Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų UAB „Promonta“ ir antstolės A. K. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1353-979/2015 pagal pareiškėjos RUAB „Skirnuva“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K. ir UAB „Promonta“ dėl antstolio veiksmų vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė A. K. 2015-02-23 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0133/15/00197 persiuntė jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad pateikti vykdymui reikalavimai pareiškėjos atžvilgiu pagal CPK 754 straipsnį yra trečios eilės, kurie, nesant pakankamai išieškotos sumos visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, tenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Antstolės nuomone, pareiškėjos skundžiami patvarkymai ir reikalavimas, priimti vadovaujantis CPK 688, 585, 645, 759 straipsniais, neprieštarauja CK 6.930¹ straipsniui bei CPK 754, 739 straipsniams. Vykdomojoje byloje nebuvo išieškota nei vieno euro, todėl lėšos nebuvo skirstomos ir nebuvo pagrindo taikyti minėtus straipsnius. Antstolės visi vykdomi reikalavimai yra trečios eilės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. atskirajame skunde (b. l. 25–28) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti. Teismas visiškai nepagrįstai tenkino pareiškėjos (skolininkės) skundą. Teismas, pripažinęs, kad, nesant akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolė pagristai priėmė patvarkymą Nr. S-15001214 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, toliau padarė iš esmės priešingą išvadą, kad 2015-01-12 skolininkui jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, todėl antstolė privalėjo vadovautis CPK 626 str. 1 d. 3 p.– vykdomąją bylą sustabdyti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Teismas netinkamai aiškino procesinę teisės normą – CPK 626 str. 1 d. 3 p., nes vykdomoji byla sustabdoma, jei iškeliama restruktūrizavimo byla, bet ne tuo atveju, kai skoliniai įsipareigojimai atsiranda, teismų priteisiamos skolos restruktūrizavimo proceso eigoje. Pabrėžtina, kad CPK 626 str. 1 d. 3 p. nuostatos taikomos ir restruktūrizavimo metu atsiradusių skolų išieškojimo atveju, kai ši norma reglamentuoja antstolio veiksmus skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, kuomet vyksta virsmas iš neapribotos veiklos ūkio subjekto (AB, UAB) į riboto veiksmo ūkio subjektą (RUAB, BUAB), tačiau ši norma nereglamentuoja antstolio veiksmų pradėjus išieškojimo procesą iš restruktūrizuojamos įmonės, kuri, vadovaujantis ĮRĮ 8 str. 4 d., nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą dienos privalo mokėti visas einamąsias įmokas. Jeigu tokia įmonė nevykdo savo pareigų, kreditorius, negalėdamas realizuoti savo teisių ĮRĮ nustatyta tvarka, turi teisę jas ginti teismine tvarka – prisiteisti skolą ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui. Nutartyje nurodoma, kad „nors antstolė įsitikino, kad skolininko įmonės statusas nepasikeitė, tačiau toliau tęsė priverstinio išieškojimo veiksmus ir priėmė procesinius dokumentus – patvarkymus“. Logiška, kad priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui, tikrinamas juridinio asmens teisinis statusas. Įmonės restruktūrizavimas nėra kliūtis vykdyti teismo procesinį sprendimą, todėl iš nutarties neaišku, kuo pasireiškė neteisėti antstolės veiksmai, priimant patvarkymus vykdomoje byloje. Toliau nutartyje nurodoma, kad duomenys apie tai, kad skolininkui nutraukta restruktūrizavimo byla (2015-02-19), galėjo būti viešai paskelbti jau po ginčijamų antstolio procesinių veiksmų atlikimo. Su tokiu argumentu taip pat nesutiktina, nes visi pareiškėjos skundžiami veiksmai priimti iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo 2015-02-19. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas nereiškia vykdomosios bylos nutraukimo: vykdymo veiksmai sustabdomi iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, tuo metu išlieka teisė areštuoti turtą pinigines lėšas laikyti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Visiškai nepagrįsti nutarties teiginiai: „Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė, tęsdama vykdymo veiksmus, nesilaikė tiek CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tiek ĮRĮ nuostatų, o, tęsdama priverstinio išieškojimo veiksmus atskiroje vykdomojoje byloje tik vieno kreditoriaus naudai, galėjo pažeisti tiek restruktūrizuojamos įmonės, tiek kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus restruktūrizavimo byloje“. Teismas, pasisakydamas dėl materialinių ir/ar procesinių teisės normų netinkamo taikymo, privalo nedeklaratyviai nurodyti tariamo pažeidimo faktą. Todėl darytina išvada, kad nutarties teiginys „Antstolio atlikti vykdymo veiksmai nesilaikant įstatymo nuostatų laikytini ultra vires, t. y. atlikti viršijant savo įgaliojimus, yra neteisėti, todėl priimti dokumentai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.“ Neginčijama teismo teisė nesiremti proceso šalių nurodomais teisiniais pagrindais, nes šalys turi teisę tik nurodyti faktines aplinkybes, nenurodant jokio teisinio pagrindo. Tačiau negalima sutikti, kad buvo pagrindas peržengti skundo ribas. CPK teismui suteikia teisę išeiti už reikalavimų ribų tik šeimos ir darbo bylose, įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės plečiamai aiškinti pareiškėjo (skolininko) reikalavimus, tai yra akivaizdus CK 1.5 str. reikalavimų pažeidimas. Skundžiamoje nutartyje nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kurios tariamai turėtų būti taikomos šioje civilinėje byloje. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad priimtomis LAT nutartimis gali būti vadovaujamasi tik sprendžiant panašius teisinius ginčus, esant iš esmės analogiškoms situacijoms. Pateiktose LAT nutartyse nagrinėjami kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, kai kurie teiginiai pateikti atsietai nuo konteksto. RUAB „Skirnuva“ yra skolininkė ne vienoje vykdomojoje byloje, išieškojimas vykdomas ne vienoje antstolių kontoroje. Ši įmonė iš esmės skundžia visus vykdymo veiksmus. Alytaus rajono apylinkės teisme 2015-01-15 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-142-652/2015, kuria atmestas RUAB „Skirnuva“ skundas dėl antstolio S. V. veiksmų (vykdymo veiksmai atlikti po restruktūrizavimo bylos iškėlimo); Alytaus rajono apylinkės teisme 2015-01-19 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-666-652/2015, kuria atmestas RUAB „Skirnuva“ skundas dėl antstolio S. V. veiksmų (dėl 2014-10-30 Kauno apygardos teismo vykdomojo rašto vykdymo); Alytaus rajono apylinkės teisme 2015-01-15 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-601-835/2015, kuria atmestas RUAB „Skirnuva“ skundas dėl antstolio S. V. veiksmų (patvarkymai priimti po restruktūrizavimo bylos iškėlimo); Alytaus rajono apylinkės teisme 2014-12-11 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5266-652/2014, kuria atmestas RUAB „Skirnuva“ skundas dėl antstolio S. V. veiksmų (patvarkymai priimti po restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Tai tik nedidelė dalis teismo priimtų procesinių sprendimų, kurias atmesti pareiškėjos (skolininkės) RUAB „Skirnuva“ skundai. Vykdymo proceso šalis turi procesinę teisę skųsti antstolio veiksmus vykdymo procese. Civilinio proceso šalims taikomi tie patys procesiniai reikalavimai bet kurioje proceso eigos stadijoje, taip pat galioja reikalavimas nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pateikiami duomenys apie priimtus procesinius sprendimus sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Suinteresuotas asmuo UAB „Promonta“ atskirajame skunde (b. l. 33–35) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos skundą atmesti. Kauno apygardos teismo sprendimu UAB „Promonta“ naudai iš RUAB „Skirnuva“ priteista 20 441,96 Eur skola. Kadangi teismo sprendimas geranoriškai nebuvo vykdomas, jo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/15/00197. Pareiškėja (skolininkė) RUAB „Skirnuva“ skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad antstolė nesivadovauja CK 6.930 str. 1 d. 2 p. bei CPK 754 str. nuostatomis. Taip pat skunde dėsto motyvus, esą antstolė neatsižvelgė į CPK 739 str. (pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima) 2 p., nurodantį, jog antstolis negali išieškoti sumų: „mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimama į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves“. Kadangi RUAB „Skirnuvos“ pagrindinė veikla vykdoma statybos objektuose, esančiuose skirtingose Lietuvos vietovėse, tai CPK 739 str. 2 p. pagrindu iš šių lėšų išieškojimas negalimas, t. y. patvarkymas priimtas pažeidžiant CPK 651 str. reikalavimus, nes yra kliūtys patvarkymą įvykdyti. Vis dėlto akivaizdu, jog antstolės veiksmai šioms pareiškėjos nurodomoms teisės normoms neprieštarauja. CPK 754 str. įtvirtinta reikalavimų tenkinimo eilė, kuria vadovaujantis antstolis privalo skirstyti gautas lėšas. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių. Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Antstolės A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0133/15/00197 kreditoriaus naudai nebuvo išieškota nei vieno euro, todėl lėšos nebuvo skirstomos ir nebuvo pagrindo taikyti skolininko nurodytas procesines teisės normas. Tuo atveju, jei būtų atsiradę kitos eilės išieškotojų, reikalavimai nebūtų tenkinti pirmąja eile, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad negalima pateikti antstolei vykdomojo rašto vykdyti bei užsitikrinti teisėtai UAB „Promonta“ priklausančių lėšų išieškojimo. Šiuo atveju visiškai nemotyvuotai buvo panaikinti antstolės patvarkymai dėl skolininkės piniginių lėšų arešto, turtinių teisių areštavimo, vykdant išieškojimą iš jų bei pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo. Tokiu būdu buvo visiškai apribota teisė į kreditoriui priklausančių lėšų atgavimą. Teismo nutartyje nenurodomas nei vienas aiškus motyvas, kodėl taip buvo padaryta.

Atsiliepimai į atskiruosius skundus nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju pareiškėja savo skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės priimtus du patvarkymus ir vieną reikalavimą, grindė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto , CPK 754 bei 739 straipsnių nuostatų pažeidimais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, peržengęs skundo ribas, skundžiama nutartimi panaikino antstolės devynis patvarkymus ir vieną reikalavimą, konstatavęs CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą – kad antstolė, skolininkei esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, vykdomosios bylos nesustabdė ir nepersiuntė jos restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atskirųjų skundų argumentams, konstatuoja, jog šioje byloje nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nebuvo jokio pagrindas peržengti (viršyti) pareiškėjos skundo ribų. CPK teismui suteikia teisę išeiti už reikalavimų ribų tik šeimos ir darbo bylose, tačiau įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės plečiamai aiškinti tiek pačius skolininko reikalavimus, tiek jų pagrindą ir, pažeidžiant CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą, antstolio veiksmus (skolininko net ir neskųstus antstoliui) pripažinti neteisėtais dėl aplinkybių, kuriomis pats skolininkas savo skunde antstolei net nesirėmė, dėl ko, beje, antstolė, nagrinėdama tą skundą ikiteismine tvarka ir priimdama 2015-02-23 patvarkymą, negalėjo dėl tų aplinkybių pasisakyti ir, esant pagrindui su skundo argumentais sutikti, prarado galimybę pati pasinaikinti skundžiamus patvarkymus ar jų dalį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad UAB „Skirnuva“ Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje 2013-01-31 nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas, Kauno apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi nutraukė UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo bylą nustatęs, kad įmonės restruktūrizavimo planas nėra vykdomas (civilinės bylos Nr. B2-460-173/2014 duomenys), o Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-19 nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-480-180/2015). Taigi, nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismui nutraukus įmonės restruktūrizavimo bylą, iki tol pradėti ir sustabdyti išieškojimai atnaujinami, todėl ginčo atveju UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo bylai esant nutrauktai pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, jog antstolė, tęsdama priverstinio vykdymo veiksmus, galėjo pažeisti tiek restruktūrizuojamos įmonės, tiek kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus restruktūrizavimo byloje, vertintini kaip nesudarantys pagrindo teismui, siekiant išvengti asmens civilinių teisių teisminės gynybos principo ir civilinio proceso tikslų pažeidimo (Konstitucijos 30 str. 1 d., CK 1.2 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., 510 str.) peržengti skundo ribas ir ne pagal pareikšto skundo pagrindą panaikinti net ir pareiškėjos neskųstus antstolės procesinius dokumentus, priimtus nuo 2015-01-13.

Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto , CPK 754 bei 739 straipsnių nuostatų pažeidimų, tokiu būdu visiškai neatskleisdama nagrinėjamo klausimo esmės ir nemotyvuodama skundžiamos nutarties pagal pareiškėjos skundo pagrindu nurodytus argumentus, atskiraisiais skundais skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjos 2015-02-13 skundu skundžiamų antstolės veiksmų perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 2 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos 2015-02-13 skundu skundžiamų antstolės veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.