- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- eAS-832-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00178-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- V. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei V. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. V. NMA naudai: 1) 29 193,88 Eur skolą; 2) 595,89 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2026 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises ir/arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose, kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, 29 193,88 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.
Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas gali įsitikinti NMA reikalavimo pagrįstumu įvertinęs NMA 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SKP-233 „Dėl projekto „V. verslo pradžia (duomenys neskelbtini)“ susidariusios skolos sugrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės. NMA nuomone, Sprendimo pagrindu turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė tam, kad būtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansiniai interesai.
NMA nuomone, susigrąžintina paramos suma – 29 193,88 Eur, yra akivaizdžiai didelė, todėl kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ES ir Lietuvos Respublikos biudžetui, kadangi tai, kad atsakovei ES parama išmokėtos lėšos, kurias NMA siekia susigrąžinti atsakovei nesilaikius teisės aktuose nustatytų reikalavimų, savaime suponuoja žalą ES biudžetui.
NMA teigimu, iš dokumentų visumos yra matoma, kad atsakovė nesiekia pradėti įsiskolinimo grąžinimo proceso NMA. Atsakovė nebendradarbiavo su NMA, neteikė prašomų dokumentų. Atsakovės nesąžiningą elgesį įrodo ir tai, kad atsakovė sąmoningai pasirinko nekomunikuoti su NMA, NMA siųsti pranešimai, kuriuose buvo nurodyta, jog atsakovė laiku negrąžino skolos, buvo ignoruojami, atsakovė suprasdama savo veiksmus ir jų padarinius pasirinko neatsakyti į NMA siunčiamus pranešimus. NMA vertinimu, tik pačios atsakovės neveikimas/netinkamas veikimas sukūrė esamą situaciją, kuria yra pažeisti Lietuvos ir ES finansiniai interesai, nes projektas neįgyvendintas tinkamai, o susidariusi skola atsakovės nėra grąžinta.
NMA atkreipė dėmesį, jog atsakovei teikiant paraišką galėjo ir turėjo būti žinomos teisės aktų nuostatos, jog atsakovei neįgyvendinus projekto, gauta parama turi būti grąžinama NMA. Atsakovė nepasikreipė į NMA dėl susidariusios skolos grąžinimo ar jos grąžinimo dalimis, nebendradarbiavo su NMA, o tai rodo atsakovės nesąžiningumą, todėl iš esmės atsakovė tiesiog pasisavino paramos lėšas. NMA taip pat nurodė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus.
NMA vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Todėl teigti, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teikianti šalis turi pateikti duomenis apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties yra nepagrįsta, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje.
Šiuo atveju NMA pasirinko leistiną ir įmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, prašymo reikalavimus pagrindžia faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašymas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Teismas, atlikęs preliminarų prima facie pareiškėjo šioje byloje keliamų reikalavimų pagrįstumo vertinimą, nenustatė pagrindo jį laikyti akivaizdžiai nepagrįstu, todėl vertino, jog egzistuoja pirmoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.
Teismas taip pat vertino, ar egzistuoja antroji sąlyga (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimas) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 9 d. atsakovė pateikė paskutinį trečiąjį mokėjimo prašymą dėl galutinės 5 247,91 Eur sumos. Vertinant šį mokėjimo prašymą NMA nustatė, kad atsakovė nepateikė išlaidas pagrindžiančių bei apmokėjimą įrodančių dokumentų; mokėjimo prašymo formos IV skyriuje „Pateikiami dokumentai“ atsakovė nurodė, jog pateikia pirkimo–pardavimo sutartį (2 lapai), PVM sąskaitą faktūrą (1 lapas), banko išrašą (1 lapas), kitus dokumentus (10 lapų), tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti. Dėl trūkstamos informacijos NMA kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti patirtų išlaidų pateisinančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Buvo užsakyta projekto patikra vietoje, kurios rezultatas neigiamas, nes su atsakove nepavyko susisiekti telefonu dėl patikros atlikimo laiko. 2025 m. balandžio 1 d. NMA patikrų skyriaus specialistas nuvyko į projekto įgyvendinimo vietą, tačiau atsakovės ten nerado, todėl NMA patikrų skyriaus specialistas kreipėsi į atsakovę el. paštu ir registruotu laišku dėl patikros. Atsakovė per pranešime nurodytą laiką nesusiekė ir nesudarė sąlygų atlikti patikrą. NMA patikrų skyriaus specialistas nuvykęs į projekto įgyvendinimo vietą veiklos požymių nenustatė, nes projekto įgyvendinimo vietoje rastas tuščias laukas. 2025 m. balandžio 24 d. NMA atsakovei išsiuntė raštą, kuriame buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius projekto veiklą, tačiau atsakovė prašomų dokumentų nepateikė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei tuo, kad paramos suma – 29 193,88 Eur, yra akivaizdžiai didelė, pareiškėjas teigė, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė, kaip paramos gavėja, sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas vertino, kad NMA, kuriai teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais ji grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, 2023 m. balandžio 24 d. NMA pateikusi paraišką paramai gauti, būtų veikusi nesąžiningai. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. vasario 26 d. atsakovė NMA pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą dėl 17 221 Eur išmokėjimo, 2024 m. gegužės 2 d. atsakovė NMA pateikė antrąjį mokėjimo prašymą dėl 11 973 Eur išmokėjimo. Teismas vertino, kad šie prašymai buvo tinkami, kadangi atitinkamai 2024 m. kovo 4 d. ir 2024 m. birželio 27 d. atsakovei buvo išmokėtos prašomos sumos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl trečiojo mokėjimo prašymo (t. y. tai, kad, NMA teigimu, atsakovė su šiuo mokėjimo prašymu nepateikė reikiamų dokumentų bei vėliau šiuo klausimu nebendradarbiavo su NMA), nesudaro prielaidų spręsti apie atsakovės sąmoningus nesąžiningus ar tyčinius veiksmus bei dėl to galinčią kilti žalą.
Teismas pažymėjo, kad, siekiant visapusiškai įvertinti, ar siekiama susigrąžinti suma atsakovei yra didelė, turėjo būti pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį (pvz., duomenys iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), tačiau byloje tokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai pripažinti deklaratyviais ir neįrodytais.
Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos kilimo grėsmės realumo.
III.
Pareiškėjas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria netenkintas NMA prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.
Pareiškėjas, pakartodamas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, teigia, jog prašyme aiškiai nurodė, jog egzistuoja dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA prašyme išsamiai išdėstė tiek reikalavimų pagrįstumą, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.
Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju NMA pasirinko teisėtą ir efektyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašymo reikalavimus pagrindžia faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, prašymas yra prima facie pagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad didžiąją dalį skundžiamos teismo nutarties sudaro faktinių aplinkybių bei teismų praktikos nurodymas, o teismo vertinimas šioje situacijoje iš esmės yra pateikiamas tik vienoje pastraipoje. Teismas nevertino prašyme pateiktų argumentų dėl paramos gavėjos nesąžiningumo. Teismui su prašymu NMA pateikė informaciją, iš kurios matoma, kad atsakovė iš esmės pasisavino jai išmokėtas paramos lėšas, nors paramos lėšos buvo skirtos konkrečiai projekto įgyvendinimui, kurio atsakovė, akivaizdu, neįgyvendino, nes nei mokėjimo prašymas, nei projekto įgyvendinimo ataskaita nebuvo pateikta. Atsakovė sąmoningai ignoravo NMA pranešimus ir paramos lėšų grąžinimo neatliko. Atsakovės nesąžiningumas taip pat matomas ir tame, jog ji neatsakė į NMA 2025 m. vasario 5 d. raštu Nr. BRK-2190 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ siunčiamą prašymą pateikti / patikslinti duomenis. Taip pat 2025 m. balandžio 24 d. atsakovei išsiųstas raštas Nr. BRK-6870 „Dėl veiklos projekto įgyvendinimo“, kuriame buvo prašoma iki 2025 m. gegužės 5 d. pateikti dokumentus, įrodančius projekto veiklą (visas suteiktų paslaugų sąskaitas, sąnaudas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, įdarbinimo sutartis), tačiau atsakovė prašomų dokumentų nepateikė.
NMA vertinimu, dėl faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės ir ES finansinius interesus.
NMA pažymi, kad įvertinus teismo nutarties turinį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-590-552/2024) matoma, jog teismo nutartimi nukrypta nuo plačiai suformuotos teismų praktikos. Teismų praktikoje akcentuojama, jog aplinkybė dėl galimo turto slėpimo, perleidimo ar pardavimo nėra ir negali būti pati reikšmingiausia vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Šiuo atveju pagal teismų praktiką pakanka grėsmės, jog tokie veiksmai gali būti atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Tikrinamoje byloje NMA prašė teismo įvertinti susidariusią situaciją ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą 29 193,88 Eur sumai.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų spręsti apie atsakovės sąmoningus nesąžiningus ar tyčinius veiksmus bei dėl to galinčią kilti žalą. Teismas nurodė, kad, siekiant visapusiškai įvertinti, ar siekiama susigrąžinti suma atsakovei yra didelė, turėjo būti pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį, tačiau byloje tokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, nepateikta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atskirajame skunde teigia, kad prašyme aiškiai nurodė, jog egzistuoja dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA nuomone, teismas nevertino prašyme pateiktų argumentų dėl paramos gavėjos nesąžiningumo. NMA vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės ir ES finansinius interesus. Be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026 ir kt.).
Taigi proceso įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti NMA naudai iš atsakovės 29 193,88 Eur skolą bei palūkanas ir siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų taikomas atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms turto areštas 29 193,88 Eur sumai.
Susipažinus su byloje esančiu NMA Sprendimu nustatyta, kad NMA konstatavo, jog atsakovė V. V. (paramos gavėja) nepateikė su 2024 m. gruodžio 9 d. trečiuoju mokėjimo prašymu dokumentų, įrodančių projekto veiklą. NMA paramos gavėjai taikė išmokėtos paramos (29 193,88 Eur) susigrąžinimo sankciją ir 5 247,91 Eur paramos sumažinimo sankciją (pagal 2024 m. gruodžio 9 d. pateiktą trečiąjį mokėjimo prašymą, likusi neišmokėta prašomos paramos dalis), nutraukiant projekto vykdymo sutartį.
Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-624/2026, 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA, kuriai teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais ji grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, pajamas, įsipareigojimus ir pan., (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.
Vertinant NMA argumentus pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšminga ne tik siekiama susigrąžinti suma, atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovės (ne)sąžiningumą. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, patvirtinančių akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, nėra pateikta. Taip pat NMA argumentai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus, – yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis bei savaime nepatvirtina realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-767-1188/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-1047/2025; 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026).
Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma teismų praktika nėra pagrindo remtis, nes aplinkybių visuma nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumai (be kita ko, skiriasi įrodymai byloje, prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovų veiksmai ir kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.