Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1. I. R. ir L. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 9 d. apie 17.56 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą: 6 vnt. 0,7 l talpos butelių degtinės „Danzka Vodka“, kurio vieneto vertė – 17,99 Eur, iš viso 107,94 Eur vertės, 3 vnt. 1 l talpos butelių viskio „Black Velvet“, kurio vieneto vertė – 20,69 Eur, iš viso 62,07 Eur vertės, 3 vnt. 0,5 l talpos butelių viskio „Jack Daniels“, kurio vieneto vertė – 18,99 Eur, iš viso 56,97 Eur vertės, 4 vnt. 1 l talpos butelių viskio „Scottish Leader Original“, kurio vieneto vertė – 20,99 Eur, iš viso 83,96 Eur vertės, iš viso pagrobė svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, turto už 310,94 Eur.

2. Be to, I. R. ir L. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio 10 d. apie 14.37 val. iš UAB UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai, matant parduotuvės sandėlininkui, pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – 8 vnt. degtinės „Degtinė Kvietinė“ 0,5 l talpos, kurių vieneto kaina – 7,45 Eur, iš viso 59,60 Eur vertės.

3. Be to, I. R. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 22 val. iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tyčia pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – 9 vnt. vytintos jautienos dešros, kurios vieneto vertė 10,49 Eur, bendros 94,41 Eur vertės, 4 vnt. vytintos „Gintarinės“ dešros, kurios vieneto vertė 10,49 Eur, bendros 41,96 Eur vertės, 5 vnt. šaltai rūkytų lašišų filė „Zigmas“, kurios vieneto vertė 5,69 Eur, bendros 28,45 eurų vertės, 1 vnt. sūdytos lašišos filė „Zigmas“, kurios vertė 5,69 Eur, 2 vnt. ekologiško avokadų aliejaus, kurio vieneto vertė 9,99 Eur, bendros 19,98 Eur vertės, iš viso pasikėsino pagrobti svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, turto už 190,49 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

4. Be to, I. R. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą D. D., o būtent: 2024 m. vasario 27 d. apie 19.18 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl smulkios vagystės, tyčia griebė už dešinės ausies ir ją tempė bei sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajai D. D. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kaktos poodinę kraujosruvą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

10. Nuteistieji I. R. ir L. S. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl I. R. ir L. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

12. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

14. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas I. R. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, parinko sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, ir nubaudė I. R. atitinkamai 40 parų ir 35 paromis arešto, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimą ir nubaudė I. R. atitinkamai 1 metų bei 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Skirdamas bausmes nuteistajam I. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, anksčiau buvo teistas ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 100–133), padarė tris ir pasikėsino padaryti vieną nusikalstamas veikas, dvi nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis), viena – nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir viena – apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms; visos veikos įvykdytos tyčia, visų baigtų veikų atvejais buvo padaryta žala, kuri neatlyginta; I. R. nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes (t. 3, b. l. 40–48, 49–50, 51–97, 98, 99). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų (įvykdytų 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. vasario 27 d.) padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalto būdamas recidyvistas (veikos, įvykdytos 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. vasario 27 d.) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo I. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmės dydžiu už tris iš keturių padarytų nusikalstamų veikų. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė I. R. už padarytas nusikalstamas veikas skiriantis jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų atitinkamų bausmių dydžius, mažesnius už vidurkį, tačiau už tris nusikalstamas veikas iš keturių paskyrė didesnes už vidurkį bausmes. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, pirmosios instancijos teismas I. R. paskyrė atitinkamai 40 parų ir 35 parų arešto. Tuo tarpu BK 49 straipsnio 3 dalis numato, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), todėl šiuo atveju arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros. Įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad I. R. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, abiejų nusikalstamų veikų padarymo atveju buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl I. R. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus skirtinos mažesnės už vidurkį arešto bausmės, tai yra pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 27 parų areštas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 25 parų areštas. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai nuteistajam I. R. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

17. Tuo tarpu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą I. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, tai yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, todėl mažinti ją ar paskirti švelnesnę bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam I. R. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos tiek švelnesnės bausmės (areštas, mažesnės laisvės atėmimo bausmės), tiek griežtesnės bausmės (didesnės laisvės atėmimo bausmės) teigiamo poveikio nepadarė. I. R., būdamas anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto, po šios nusikalstamos veikos padarymo I. R. ir toliau darė kitas nusikalstamas veikas nuosavybei, nustatytas šioje baudžiamojoje byloje. Taigi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

18. Tačiau už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. R. paskyręs maksimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – vienerius metus, pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą – aiškiai per griežtą bausmę. Kaip minėta, šios nusikalstamos veikos atveju nustatyta viena I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Byloje nekyla abejonių, kad I. R. padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai yra pavojinga, tačiau už jos padarymą paskirta maksimali – 1 metų laisvės atėmimo bausmė vertintina kaip aiškiai per griežta savo dydžiu.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmės individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą inkriminuoto straipsnio sankcijoje (kaip, beje, ir buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas bausmės už šį nusikaltimą skyrimo motyvus (skundžiamo nuosprendžio 18 punktas)), tai yra 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokio dydžio bausmės paskyrimas atitiks I. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai nuteistajam I. R. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

21. Kadangi I. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė iki Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, bei Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, I. R. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams 20 dienų, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir trečdaliu sumažintos bausmės pridėtina dalis ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi subendrintos bausmės (4 mėnesiai), ir I. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Tokia pridedamos bausmės dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi.

22. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė. Įvertinusi aukščiau nurodytus I. R. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nurodytus 25 punkte, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas patvirtina, kad I. R. nusikalstamas veikas daro nuo 2000 metų, baudžiamoji atsakomybė jam ne kartą taikyta ir užsienyje, o ir po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų jis toliau daro nusikalstamas veikas, dėl kurių baudžiamosios bylos nagrinėjamos teismuose: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-172/226/2025, kurioje I. R. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl vagystės iš prekybos centro; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-144-767/2026 pagal BK 286 straipsnį, procesiniai sprendimai bylose nepriimti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad ir šioje baudžiamojoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas I. R. pradėjo daryti praėjus vos 3 dienoms po to, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 - ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. NĮ-23-2107, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, nuo 2024 m. sausio 5 d. buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo, taikant intensyvią priežiūrą ir nustatant specialiuosius įpareigojimus.

23. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis dar labiau švelninti I. R. atsakomybę apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, esą prieš prekybos centro pardavėją jis smurtavo ir fizinį skausmą sukėlė bei nežymų sveikatos sutrikdymą jai padarė instinktyviai, dėl pačios nuketėjusiosios smurto prieš jį, tai yra šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nesant byloje jokių tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, neturi pagrindo. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenys patvirtina, kad šis smurtinis nusikaltimas I. R. nebuvo pirmasis, jis ir anksčiau yra du kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. O ir apelianto pasižadėjimas atlyginti byloje pareikštus civilinius ieškinius vertintinas kaip deklaratyvus, nes jokių tai pagrindžiančių duomenų ar dokumentų teismui nebuvo pateikta. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad jokios dalies padarytos žalos nuteistasis nėra atlyginęs, o Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie asmens darbdavius taip pat nėra. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės nekeičia, juolab, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, tai yra pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę.

24. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirtas areštas 40 parų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo L. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – atitinkamai areštą bei laisvės atėmimą, jų dydžius parenkant mažesnius už šių bausmių vidurkį.

25. Skirdamas bausmes L. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – tai, kad L. S. teistas, teistumas neišnykęs, anksčiau buvo teistas ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymo (t. 4, b. l. 123–130), padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, abiem atvejais buvo padaryta turtinė žala prekybos įmonėms, žala neatlyginta; į tai, kad jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vagystes vagysčių (t. 4., b. l. 90–122). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo L. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – atitinkamai areštą ir laisvės atėmimą. Nors aprašomoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, nustatydamas L. S. skirtinų bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas nurodė už abi padarytas nusikalstamas veikas nustatantis mažesnius už vidurkį šių bausmių dydžius, tačiau už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, L. S. skyręs 40 parų areštą, jos dydį visgi nustatė didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį, nes (kaip jau minėta) už baudžiamąjį nusižengimą yra nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), todėl šiuo atveju arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros. Įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad L. S. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta, buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl L. S. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina mažesnė už vidurkį arešto bausmė – areštas 27 paroms. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl neteisingai nuteistajam L. S. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

27. Tuo tarpu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą L. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, tai yra ženkliai mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, todėl mažinti ją ar paskirti švelnesnę bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. L. S. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje 4 kartus teistas, taip pat ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą. Analogiškas nusikalstamas veikas jis darė ir po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už dvi veikas), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu – pagal BK 187 straipsnio 3 dalį). Ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos tiek švelnesnės bausmės (viešieji darbai, areštas), tiek ir griežtesnės bausmės (didesnės laisvės atėmimo bausmės) teigiamo poveikio jam nepadarė. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. L. S., būdamas anksčiau ne kartą teistas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam L. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą negali būti laikoma aiškiai per griežta, paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio 24 punkte nurodytais motyvais ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinusi aukščiau nurodytus L. S. apibūdinančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis (už analogiškas dvi vagystes iš prekybos centrų apeliantas buvo nuteistas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, juolab įvertinus tai, kad apeliantas ir po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų vėl nusikalto ir buvo nuteistas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs).

31. Byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 310,94 Eur turtinės žalos, patirtos L. S. kartu su I. R. pagrobus bendrovei priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 135–136, 140–144). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) 2024 m. sauso 9 d. nuteistųjų pagrobtų prekių vertę (t. 2, b. l. 140–144). Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, 310,94 Eur turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš nuteistųjų L. S. ir I. R. priteisė solidariai. L. S. apeliaciniame skunde nėra keliami byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir žalos dydžio klausimai, apeliantas su civiliniu ieškiniu nesutinka tik dėl ieškinio priteisimo iš jo ir I. R. solidariai ir prašo jį priteisti lygiomis dalimis. Savo nesutikimą apeliantas motyvuoja tuo, kad jiedu su I. R. nėra šeimos nariai, o pastarajam neatlyginus pusės ieškinio sumos, būtų pakenkta ir jam.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji L. S. ir I. R. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, kuomet iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės – 310,94 Eur vertės svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) – priklausantį turtą. Taigi šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad turtinė žala pagrobiant alkoholinių gėrimų butelius civilinei ieškovei buvo padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. S. kartu su I. R. atliko bendrus nusikalstamus veiksmus, veikė aktyviai, todėl abu nuteistieji padarytą turtinę žalą turi atlyginti bendrai, tai yra solidariai. Šios išvados nekeičia ir tas faktas, kad apelianto ir nuteistojo I. R. nesieja jokie giminystės ryšiai, nes, kaip jau minėta aukščiau, bendrais veiksmais padaryta žala nukentėjusiam asmeniui yra atlyginama solidariai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.