- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-758-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15409-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Pamario dvaras“, V. J.
- Ieškovas
- A. H., A. K., N. Z.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Pamario dvaras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. H., A. K., N. Z. (N. Z.) ieškinį atsakovams V. J. komercinei firmai ir UAB „Pamario dvaras“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. J. komercinės firmos ir UAB „Pamario dvaras“ ieškovei A. H. naudai 57410 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovei A. K. 7494 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovei N. Z. 44837 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų visoms ieškovėms 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės siekdamos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų V. J. komercinės firmos ir UAB „Pamario dvaras“ turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams V. J. komercinei firmai ir UAB „Pamario dvaras“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ar esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą už 109741 Lt. Teismas atsižvelgė į pareikšto reikalavimo dydį, kad nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, todėl konstatavo, kad yra realus pagrindas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Pamario dvaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei. Nurodė, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės dėl sumos dydžio, tačiau nevertino, ar reikalaujama priteisti suma didelė pagal atsakovo finansines galimybes. Pažymi, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie apeliantės turtinę padėtį, kad kyla grėsmė ieškovų reikalavimams patenkinti, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Apeliantės nuomone, ieškovės turėjo visas galimybes išsiaiškinti atsakovės turinę padėtį, nes šie duomenys yra viešai prieinami. Teigia, kad ieškovės nesikreipė į atsakovę geranoriškai išspręsti kilusį ginčą. Nurodė, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešė atsakovei, tokiu būdu pažeidė jos teises. Teismas turėjo atsižvelgti ir į atsakovės turtinius interesus, kurie būtų pažeisti dėl nepagrįsto ieškinio.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atskirojo skundo argumenati nesudaro pagrindo keisti ar naikinti priimtos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybes (LR CPK 177 str. 1, 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą, nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Dėl šių priežasčių paprastai nemaža reikalavimo suma bei neturėjimas duomenų apie kitos šalies turtinę padėtį laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios sąlygos objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai dėl 109741 Lt priteisimo. Ši suma yra pakankamai didelė, tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo prieš atsakovę imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra gera, duomenys apie jos turtinę padėtį yra vieši, todėl nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Išaiškintina, kad atsakovės realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. Šiuo atveju apeliantė nepateikė šių duomenų, o pateikti „Creditform“ duomenys yra bendro pobūdžio ir neatspindi realios įmonės turtinės padėties bei nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškinio tenkinimo atveju.
Atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta, nes prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nagrinėjo nepranešęs atsakovei. Pažymėtina, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojusi LR CPK 146 str. 1 d. numato, kad teismas praneša atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, jei tai būtina. Darytina išvada, kad teismui suteikta diskrecijos teisė išimtinais atvejais, įvertinus pareikštus reikalavimus bei prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, spręsti dėl atsakovo informavimo apie pareikštą prašymą. Būtina įvertinti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis LR CPK 153 str. 2 d. rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad atsakovas nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Taigi realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, neinformuodamas apie prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo. Be to, nėra pagrindo laikyti atsakovės teisių pažeistomis, nes jai suteikiama teisė būti išklausytai kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu ir pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovių pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų, vadovaujantis ekonomiškumo principu – nurodant areštuotino turto eiliškumą. Pagal LR CPK 147 str. 6 d. ieškovės per 14 d. nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos turėjo kreiptis į antstolį, kad aprašytų areštuotą turtą. Tokiu būdu atsakovė turėjo teisę nutartį vykdančiam antstoliui pasiūlyti, kokį turtą aprašyti, kad būtų kuo mažiau varžomos jos teisės ir interesai. Be to, turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Ieškovės turto, kurio vertė viršija ieškovės prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina įstatymo suteikiamas teises, t. y. teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti tam tikras operacijas su areštuotomis pinigų sumomis (LR CPK 145 str. 6 d.), prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 146 str. 1 d.), įpareigoti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turimą turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (LR CPK 148 str.).
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutartį palikti nepakeistą.