Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ą. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB "B. p." vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau LR BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ą. P. 2016 m. liepos 13 d., apie 13.10 valandą, Raseinių rajone, Ariogalos mieste, Žemaičių gatvėje, ties Melioratorių g. 1 namu, vairuodamas automobilį "Mercedes Benz Atego", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, - tai yra, važiuodamas Žemaičių gatve ir artėdamas prie sankryžos su Melioratorių gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), važiavo 69 km/h greičiu ir viršijo gyvenvietėse leistiną maksimalų 50 km/h greitį (KET 129 p.), atsiradus kelyje kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, tai yra iš kairės pusės į važiuojamąją kelio dalį įžengus pėsčiajam V. S., nedelsiant nestabdė vairuojamo automobilio ir nesustojo (KET 128 p.), - ir dėl to kliudė pėsčiąjį V. S., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. S. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pėsčiasis, prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį, turėjo įvertinti atstumą iki jam iš dešinės artėjusio krovininio automobilio ir jo greitį, kad įsitikti, kad eiti bus saugu ir nebus trukdoma transporto priemonei. Nespėjus pereiti kelio važiuojamosios dalies, pėsčiasis turėjo sustoti ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir baigti eiti per kelią, tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; 9. Atsakyta išvados 6-ame punkte; 10. Atsakyta išvados 2-ame punkte; 11. Krovininio automobilio „Mercedes Benz Atego" vairuotojas Ą. P., važiuodamas tiek paties pasirinktu apie 69 km/h greičiu, tiek, jeigu būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, laiku stabdydamas, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki partrenkimo vietos ir taip išvengti pėsčiojo partrenkimo; 12. Skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas, techniniu požiūriu, yra nepriimtinas, todėl ši kelio eismo situacija nebuvo nagrinėjama; 13. Atsakyta išvados 11-ame punkte; 14. Buvusioje kelio eismo situacijoje krovinis automobilis „Mercedes Benz Atego" nuo 62 km/h greičio iki 34 km/h judėjo apie 2,6 m/s² lėtėjimo pagreičiu ir nuo 8 km/h greičio iki sustojimo judėjo apie 3,2 m/s² lėtėjimo pagreičiu, nes krovininis automobilis buvo stabdomas neintensyviai; 15. Tyrimui pateiktų duomenų patikimumo eismo įvykio ekspertas nevertina. Galima tik teigti, kad tiek tachografe, tiek vaizdo įraše užfiksuoti duomenys yra naudojami eismo įvykio eigai atkurti. Šiuo konkrečiu atveju duomenys, užfiksuoti tachografe ir vaizdo įraše, neprieštarauja vieni kitiems. (T 3, b. l. 104-112)

Prie baudžiamosios bylos esančiame CD yra užfiksuotas eismo įvykis (įraše įvykio pradžia fiksuota 6.57 sek.), kaip vairuotojo Ą. P. vairuojamas krovininis automobilis ,, Mercedes Benz Atego“ važiavo iki eismo įvykio, nukentėjusiojo V. S. ėjimo trajektorija ir veiksmai, užfiksuotas pats eismo įvykis, situacija po įvykio.

Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo atliktas specialisto tyrimas 2016-12-07 Nr. 115-156(16), atlikta autotechninė ekspertizė 2017-09-21 Nr. 11-1375 (17), kaltinamasis pateikė privataus ekspertro dr.V. M. pasirašytą „Eksperto išvadą“ iš UAB „Impulsana“ 2017-11-17 Nr. MV 217-65, Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikta komisinė autotechninė (eismo įvykio) ekspertizė 2018-05-07 Nr. 11-251 (18), 11-463 (18),. 11K-132(18).. Teismas ir proceso dalyviai išsamius atsakymus į visus iškilusius klausimus gavo tiktai po 2018-05-07 Nr. 11-251 (18), 11-463 (18), 11K-132(18) Lietuvos teismo ekspertizės centro komisinės autotechninės (eismo įvykio) ekspertizės ir ekspertų apklausos teisme. Vertinant įrodymų visumą, teismas laiko įrodytu, kad Ą. P. , būdamas eismo dalyvis, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, važiuodamas nebe pirmą kartą tuo pačiu keliu, žinodamas, kad artėja prie sankryžos, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos, turėjo numatyti galimas kliūtis, kitus eismo dalyvius tiek transporto priemones, tiek pėsčiuosius, dėl to privalėjo pasirinkti saugų greitį , tuo labiau kad važiavo su sunkvežimiu, kurio valdymo ypatumus puikiai žinojo. Tačiau to nepadarė, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Tai akivaizdu , nes atsiradus kliūčiai – išėjus pėsčiajam į važiuojamąją dalį- jis intensyviai nestabdė ir nesustabdė automobilio, tokiu būdu galėdamas išvengti pėsčiojo V. S. mirtino sužalojimo. Ą. P. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – t.y. buvo pėsčiojo V. S. mirtino sužalojimo priežastimi. Situacija iki eismo įvykio, eismo įvykio metu ir po eismo įvykio yra nufilmuota, yra užfiksuota tachografo parodymais, paremta specialių žinių turinčių ekspertų skaičiavimais.

Ą. P. veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo elgesį ir į kitas svarbias bylos aplinkybes.

A. P. anksčiau neteistas, tačiau baustas 16 kartų administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Charakterizuojamas teigiamai, vedęs. Padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis stengėsi po eismo įvykio padėti nukentėjusiajam, kaip nurodė kaltinamasis, jis kartu su policijos pareigūnu darė dirbtinį širdies masažą kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Taip pat atsižvelgiama į kilusias sunkias pasekmes, nes žuvo žmogus.

Tačiau teismas vertina ir žuvusiojo elgesį. Iš specialisto išvados Nr. M 730/2016(02) matyti, kad žuvusiojo V. S. kraujyje rasta 3,33 promiles, o šlapime – 3,81 promilės etilo alkoholio. Tai sunkus girtumo laipsnis. Akivaizdu, kad esant tokiam girtumui, žuvusysis negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, nesiorientavo, kad jam reikia pačiam laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų. 2018-05-07 ekspertizės akto Nr. 11-251 (18), 11-463 (18), 11K-132 (18) išvadoje nurodoma , kad pėsčiasis, prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį, turėjo įvertinti atstumą iki jam iš dešinės artėjusio krovininio automobilio ir jo greitį, kad įsitikti, kad eiti bus saugu ir nebus trukdoma transporto priemonei. Nespėjus pereiti kelio važiuojamosios dalies, pėsčiasis turėjo sustoti ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir baigti eiti per kelią, tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėm.(T 3, b. l. 104-112), analogišką išvadą padarė ir ekspertas G., nurodydamas , kad pėsčiojo V. S. veiksmai,- judėdamas į kitą Žemaičių gatvės važiuojamosios dalies pusę, nesustojo kelio važiuojamosios dalies viduryje bei sudarė kliūtį automobilio „Mercedes Benz Atego“ judėjimui, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (T. 1, b. 1. 180-181).

Teismo vertinimu pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir pats pažeidė Kelių eismo taisykles - KET 42 p. (Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu), - KET 45 p. (Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu).

Atsižvelgiant žuvusio pėsčiojo didelį neatsargumą, kaltinamajam skirtina mažesnė bausmė, taip pat mažintini civiliniai ieškiniai, pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti .

LR BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pripažinus Ą. P. kaltu, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl galima taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

LR BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos nurodo pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Šiuo atveju kaltinamasis Ą. P. administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus 16 kartų, nusikalstama veika 2016-07-13 padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs. Dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, o viena priemonių šiam tikslui pasiekti kaip tik ir yra BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Taip pat vertintinas ir prevencinis tikslas – užkirsti kelią toliau nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, bet nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę miesto ribose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas 1 metai 6 mėnesiai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S., M. S. ir V. J. pareiškė civilinį ieškinį, žalą prašo priteisti iš draudimo bendrovės ADB ,,Gjensidige“ ir UAB ,,B. p.“. ADB ,,Gjensidige“ buvo drausta transporto priemonė, kurią vairavo Ą. P. eismo įvykio metu, o UAB ,,Baltasis pyragas“ yra įmonė, kurioje dirba kaltinamasis Ą. P. ir kurios transporto priemonę vairavo Ą. P. eismo įvykio metu. Ieškinyje nurodoma, kad D. S. padaryta 1500 Eur turtinė žala, t.y. laidojimo išlaidos sudaro 1380,00 Eur, sugadintas mobilus telefonas ir drabužiai – 120 Eur. Iš VSDFV gauta išmoka 268,20 Eur, iš socialinės paramos skyriaus – 304,00 Eur, ši suma iš turtinės žalos minusuojama, t.y. minusuojama 572,20 Eur. iš draudimo kompanijos ADB ,,Gjensidige“ prašoma priteisti 927,80 Eur turinės žalos. Taip pat nukentėjusiosios prašo priteisti neturtinę žalą: D. S. 8000,00 Eur, V. J. ir M. S. po 6000,00 Eur. Iš ADB ,,Gjensidige“ nukentėjusios prašo priteisti neturtinės žalos D. S. 3000,00 Eur, M. S. ir V. J. po 1000,00 Eur. Iš UAB ,,B. p.“ – D. S., V. J. ir M. S. po 5000,00 Eur.

Civilinis atsakovas ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime nurodė, kad iš tiesų transporto priemonės Mercedes-Benz JF/DC KST02, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2016 m. liepos 13 d. kelių eismo įvykio metu buvo drausta ADB ,,Gjensidige“ privalomuoju draudimu. Civilinis atsakovas neprieštarauja, kad prašoma turtinė žala 927,80 Eur yra pagrįsta ir protinga. Tačiau nurodo, kad dėl eismo įvykio ir atsiradusių padarinių, t.y. V. S. žūties, iš dalies kaltas ir pats žuvusysis. Todėl mano, kad dėl šių priežasčių patirta turtinė žala turėtų būti pažintina 50 procentų. saugumo taisyklių pažeidimą, t.y. mažintina iki 463,75 Eur. Dėl neturinės žalos, kurios bendrai nukentėjusiosios prašo 20 000 Eur, civilinis atsakovas atsiliepime pasisakė, kad dėl atsiradusių eismo įvykio padarinių iš dalies kaltas ir žuvusysis, todėl mano, kad ir neturinės žalos dydis turėtų būti mažintinas 50 procentų. ADB ,,Gjensidige“ atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas sutiktų išmokėti nukentėjusiosioms 2 500 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Atitinkamai išmokėtų D. S. 1 500 Eur, o V. J. ir M. S. po 500 Eur.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos turtinei žalai atlyginti. (T 2, b. l. 36, 37). Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į didelį nukentėjusiojo (žuvusiojo) neatsargumą, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra mažintinas. Iš ADB ,,Gjensidige“ priteistina D. S. 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų praktika yra laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl žmogaus gyvybės atėmimo eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344 Eur iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541/2015, 2K-346-511/2016).

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad tokio pobūdžio eismo įvykiui maksimali neturtinės žalos draudimo suma yra 5 000 Eur. Maksimali išmoka gali būti mokama dėl neturtinės žalos tik gyvybės atėmimo atveju arba esant sunkiam ir labai sunkiam sveikatos sutrikdymui. Tokiu būdu yra įvertinama, kokio dydžio neturtinė žala yra pagrįsta ir tinkama konkrečiam nukentėjusiajam asmeniui. Iš 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punkto matyti, kad ir atsakingas draudimas privalo vertinti neturinės žalos dydžio pagrįstumą. ,

Civilinės ieškovės bendrai prašė 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo: D. S. 8 000 Eur, V. J. ir M. S. po 6 000 Eur. Civilinio atsakovo ADB ,,Gjensidige“ vertinimu, prašoma neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama 50 procentų atsižvelgiant į žuvusiojo dalinę kaltę dėl eismo įvykio, jo neatsargumą ir nerūpestingumą.

Teismo vertinimu, didžiausią neturtinę žalą patyrė V. S. sutuoktinė D. S.. Ji šiuo metu yra pensininkė, patyrė itin didelį stresą, tikėjosi su žuvusiuoju praleisti senatvę padedant vienas kitam. D. S. su vyru gyveno 38 metus santuokoje, tarp jų buvo artimas ryšys, juos siejo bendra aplinka, bendri reikalai, bendros bėdos ir džiaugsmai. Iki eismo įvykio D. S. gyveno su vyru, dukros jau gyveno savarankiškus gyvenimus. Po eismo įvykio ji liko gyventi viena, kas savaime yra kardinalus gyvenimo pasikeitimas. Ši situacija kelia stresą ir nežinomybę. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į didelį žuvusiojo V. S. neatsargumą, D. S. padaryta 6 000,00 eurų neturtinė žala.

Teismas taip pat vertina, kad žuvusiojo V. S. dukroms V. J. ir M. S. taip pat yra padaryta neturtinė žala. V. J. ryšiai su tėvu buvo artimi, jie lankydavo vienas kitą, žuvusysis padėjo dukrai auginti vaikus, rėmė materialiai. Net įvykio dieną tėvas buvo atvykęs pas J. į Raseinius, kur dukra jį lydėjo į migracijos tarnybą, po to parvežė į Ariogalą. Tėvo žūtis sukėlė V. J. didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus. Atsižvelgiant į didelį žuvusiojo neatsargumą, teismas nustatė, kad V. J. padaryta 3500,00 eurų neturtinė žala.

Teismas vertina, kad kita dukra M. S. gyveno toliau nuo tėvo, rečiau bendravo, gyveno Vilniuje, vėliau užsienyje. Jos ryšiai su tėvu buvo ne tokie artimi, tačiau nežiūrint to, teismas laiko, kad jai taip pat dėl artimo žmogaus netekties buvo suteiktos moralinės kančios, dvasiniai išgyvenimai. Teismas nustatė, kad M. S., atsižvelgiant į didelį žuvusiojo neatsargumą, padaryta 1500,00 eurų neturtinė žala.

Iš draudimo bendrovės priteistina turtinė žala ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi neturtinė žala priteistina iš UAB ,,B. p.“, tai yra iš įmonės kurioje eismo įvykio metu dirbo kaltinamasis ir kuriai priklausė vairuojamas automobilis.

Pagal LR BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. prašė priteisti 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai, pateiktas išlaidas patvirtinantis sąskaitos išrašas (T 2, b. l. 41)

Teismas laiko, kad advokato išlaidos yra protingos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, vyko 11 teisiamųjų posėdžių, atstovė atstovavo tris nukentėjusiąsias ir civilines ieškoves, rengė procesinius dokumentus - ieškinį ir patikslintą ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė klausimus ekspertizėms. Be to teismo posėdžiai vyko Raseiniuose, o advokatės kontora įsikūrusi Šiauliuose. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad advokato išlaidos nėra per didelės. Ą. P. pripažinus kaltu, iš jo priteistinos D. S. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ą. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos rajono ribų.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 str. 1 d. uždrausti Ą. P. naudotis specialiąja teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš draudimo bendrovės ADB ,,Gjensidige“ D. S. priteisti 700,00 eurų (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, M. S. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, V. J. priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltasis pyragas“ priteisti D. S. 3000,00 Eurų (tris tūkstančius eurų ), V. J. priteisti 2000,00 Eurų (du tūkstančius eurų ), M. S. priteisti 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Ą. P. priteisti 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajai D. S..

Daiktinius įrodymus: automobilį ,,Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,,Baltasis pyragas“, grąžintą saugoti bendrovės atstovui E. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui UAB ,,B. p.“. Tachografą, priklausantį UAB ,,B. p.“, grąžintą saugoti bendrovės atstovui E. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui UAB ,,B. p.“.

Daiktinius įrodymus: vokus su CD (3 vnt.), prisegtus 2 vnt. prie 2 tomo viršelio ir 1 vnt. – prie 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.