- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-2010-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Transmiva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Finance group“
- Kategorijos
- 3.118.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transmiva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-9110-877/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finance group“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 22289,11 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl Kauno apylinkės teismo 2016 04 16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-12177-475/2015 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – ieškovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir vykdyti užsakymų, nes neturėjo prieigos prie jos veiklai reikalingų apyvartinių lėšų ir todėl laikotarpiu nuo 2015 04 16 iki 2015 07 02 ji patyrė nuostolius: išlaidas advokato pagalbai; delspinigius už nesavalaikius atsiskaitymus su AB DNB lizingas; automobilių prastovos išlaidas; administracines išlaidas; išlaidas dėl UAB „ScanOil“ inicijuotos civilinės bylos iškėlimo; nuostolius dėl ieškovei pateiktų užsakymų neįvykdymo ar pavėluoto įvykdymo. Ieškovė taip pat turėjo nuostolius dėl nepagrįsto atsakovės ieškinio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimus iš dalies ir priteisė iš atsakovės 19 222,41 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 222,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 01 04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 216,46 Eur žyminį mokestį.Atsakovė pareiškė prieštaravimus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, kadangi didžioji dalis nuostolių nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais, daugumoje yra atsiradę dėl pačios ieškovės kaltės ir jos verslo praktikoje naudojamo vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Finance group“ 2015 04 14 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priimti teismo įsakymą dėl skolos iš ieškovės išieškojimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (civilinės bylos Nr. eL2-12177-475/2015). Kauno apylinkės teismas 2015 04 16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Transmiva“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 86 313,23 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštavo pinigines lėšas ne didesnei kaip 86 313,23 Eur sumai, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi bei mokėti mokesčius valstybei. 2015 05 25 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1960-436/2015 šios laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, leidžiant skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti UAB „Transmiva“ darbuotojams darbo užmokestį iš banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, o 2015 06 03 nutartimi, įsiteisėjusia 2015 07 02, panaikintos.2015 04 16 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstoliams pateikta vykdyti 2015 04 22, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas pritaikytas 2015 04 24, banko sąskaitų areštai – 2015 04 29 ir 2015 04 30. Kauno apygardos teismas 2015 06 25 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2024-153/2015 konstatavęs, kad UAB „Finance group“ nėra/nebuvo UAB „Transmiva“ kreditorė pagal 2010 03 05 MS Europe B. V. ir UAB „Transmiva“ sudarytą sutartį, UAB „Finance group“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Transmiva“ laikė nepaduotu ir jį grąžino. Ieškovė prašė priteisti 3068,70 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios nebuvo priteistos civilinėje byloje dėl skolos priteisimo bei byloje dėl bankroto iškėlimo. Nurodė, kad patyrė 4 247,10 Eur teisinių paslaugų išlaidų, tačiau teismas iš atsakovės priteisė tik 1 178,40 Eur, likusi nepriteista teisinių paslaugų išlaidų suma – 3068,70 Eur. Teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1960-436/2015 ir civilinėje byloje Nr. eB2-2024-153/2015 išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, šį reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad dalis ieškovės prašomų išlaidų yra ne tik nepagrįstos, nes teismų ginčo bylose buvo laikytos per didelėmis, tačiau ir dėl to, kad nėra susijusios su byla, arba kildinamos iš netinkamo atstovavimo procese. Pažymėjo, kad dalį reikalaujamų sumų sudaro „konsultavimo“ paslaugos ir „susitikimai kontoroje“ (326,7 Eur su PVM ir 217,8 + 54,45 Eur su PVM), kurie neturi priežastinio ryšio su ieškovės ir atsakovės ginču. Be to, ieškovė prašė priteisti 1 089 Eur su PVM už atskirąjį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti, nes nutartis, dėl kurios jis pateiktas, yra neskundžiama, taip pat prašė priteisti 326,7 Eur su PVM už atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuris nebuvo pateiktas į bylą ir apskritai neaišku ar buvo parengtas. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti AB DNB lizingas priskaičiuotus delspinigius, iš ieškovės pateiktų sąskaitų nustatė, kad ieškovė visas sąskaitas bendrai 24,94 Eur sumai privalėjo apmokėti iki 2015 02 20 ir 2015 03 20. Kitos AB DNB lizingas sąskaitos bendrai 27,1 Eur sumai ieškovei pateiktos 2015 05 20, tačiau įsiskolinimas, kurio pagrindu šie delspinigiai yra apskaičiuoti, turėjo būti apmokėtas iki 2015 04 20. Todėl teismas vertino, kad atsakovė negali atsakyti už ieškovės prievolę mokėti šiuos delspinigius, kadangi jie priskaičiuoti už sąskaitas, kurių mokėjimo terminas baigėsi 2015 03 20 ir 2015 04 20, o ieškovės sąskaitos buvo faktiškai areštuotos tik 2015 04 29.Ieškovė prašė priteisti 7 356,10 Eur automobilių prastovos išlaidas. Teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, kadangi ieškovė, nurodydama, kad prastovose buvo 12 darbuotojų, įrodymus, kad nevežė krovinių, pateikė tik dėl trijų automobilių, tačiau nepateikė duomenų apie kitų automobilių galimybes vežti krovinius nurodytais prastovų laikotarpiais. Finansinio lizingo sutarčių 9.2 punktu lizingo davėjas įsipareigojo lizingo gavėjui, įvykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, sutartyse nurodytą turtą perduoti lizingo gavėjo nuosavybėn, todėl teismas vertino nepagrįstu ieškovės reikalavimą nuostoliais pripažinti ieškovės įmokas už turto, kuris ateityje turi pereiti ieškovės nuosavybėn, dalį, nepaisant aplinkybės, kad šis turtas galimai laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu ir neatnešė įmonei finansinės naudos. Teismas atmetė reikalavimą priteisti dėl automobilių prastovų susidariusias 3 399,77 Eur administracines išlaidas, kadangi tarp turto arešto ir administracijos darbuotojų prastovų, kurių ieškovė taip pat neįrodė, nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovė prašė priteisti 2 292,5 Eur išlaidas (940 Eur palūkanas, 28 Eur žyminį mokestį, 1210Eur teisinių paslaugų išlaidas), kurias patyrė dėl to, kad UAB „ScanOil Lt“ Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą Nr. 2-25126-868/2015, kurioje ieškinyje buvo prašoma priteisti 6 354,03 Eur skolą pagal 2015 0331 PVM sąskaitą faktūrą SL Nr. 403, kurios mokėjimo terminas 2015 04 15, 7 213,72 Eur skolą pagal 2015 04 15 PVM sąskaitą faktūrą SL Nr. 504, kurios mokėjimo terminas 2015 04 30. Ieškinuje buvo prašoma priteisti 1 697,67 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo termino apmokėti sąskaitas pasibaigimo (atitinkamai 2015 04 15 ir 2015 04 30) iki ieškinio pateikimo dienos (0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos). Teismas šį reikalavimą atmetė, kadangi areštas ieškovės sąskaitoms buvo pritaikytas 2015 04 29 ir 2015 04 30, todėl iki to laiko susidarę įsiskolinimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su pritaikytais apribojimais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama taikos sutartį su UAB „ScanOil Lt“, be kitų sąlygų susitarė dėl grąžintinų sumų dydžio, t. y. pati savo veiksmais leido kilti būtent jos reikalaujamų sumų dydžio nuostoliams. Turėdama galimybes susitarti dėl taikos sutarties sąlygų ir iš esmės tokiomis galimybėmis nesinaudodama, ieškovė pati prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo ir konkretaus dydžio riziką, todėl sprendė, kad dėl ieškovės kaltės atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma.Teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas, patirtas dėl Frio Safor, S.L., RAB „Treid Aktiv“ bei RAB „Orion“ neįvykdytų užsakymų, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės pateiktus šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovės užsakymų savalaikio neįvykdymo priežastis – pačios ieškovės ekonomiškai nepagrįstas elgesys, kai jai, žinant apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo prisiimami įsipareigojimai klientams, ir buvo aišku, kad jie negalės būti įvykdyti. Teismas vertino, kad pati ieškovė elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, sąmoningai leido žalai kilti ir didėti, todėl sprendė, kad civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina. Ieškovės argumentus, kad dėl nuo 2015 04 16 iki 2015 07 02 taikyto arešto ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad nors 2015 04 29 ir 2015 04 30 antstolė areštavo sąskaitas, tačiau ieškovė laikotarpiu nuo 2015 05 13 iki 2015 05 20 ir vėliau iš banko sąskaitose esančių lėšų vykdė atsiskaitymus su kreditoriais. Teismas bylos duomenimis taip pat nustatė, kad ieškovė arešto taikymo laikotarpiu sėkmingai panaudojo visas „Swedbank“ ir DNB bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas. Teismas iš ieškovės pateiktos kasos knygos nustatė, kad ieškovė laikotarpiu 2015 04 15 – 2015 07 02 vykdė atsiskaitymus per kasą, kasoje buvo pakankamai didelis likutis (iki 9 901,68 Eur) ir net ginčui aktualaus laikotarpio pabaigoje kasoje dar buvo 3 785,58 Eur nepanaudotų lėšų. Todėl ieškovės argumentus, kad ji negalėjo įvykdyti tam tikrų atsiskaitymų, ar užpilti kuro vienam, ar kitam vilkikui vertino kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, nepaisant pritaikyto arešto, panaudojo faktiškai visas banko sąskaitose turėtas lėšas (išskyrus nereikšmingas sumas), taip pat be jokių apribojimų galėjo atsiskaitinėti tiek per kasą, tiek ir per atskaitingus asmenis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti ir priteisti 22 264,17 Eur nuostolių, bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
16.1 Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra ieškovės nuostoliai, susidarę dėl nepagrįstai pareikštų atsakovės reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pagal kurią tuo atveju, kai ieškovas pareiškia ieškinį priteisti jam turėtas atstovavimo išlaidas kitoje byloje, kurioje jis buvo atsakovu ir šios išlaidos nebuvo priteistos dėl to, kad jis nebuvo pateikęs laiku, t.y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, įrodymų apie turėtas išlaidus, jo reikalavimai gali būti tenkinami kitoje civilinėje byloje, jei įrodymais pagrįstas išlaidų dydis, turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras - serija AAA Nr. 2015/196, serija AAA Nr. 2015/239, serija AAA Nr. 2015/275, kurios nebuvo pateiktos į bylas, iškeltas pagal atsakovės nepagrįstus pareiškimus/ieškinius. Nepagrįsta teismo išvada, kad išlaidos, nesusijusios su atsakovės iškeltomis civilinėmis bylomis, kadangi visos teisinių paslaugų išlaidos atsirado dėl atsakovės nepagristai reiškiamų reikalavimų ieškovei.
16.2 Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti AB DNB lizingas priskaičiuotus 27,06 Eur delspinigius dėl to, kad dėl pritaikyto piniginėms lėšoms arešto ieškovė neturėjo galimybės jų sumokėti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės banko sąskaitos areštuotos tik 2015 04 29 antstolei pritaikius piniginių lėšų areštą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendęs dėl ieškovės banko sąskaitoms arešto įsigaliojimo, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovei nebuvo jokių trukdžių apmokėti AB DNB lizingas sąskaitas iki jų apmokėjimo termino 2015 04 20. Ieškovė neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo priteisti 24,94 Eur delspinigiai pagal 2015 04 20 išrašytas sąskaitas.
Žemesnės instancijos teismas
16.3 Teismas nepagrįstai reikalavimą dėl 7 356,10 Eur automobilių prastovos išlaidų vertino kaip neįrodytą. Prastovos darbuotojamas paskelbtos dėl to, kad ieškovė dėl jos turtui taikyto arešto negalėjo sumokėti už kurą ir kelius. Atlyginimų ir dienpinigių darbuotojams mokėjimas, nuomos už automobilius mokėjimas dėl pritaikytų suvaržymų negalint vykdyti ekonominės veiklos ir iš to gauti pelno, laikytini ieškovės nuostoliais, kurie turėjo būti priteisti iš atsakovės.
16.4 Teismas nepagrįstai nepriteisė 3 399,77 Eur administracinių išlaidų, kadangi dėl pritaikyto arešto įmonės darbuotojai neturėjo darbo, todėl jiems mokėtas atlyginimas, įmonei negalint vykdyti veiklos ir iš veiklos gauti pelno yra ieškovės patirti nuostoliai. Detalizuojančioje lentelėje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro prastovų metu direktoriui V. S., vyr. buhalterei V. R., buhalterei D. G. ir vadybininkui R. Š. mokėtas darbo užmokestis. Prastovos buvo tik tam tikrą laikotarpį, t. y. nuo 2015 04 27 iki 2015 04 29 ir nuo 2015 05 01 iki 2015 05 26, o ne visą laikotarpį, kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės.
16.5 Nepagrįsta teismo išvada, kad 2 292,50 Eur išlaidos (940 Eur palūkanos, 28 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 114,50 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1210Eur teisinių paslaugų išlaidos) nėra susijusios priežastiniu ryšiu su pritaikytais apribojimais. UAB „ScanOil Lt" Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą Nr. 2-25126-868/2015 po to, kai ieškovė dėl jos turui pritaikyto arešto negalėjo apmokėti UAB „ScanOil Lt" išrašytų sąskaitų. Ieškovės piniginių lėšų areštas galiojo nuo 2015 04 16 Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės banko sąskaitos buvo areštuotos tik 2015 04 29 ir 2015 04 30 antstolei pritaikius piniginių lėšų areštą. Šio kreditoriaus 2015 03 31 išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2015 04 15, 2014 04 15 išaršytos sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2015 04 30, tačiau dėl nuo 2015 04 16 galiojusio ieškovės piniginių lėšų arešto jų nebuvo galima apmokėti.
16.6 Nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl išlaidų, atsiradusių dėl to, kad buvo neįvykdyti Frio Safor S.L., RAB „Treid Aktiv“ bei RAB „Orion“ užsakymai. Ieškovė su Frio Safor S.L sudarė krovinio gabenimo užsakymą Nr.1-2/21957, pagal kurį ieškovė krovinį turėjo 2015 04 30 paimti ir 2015 05 05 pristatyti, o pagal krovinio gabenimo užsakymą Nr. 1-2/22442 krovinys turėjo būti paimtas 2015 04 29 ir pristatytas 2015 04 30. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šie užsakymai nebuvo įvykdyti, todėl ieškovė turėjo Frio Safor S.L., sumokėti nuostolius. Teismas neteisingai įvertino pretenzijų turinį, kadangi jose nėra nurodyta, kad ieškovė krovinius priėmė, priešingai, jose nurodyta, kad ieškovei negalint įvykdyti užsakymų, Frio Safor S.L buvo priversta samdytis kitus vežėjus ir dėl to patirti nuostolius. Ieškovė priėmė RAB „Treid Aktiv" užsakymą, kurį turėjo pakrauti 2015 05 01, o iškrauti 2015 05 04, taip pat priėmė RAB „Orion“ užsakymą, kurį turėjo pakrauti 2015 05 08, o iškrauti 2015 05 11, tačiau dėl pritaikyto arešto užsakymų neįvykdžius, ieškovė gavo 600 Eur ir 1 120 Eur baudas.
16.7 Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė galėjo atsiskaitinėti iš kasoje esančių lėšų bei atskaitingų asmenų turimų lėšų, nes jos nebuvo areštuotos, kadangi teismas, 2015 04 16 priimdamas nutartį dėl arešto, apribojo viso ieškovei priklausančio turto disponavimą iki antstolis aprašys konkretų areštuojamą turtą. Aplinkybė, kad ieškovė elgėsi neteisėtai ir atsiskaitinėjo iš areštuotų lėšų su tais kreditoriais, kuriems atsiskaitymai buvo gyvybiškai svarbiausi, nepašalina atsakovės atsakomybės už atsiradusius nuostolius, kurie būtų dar didesni ieškovei nevykdžius šių atsiskaitymų.
16.8 Atsakovei priteistos 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neatitinka LR Teisingumo ministro rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinio skundo netenkinimo atveju, jos mažintinos.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo pateikiant ieškinį, todėl neįrodžius šios aplinkybės, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.). Ieškovė prašė 1) priteisti 22 289,11 Eur nuostolius, kuriuos sudaro:
3 068,70 Eur teisinių paslaugų išlaidos;52,04 Eur AB „DNB lizingas" priskaičiuoti delspinigiai. Apeliaciniame skunde prašo priteisti tik dalį šių nuostolių – 27,06 Eur delspinigių;7 356,10 Eur automobilių prastovos išlaidos, patirtos mokant ieškovės vairuotojams darbo užmokestį už laiką, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo galimybės užsipilti kuro ir suteikti vairuotojams darbo;3 399,77 Eur administracinės išlaidos, patirtos mokant ieškovės administracijos darbuotojams (direktoriui, buhalterei ir kt.) darbo užmokestį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu; 2 292,50 Eur išlaidos, patirtos ieškovei negalint laiku atsiskaityti su kreditoriumi UAB „ScanOil Lt" ir UAB „ScanOil Lt" dėl to inicijavus teisminę bylą; 120,00 Eur išlaidos, patirtos ieškovei negalint įvykdyti Frio Safor S.L., RAB „Treid Aktiv" bei RAB „Orion" užsakymų.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nes reikalaujamų priteisti teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo klausimas jau išspręstas civilinėse bylose Nr. e2-1960-436/2015 ir Nr. eB2-2024-153/2015, o dėl kitų prašomų priteisti nuostolių - nenustačius priežastinio ryšio tarp nuostolių ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal šią normą reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti, o ši aplinkybė kartu lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, tačiau kurioje taikytos tokios priemonės, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos ir paminėtų kasacinio teismo nagrinėtų bylų aplinkybės tiksliai nesutampa (ratio decidendi), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos bendro pobūdžio išvados, tai yra dėl konkrečios teisės normos aiškinimo bei taikymo, yra naudingos svarstomais klausimais.Ieškovė, teigdama, kad atsakovė, neturėdama subjektinės teisės reikšti ieškinį, t. y. nepagrįstai inicijavo du teisminius (dėl skolos priteisimo ir dėl bankroto bylos iškėlimo) procesus, kur viename iš jų (byloje dėl skolos) atsakovės prašymu laikotarpiu 2015 04 16 – 2016 07 02 ieškovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos, iš atsakovės CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauja nuostolių atlyginimo. Ieškovė tuo pačiu pagrindu taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro abiejuose procesuose ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Abiejų atsakovės iniciatyva iškeltų bylų nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė dėl ieškovės (UAB ,,Transmiva“) skolos yra raštu sudariusi susitarimą tiesiogiai su Olandijos įmone MSE, kuriuo šalys susitarė dėl atsakovei pareikštų reikalavimų išdėstymo ir mokėjimo tvarkos mokėjimo, t. y. MSE iš esmės pakeitus poziciją dėl to, kas atsakingas už skolų pagal kreditinių kortelių sutartis išieškojimą, teismas konstatavo, kad atsakovė (UAB ,,Finace group“) neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus UAB ,,Transmiva“, abiejose bylose priėmė nutartis, kuriomis ieškovės ieškinius laikė nepaduotais ir juos grąžino. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl 3 068,70 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios nebuvo priteistos bylose dėl skolos priteisimo ir bankroto bylos iškėlimo, priteisimo. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimas jau išspręstas kitose bylose priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis, todėl negali būti sprendžiamas pakartotinai. Kaip matyti, Kauno apygardos teismas 2015 06 03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1960-436/2015, palikęs UAB ,,Finace group“ ieškinį nenagrinėtu, priteisė apeliantei 525 Eur (iš prašytų priteisti 1 197,90 Eur) bylinėjimosi išlaidas, o 2015 06 25 nutartimi civilinėje byloje eB2-2024-153/2015 priteisė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiose bylose išspręstas klausimas dėl apeliantei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pakartotinis šio klausimo nagrinėjimas reikštų res judicata principo pažeidimą (CPK 279 str. 4 d.). CK 1.137 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti teise, įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises, įstatymų saugomus interesus, darytų žalą kitiems asmenims. Žalos padarymas piktnaudžiaujant teise yra deliktas, kurio pagrindu kyla deliktinė civilinė atsakomybė. Šioje byloje ir sprendžiamas deliktinės atsakomybės taikymo/netaikymo klausimas.Apeliantė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia atsakovės teisminių ginčų inicijavimu neturint subjektinės teisės apeliantei reikšti reikalavimų ir viename jų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu pateikimu. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nenustatė atsakovės atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą ieškinį asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas, kai tokio ieškinio nepagrįstumą konstatuoja teismas. Nesąžiningumu negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Transmiva“ ir atsakovė UAB „Finance group“, veikdama kaip Olandijos įmonės MSE įgaliotas atstovas (komercinis atstovas – agentas), 2010 03 05 sudarė Multi Service Europe (MSE) kreditinių kortelių sutartį, pagal kurią ieškovei (UAB „Transmiva“) išduotos Multi Service Europe platinamos kelių mokesčių atsiskaitymams skirtos kortelės bei įrenginiai, naudojami Europoje. Šių kortelių pagalba UAB „Transmiva valdomų krovininių transporto priemonių vairuotojai automatiniu būdu susimokėdavo kelių, tiltų, tunelių ir kitos kelių infrastruktūros mokesčius įvairiose Europos šalyse, o sutartyje nustatytu periodiškumu iš MSE, atsiskaitydavo tiesiogiai su kelių mokesčių rinkėjais, gaudavo vieną sąskaitą už visus šiuos kelių mokesčius, kurią turėjo apmokėti į UAB „Finance group“ vardu AB „Swedbank“ atidarytą, bet MSE valdomą, sąskaitą. Dėl to, kad ieškovė (UAB „Transmiva“) naudojosi kelių mokesčių mokėjimo kortelėmis ir, kad ieškovės skola susidarė atsakovės UAB ,,Finance group“ pagal sutartį atstovaujamai Olandijos įmonei ginčas nekilo. Civilinės atsakomybės taikymo pagrindą sudaro atsakovės veiksmų, sukėlusių ieškovės nuostolius, neteisėtumas, ieškovei kilusi žala bei, bei priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų. Nesant bent vieno iš šių pagrindų, civilinė atsakomybė negalima. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės skundo argumentų pagrįstumo, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog atsakovės (UAB ,,Finace group“) civilinėje byloje dėl skolos iš apeliantės priteisimo pateiktas prašymas taikyti apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bendrai 86313,23 Eur sumai, o jo nesant pakanakami, ir piniginių lėšų, nesudaro pagrindo vertinti, kad šis veiksmas padarytas neteisėtai – piktnaudžiaujant teise ar pažeidžiant bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 1.137) .Kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Vien atsakovės kreipimasis į teismą su ieškiniu, kuris vėliau paliktas nenagrinėtu dėl to, jog, teismui nustačius, kad atsakovę UAB ,,Finance group“ su jos atstovaujama Olandijos įmone sieja komercinio atstovavimo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau iškilus klausimui, kas šios sutarties pagrindu turi teisę reikšti reikalavimus savo skolininkams ir paaiškėjus, kad pati ieškovė (UAB „Transmiva“) tiesiogiai yra sudariusi su Olandijos įmonė MSE susitarimą dėl skolos grąžinimo, kas reiškia, kad pati Olandijos įmonė MSE ėmėsi skolos iš UAB „Transmiva“ išieškojimo, nesudaro pagrindo atsakovei UAB ,,Finance group“ taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Siekiant šiuo pagrindu nuostolių atlyginimo turi būti įrodytas šalies piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės reikalavimai buvo pareikšti nesąžiningai, piktnaudžiaujant teisėmis, ar pažeidžiant bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti. Vertinant apeliantės skundo argumentus dėl teismo nepagrįstai nenustatytų kitų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti pagrindų, pažymėtina, kad apeliantė, be atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat privalėjo įrodyti, kad yra nuostoliai, kuriuos ji patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokių nuostolių atsiradimo faktą ir dydį, bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes pagal įstatymą gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių tiesioginė pasekmė. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovės UAB ,,Finance group” veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo tai konstatuoti ir apeliacinės inatsncijos teismui, todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovės elgesys, pareiškiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo apeliantės prašomų priteisti nuostolių atsiradimo priežastimi. Pirmosios instancijos teismas tyrė, analizavo ir vertino apeliantės nurodytas žalą pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus ir pripažino nuostolius neįrodytais. Apeliantė skunde kelia šių teismo išvadų nepagrįstumo klausimus. Tačiau byloje konstatavus, jog nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės prašomų priteisti nuostolių ir atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas ir vertinimas netenka teisinės prasmės ginčo baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 03 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 06 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 10 05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 12 20 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Apelaicinės sinstancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo motyvams ir išvadonms ir jų nebekartoja. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliantė nesutinka su iš jos atsakovei priteistu 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė rengė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (t. II, b. l. 3-16). Pagal Rekomendacijų 8.5 punktą už prieštaravimus maksimaliai gali būti priteista 643,36 Eur (0,85 x 756,9 Eur = 643,36 Eur ). Atsakovės atstovas 2016 04 06 dalyvavo 46 min. trukusiame teismo posėdyje (t. II, b. l. 127-128). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą ir 9 punktą už atstovavimą šiame teismo posėdyje atsakovei maksimaliai gali būti priteista 75,69 Eur ( 0,1 x 756,90 Eur = 75,69 Eur). Atsakovė rengė rašytinius paaiškinimus (t. II, b. l. 59-67). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už juos maksimaliai gali būti priteista 302,76 Eur ( 0,4 x 756,90 Eur = 302,76 Eur). Atsakovės atstovas dalyvavo 1 val. 37 min. trukusiame 2016 05 04 teismo posėdyje (t. III, b. l. 68-69). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą ir 9 punktą už atstovavimą šiame teismo posėdyje atsakovei gali būti priteista 151,38 Eur ( 0,1 x 756,90 Eur x 2 val. = 151,38 Eur). Iš viso atsakovei iš ieškovės maksimaliai galėjo būti priteista 1173,19Eur (643,36 + 75,69 + 302,76 + 151,38). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės priteistos 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1174 Eur (CPK 326 str. 1d. 3 p.). Atsakovė prašo priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos 984 Eur (1,3 x 756,90 Eur = 984 Eur) išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ( Rekomendacijų 8.11 punktas) (CPK 88 str., 93 str. 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą.
Priteistą atsakovei UAB „Finance Group“, juridinio asmens kodas 300517591, buveinė Kaune, P. Lukšio g. 8-39, iš ieškovės UAB „Transmiva“, juridinio asmens kodas 302209539, buveinė Kaune, Perlojos g. 49, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 1 174 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Finance Group“, juridinio asmens kodas 300517591, buveinė Kaune, P. Lukšio g. 8-39, iš ieškovės UAB „Transmiva“, juridinio asmens kodas 302209539, buveinė Kaune, Perlojos g. 49, 984 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės UAB „Transmiva“, juridinio asmens kodas 302209539, buveinė Kaune, Perlojos g. 49.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.