Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT atstovei advokato padėjėjai Alinai Bissekerskajai-Ruzgei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės REIKALAVIMAS.LT ieškinį atsakovams S. M. ir K. M. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notaras L. K., antstolis K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. M. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo antstolis K. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jam nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus nurodė, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovei S. M.. Buvo išnagrinėta byla dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atsakovai sudarė vedybų (povedybinę) sutartį ketindami išvengti skolos vykdymo ir taip užkirto kelią vykdyti išieškojimą ieškovės naudai. Pagrindinė skolininkė yra S. M., nustatyta jai priklausanti ½ dalis sutuoktinio darbo užmokesčio. Skolos išieškojimas konkrečiai nukreiptas į šiuo metu atsakovo K. M. gaunamą darbo užmokestį, todėl jos negali būti laikomos hipotetinėmis pajamomis. Atsakovės S. M. pajamos yra 100 Eur per mėnesį, skola 5000 Eur. Kitas skolininkų turtas yra menkavertis, du automobiliai, iš kurių vienas sudaužytas ir žemės sklypas 200 Eur vertės. Prašo tenkinti ieškinį CK 6.66 straipsnio, o taip pat ir 1.5 straipsnio, 1.86 straipsnio pagrindais. Sutartis buvo sudaryta išvengti skolos sumokėjimo, atsakovai elgėsi nesąžiningai, sutartis yra tariama, atsakovai neprivalėjo jos sudaryti. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl skolos nukreipimo išieškoti iš sūnaus. S. M. teismo sprendimu iš M. M. yra priteista skola, atsakovė gali išsiieškoti skolą iš sūnaus ir padengti savo skolą. Prašo pripažinti vedybų (povedybinę) sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 530 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pasitarus su žmona nusprendė sudaryti povedybinę sutartį arba nutraukti santuoką. Jo alga nedidelė, jei atskaičiuos puse sumos jiems bus badas. Jokių pinigų iš ieškovės neskolino ir negavo. Rašė pareiškimą policijai, užblokavo sąskaitas. Praėjo 3 mėnesiai kol paskyrė advokatą, buvo per vėlu, gavo raštą iš antstolio. Buvo pasinaudota žmonos banko kortele, dabar skola yra priteista žmonai iš sūnaus M. M.. Nesutinka mokėti svetimų skolų, dabar savo algą naudoja savo reikmėms. Nežino ar povedybinė sutartis užkerta kelią ieškovei gauti skolą iš atsakovės (2018 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 33 min. 09 sek. – 46 min. 20 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-873-523/2017 priteisė iš atsakovės S. M. ieškovės naudai 4 461 Eur skolos, 3,67 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Eur žyminio mokesčio, 250 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. 2017 m. gegužės 2 d. preliminarus sprendimas įsiteisėjo, 2017 m. gegužės 15 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas vykdymui antstoliui K. Košiui. Antstolis K. Košys 2018 m. sausio 8 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkės S. M. sutuoktinio K. M. darbo užmokestį uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ogiseta“, pinigines lėšas bankų sąskaitose, žemės sklypą ir dvi transporto priemones. 2018 m. kovo 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2270-523/2018 nustatė, kad atsakovei S. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu K. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio darbo užmokesčio, ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinio banko sąskaitose, ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9479-0006-0212 ir ½ dalis transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje pateikta 2018 m. kovo 27 d. vedybų (povedybinė) sutartis (toliau – Sutartis), sudaryta atsakovų K. M. ir S. M.. Sutarties 4.1.4 punktu šalys sutarė, kad šalių turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki povedybinės sutarties sudarymo, nedalijamas, povedybinės sutarties sudarymas neturės įtakos atitinkamos šalies kreditoriaus teisei nukreipti išieškojimą į atitinkamos šalies dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, įgytame iki šios povedybinės sutarties sudarymo. Sutarties 1.2 punktu šalys sutarė, kad pajamos, kurias bet kuri iš šalių įgis savo vardu po povedybinės sutarties patvirtinimo dienos, tokios kaip pajamos iš kurios nors vienos iš šalių darbinės ar intelektinės veiklos gaunami dividendai, pensijos, pašalpos, draudimo išmokos <... ...>, taip pat bet kokios kitos pajamos, kurias po povedybinės sutarties patvirtinimo dienos gaus viena iš šalių, bus laikomos šias pajamas įgijusios šalies asmenine nuosavybe.

Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-10891-17 medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 3 d. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal S. M. pareiškimą, kad nežinomas asmuo panaudojo jos banko mokėjimo kortelę ir jos vardu paėmė 4 461 Eur paskolą. 2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu M. M. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika. S. M. išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1203-523/2018 iš atsakovo M. M. ieškovei S. M. priteista 4 461 Eur turtinės žalos.

Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą, tačiau negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Ieškovė nurodo, kad povedybine sutartimi yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai, o povedybinės sutarties sudarymo laikas ir aplinkybės vienareikšmiškai liudija atsakovės bei ją palaikančio atsakovo aktyvų siekį išvengti atsakovės atžvilgiu priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo ir jais nustatyto atsakovės įsipareigojimo ieškovės naudai vykdymo. Šalys sudarė tariamą (fiktyvų) sandorį, siekdami išvengti skolos išieškojimo ieškovės naudai, šalių veiksmai neatitinka sąžiningumo principo, nes jie veikė neskaidriai, sukurdami kliūtis ieškovei išieškoti priteistą ir nenuginčytą skolą iš atsakovės. Ieškovė atsakovų sudarytą povedybinę sutartį ginčija CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana), taip pat ir CK 1.5 straipsnio, 1.86 straipsnio nuostatomis.

Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų 2018 m. kovo 27 d. povedybinę sutartį, nes ji pažeidė kreditoriaus interesus. Ieškovės teigimu kreditoriaus teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad ateityje ji negalės nukreipti išieškojimo į skolininko dalį atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, o būtent į atsakovės S. M. sutuoktinio (atsakovo) K. M. darbo užmokestį. Ieškovės teigimu, atsakovai neprivalėjo sudaryti povedybinės sutarties, nes nei įstatymas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos sutarties sudarymo. Skolininkai elgėsi nesąžiningai, nes vedybų sutartis buvo sudaryta abiem sutuoktiniams gerai žinant apie atsakovės S. M. skolą ieškovei, kuri išieškoma priverstine tvarka. Atsakovai žinojo, kad povedybinė sutartis pažeis ieškovo kaip kreditoriaus teises ir interesus, nes sudarydama ginčijamą sutartį, atsakovė S. M. povedybine sutartimi neatlygintinai atsisakė įstatymais jai suteiktos ir 2018 m. kovo 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi nustatytos teisės į ½ dalį jos sutuoktinio gaunamų pajamų ir kito turto. Ieškovė įsitikinusi, kad šiuo atveju yra įrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra nurodęs, kad turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Šioje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro L. K. patvirtintą S. M. ir K. M. 2018 m. kovo 27 d. vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. 1367, argumentuodama tuo, kad atsakovai pažeidė kreditoriaus interesus, nes esant atsakovės S. M. neįvykdytoms prievolėms pagal 2017 m. balandžio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-873-523/2017 dėl 4 461 Eur skolos (išieškota suma 105,55 Eur), nebus galimybės nukreipti išieškojimo į skolininko K. M. darbo užmokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei S. M.. Atsakovai S. M. ir K. M., būdami susituokę, pasinaudojo įstatyme garantuota teise nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą į ateitį. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, kad jokio turimo turto atsakovė ginčijama vedybų sutartimi neatsisakė, jokios turimos atsakovų pajamos nebuvo perleistos, o ginčijama sutartimi buvo sprendžiamas tik būsimo turto, t. y. darbo užmokesčio, kuris bus gaunamas ateityje, teisinis režimas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 md. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad įstatymas nedraudžia sudaryti povedybinių sutarčių, esant prasidėjusiam vykdymo procesui ir (ar) teismui nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktiniu.

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šioje byloje atsakovų sudaryta 2018 m. kovo 27 d. povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą, kad pajamas (nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte), kurias viena šalis įgis savo vardu po povedybinės sutarties patvirtinimo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 1.2 punktas) ir yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje ir nurodė, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).

Dėl CK 1.86 straipsnio ir 1.5 straipsnio taikymo

CK 1.86 straipsnyje įtvirtinta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismas turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2012; kt.).

Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovų 2018 m. kovo 27 d. sudaryta povedybinė sutartis yra fiktyvi, remiasi atsakovų paaiškinimais duotais teismo posėdžių metu. Nurodo, kad atsakovai atsakydami į jiems užduotus klausimus nurodė, kad „jie sugalvojo sudaryti povedybinę sutartį, kad K. M. svetimų skolų nemokės, skola yra S. M., prie didesnių išlaidų prisideda vyras, nėra alga didelė, jei paims puse sumos bus badas ir t. t.“

Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrindu nurodytų aplinkybių, t. y. kad ginčijama povedybinė sutartis yra fiktyvi ir, kad ją sudarant buvo siekiama išvengti efektyviai išieškoti priteistą skolą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje esantys įrodymai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad, sudarydami povedybinę sutartį, atsakovai siekė sukurti realias teisines pasekmes, t. y. pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą į asmeninę nuosavybę, šio tikslo buvo siekiama dėl to, kad atsakovui K. M. nekiltų atsakomybė už asmenines S. M. prievoles. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, kad 2018 m. kovo 27 d. povedybinė sutartis atsakovų būtų sudaryta siekiant neteisėtų tikslų.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio principai – teisingumas, protingumas ir sąžiningumas. Teisės principai pagal reguliavimo dalyką ir jų tikslus yra bendro pobūdžio elgesio taisyklės, kurios nustato bendro elgesio standartus šalims elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Tokias taisykles kiekvienas subjektas gali suvokti individualiai, todėl jie nelaikytini tokiais pažeidimais, kurie kartu nepažeidžiant jokių kitų tiesiogiai teisėje įtvirtintų imperatyvių teisės normų, galėtų lemti sandorių negaliojimą. CK 1.5 įtvirtintų bendrųjų teisės principų pažeidimas, jeigu jis byloje ir būtų įrodytas, negalėtų būti savarankišku pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis ieškovės nurodytais sandorio pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sutikdamas su trečiojo asmens notaro L. K. atsiliepimuose nurodytais argumentais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, daro išvadą, kad atsakovai ginčijama povedybine sutartimi nustatydami turto teisinį režimą, tai yra nukreipdami povedybinės sutarties veikimą į ateitį, ieškovės teisėtų interesų nepažeidė, neperleido jokio konkretaus turto turėto iki sutarties sudarymo, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, kad povedybine sutartimi atsakovai norėjo išvengti turtinės prievolės išieškojimo iš sutuoktinio gaunamų pajamų ir piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl kitų actio Pauliana sąlygų, nes nepriklausomai nuo jų egzistavimo, nebūtų pagrindo pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje ir tokia teisė negali būti ribojama, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimą pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia pagal CK 1.5 straipsnį (dėl šalių nesąžiningumo) ir 1.86 straipsnį (dėl sandorio tariamumo) nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovei S. M. buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje ją atstovavo advokatas D. Ramanauskas, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur, todėl iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos susijusios su atsakovei suteikta antrine teisine pagalba (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės REIKALAVIMAS.LT ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT, juridinio asmens kodas 302642184, valstybės naudai 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (182 Eur) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.