Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Elis Textile Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Juviga“ dėl skolos ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. ginčo šalys sudarė nuomos sutartį 24 mėn. laikotarpiui, kurios pagrindu ieškovė atsakovei nuomojo purvą sugeriančius kilimėlius ir už užmokestį atlikdavo šių kilimėlių keitimą (1 t., b. l. 8-9). Pagal Sutarties 4.2 punktą, jei klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui prieš 3 mėnesius (arba Sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės) nesibaigus Sutarties vykdymo terminui, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri padengtų išlaidas, kurias tiekėjas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Šalių susitarimu nuostolių suma lygi 50 proc. sumos, kurią klientas būtų sumokėjęs tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties nuostatomis.

12. 2020 m. vasario 27 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie susidariusią skolą už pagal Sutartį suteiktas paslaugas ir nurodė, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. nutraukia Sutartį dėl atsakovės kaltės, nes neapmokėtos sąskaitos už praėjusius laikotarpius (1 t., b. l. 10). Skola susidarė pagal 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEB 611184 už 312,65 Eur su PVM (iš kurios atsakovė sumokėjo 99,57 Eur sumą), 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEB 615624 už 257,55 Eur su PVM ir 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEB 620037 už 291,78 Eur su PVM. Iš viso atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų už 762,41 Eur sumą (1 t., b. l. 34–40).

13. 2020 m. kovo 1 d. ieškovė pateikė atsakovei kompensacijos skaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad terminas prieš kurį nutraukiama Sutartis yra 91 savaitė, mokestis per terminą iki Sutarties pabaigos – 5 403,58 Eur, kompensacijos suma – 2 701,79 Eur (1 t., b. l. 11).

Dėl Sutarties nutraukimo pagrindo ir teisėtumo

14. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip mišrioji, nuomos ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių turinti sutartis, kurioje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius, o paslaugos sutarties elementai šalių susitarime buvo vyraujantys.

15. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, kad, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl ieškovės teisės į netesybas, šioje byloje svarbu nustatyti, kokiu pagrindu pasibaigė sutartis. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta sutarties nutraukimo teisė yra teisės vienašališkai išsilaisvinti nuo sutarties (teisės laisvai nuspręsti dėl paslaugos sutarties pabaigos) įgyvendinimo būdas, o CK 6.217 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta nutraukimo teisė yra sutarties šalies pažeistų teisių gynimo būdas. Tai atitinkamai lemia ir teisines pasekmes: jei sutarties šalis pasinaudoja savo teise vienašališkai išsilaisvinti nuo sutarties, ji turi kompensuoti kitai šaliai tokios teisės įgyvendinimu sukeltas teisines pasekmes, o tokiu atveju, jei sutarties šalis nutraukia sutartį gindamasi nuo kitos sutarties šalies padaryto pažeidimo, ji kaip nukentėjusi šalis turi teisę į atitinkamus teisių gynimo būdus, pvz., taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. teisę reikalauti dėl tokios šalies pažeidimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, netesybų. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, kad ieškovė pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį, būtent ieškovė turėtų mokėti kompensaciją atsakovei, o ne atsakovė – ieškovei; teismui nustačius, kad ieškovė sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 1–3 dalių pagrindu, teisę į žalos atlyginimą įgyja ieškovė.

17. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021 62 punktas).

18. Kadangi šiuo atveju nė viena iš šalių nesiekia išsaugoti Sutarties, net ir nesant priešieškinio, atsakovei siekiant nuginčyti Sutarties nutraukimo padarinius ir teigiant, jog Sutartis nutraukta neteisėtai, būtina nustatyti ne tik Sutarties nutraukimo pagrindą, bet ir įvertinti jo teisėtumą. Kaip minėta, ieškovė teigia nutraukusi Sutartį su atsakove dėl esminio sutarties pažeidimo – vėlavimo atsikaityti. Šalys Sutartyje nebuvo aptarusios, kas laikytina esminiu Sutarties pažeidimu, taigi vertinant, ar Sutartis minėtu pagrindu nutraukta teisėtai, svarbu įvertinti, ar vėlavimas atsiskaityti už kilimėlių nuomą su valymu už 3 mėn. gali būti laikomas esminiu Sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio požiūriu.

19. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas).

21. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

22. Pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei mokestį už praėjusį mėnesį, remiantis Sutarties priedais, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki 10 einamojo mėnesio dienos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti už jai pagal Sutartį suteiktas paslaugas ir Sutarties nutraukimo metu buvo skolinga ieškovei 762,41 Eur už 3 mėn. laikotarpiu suteiktas paslaugas. Taigi konstatuotina, kad ieškovė padarė Sutarties pažeidimą. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar toks pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu, svarbu atsižvelgti į tai, kad tarp ginčo šalių susiklostę kilimėlių nuomos ir keitimo santykiai buvo tęstinio pobūdžio: 2015 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl kilimėlių nuomos ir keitimo 12 mėn. terminui, 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl kilimėlių nuomos ir keitimo 24 mėn. terminui (1 t., b. l. 4–7). Taigi ginčo Sutartis buvo jau trečia sutartis sudaroma su atsakove. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie atsakovės atsiskaitymus su ieškove (1 t., b. l. 41; 2 t., b. l. 51), atsakovė, galiojant ir ankstesnei sutarčiai dėl analogiškų paslaugų, nuolat vėlavo apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaita apmokėta 2019 m. sausio 22 d., 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita apmokėta 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. sausio 31 d. sąskaita apmokėta 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. vasario 28 d. sąskaita apmokėta 2019 m. gegužės 24 d., 2019 m. kovo 31 d. sąskaita apmokėta 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 30 d. sąskaita apmokėta 2019 m. liepos 5 ir 29 d., 2019 m. gegužės 31 d. sąskaita apmokėta 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. birželio 30 d. sąskaita apmokėta 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. liepos 31 d. sąskaita apmokėta 2019 m. spalio 8 d. Be to, iš byloje esančių duomenų apie atsakovės atsiskaitymus pagal Sutartį matyti, kad ieškovei sudarant su atsakove ginčo 2019 m. gruodžio 2 d. nuomos sutartį, atsakovė tuo metu buvo skolinga ieškovei 1 270,44 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., ir dalis 2019 m. spalio 31 d. sąskaitos buvo apmokėta tik 2020 m. sausio mėn. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė nuolat buvo informuojama elektroninėmis priemonėmis, jog, atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, sutartis gali būti nutraukta (1 t, b. l. 79–81), tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad byloje esančiose priminimo pažymose (1 t., b. l. 83–86), jokių įspėjimų apie galimą Sutarties nutraukimą taip pat nėra.

23. Teismo vertinimu, tokiu atveju atsakovė negalėjo turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas yra reikšmingas ir sudarantis pagrindą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Tai, kad ieškovė sudarė Sutartį su atsakove, kai atsakovė jau buvo skolinga ieškovei už suteiktas analogiškas paslaugas pagal ankstesnę 2017 m. sudarytą sutartį, leidžia teigti, kad ieškovė galėjo pasikliauti atsakove, jog ši vienašališkai nenutrauks sutarties dėl tokio pobūdžio pažeidimo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo, kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo būdą, be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) priemonę. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916/2017).

25. Atsižvelgdamas į atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo pobūdį, mastą ir tarp Sutarties šalių susiklosčiusius tęstinius sutartinius santykius, teismas daro išvadą, kad nėra CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsakovės neteisėtus veiksmus (mokėjimo terminų praleidimą) kvalifikuoti kaip esminį sutarties pažeidimą. Atsakovės vėlavimas atsikaityti pagal Sutartį už 3 mėnesius, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes negali būti kvalifikuojamas kaip lemiantis kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Ieškovės veiksmai iš esmės toleruojant atsakovės vėlavimą atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir neįspėjant apie dėl to gresiantį sutarties nutraukimą, be kita ko, naujos sutarties sudarymas su atsakove, kuri tuo metu jau buvo įsiskolinusi už pagal ankstesnę sutartį suteiktas paslaugas, leidžia daryti išvadą, kad pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis, t. y. atsiskaitymas Sutartyje nustatytais terminais, neturėjo ieškovei esminės reikšmės. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad Sutartis nebus įvykdyta ateityje. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad ieškovė nepagrįstai nutraukė Sutartį su atsakove, vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu.

Dėl kompensacijos, skolos ir palūkanų ir priteisimo

26. Konstatavus, kad Sutartis su atsakove CK 6.217 straipsnio pagrindu nutraukta neteisėtai, darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės į Sutarties 4.2 punkte nurodytą kompensaciją, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 701,79 Eur kompensaciją (nuostolius) atmetamas.

27. Atmetus reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, atsiliepimo argumentai, susiję su pranešimo apie Sutarties nutraukimą terminu, netesybų dydžiu yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

28. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 762,41 Eur skolą ir 26,47 Eur palūkanų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovės ieškinį pirmąjį kartą, 2021 m. sausio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 762,41 Eur skolą ir 26,47 Eur palūkanų. Nors ši pirmosios instancijos sprendimo dalis nebuvo skundžiama nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti netesybas (kompensaciją), panaikino visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą, todėl bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turi būti išspręstas ir skolos bei palūkanų priteisimo klausimas.

29. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 762,41 Eur skolos priteisimo, nes atsakovė įvykdė dalį ieškinio reikalavimo, t. y. sumokėjo 762,41 Eur skolą.

30. Iš ieškovės pareiškimo turinio aišku, kad ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, t. y. kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 762,41 Eur skolą nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

31. Nors atsakovė sumokėjo 762,41 Eur skolą, tačiau reikalavimo sumokėti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti geruoju netenkino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir CK 6.37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos: pagal 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEB 611184 nuo neapmokėtos 213,08 Eur dalies nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2020 m. liepos 21 d., palūkanos sudaro 8,96 Eur (192 d. x 0,0467 Eur (palūkanų suma dienai)); pagal 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEB 615624 nuo 257,55 Eur sumos nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2020 m. liepos 21 d. palūkanos sudaro 9,08 Eur (161 d. x 0,0564 Eur (palūkanų suma dienai)); pagal 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEB 620037 nuo 291,78 Eur sumos nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. liepos 21 d. palūkanos sudaro 8,43 Eur sumą (132 d. x 0,0639 Eur (palūkanų suma dienai)). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės už delsimą atsiskaityti pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras priteistina 26,47 Eur palūkanų.

32. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovei iš atsakovės priteistina 26,47 Eur palūkanų suma, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 8 proc. procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl 3 490,67 Eur sumos priteisimo. Nors teismas šiuo sprendimu priteisia ieškovei iš atsakovės tik 26,47 Eur sumą, tačiau sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad 762,41 Eur sumą sumokėjo pati atsakovė po ieškinio pateikimo, todėl ieškovė ieškinio dalies dėl šio reikalavimo atsisakė. Pažymėtina, kad atsakovė sumokėjo 762,41 Eur skolą jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo ši suma buvo priteista ir kurio dalis dėl nurodytos sumos pritesimo apeliaciniu ir kasaciniu skundais nebuvo skundžiama, nors vėliau ir buvo panaikinta kasacinio teismo nutartimi. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, teismo vertinimu, nėra pagrindo grąžinti dalį žyminio mokesčio ieškovei pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, tačiau atitinkama žyminio mokesčio dalis ieškovei priteistina iš atsakovės. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme ieškovė kėlė klausimą tik dėl kompensacijos priteisimo ir šis ieškovės reikalavimas šiuo teismo sprendimu yra atmetamas. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

35. Nors atsakovė sumokėjo 762,41 Eur skolą, tačiau, įvertinus šios nutarties 32 punkte nurodytas aplinkybes, minėta suma vertintina kaip tenkinta ieškinio dalis, todėl darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į 22,6 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 79 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti, 500 Eur už teisines paslaugas (ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdyje), 450 Eur už prašymą dėl įrodymų pateikimo, 100 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 500 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2022 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje, 126,12 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtos išlaidos (450 Eur) už prašymą dėl įrodymo pateikimo viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.17 punktuose nustatytus dydžius. Už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) pagal Rekomendacijų 7, 8.17 punktus nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis 167,93 Eur, taigi ieškovės nurodomos išlaidos minėtam dokumentui parengti mažintinos iki šios sumos. Kitos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinas 332,91 Eur ((79 Eur + 500 Eur + 167,93 Eur +100 Eur + 500 Eur + 126,12 Eur) x 22,6 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

39. Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Elis Textile Service“, j. a. k. 110694894, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“, j. a. k. 300091743, 26,47 Eur (dvidešimt šešių eurų 47 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (26,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 332,91 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ 762,41 Eur skolą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.