- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- 2-1383-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25875-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Mauricė (pirm.)
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Bigbank AS filialas
- Trečiasis asmuo
- " Būsto paskolų draudimas", "Swedbank"
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, Big Bank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. S. (toliau – ieškovas) ieškinį, teisme gautą 2019 m. rugsėjo 2 d., atsakovei J. S. (toliau – atsakovė), kuriuo ieškovas prašė nutraukti šalių 2007 m. birželio 9 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės šalių dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 15 val., prieš vieną dieną informuojant vaiko motiną apie numatomą bendravimą su vaiku, padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą tokiu būdu, kad šalių santuokoje įgytas 2 k. butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį, automobilis Opel Zafira, 2001 m. gamybos, atitenka ieškovui, automobilis Audi A6 Allroad, 2007 m. gamybos, atitenka atsakovei, įgytos prievolės bankui „Swedbank“ nemodifikuoti ir palikti solidaria šalių prievole, tačiau nustatyti, kad kiekviena šalis moka pusę visų įmokų ir susijusių mokėjimų iki visiško prievolės įvykdymo, taip pat pagal atsakovės J. S. priešieškinį, teisme gautą 2019 m. spalio 18 d., ieškovui, kuriuo atsakovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, priteisti atsakovei iš ieškovo 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur, nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., taip pat kiekvieną antradienį pasiimdamas dukrą 17 val. ir grąžindamas kitą rytą 8 val. į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą (priklausomai nuo lankomumo), praleidžia su dukra pusę visų dukros atostogų ir pusę savo atostogų, taip pat Tėvo dieną, poriniais metais vasario 16 d., antrą Velykų dieną, gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., Kalėdų antrą dieną, o neporiniais – Naujų metų dieną (sausio 1 d.), kovo 11 d., pirmąją Velykų dieną, liepos 6 d., lapkričio 1 d., Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną, atsakovei po santuokos nutraukimo priteisti 2 k. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi A6 Allroad, pripažinti 20,72 a ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu neregistruotu statiniu-pirtimi, 20 000 Eur vertės, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą priteisti ieškovui, taip pat ieškovui priteisti automobilį Opel Zafira, prievolių kreditoriams bankui „Swedbank“ ir BigBank AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ nemodifikuoti ir palikti solidariomis šalių prievolėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, jo manymu, santuoka iširo dėl sutuoktinių ginčų, nesutarimo, nenusileidimo vienas kitam, išnykus abipusiam supratimui ir pagarbai. Namuose susiklostė nepakeliama atmosfera, atsakovė nuolat kėlė barnius, todėl ieškovas 2019 m. birželio mėn. nusprendė, kad jam būtų geriau pasitraukti, palikti šeimos namus, kad ginčų negirdėtų auganti dukra. Gyvenant atskirai atkurti santykių nepavyko. Nurodė, kad turtą padalijus iš esmės lygiomis dalimis, po 1/2 buto ir po automobilį, kuomet atsakovei atitektų 4000 Eur vertės transporto priemonė, o jam 300 Eur vertės, kompensacijų neprašo (b. T. I, l. 1-7). Atsakovė atsiliepime-priešieškinyje teigė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė nepagarba, žeminimu, psichologiniu smurtu. Nurodė, kad ieškovas gailėdavo pinigų šeimos poreikiams, buvo irzlus, vengė fizinio artumo, nenorėjo daugiau vaikų, galiausiai paliko šeimą. Ieškovė bandė imtis priemonių, kad ieškovas padarytų reikiamas išvadas, kad šeiminiai santykiai būtų tęsiami, tačiau santykių atkurti nepavyko. Reikalavimą priteisti iš ieškovo neturtinę žalą grindė tuo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, sužlugo lūkesčiai šeimoje nugyventi visą gyvenimą, su ieškovu pragyvenus 15 metų, atsirado nepasitikėjimas savimi, kiti neigiami išgyvenimai. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos prašė nustatyti maksimalią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, platesnę nei ieškovas nurodo ieškinyje, nes vaiku, jo ugdymu ir auklėjimu turi rūpintis abu tėvai, ši pareiga negali būti perkelta tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 700 Eur per mėnesį, pusę šios sumos turi teikti ieškovas. Teigė, kad santuokos metu buvo iš esmės pagerintas atsakovo paveldėtas žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, viraline, ūkiniu pastatu, 2 kluonais, 2 malkinėm, tvartu, kiemo statiniais): išlyginta žemė, sėta žolė, sodinti želdiniai, sklypas aptvertas metaline tvora su vartais. Taip pat pastatytas naujas statinys: iškasta duobė, išlieti betoniniai pamatai, iš tinkuotų mūro blokelių pastatyta „dėžė“, uždengtas bituminių čerpių stogas, įstatyti langai, durys, įrengta terasa su stogu, statybos darbų vertė – 20 000 Eur. Šį pagerintą turtą (žemės sklypą ir neregistruotą naują statinį) prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir traukti į dalintino turto balansą. Teigė, kad butas turėtų būti priteistas natūra jai, nes su ja lieka šalių nepilnametė dukra, kuriai atsakovė privalo užtikrinti gyvenamąjį būstą, butas yra nedalus, turi tik vieną izoliuotą kambarį, ieškovas palikęs šeimą butu nesinaudoja, jo neišlaiko. Nurodė, kad vidutinė buto rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro vertinimu yra 58 503 Eur, kai tuo tarpu negrąžinto kredito suma yra 62 902,26 Eur. Teigė, kad transporto priemonių vertės yra 3000 Eur ir 1300 Eur (b. T. 1. 60-72). Atsakovas atsiliepdamas į priešieškinį nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, teigė, kad visas gaunamas pajamas skirdavo šeimai, atsakovė turėjo jo sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimus, tvarkė jo lėšas. Šeimai įsigijus butą be apdailos jį pats įrengė, nes moka atlikti tokius darbus, dirbo vienas, nusileisdavo atsakovei, net ir tokiems įgeidžiams kaip šeimai per brangaus automobilio Audi A6 įsigijimas. Atsakovė nėjo į kompromisus, grasino, kad jei jis grįšiąs į butą, tai jam bus „smurtas artimoje aplinkoje“, šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovė kalbėjusi tik apie pinigus, ne apie santykių atkūrimą, todėl ieškovas mano, kad ji siekė, jog jis išeitų iš namų, nesijautė reikalingas. Dėl bendravimo su dukra pažymėjo, kad jo darbo pobūdis, kai reikia dirbti ne tik Vilniuje, bet važinėti po visą Lietuvą, neleistų jam laikytis atsakovės nurodytos tvarkos, jis ne visuomet galėtų dukrą paimti 17 val., taip pat negalėtų bendrauti antradieniais, nes planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), pas seserį, būtų per toli vežti dukrą į Vilniuje esančią ugdymo įstaigą ryte. Pusės dukros atostogų negalėtų praleisti, tik savo, nes dirba. Išlaikymo vaikui galėtų mokėti 230 Eur per mėnesį. Paveldėtą turtą (duomenys neskelbtini) gerino iš tėvo paliktų pinigų, ieškovo ir atsakovės šeima papildomų pinigų neturėjo, nes mokėjo kreditus, atsakovė savo darbu neprisidėjo prie darbų, pastatyta pirtis nėra įrengta, todėl šio turto pripažinti bendra jungtine nuosavybe nėra pagrindo. Nesutiko, kad atsakovei atitektų visas butas natūra. Teigė, kad šeimos transporto priemonių vertės yra 5500 Eur ir 400 Eur, prašė jam iš atsakovės priteisti 2500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės automobilį. Prievolę kreditoriui Big Bank AS filialui prašė pripažinti asmenine atsakovės prievole, nes už paimtą 10 000 Eur kreditą buvo pirktas automobilis Audi A6, kuris atitektų atsakovei (b. T. I, l. 168-171).
Kreditoriai Big Bank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimus, prašė prievoles po santuokos nutraukimo palikti solidariomis sutuoktinių prievolėmis (b. T. I, l. 136-137, b. T. II, l. 23-25, 59).
Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 3 d. išvada Nr. 1SD-6988-(8.1.27) „Dėl nepilnametės G. S.“, šeimos sąlygų tyrimo aktai, vaiko nuomonės išklausymo aktas, taip pat 2019 m. gruodžio 2 d. išvada Nr. 1SD-8692-(8.1.27) dėl J. S. priešieškinio (b. T. I, l. 49-53, 167). 2019 m. rugsėjo 23 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė teigė, kad su tėčiu sutaria gerai, vasarą su tėčiu nesimatė, pradėjus lankyti mokyklą eidavo pas tėtį, žaisdavo Play Station. Su mama sutaria taip pat gerai, kartais pasipyksta, kartais padraugauja. Norėtų gyventi su abiem tėvais, su tėčiu norėtų labiau gyventi, nes pas jį yra jai skirtas atskiras kambarys, su tėčiu jai smagu, jis daug žino, daug kartu važinėja po Vilnių, tėtis ne toks griežtas kaip mama. Šeimos sąlygų tyrimo aktuose nurodyta, kad ieškovas gyvena 80 kv. m ploto 5 kambarių jo seseriai R. Ž. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nepilnametei G. S. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, stalas, spinta. Name taip pat gyvena R. Ž. dvi nepilnametės dukros. Kieme įrengta vaikų žaidimų aikštelė, įrenginėjamos papildomos 28 kv. m. patalpos, planuojant jas skirti vaikų laisvalaikio leidimui. Ieškovas nurodė dirbantis UAB „INFES technologijos“, jo pajamos apie 1000 Eur per mėnesį. Atsakovė gyvena ieškovui ir atsakovei priklausančiame 2 kambarių, apie 58 kv. m. ploto bute, adr. (duomenys neskelbtini). Mergaitė dalijasi miegamuoju su mama, turi atskirą lovą, darbo stalą, kitų reikiamų baldų, žaislų, ugdymo priemonių. Atsakovė nurodė dirbanti VĮ Registrų centre, jos darbinės pajamos apie 900 Eur per mėnesį. Nepilnametė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 3-ioje klasėje. Tarnyba nurodė iš esmės neprieštaraujanti nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove, ieškovo ir atsakovo prašomoms nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarkoms, išlaikymo dydžiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas byloje 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis 230 Eur dydžio išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę.
Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad kartu su atsakove negyvena nuo 2019 m. birželio 19 d. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų su mama. Norėtų su dukra bendrauti du savaitgalius per mėnesį, šiuo metu nesusitinka, bendrauja telefonu. Taip pat norėtų praleisti savo atostogas su dukra, sutinka derinti laiką iš anksto. Sutiktų palikti visą butą sutuoktinei, jei nebebūtų atsakingas pagal prievoles bankui „Swedbank“, kitu atveju siekia likti bendrasavininku. Mano, kad tokiu atveju dukrai sulaukus pilnametystės butą bendros dalinės nuosavybės teise valdančios šalys galėtų jį parduoti. Nurodė, kad dukrai galėtų skirti apie 260 Eur per mėnesį. Įmokas kreditoriui Big Bank AS filialui moka atsakovė, taip susitarė, nes ji naudojasi už kreditą įgytu automobiliu Audi A6. Jis perveda išlaikymą dukrai, šiuo metu po 230 Eur, anksčiau po 200 Eur, taip pat perveda kas mėnesį lėšas atsakovei mokėjimui pagal prievoles „Swedbank“, AB. Pirtį Kaišiadorių raj. statė už tėvo jam paliktas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė posėdžio metu teigė, kad ieškovas išėjo iš namų neįspėjęs, nepranešęs, paliko šeimą, todėl yra jo kaltė dėl šeimos iširimo. Taip pat nuslėpė nuo ieškovės, kad nebuvo šaukiamas atlikti karinės tarnybos dėl savo netinkamos psichinės būklės. Kai tą ieškovė sužinojo, jai buvo didelis smūgis. Išėjęs iš namų su dukra bendravo nedaug, pasiimdavo po mokyklos, savaitgaliams nebuvo pasiėmęs. Pastaruoju metu visai nebendrauja, dukros gimtadienio dieną per kurjerį atsiuntė gėlių ir saldainių. Į rugsėjo 1-osios šventę ateiti ieškovą priprašė atsakovė. Kai gyveno kartu beveik kiekvieną vasaros savaitgalį šeima vykdavo į (duomenys neskelbtini), kur yra ieškovo artimieji, atsakovė ten sodindavo gėles, puoselėjo aplinką. Šaltuoju metų laiku atsakovė su dukra savaitgaliais likdavo Vilniuje, o atsakovas vykdavo statyti pastato-pirties, nes norėjo greičiau pastatyti. Negali būti tiesa, kad pinigus ieškovas gavo iš tėvo, nes tėvas buvo piktnaudžiaujantis alkoholiu. Ji perimti kredito bankui „Swedbank“ negali, nes liko neišmokėta didelė suma ir dar 27 metai mokėti, bankas nesutinka. Vienu metu sutuoktiniai neišgalėjo mokėti bankui, tuomet metus už sutuoktinius mokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl yra atsiradęs dar ir šis kreditorius. Šiuo metu ji moka bendrovėms UAB „Būsto paskolų draudimas“, 50 Eur per mėnesį, ir Big Bank AS filialui, 200 Eur per mėnesį, o atsakovas jai perveda visą sumą, kuri reikalinga sumokėti kreditoriui AB „Swedbank“, apie 100-120 Eur per mėnesį. Derinant taikos sąlygas buvo sutikusi su 280 Eur išlaikymo suma vaikui. Ieškovas nemokėjo vaikui išlaikymo už 2019 m. rugsėjo mėn. Sutiktų, kad kas antrus metus pakaitomis tėvai bendrautų su dukra jos mokyklinių atostogų metu, taip pat kad kas antrus metus tėvas ar motina turėtų pirmenybę pasirinkti savo atostogų su vaiku laiką vasaros metu. Per didžiąsias šventes šeima vykdavo pas jos tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, jo tėvai yra mirę. Tik pastaruoju metu atsakovas pradėjo sutarti su savo seserimi, anksčiau nesutardavo. Mergaitė turi odontologijos problemų, tėčiui išėjus buvo atsiradęs tikas, širdies problemos. Jeigu jai liktų butas, sutiktų su 280 Eur išlaikymu dukrai.
Liudytojas M. N., atsakovės brolis, teigė, kad su atsakove yra artimas, gyvena Vilniuje netoliese, jo vaikai bendrauja su G. S., liudytojas padeda seseriai prižiūrint dukrą. Liudytojo bendravimas su seserimi buvo kurį laiką nutrūkęs dėl ieškovo kaltės, dėl finansinių dalykų. Ieškovą apibūdintų kaip materialistą, kuriam svarbūs pinigai, kuris nesidrovėdavo ir iš artimųjų prašyti sumokėti už paslaugas. Mano, kad sesuo išsirinko sau netinkamą, neišsilavinusį vyrą, buvo nustebęs, kai susipažino su ieškovu, nors seseriai to nesakė. Atsakovės ir liudytojo tėvai nemažai finansiškai rėmė ieškovo ir atsakovės šeimą, kai atsakovė mokėsi ir nedirbo. Mano, kad sesuo pavargo namuose viena nešti visą buities naštą, atsirado įtampa, todėl iširo šeima, galbūt atsirado kita moteris. Sesuo labai tvarkinga, pedantiška, o sutuoktinis nepadėdavo namuose. Nurodė, kad jo žiniomis ieškovas daug dirbdavo, taip pat „chaltūrindavo“. Yra iš sesers girdėjęs, kad pirties statybai buvo samdoma įmonė. Jo žiniomis, ieškovas negeria, nerūko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
1. Dėl santuokos nutraukimo
Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2007 m. birželio 9 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 89 (b. l. 20). Šalys turi nepilnametę dukrą G. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).
Atsakovė savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės grindžia aplinkybe, kad ieškovas paliko šeimą. Prašymą atlyginti neturtinę 1000 Eur žalą priešieškinyje grindė patirtais neigiamais išgyvenimais, teismų praktika, o posėdžio metu grindė tuo, kad ieškovui išėjus jai vienai teko visa atsakomybė už dukrą, jos sveikatą ir kt. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 2019 m. birželio 19 d. išėjęs iš šeimos namų, kurį laiką gyveno nuomojamame bute Vilniuje, pasiimdavo dukrą iš mokyklos, kad jai nereikėtų būti prailgintoje grupėje ir perduodavo atsakovei, kai ši grįždavo iš darbo. 2019 m. rugsėjo 23 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė teigė, kad pradėjus lankyti mokyklą eidavo pas tėtį, žaisdavo Play Station, su tėčiu jai smagu, jie daug kartu važinėja po Vilnių. Taip pat nustatyta, kad ieškovas gyvendamas atskirai pervesdavo atsakovei lėšas vaiko išlaikymui ir būsto kredito mokėjimui. Liudytojas M. N. teigė, kad ieškovui išėjus atsakovei galimai iš dalies palengvėjo, nes nereikėjo rūpintis vyru, jam skalbti, lyginti, gaminti.
Įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus ar jų nebuvimą, teismas sprendžia, kad neginčijimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas iki ar po šeimos palikimo nesirūpino šeima, ar kad ieškovas būtų atsakovei neištikimas, byloje nenustatyta. Iš byloje esančių ieškovo banko sąskaitos išrašų 2016-2019 m. laikotarpiu matyti, kad beveik visas ieškovo gaunamas atlyginimas būdavo pervedamas į atsakovės sąskaitą. Atsakovė neginčijo ieškovo teiginių, kad jis savo darbu ir pastangomis įrengė šalių butą. Atsakovė neįrodinėjo ieškovo fizinio smurto, priešieškinyje nurodė psichologinį smurtą, tačiau posėdžio metu šio aspekto plačiau nedetalizavo. Laikytina, kad nėra pagrindo teigti, jog yra įrodyta kuri nors iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutuoktinio kaltės prezumpcijų. Taip pat nepakanka duomenų padaryti išvados, kad šalims gyvenant kartu tik ieškovas buvo nelojalus atsakovei, nepalaikė jos, nerėmė finansiškai ir (ar) moraliai. Išėjimo iš bendrų šeimos faktas pats savaime šiuo atveju nelaikytinas besąlygine kalte, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, kad namuose tvyrojo įtampa, jis siekė, kad barnių negirdėtų dukra, o liudytojas patvirtino, kad atsakovė buvo pavargusi, turėdavo priekaištų sutuoktiniui. Konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio išsaugoti šeimą, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų tęsti tarpusavio šeiminius santykius, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nenustačius išskirtinai ieškovo kaltės ir santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturinės žalos kompensacija iš ieškovo atsakovei nepriteistina (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis).
2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „S“. Ieškovo pavardė nekeičiama.
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.
4. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaiku, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio ir priešieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas sprendžia, kad nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove J. S..
5. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Ieškovas ir atsakovė sutarė dėl atsakovo ir dukros bendravimo kas antrą savaitgalį, taip pat švenčių dienomis. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl bendravimo darbo dienomis, taip pat atostogų metu. Iš šalių duotų parodymų posėdžio metu daryti išvada, kad nepilnametės tėvai turi tam tikrų tarpusavio nuoskaudų, tačiau iš esmės geba ir tikėtina, ateityje sugebės tartis dėl bendravimo su vaiku vaiko labui ir interesais. Teismas nustato skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką atsižvelgdamas į abiejų šalių pozicijas bei posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, savo iniciatyva (ex officio) papildydamas tvarką vaiko interesų labui. Konkreti bendravimo tvarka išdėstyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pastebėtina, kad bendravimas nustatomas kas antrą savaitgalį nepertraukiamai, lyginių ir nelyginių metų (ne mėnesio) savaičių savaitgaliais, t. y. vienas savaitgalis yra „mamos“, o kitas „tėvo“ ir t. t.
Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. vasario 7 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „INFES technologijos“, gauna pastovų darbo užmokestį (b. T. I, l. 21, 127-130), 2019-2020 m. periodiškai mokėjo išlaikymo lėšas dukrai – tai sudaro pagrindą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis.
Ieškovė prašė priteisti dukros išlaikymui iš atsakovo po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę, kuria grindė prašomą sumą, sveikatos poreikius pagrindžiančius dokumentus (b. T. I, l. 73, 119). Posėdžio metu paaiškino, kad vaikui reikalingas ortodontinis gydymas, kuris, kaip matyti iš Vilniaus ortodontijos centro 2019 m. spalio 4 d. ataskaitos apie pacientą, iš viso kainuos 2100 Eur. Nurodė, kad mergaitei reikėjo gydytojų konsultacijų dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovas pirminiame ieškinyje prašė iš jo priteisti po 200 Eur per mėnesį, atsiliepime į priešieškinį – po 230 Eur. Šalys nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu derinant taikos sutartį (sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) kalba tarp jų eidavo apie 260-300 Eur sumą per mėnesį. Atsakovė nuo 2011 m. vasario 1 d. dirba valstybės įmonėje Registrų centre.
Šioje byloje sprendžiant dėl ieškovo mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas darbines pajamas, kurios yra panašaus dydžio, apie 900-1000 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, taip pat į tai, kad ieškovas, liudytojo teigimu, galimai dirba savarankiškai papildomai ir gauna papildomų pajamų. Ieškovas nurodė, kad turi gebėjimų statybos, apdailos, santechnikos srityje. Įvertintina, kad šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių, turi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, kad ieškovas, tikėtina, nepatirs būsto nuomos išlaidų, nes gyvens seseriai priklausančiame name Kaišiadorių raj., kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, kas reiškia kad atsakovei teks kasdienė vaiko priežiūros našta, kad mergaitei reikalingas ortodontinis gydymas. Teismas sprendžia, kad 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas nepilnametei dukrai iš ieškovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
7. Dėl turto padalijimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovo vardu, ir automobilį Audi A6 Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovės vardu (b. T. I, l. 14, 17-18).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo (paveldėto) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) esminio pagerinimo santuokos metu ir šiame sklype pastatyto naujo nebaigto statinio-pirties. Atsakovė prašė dalijant turtą atsižvelgti į tą aplinkybę, kad santuokos metu šeimos lėšos ir šeimos narių darbas buvo naudojami sklypo sutvarkymui, tvoros su vartais įrengimui, statinio pastatymui, pateikė į bylą statinio projektinę dokumentaciją (b. T. I, l. 83-107). Ieškovas teigė, kad pastatą statė savo jėgomis, naudojo 2017 m. mirusio tėvo jam paliktus pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, kad jam priklausančiame sklype yra pastatytas naujas statinys-pirtis, į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad statyboms gavo lėšų iš tėvo, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, kad gerbūvio tvarkymui ir statybų darbams buvo naudojamos ir ieškovo bei atsakovės šeimos lėšos. Nors tvoros užtvėrimas ir žemės išlyginimas nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o naujas statinys nėra registruotas, taigi negali būti dalintinas objektas, į aukščiau nurodytų darbų, didinančių ieškovo asmeninio turto vertę, atlikimą, atsižvelgtina sprendžiant turto padalijimo klausimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis).
Dėl automobilių pasidalijimo ginčo tarp šalių nekilo, išskyrus automobilių vertes. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodomas automobilių vertes, juos vertina išskaičiuodamas šalių pateiktų verčių vidurkį: laikytina, kad Opel Zafira vertė yra (400 + 1300) /2 = 850 Eur, o Audi A6 vertė yra (5500 + 3000) / 2 = 4250. Ieškovui priteisus Opel Zafira, o atsakovei – Audi A6, atsakovės ieškovui mokėtina kompensacija turėtų sudaryti (4250 – 850) / 2 = 1700 Eur. Teismas sprendžia, kad yra tikėtina, kad ieškovo asmeninis turtas Kaišiadorių rajone santuokos metu buvo pagerintas didesne suma nei 1700 Eur, todėl aukščiau apskaičiuotos kompensacijos iš atsakovės nepriteisia.
Butą ieškovas prašė dalinti po 1/2 dalį, atsakovė prašė visą butą priteisti jai. Buto vidutinė rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, yra 59 700 Eur, buto atžvilgiu nustatyta hipoteka kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai prievolių pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui užtikrinti. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad kuri nors viena šalis galėtų išmokėti kitai šaliai buto dalies vertės piniginę kompensaciją, jei turto objektas nutraukiant santuoką būtų priteistas natūra tik vienam iš sutuoktinių, todėl butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims dalintinas natūra tokiu santykiu: ieškovui priteistina 1/3 dalis buto, o atsakovei – 2/3 dalys buto. Toks santykis nustatytas atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, ieškovo asmeninio turto pagerinimo santuokos metu faktą bei aplinkybę, kad su atsakove nustatoma nepilnametės dukros gyvenamoji vieta.
8. Dėl uzufrukto į buto dalį.
CK 3.71 straipsnyje nustatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
Atsižvelgiant į nedidelį dalijamo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), plotą, į tai, kad bute yra tik vienas izoliuotas kambarys, kas daro iš esmės neįmanomą buto naudojimą dviem šeimoms, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, siekiant užkirsti kelią ginčams dėl buto naudojimo tvarkos tarp ieškovo ir atsakovės kilti ateityje ir užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą, G. S. ir J. S., su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, naudai nustatytinas uzufruktas į ieškovui R. S. po santuokos nutraukimo priklausiančią 1/3 dalį buto iki šalių dukra sulauks pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 376 straipsnis).
CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, LAT Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.), nebent kreditorius raštu nurodo sutinkantis, kad prievolė būtų modifikuojama.
Šalys sutiko, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ir nemodifikuojama. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo byloje nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai (CPK 1751 straipsnio 9-10 dalys). Ieškovas prašė nustatyti, kad buvę sutuoktiniai bankui moka po 1/2 visų mokėtinų įmokų. Teismas pažymi, kad šalys, būdamos solidariai atsakingos kreditoriui, turi teisę susitarti vidiniame tarpusavio santykyje, kaip vykdys prievolę kreditoriui, kad vienas įvykdęs prievolę už kitą įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir pan. Tačiau tokiam susitarimui turi pritarti abu bendraskoliai. Nagrinėjamu atveju nesant atsakovės pritarimo tokiam atsakomybės pasidalinimui, šalims nesudarius taikos sutarties (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių), teismas tokio ieškovo prašymo netenkina.
Byloje gavus suinteresuotų asmenų kreditorių Big Bank AS filialo ir uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimus, kuriuose suinteresuoti asmenys nurodė, kad šalių prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės (b. T. I, l. 136-137, b. T. II, l. 23-25, 59), teismui vertinant, kad prievolės buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui (šeimos poreikiams naudojamo automobilio įsigijimui, įmokų už sutuoktinius kreditoriui „Swedbank“, AB mokėjimui), pripažintina, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi nurodytiems kreditoriams.
Remiantis bylos dokumentais, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėta 400 Eur žyminio mokesčio dalis (b. T. I, l. 9), atsakovės – 430 Eur žyminio mokesčio dalis (T. I, l. 119, 121). Šalys nepateikė dokumentų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti panašia apimtimi, įvertinus procesinį šalių elgesį, t. y. tai, kad šalys siekė sudaryti taikos sutartį, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos santykiu 50 ir 50 proc.
Byloje už neturinį reikalavimą nutraukti santuoką ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius neturtinio pobūdžio klausimus mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už 59700 + 4250 + 850 = 64 800 Eur dydžio turtinius reikalavimus mokėtinas 1596 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš viso mokėtinas 1696 Eur dydžio žyminis mokestis. Taip pat už tenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 300 x 12 x 0,03 = 108 Eur žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ši dalis mokėtina ieškovo.
Atsižvelgiant į šalių sumokėttas žyminio mokesčio dalis ir teismo aukščiau nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją, žyminis mokestis į valstybės biudžetą mokėtinas taip: ieškovui privalu sumokėti 1696 /2 + 108 – 400 = 556 Eur, atsakovei: 1696 /2 – 430 = 418 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudarė 49,38 Eur, jos iš šalių valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis – po 24,69 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 556 + 24,69 = 580,69 Eur suma, iš atsakovės – 418 + 24,69 = 442,69 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. S. (pavardė iki santuokos – Norkutė), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, 2007 m. birželio 9 d. sudarytą Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 89, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes „S“, „S“.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 1/3 dalis Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tampa R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, ir 2/3 dalys Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tampa J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. S. vardu, lieka R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis Audi A6 Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. S. vardu, lieka J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. S. solidariai atsakys kreditoriui AB „Swedbank“, j. a. k. 112029651, pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. liepos 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat kreditoriui Big Bank AS filialui, j. a. k. 301048563, pagal prievoles, kylančias iš 2016 m. liepos 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, j. a. k. 110076079, pagal prievoles, kylančias iš iš 2007 m. liepos 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš 2010 m. balandžio 16 d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo šios sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnametės dukters G. S. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės.
Nustatyti tokią tėvo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), ir nepilnametės dukters G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra) bendravimo tvarką:
1. Tėvas turi teisę metų neporinių savaičių savaitgaliais pasiimti dukrą iš jos ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos penktadienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. ir grąžinti dukros motinai J. S. (toliau – motina) iki 17:00 val. sekmadienį. Tėvas privalo pranešti dukros motinai ne vėliau kaip iki einamosios savaitės trečiadienio 21 val., apie savo pageidavimą bendrauti su dukra savaitgalį. Jei tėvas nepraneša, motina neprivalo užtikrinti tėvo ir dukros bendravimo.
2. Vasaros metu tėvas turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų. Tėvas nelyginiais metais turi pirmumo teisę pasirinkti atostogų su dukra laiką vasaros metu ir apie numatomą atostogų su dukra laiką privalo vaiko motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki atostogų pradžios.
3. Tėvas kasmet praleidžia su dukra Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį).
4. Nelyginiais metais tėvas turi teisę praleisti su dukra jos rudens ir pavasario mokyklines atostogas.
5. Kasmet tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę jos mokyklinių žiemos (kalėdinių-naujametinių) atostogų laiko. Tėvas lyginiais metais turi pirmumo teisę pasirinkti, kurią šių atostogų dalį praleis su dukra ir apie numatomą atostogų su dukra laiką privalo vaiko motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki atostogų pradžios.
6. Lyginiais metais tėvas turi teisę su dukra praleisti vasario 16 d., antrą Velykų dieną, gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), Naujų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojant besibaigiančius metus).
7. Nelyginiais metais tėvas turi teisę su dukra praleisti kovo 11 d., pirmąją Velykų dieną, liepos 6 d., lapkričio 1 d., Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24-25 d.).
8. Tėvas ir motina įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukros pasiėmimo ir grąžinimo detales. Tėvas ir motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 442,69 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 69 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 580,69 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 69 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškovui ir atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Panaikinti byloje 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija išsiųsti Kaišiadorių rajono CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.