- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1842-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25875-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Inga Staknienė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Ingos Staknienės, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys: akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, Big Bank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S., prašydamas nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – S., atsakovei pagal jos pageidavimą; nepilnametės šalių dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki dukros pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskiriant atsakovę; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 15 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant atgal, atsižvelgiant į dukters užimtumą, ligas, dienos režimą, prieš vieną dieną informuojant vaiko motiną apie numatomą bendravimą su vaiku; padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą tokiu būdu, kad šalių santuokoje įgytas 2 k. butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį, automobilis Opel Zafira, 2001 m. gamybos, atitenka ieškovui, automobilis Audi A6 Allroad, 2007 m. gamybos, atitenka atsakovei, įgytos prievolės bankui „Swedbank“ nemodifikuoti ir palikti solidaria šalių prievole, tačiau nustatyti, kad kiekviena šalis moka pusę visų įmokų ir susijusių mokėjimų iki visiško prievolės įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad, jo manymu, santuoka iširo dėl sutuoktinių ginčų, nesutarimo, nenusileidimo vienas kitam, išnykus abipusiam supratimui ir pagarbai. Namuose susiklostė nepakeliama atmosfera, atsakovė nuolat kėlė barnius, todėl ieškovas 2019 m. birželio mėn. nusprendė, kad jam būtų geriau pasitraukti, palikti šeimos namus, kad ginčų negirdėtų auganti dukra. Gyvenant atskirai atkurti santykių nepavyko. Nurodė, kad turtą padalijus iš esmės lygiomis dalimis, po 1/2 buto ir po automobilį, kuomet atsakovei atitektų 4000 Eur vertės transporto priemonė, o jam 300 Eur vertės, kompensacijų neprašo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškinį/priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies bei pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašydama ieškovo ieškinį dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, bendravimo tvarkos, santuokos metu įgyto turto padalijimo atmesti kaip nepagrįstą; nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; palikti atsakovei santuokinę pavardę – S.; priteisti atsakovei iš ieškovo 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas dukrą 17 val. iš jos gyvenamosios vietos / ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją ketvirtadienį iki 8 val. į dukters gyvenamąją vietą / ugdymo įstaigą (priklausomai nuo lankomumo), praleidžia su dukra pusę visų dukros atostogų ir pusę savo atostogų, taip pat Tėvo dieną, poriniais metais vasario 16 d., antrą Velykų dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrą dieną, o neporiniais – Naujų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų šventų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną; atsakovei po santuokos nutraukimo priteisti 2 k. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi A6 Allroad, pripažinti 20,72 a ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu neregistruotu statiniu-pirtimi, 20 000 Eur vertės, bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą priteisti ieškovui, taip pat ieškovui priteisti automobilį Opel Zafira, prievolių kreditoriams bankui „Swedbank“ ir BigBank AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ nemodifikuoti ir palikti solidariomis šalių prievolėmis.
4. Nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė nepagarba, žeminimu, psichologiniu smurtu. Nurodė, kad ieškovas gailėdavo pinigų šeimos poreikiams, buvo irzlus, vengė fizinio artumo, nenorėjo daugiau vaikų, galiausiai paliko šeimą. Ieškovė bandė imtis priemonių, kad ieškovas padarytų reikiamas išvadas, kad šeiminiai santykiai būtų tęsiami, tačiau santykių atkurti nepavyko. Reikalavimą priteisti iš ieškovo neturtinę žalą grindė tuo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, sužlugo lūkesčiai šeimoje nugyventi visą gyvenimą, su ieškovu pragyvenus 15 metų, atsirado nepasitikėjimas savimi, kiti neigiami išgyvenimai. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos prašė nustatyti maksimalią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, platesnę nei ieškovas nurodo ieškinyje, nes vaiku, jo ugdymu ir auklėjimu turi rūpintis abu tėvai, ši pareiga negali būti perkelta tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 700 Eur per mėnesį, pusę šios sumos turi teikti ieškovas. Teigė, kad santuokos metu buvo iš esmės pagerintas atsakovo paveldėtas žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, viraline, ūkiniu pastatu, 2 kluonais, 2 malkinėm, tvartu, kiemo statiniais): išlyginta žemė, sėta žolė, sodinti želdiniai, sklypas aptvertas metaline tvora su vartais. Taip pat pastatytas naujas statinys: iškasta duobė, išlieti betoniniai pamatai, iš tinkuotų mūro blokelių pastatyta „dėžė“, uždengtas bituminių čerpių stogas, įstatyti langai, durys, įrengta terasa su stogu, statybos darbų vertė – 20 000 Eur. Šį pagerintą turtą (žemės sklypą ir neregistruotą naują statinį) prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir traukti į dalintino turto balansą. Teigė, kad butas turėtų būti priteistas natūra jai, nes su ja lieka šalių nepilnametė dukra, kuriai atsakovė privalo užtikrinti gyvenamąjį būstą, butas yra nedalus, turi tik vieną izoliuotą kambarį, ieškovas palikęs šeimą butu nesinaudoja, jo neišlaiko. Nurodė, kad vidutinė buto rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro vertinimu yra 58 503 Eur, kai tuo tarpu negrąžinto kredito suma yra 62 902,26 Eur. Teigė, kad transporto priemonių vertės yra 3000 Eur ir 1300 Eur.
5. Atsakovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, teigė, kad visas gaunamas pajamas skirdavo šeimai, atsakovė turėjo jo sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimus, tvarkė jo lėšas. Šeimai įsigijus butą be apdailos jį pats įrengė, nes moka atlikti tokius darbus, dirbo vienas, nusileisdavo atsakovei, net ir tokiems įgeidžiams kaip šeimai per brangaus automobilio Audi A6 įsigijimas. Atsakovė nėjo į kompromisus, grasino, kad jei jis grįšiąs į butą, tai jam bus „smurtas artimoje aplinkoje“, šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovė kalbėjusi tik apie pinigus, ne apie santykių atkūrimą, todėl ieškovas mano, kad ji siekė, jog jis išeitų iš namų, nesijautė reikalingas. Dėl bendravimo su dukra pažymėjo, kad jo darbo pobūdis, kai reikia dirbti ne tik Vilniuje, bet važinėti po visą Lietuvą, neleistų jam laikytis atsakovės nurodytos tvarkos, jis ne visuomet galėtų dukrą paimti 17 val., taip pat negalėtų bendrauti antradieniais, nes planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), pas seserį, būtų per toli vežti dukrą į Vilniuje esančią ugdymo įstaigą ryte. Pusės dukros atostogų negalėtų praleisti, tik savo, nes dirba. Išlaikymo vaikui galėtų mokėti 230 Eur per mėnesį. Paveldėtą turtą (duomenys neskelbtini) gerino iš tėvo paliktų pinigų, ieškovo ir atsakovės šeima papildomų pinigų neturėjo, nes mokėjo kreditus, atsakovė savo darbu neprisidėjo prie darbų, pastatyta pirtis nėra įrengta, todėl šio turto pripažinti bendra jungtine nuosavybe nėra pagrindo. Nesutiko, kad atsakovei atitektų visas butas natūra. Teigė, kad šeimos transporto priemonių vertės yra 5500 Eur ir 400 Eur, prašė jam iš atsakovės priteisti 2500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės automobilį. Prievolę kreditoriui Big Bank AS filialui prašė pripažinti asmenine atsakovės prievole, nes už paimtą 10 000 Eur kreditą buvo pirktas automobilis Audi A6, kuris atitektų atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovo R. S. ir atsakovės J. S. (pavardė iki santuokos – Norkutė) santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes „S“, „S.“; nustatė, kad po santuokos nutraukimo 1/3 dalis Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tampa R. S. asmenine nuosavybe ir 2/3 dalys Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tampa J. S. asmenine nuosavybe; nustatė, kad po santuokos nutraukimo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. S. vardu, lieka R. S. asmenine nuosavybe; nustatė, kad po santuokos nutraukimo automobilis Audi A6 Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. S. vardu, lieka J. S. asmenine nuosavybe; pripažino, kad po santuokos nutraukimo R. S. ir J. S. solidariai atsakys kreditoriui AB „Swedbank“ pagal prievoles, kylančias iš 2007 m. liepos 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditoriui Big Bank AS filialui pagal prievoles, kylančias iš 2016 m. liepos 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal prievoles, kylančias iš iš 2007 m. liepos 17 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš 2010 m. balandžio 16 d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su vaiko motina J. S.; priteisė iš R. S. nepilnametės dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo šios sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės dukters G. S. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę J. S.; nustatė atsakovei J. S. ir nepilnametei G. S. uzufrukto teisę naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės; nustatė tokią tėvo R. S. (toliau – tėvas), ir nepilnametės dukters G. S. (toliau – dukra) bendravimo tvarką: 1) tėvas turi teisę metų neporinių savaičių savaitgaliais pasiimti dukrą iš jos ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos penktadienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. ir grąžinti dukros motinai J. S. (toliau – motina) iki 17:00 val. sekmadienį. Tėvas privalo pranešti dukros motinai ne vėliau kaip iki einamosios savaitės trečiadienio 21 val., apie savo pageidavimą bendrauti su dukra savaitgalį. Jei tėvas nepraneša, motina neprivalo užtikrinti tėvo ir dukros bendravimo. 2) Vasaros metu tėvas turi teisę praleisti su dukra ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų. Tėvas nelyginiais metais turi pirmumo teisę pasirinkti atostogų su dukra laiką vasaros metu ir apie numatomą atostogų su dukra laiką privalo vaiko motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki atostogų pradžios. 3) Tėvas kasmet praleidžia su dukra Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). 4) Nelyginiais metais tėvas turi teisę praleisti su dukra jos rudens ir pavasario mokyklines atostogas. 5) Kasmet tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę jos mokyklinių žiemos (kalėdinių-naujametinių) atostogų laiko. Tėvas lyginiais metais turi pirmumo teisę pasirinkti, kurią šių atostogų dalį praleis su dukra ir apie numatomą atostogų su dukra laiką privalo vaiko motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki atostogų pradžios. 6) Lyginiais metais tėvas turi teisę su dukra praleisti vasario 16 d., antrą Velykų dieną, gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), Naujų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d., skaičiuojant besibaigiančius metus). 7) Nelyginiais metais tėvas turi teisę su dukra praleisti kovo 11 d., pirmąją Velykų dieną, liepos 6 d., lapkričio 1 d., Kūčias ir Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24-25 d.). 8) Tėvas ir motina įsipareigoja bendradarbiauti derindami dukros pasiėmimo ir grąžinimo detales. Tėvas ir motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovės J. S. į valstybės biudžetą 442,69 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti iš ieškovo R. S. į valstybės biudžetą 580,69 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametę dukrą G. S., gimusią (duomenys neskelbtini).
8. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus konstatavo, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio supratimo, lojalumo, palaikymo, siekio išsaugoti šeimą, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų tęsti tarpusavio šeiminius santykius, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nenustatęs išskirtinai ieškovo kaltės ir santuoką nutraukęs dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturinės žalos kompensacijos iš ieškovo atsakovei nepriteisė. Atsakovės prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei palieko santuokinė pavardę „S.“; iškovo pavardės nekeitė. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymo vienas kitam nepriteisė.
9. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio ir priešieškinio reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas sprendė, kad nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove J. S..
10. Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra, teismas įvertino tai, kad ieškovas ir atsakovė sutarė dėl atsakovo ir dukros bendravimo kas antrą savaitgalį, taip pat švenčių dienomis, tačiau šalių pozicijos išsiskyrė dėl bendravimo darbo dienomis, taip pat atostogų metu, taip pat atsižvelgė į tai, kad nepilnametės tėvai turi tam tikrų tarpusavio nuoskaudų, tačiau iš esmės geba ir tikėtina, ateityje sugebės tartis dėl bendravimo su vaiku vaiko labui ir interesais, nustatė skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką atsižvelgdamas į abiejų šalių pozicijas bei posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, savo iniciatyva (ex officio) papildydamas tvarką vaiko interesų labui.
11. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tai, kad šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių, turi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, kad ieškovas, tikėtina, nepatirs būsto nuomos išlaidų, nes gyvens seseriai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, kas reiškia kad atsakovei teks kasdienė vaiko priežiūros našta, kad mergaitei reikalingas ortodontinis gydymas, sprendė, kad 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas nepilnametei dukrai iš ieškovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaiko poreikių tenkinimą.
12. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodomas automobilių vertes, juos vertino išskaičiuodamas šalių pateiktų verčių vidurkį: laikė, kad Opel Zafira vertė yra (400 + 1300) /2 = 850 Eur, o Audi A6 vertė yra (5500 + 3000) / 2 = 4250. Ieškovui priteisęs Opel Zafira, o atsakovei – Audi A6, nurodė, kad atsakovės ieškovui mokėtina kompensacija turėtų sudaryti (4250 – 850) / 2 = 1700 Eur. Teismas sprendė, kad yra tikėtina, kad ieškovo asmeninis turtas (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo pagerintas didesne suma nei 1700 Eur, todėl aukščiau apskaičiuotos kompensacijos iš atsakovės nepriteisė.
13. Spręsdamas dėl buto padalijimo, teismas nurodė, kad buto vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, yra 59 700 Eur, buto atžvilgiu nustatyta hipoteka kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai prievolių pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui užtikrinti. Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad kuri nors viena šalis galėtų išmokėti kitai šaliai buto dalies vertės piniginę kompensaciją, jei turto objektas nutraukiant santuoką būtų priteistas natūra tik vienam iš sutuoktinių, todėl butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims padalino natūra tokiu santykiu: ieškovui priteisė 1/3 dalį buto, o atsakovei – 2/3 dalis buto. Tokį santykis teismas nustatė, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, ieškovo asmeninio turto pagerinimo santuokos metu faktą bei aplinkybę, kad su atsakove nustatoma nepilnametės dukros gyvenamoji vieta.
14. Teismas, atsižvelgdamas į nedidelį dalijamo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), plotą, į tai, kad bute yra tik vienas izoliuotas kambarys, kas daro iš esmės neįmanomą buto naudojimą dviem šeimoms, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, siekdamas užkirsti kelią ginčams dėl buto naudojimo tvarkos tarp ieškovo ir atsakovės kilti ateityje ir užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą, G. S. ir J. S., su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, naudai nustatė uzufruktą į ieškovui R. S. po santuokos nutraukimo priklausiančią 1/3 dalį buto iki šalių dukra sulauks pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 376 straipsnis).
15. Teismas nurodė, kad šalys sutiko, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ir nemodifikuojama. Teismas pažymėjo, kad šalys, būdamos solidariai atsakingos kreditoriui, turi teisę susitarti vidiniame tarpusavio santykyje, kaip vykdys prievolę kreditoriui, kad vienas įvykdęs prievolę už kitą įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir pan., todėl nesant atsakovės pritarimo tokiam atsakomybės pasidalinimui, šalims nesudarius taikos sutarties (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių), teismas tokio ieškovo prašymo netenkino. Teismas įvertino, kad prievolės kreditoriams Big Bank AS filialo ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui (šeimos poreikiams naudojamo automobilio įsigijimui, įmokų už sutuoktinius kreditoriui „Swedbank“, AB mokėjimui), pripažino, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi nurodytiems kreditoriams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu apeliantas (trečiasis asmuo) AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. 2-1383-1102/2020 dalyje dėl uzufrukto įkeistam turtui nustatymo, t.y. „Nustatyti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės“ ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12.1. Uzufrukto nustatymas įkeisto turto atžvilgiu buvo galimas tik esant hipotekos kreditoriaus pritarimui bei įvertinus galimas uzufrukto nustatymo pasekmes hipotekos kreditoriaus interesams.
12.2. Nustačius uzufruktą, iš esmės apribojamos hipotekos kreditoriaus teisės į jo naudai įkeistą visą turtą, t.y. galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus iš tokio turto vertės, nes įkeistam turtui, ar jo daliai, tapus uzufrukto objektu, objektyviai sumažėja hipotekos kreditoriaus galimybės realizuoti tokį turtą už rinkos kainą. Taigi kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo atveju, būtų nepagrįstai suvaržomos ir apribojamos hipotekos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad turto vertė šiuo metu yra mažesnė nei negrąžinto kredito suma, o kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai nėra vykdomi laiku, todėl uzufrukto nustatymas daliai įkeisto turto žymiai apsunkina hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti reikalavimą realizuojant įkeistą turtą bei didina kredito riziką.
12.3. Nurodo, kad tuo pačiu yra pažeidžiami ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ teisėti interesai, kadangi kredito gavėjams nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bendrovei kiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką ir galutinė bendrovės patiriamų nuostolių suma tiesiogiai priklausytų nuo vertės, už kurią būtų realizuotas įkeistas turtas.
12.4. Teismas nevertino sutuoktinių galimybių užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą kitais būdais, nesuvaržant kreditoriaus teisių.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės Swedbank, AB apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1383-1102/2020 dalyje dėl uzufrukto įkeistam nekilnojamajam turtui nustatymo ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
19. Nurodo, kad skundžiama sprendimo dalis pažeidžia apeliantės, kuri su ieškovu ir atsakove 2007 m. liepos 17 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymas užtikrintas ieškovei ir atsakovei priklausančio buto hipoteka, ir trečiojo asmens, kuriam kiltų pareiga išmokėti apeliantei draudimo išmoką, jeigu ieškovas ir atsakovė nevykdytų kredito sutarties reikalavimų ir kurios nuostoliai tiesiogiai priklausytų nuo to, už kokią kainą būtų parduotas hipoteka įkeistas turtas, interesus. Kadangi įkeisto turto savininkai nesikreipė į apeliantę (hipotekos kreditorę) dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu, todėl uzufrukto nustatymas pažeidžia imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos.
20. Ieškovas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu visiškai sutinka bei mano, kad uzufrukto nustatymas šioje byloje apsunkina kreditoriaus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatė atsakovei J. S. ir nepilnametei G. S. uzufrukto teisę naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Iš šalių procesinių dokumentų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad šalys reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo nebuvo pareiškę. Be to, tarp šalių nebuvo ginčo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys nepateikė apeliacinių skundų nei dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turto padalinimo (t.y. jog po santuokos nutraukimo 1/3 buto dalis tampa R. S. asmenine nuosavybe ir 2/3 buto dalys tampa J. S. asmenine nuosavybe), nei dėl vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su motina. Taigi, esant tokiai faktinei situacijai bei byloje nesant duomenų apie ieškovo prieštaravimus, kad jo vaikas naudotųsi tėvams priklausančiu butu, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pagal CK 3.71 str. apsunkinti ginčo butą, nustatant papildomą daiktinę teisę – uzufruktą. Ieškinio pagrindą sudarančios ir teismo posėdyje nurodytos bylos aplinkybės šiuo atveju nesudaro būtinybės viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 371 str.).
24. Byloje nustatyta, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nustatyta hipoteka kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai prievolių pagal 2007 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui užtikrinti. Hipotekos lakšte, kuriuo „Swedbank“, AB naudai buvo įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), (lakšto 8 p. „Sąlygos ir reikalavimai“) šalys susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Byloje nėra duomenų, kad įkeisto turto savininkas kreiptųsi į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu. Be to, teismo nustatytas uzufruktas gali turėti įtakos turto rinkos kainai ir tuo pačiu kreditoriaus (kaip ir skolininkų) teisėms ir teisėtiems interesams realizuoti butą kuo didesne rinkos kaina tuo atveju, jei skolininkai nevykdytų prievolių pagal kredito sutartį.
25. Kadangi, kaip minėta, byloje nustatyta faktinė situacija nesudarė pagrindo viršyti pareikštus reikalavimus bei nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko apsigyvenimo su motina minėtame bute (kuriame motinai priklauso 2/3 dalis), tokiu atveju kreditoriaus teisių apribojimas, neatitinkantis ir šalių laisva valia sudarytos sutarties sąlygų, nėra būtinas, proporcingas ir pagrįstas.
26. Pažymėtina ir tai, kad, pasikeitus faktinei situacijai, atsiradus ginčui dėl naudojimosi butu, tokie ginčai gali būti sprendžiami bendra teismine tvarka.
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.71 str., CPK 371 str., todėl sprendimas keičiamas, panaikinus sprendimo dalį, kuria teismas nustatė atsakovei J. S. ir nepilnametei G. S. uzufrukto teisę naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovei J. S. ir nepilnametei G. S. uzufrukto teisė naudotis 1/3 dalimi Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančia R. S., iki G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.