežamas ne keliais, pažymėtina, kad pagal CMR Konvencijos 2 str. nuostatas, tuo atveju, jei bus įrodyta, kad krovinio praradimas, jo sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais, o kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo, vežusio šį krovinį, kaltės, tada kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią Konvenciją, o remdamasis tomis nuostatomis, pagal kurias atsako visų transporto rūšių, išskyrus kelių transportą, vežėjas pagal krovinio vežimo sutartį tarp jo ir siuntėjo privalomo įstatymo nuostatas, susijusias su krovinių vežimu visų rūšių transportu, išskyrus kelių transporto priemones. Tačiau jei nėra įrodymų, kad krovinys buvo sugadintas vežant šiuo atveju jūra, tai kelių transporto vežėjo atsakomybė nustatoma pagal šią Konvenciją. Byloje įrodyta, kad ieškovių krovinys buvo sugadintas vykdant paminėtą vežimą keliais, o nesant jokių įrodymų dėl krovinio sugadinimo kita vežimo rūšimi nėra pagrindo pašalinti apeliantės solidariosios atsakomybės pagrindą su faktine vežėja -V. J. komercine firma.

Perdavus krovinį atsakovei UAB ,,Pamario dvaras‘‘ Lietuvoje ir prasidėjus vežimui keliais vežimas jūra pasibaigė, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog net ir po iškrovimo iš laivo vežėjas pagal konosamentą prisiima atsakomybę už krovinį, nes pagal CMR konvenciją atsakomybę už vežimą tokiu atveju prisiima CMR 3 str. nurodyti asmenys. Priimdama krovinį pagal konosamentą atsakovė UAB ,,Pamario dvaras‘‘, perdavusi jį V. J. komercinei firmai, prisijungė prie vežimo sutarties ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos buvo nustatę krovinio siuntėjas DKP Wood Railings & Stairs Inc ir UNITRANS –PRA CO. INC .

Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jos atsakomybė yra apribota – po 50 JAV dolerių už kiekvieną automobilį , nes šių automobilių pardavėjas gabenimo instrukcijoje nurodė, kad automobilių neapdraus ir atleidžia savo agentą nuo visos atsakomybės, kylančios dėl žalos, kuri gali būti transporto priemonės transportavimo metu (t.1, b.l.143-145, patikslinimas dėl neteisingo vertimo apelianto rašytine forma pateiktose baigiamosiose kalbose 74 p.). CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1-3 punktai, 28 str.). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 2 punktu tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis; tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio straipsnio 1 punkto nuostatomis. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo

2011-04-17 eismo įvykį padarė veiksmais, kurie pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles laikytini netyčiniais šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013). Todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas, nes konstatavus, jog šalių ginčą reguliuoja CMR, atsakovės atsakomybės įrodinėjamas apribojimas paminėtoje instrukcijoje nurodomu dydžiu yra netaikytinas.

Dėl padarytos žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad 2011-04-17 kelyje Minskas-Ašmena autoįvykio metu buvo pažeistas konteineris, kuriame buvo vežami du ieškovių automobiliai ,,Lexus RX‘‘ 350 ir ,,Mazda 3‘‘ (t.1, b.l.79-81). Vežėjo atsakomybė, kai krovinys vežimo metu sugadinamas, reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių - byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. Šios dvi aplinkybės byloje įrodytos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo paaiškinimui, jog ieškovių automobiliai buvo vežami konteineryje, todėl galėjo būti blogai pritvirtinti ir apgadinti vežimo jūra metu, o gal net JAV keliais vežimo metu. Jeigu vežėjas įrodinėja, jog krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007). Taigi konstatuotina, kad tokiais atvejais būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti ginčo krovinio sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, įtvirtintą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas), o vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Pabrėžtina, kad vien tik konstatavimas fakto, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu, kurį turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jeigu vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir (ar) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, tokiais atvejais vežėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jo atsakomybė galėtų būti nebent mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004). Teisėjų kolegija pažymi, kad jei važtaraštyje vežėjas nėra įrašęs pastabų apie krovinio būklę, tai pagal bendrąją taisyklę laikoma, kad krovinio būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama ir kad krovinio būklė atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas). Šioje byloje neįrodyta, kad atsakovė konosamente kaip krovinio gavėja, o vėliau CMR būtų padariusi paminėtas pastabas.

CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (Konvencijos 25 straipsnio 2 punktas). Taigi krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Kartu vežėjas turi kompensuoti ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas (pavyzdžiui, mokestį ekspertams už vertės sumažėjimo nustatymą ir kt.). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovių pateiktos transporto priemonių vertinimo ataskaitos nenurodo sugadinto krovinio vertės sumažėjimo sumos, kuri turi būti nurodyta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 504/2007. Pagal CMR konvencijos 25 str. l d. krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, o krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. l d.), atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y. tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys; gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovėms žalos atlyginimą - apgadintų automobilių atstatomąsias vertes, nurodytas transporto priemonių vertinimo pažymose (t.1, b.l.15, 34) ir tokios atstatomosios vertės priteisimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 504/2007 pateiktam išaiškinimui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirta ekspertizė transporto priemonių likutinei vertei nustatyti, nes atsakovė įrodinėjo, jog ieškovės pirko automobilius jau apgadintus ir jų įsigijimo vertė yra mažesnė nei nurodyta ieškovių paminėtose ataskaitose. Eksperto išvada (t.3, priedas ) dėl ginčo automobilių verčių toje vietoje ir tuo laiku, kai jos buvo paimtos vežti, prieštarauja CMR konvencijos 23 str. Ekspertas nustatė, kad automobilio ,,Mazda 3‘‘ vertė jo paėmimo vežti metu buvo 9600 Lt, ,, Lexus RX 350‘‘ (baltos spalvos)-65 500 Lt, o ,,Lexus RX 350‘‘(juodos spalvos) - 47 700 Lt. Be to, apeliantė įrodinėja, jog ,,Lexus‘‘ automobilai buvo ieškovių nupirkti jau apgadinti, tačiau įvertinus tai , kad CMR 25 str. yra priteisiama automobilių likutinė, o ne atstatomoji vertės, jų techninė būklė įsigijimo metu neturi įtakos vertės nustatymui automobilių perdavimo vežti metu. CMR 23 str. įtvirtinta, kad kompensacijos suma dėl šiuo atveju krovinio sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nėra pateikti įrodymai apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei. Šioje byloje yra įrodyta, kad ieškovės už automobilius sumokėjo : už ,,Lexus RX 350‘‘ -37 100 JAV dolerių, už kitą ,,Lexus ‚‘- 25 100 JAV dolerių, o už ,, Mazdą‘‘ - 3850 JAV dolerių (t.1, b.l. 187-188), todėl byloje yra įrodyta krovinio rinkos vertė jo paėmimo vežti metu. Iš esmės tokios pat vertės automobilių vertės buvo nurodytos sąskaitose faktūrose, lydinčioje krovinį ( t.1, b .l.143-158). Todėl nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo mažinti šią automobilių jų pakrovimo metu vertę, nes ieškovės įrodė, jog šias sumas jos sumokėjo ir tokias pat nurodė jų pervežimo dokumentuose. Be to, įvertintina ta aplinkybė, jog ieškovės pateikė pretenzijas (t.1, b.l. 86-88), 2011-05-10 pranešimu ieškovės pakvietė atsakovę į transporto priemonių apžiūrą (t.1, b.l. 89-90). Atsakovė neįrodė, jog vykdė CMR konvencijoje 30 str. 5d. nustatytą pareigą bendradarbiauti, t.y. nuvyko į transporto priemonių apžiūrą, uždavė savo klausimus vertintojui. Šioje byloje įrodyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog įrodytas autoįvykis, kurio metu ieškovėms buvo padaryta žala, kuri pagal paminėtas nuostatas privalo būti atlyginta. Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ieškovių transporto priemonių vertinimo ataskaitose nurodyta ginčo automobilių verte jų paėmimo vežti metu, kuri buvo nurodyta eksporto deklaracijoje, t.y. ,,Lexus RC 350‘‘ (baltos spalvos) - 89 040 Lt (t.1, b.l.15), ,,Lexus RX 350‘‘ (juodos spalvos) - 60240 Lt (t.1, b.l.34) ir ,,Mazda 3‘‘ - 9240 Lt (t.1, b.l.53), nes ekspertas nepagrįstai nesivadovavo paminėtais dokumentais, o analizavo skirtingus šalių teikiamus įrodymus dėl automobilių apgadinimų jų įsigijimo metu ir teismo ekspertizės akte nustatyta pradinė automobilių vertė, t.y. paėmimo vežti metu, prieštarauja CMR 23 str. Įvertinus automobilių pervežimo dokumentuose esančias automobilių schemas galima padaryti išvadą, jog buvo deklaruojami ieškovių automobilių apgadinimai (t.1, b.l. 142-159), tačiau šių automobilių vertė buvo nurodyta jų pirkimo dokumentuose ir važtaraščiuose, kurių ekspertas neįvertino.

Nustatant krovinio vertės sumažėjimą vienu iš įrodymų gali būti eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 212, 218 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SP sistemos“ v. UAB „Transekspedija“, bylos Nr. 3K-3-504/2007). Ekspertizės aktu įrodyta, kad automobilio ,,Mazda 3‘‘ likutinė vertė po autoįvykio yra 2400 Lt, ,,Lexus RX 350‘‘ (baltos spalvos) -19 500 Lt, ,,Lexus RX 350‘‘ (juodos spalvos) -16 200 Lt, todėl ieškovėms padaryta žala už automobilį ,, Mazda 3‘‘ yra 6840 Lt ( ieškovė A. K., 9240 Lt-2400 Lt), ,,Lexus RC 350‘‘ (baltos spalvos) - 69 540 Lt (89 040 Lt-19 500 Lt, ieškovė A. H.), o už ,, Lexus RX 350‘‘ (juodos spalvos) – 44 040 Lt (60240 Lt-16 200 Lt, N. Z. ).

Pirmosios instancijos teismas ieškovei A. K. priteisė iš atsakovų solidariai 7497 Lt žalos atlyginimo, paminėtais motyvais ši suma mažintina iki 6840 Lt, ieškovei N. Z. pirmosios instancijos teismas priteisė 44 837 Lt žalos atlyginimo, todėl ši suma mažintina iki 44 040 Lt. Ieškovei A. H. pirmosios instancijos teismas priteisė 57 410 Lt žalos atlyginimo, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes ieškovė šios sprendimo dalies neskundė, o apeliacinį skundą padavė atsakovė, todėl apeliantės padėtis negali būti pabloginta (CPK 313 str.). Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalys pakeistinos, o kitos paliktinos galioti (CPK 326 str. 1d.3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.2d.), apeliaciniame skunde nurodyti turtiniai reikalavimai patenkinti 1,3 procento, todėl šiuo dydžiu, t. y. po 45 Lt kiekvienai ieškovei mažintinos skundžiamu teismo sprendimu priteistos po 4367, 24 Lt bylinėjimosi išlaidos ir priteistina kiekvienai ieškovei iš abiejų atsakovų po 4322, 24 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme ji turėjo 9 544, 82 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.2, b.l. 107) ir 1 600 Lt atsakovė sumokėjo už ekspertizę, todėl jai iš ieškovių priteistini po 38 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2d., 3d.).

Ieškovės prašo priteisti 1000 eurų (t. 3, b.l.22) ir 4143, 36 Lt išlaidų, turėtų advokatų pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. 7643, 36 Lt, tačiau išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos pagal LR CPK 98 str. 2 d., kuri numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.11 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,5, todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti priteistina 1500 Lt. Be to, ieškovių advokatai dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, kurių bendra trukmė 2,5 val., todėl pagal paminėtas rekomendacijas už dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistini 375 Lt, priteistina 1875 Lt suma mažintina atsižvelgiant į atsakovo patenkintų reikalavimų proporciją ( 1,3 procento), todėl iš atsakovės UAB ,,Pamario dvaras‘‘ priteistini 1855 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovėms lygiomis dalimis. Ieškovėms nepriteistini 968 Lt papildomų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su krovinio vertės sumažėjimo papildomu nustatymu (t. 3, b.l. 22), nes šios išlaidos nebuvo būtinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 galutinio sprendimo ir 2011-12-14 preliminaraus sprendimo dalis, kuriomis solidariai iš atsakovų V. J. komercinės firmos ir UAB ,,Pamario dvaras’’ priteista A. K. 7 494 Lt nuostolių sumą sumažinti iki 6 840 Lt, o N. Z. priteistą 44 837 Lt nuostolių sumą sumažinti iki 44 040 Lt.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 galutinio sprendimo dalį, kuria lygiomis dalimis iš V. J. komercinės firmos ir UAB ,,Pamario dvaras’’ priteista po 4367, 24 Lt bylinėjimosi išlaidų A. H., A. K., N. Z. ir priteistą po 4367, 24 Lt sumą sumažinti iki po 4322, 24 Lt A. H., A. K., N. Z..

Kitas sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Priteisti UAB ,,Pamario dvaras’’ iš A. H., A. K., N. Z. po 38 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės UAB ,,Pamario dvaras‘‘ priteisti 1855 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, t.y. po 618, 33 Lt A. H., A. K., N. Z.