- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-126-513/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10266-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- R. F.
- Atsakovas
- Ž. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.4.4.4Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.3.5.2.1; 2.3.4.4.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
2020 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui Ž. F. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir pagal atsakovo Ž. F. priešieškinį ieškovei R. F. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1555-613/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 355,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės bei nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) esant vaiko norui atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., tikslų laiką atsakovas derina su sūnumi; 2) esant vaiko norui atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienais metais per šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 18 val. iki gruodžio 26 d. 18 val.) ir šv. Velykas (nuo šv. Velykų pirmos dienos 18 val. iki šv. Velykų antros dienos 18 val.), jeigu nesutariama kitaip; 3) esant vaiko norui atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.; 4) esant vaiko norui atsakovas su sūnumi bendrauja per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)); 5) esant vaiko norui atsakovas su sūnumi bendrauja per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 15 kalendorinių dienų paeiliui. Konkretų nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus, norą, vaiko ir savo atostogų grafikus; 6) atsakovas, atsižvelgęs į vaiko užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir / ar internetu programomis „Viber“, „WhatsApp“; 7) jeigu sūnaus liga, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto suplanuota poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 8) šalys įsipareigoja netrukdyti sūnui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu tėvu elektroniniais laiškais, telefonu, programomis „Skype“, „Viber“ bei kitomis ryšio priemonėmis; 9) jei bendravimo su vaiku laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, atsakovas privalo vaiką nuvežti ir parvežti iš būrelio, užsiėmimo, poliklinikos; 10) įvykus nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą (SMS žinute, telefonu). Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko lavinimą (mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.), esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti kitam iš tėvų sąlygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose; 11) esant vaiko norui atsakovas su sūnumi bendrauja ir kitu laiku nei numatytas šioje tvarkoje; 12) bendravimo su sūnumi laikotarpiais atsakovas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui; 13) atsakovo bendravimas su vaiku galimas tik esant vaiko sutikimui.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydamas, kad gali teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Priešieškiniu prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią sūnus kiekvieno mėnesio 2 kalendorines savaites praleidžia su atsakovu; poriniais metais sūnus su atsakovu praleidžia visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintas švenčių pirmas dienas ir jo gimtadienį, o neporiniais metais – antras švenčių dienas; visais metais tėvo dieną sūnus praleidžia su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1555-613/2007 priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui ir iš atsakovo Ž. F. priteistas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bei po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodyta nuo 2018 m. lapkričio 5 d. nutraukti išieškojimą sumokėjus visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1555-613/2007 priteistą išlaikymą, o išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2018 m. lapkričio 6 d. Taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kiekvieną pirmąjį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., kiekvieną trečiąją mėnesio savaitę nuo pirmadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val., vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleidžia 30 kalendorinių dienų; kiekvienais poriniais metais ieškovė su nepilnamečiu sūnumi praleidžia šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., o atsakovas praleidžia su sūnumi šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10 val. iki 20 val.; kiekvienais neporiniais metais ieškovė su sūnumi praleidžia šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10 val. iki 20.00 val., o atsakovas praleidžia šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10.00 val.; kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu sūnumi praleidžia Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 20.00 val., o poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 20 val.; kiekvienais poriniais metais ieškovė su nepilnamečiu sūnumi praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną, t. y. nuo šv. Velykų pirmosios dienos 10.00 val. iki šv. Velykų antrosios dienos 10.00 val., o atsakovas praleidžia šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; kiekvienais neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia šv. Velykų pirmąją dieną, t. y. nuo šv. Velykų pirmosios dienos 10.00 val. iki šv. Velykų antrosios dienos 10 val., o ieškovė su nepilnamečiu sūnumi praleidžia šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; kiekvienais poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 21 val., o kiekvienais neporiniais metais ieškovė su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 21 val.; ieškovė su nepilnamečiu sūnumi praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną nuo 10 val. iki 21 val., o atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną nuo 10 val. iki 21 val.
4. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, teismas nurodė, jog teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, nes pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis, tačiau konstatavo, jog ieškovės nurodyta 723 Eur suma per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti nėra objektyviai reikalinga. Teismas nurodė, jog nors išlaikymas turi būti pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, bet išlaidos, skiriamos nepilnamečio vaiko užsiėmimams, laisvalaikiui bei pramogoms turi būti derinamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiam vaikui priteisiamas išlaikymas yra skirtas išimtinai vaiko poreikiams patenkinti, todėl į išlaikymo dydį nėra įskaičiuojamos išlaidos, susijusios su vaiko tėvų laisvalaikiu, užsiėmimais, pramogomis ir kt. Taip pat teismas nurodė, jog draudimo sutartys nėra skirtos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, šalys šias sutartis sudarė savo nuožiūra ir abi patiria išlaidas, todėl spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas į šias išlaidas neatsižvelgė. Teismas nustatė, jog nors duomenys patvirtina, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog dėl to padidėjo išlaidos, reikalingos šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai.
5. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, poreikius, atsižvelgęs į tai, kad nuo 2007 m. vasario 15 d. teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei dvylika metų, todėl nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, taip pat atsižvelgęs į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, įvertinęs vaiko sveikatos būklę, konstatavo, kad laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nepilnamečio S. F. išlaikymui per mėnesį reikalinga suma vidutiniškai sudarė 430 Eur. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sūnus pradės lankyti gimnaziją ir anglų kalbos užsiėmimus, teismas konstatavo, jog vaiko poreikiai išaugs ir, įvertinęs nepilnamečių vaiko tėvo ir motinos turtinę padėtį ir finansines galimybes, nuo nurodytos datos iki vaiko pilnametystės priteisė iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
6. Teismas nustatė, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka apsiriboja minimaliu atsakovo bendravimu su nepilnamečiu sūnumi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, ir, įvertinęs vaiko bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, išdėstytą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) R. F. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.
8. Apeliantė nurodo, kad suma vaiko išlaikymui buvo nustatyta prieš 12 metų (po 101,36 Eur/mėn.), prekių ir paslaugų kainos padidėjo net keletą kartų, šiuo metu sūnui yra 15 metų, pasikeitė jo poreikiai, sūnus mokosi gimnazijoje, lanko papildomus užsiėmimus, todėl nurodyta išlaikymo suma nebeužtikrina net minimalių vaiko poreikių. Jam reikia pirkti mokyklos reikmenis, aprangą, mokyklinę uniformą, batus, sportinius batelius, apatinius, maistą, knygas, sąsiuvinius, vaistus ir kt. Teigia, kad sūnus turi sveikatos problemų: jam diagnozuota ydinga laikysena, toliaregystė, idiopatinė hipotenzija bei širdies ūžesiai, todėl vaikas privalo dažniau vartoti vaistus, lankytis gydymo įstaigose, jam reikalinga speciali priežiūra ir pinigai. Teigia, kad ieškinyje pagrindė vaiko poreikius ir pateikė įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus. Taip pat nurodo, kad pasikeitė ir jos pačios turtinė padėtis, dėl vaiko ligų dažnai tenka atsitraukti nuo darbo, bankrutavo jai priklausiusi įmonė, kuri buvo pagrindinis pajamų šaltinis, dėl to sumažėjo jos darbo užmokestis, be to, ji moka paskolą po 220 Eur per mėnesį, teikia išlaikymą pilnametei dukrai, kuri studijuoja universitete. Argumentuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jos nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių dydžio, apsiribojo tik paaiškinimais ir, teigdamas, kad teikia išlaikymą dukteriai, nutylėjo, kad išlaikymą nutraukė nuo ieškinio pareiškimo dienos.
9. Nurodo, kad jos darbo užmokestis iki 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo 2090 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), tačiau 2019 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį, todėl jos pajamos šiuo metu yra 1490 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas gauna 2350 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, taigi skirtumas tarp jų pajamų – 860 Eur, kuris dar labiau padidėja, kai vaikui sergant dėl laikino nedarbingumo jos pajamos sumažėja. Apeliantės teigimu, atsakovo pajamos nuolat didėja, jam priklauso 2015 metų laidos automobilis, kurio vertė apie 10 000 Eur, bei 2018 metų motoroleris, kurio vertė apie 3000 Eur, žemės sklypas ir butas, kurį atsakovas nuomoja. Nurodo, kad atsakovas gyvena su sugyventine kartu statytame name, taip pat turi finansines galimybes kaupti pagal pensijos ir draudimo sutartis, pagal kurias jis pats ir yra naudos gavėjas, be to, kartą ar du per metus poilsiauja užsienyje, o vaikų išlaikymui skiria sumas tik minimaliems poreikiams. Teigia, jog visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turi visas galimybes ją dar labiau pagerinti, o tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažesnėmis pajamomis ar kitokiomis priežastimis.
10. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į bylos dokumentus, neatsižvelgęs į pasikeitusią dabartinę ekonominę situaciją šalyje, kai visų prekių ir paslaugų kainos sparčiai didėja, į tai, kad jos gaunamos pajamos nuo 2007 m. sumažėjo, į tai, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja, į tai, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, nepagrįstai tik iš dalies patenkino reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bei po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės yra nepakankamas, netenkina net minimalių sūnaus poreikių, nes jam reikia daugiau lėšų skirti gydymui, laisvalaikiui, drabužiams ir pan.
11. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodo, kad pasitarusi su sūnumi, atsižvelgusi į šeimos švenčių sutikimo tradicijas, į nusistovėjusią sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką, prašė teismo nustatyti bendravimo tvarką, kuri visiškai atitiktų sūnaus poreikius ir interesus ir kuriai iš esmės pritarė teismo posėdžio metu apklaustas vaikas. Mano, kad teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, iš esmės rėmėsi tik CK 3.170 straipsnyje įtvirtintomis principinėmis nuostatomis, jog negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau, nustatydamas maksimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į sūnaus nuomonę, kompetentingų institucijų išvadas, nesiaiškino, ar nustatyta tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus realiai bus galima įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
12. Apeliantės teigimu, sūnus nurodė, kad nori bendrauti su abiem tėvais, tačiau bendravimas turi vykti esant jo norui, nenori, kad būtų nustatyti apribojimai, kad su kiekvienu iš tėvų praleistų po dvi savaites, nes nesijaustų turintis namus, nurodė, kad mamos namuose turi tradicijas, priprato švęsti šventes, todėl teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka sūnaus interesų ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktai turi būti keičiami, t. y. 2 punktu nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kiekvieną trečiąją mėnesio savaitę nuo pirmadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val.; 3 punktu nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu su sūnumi nepertraukiamai praleidžia 30 kalendorinių dienų.
13. Apeliantė argumentuoja, kad atsakovo gyvenamoji vieta priklauso jo draugei, jie nėra susituokę ir atsakovas jokių teisių į šias patalpas neturi, o buities sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje nustatytos nebuvo, todėl nėra aišku, ar sąlygos tinkamos, taip pat nėra jokių duomenų, ar atsakovo draugė sutinka, kad vieną savaitę per mėnesį atsakovo sūnus gyvens jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka įtvirtina nevienodas tėvų teises, nes nenumato atsakovui pareigos rūpintis, kad vaikas būtų nuvežtas pas gydytojus, į užsiėmimus, bei neįtvirtina, kad vaikas vienodomis sąlygomis bendrautų su abiem tėvais vaikui svarbiomis ir reikšmingomis dienomis, nes pagal nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą atsakovas nėra įpareigotas leisti vaikui bendrauti su motina bent telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu. Pažymi, kad pirmą mėnesį po priimto teismo sprendimo sūnus atsisakė pirmą savaitgalį bei trečią mėnesio savaitę praleisti pas atsakovą, ji sūnaus pasirinkimo negalėjo paveikti, todėl akivaizdu, kad teismo nustatytos tvarkos nebus įmanoma įgyvendinti, sūnus kategoriškai nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Taip pat nurodo, kad bendravimo tvarkoje nenumatyti aiškūs atvejai, kai ji gali sūnaus tėvui neperduoti, todėl nežino, ar iš anksto suplanuota kelionė galėtų būti laikoma objektyvia priežastimi.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. F. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Argumentuoja, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai analizuoti sūnaus poreikiai, įvertinta šalių turtinė padėtis. Teigia, jog prašydama 355 Eur iš jo sūnaus išlaikymui ieškovė nepateikė tokias išlaidas sūnui pagrindžiančių įrodymų ir realių jo poreikių. Nurodo, jog iki teismo proceso pradžios su sūnumi praleisdavo nemažai laiko ir žino, kad tokio dydžio sumos sūnaus išlaikymui ieškovė niekada neskyrė, juo labiau, kad nemažą dalį rūbų, mokyklos reikmenų pirkdavo jis, taip pat rūpinosi sūnaus laisvalaikiu ir duodavo pinigų kišenpinigiams. Taip pat ieškovė į būtinų išlaidų sąrašą įtraukė ir sūnaus kelionę į Vokietiją, tačiau nenurodė, kad pusę kelionės išlaidų sumokėjo jis. Pažymi, jog visi pateikti medicininiai išrašai pagrindžia tik vienkartinio, o ne nuolatinio pobūdžio sūnaus ligas ir susirgimus. Mano, kad ieškovė nepagrįstai įtraukė ypač dideles kuro išlaidas, nors sūnaus mokykla yra prie namų, taip pat nepagrįstai didelės išlaidos kosmetikai, telefonui, kišenpinigiams, rūbams. Teigia, jog įvertinus sūnaus mokymosi rezultatus telefonas jam tik trukdo, o 40 Eur kosmetikai yra prabanga ir suaugusiam žmogui. Be to, sūnus teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad gauna kišenpinigių būdamas pas tėvą. Mano, kad ieškovės turtinė padėtis daug geresnė, nes ji gali kelis kartus per metus atostogauti užsienyje, nuomotis prabangų automobilį, pirkti sūnui rūbus ir avalynę iš prabangių parduotuvių. Pažymi, jog ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad jokio turto užsienyje neturi, tačiau iki šio teismo proceso pradžios, kol jų santykiai buvo normalūs, ieškovė neslėpė, kad turi verslą ir turtą Ispanijoje ir dažnai išvykdama palikdavo sūnų jam. Pažymi, jog sūnus jo namuose turi savo atskirą kambarį, baldus, yra visos reikalingos sūnaus higienos priemonės, jis taip pat perka maistą, moka komunalinius mokesčius, moka už sūnaus būrelius, užklasinę veiklą, tačiau sūnus neturi motyvacijos jų lankyti, viskas greitai nusibosta. Teigia, jog pats sūnus patvirtino, kad pas korepetitorius nesilanko, tingi ir nenori mokytis.
16. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pablogėjo jos turtinė padėtis, nes nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nutrūko darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko, t. y. pačios apeliantės, sprendimu ir buvo pakeistas direktorius. Akivaizdu, kad tai valinis pačios ieškovės sprendimas ir ji pati savo noru pasiblogino savo turtinę padėtį. Taip pat nurodo, kad apeliantė, teigdama, jog turi sveikatos problemų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teigia, jog apeliantė klaidina teismą teigdama, kad jam nuosavybės teise priklauso 1/80 dalis žemės sklypo, nes tai yra žemės sklypo dalis po daugiabučiu gyvenamuoju namu. Kas mėnesį jis moka būsto paskolą – 238 Eur, prisideda prie komunalinių mokesčių, nes gyvena draugei priklausančiame name, moka kaupiamąjį mokestį pensijai, nes yra tarnybos pareigūnas ir dėl sveikatos būklės bet kada gali būti komisuotas, periodiškai perka vaistus. Nurodo, kad jo pajamas sudaro apie 2 000 Eur ir 350 Eur gauna už buto nuomą, o jam priklausantis automobilis yra 2008 metų, o ne 2015 metų laidos. Teigia, kad jo vardu registruotas motoroleris pirktas sūnui, juo sūnus naudojasi viešėdamas pas jį, o jis perka kurą, remontuoja, moka už draudimą, be to, ieškovė nenurodė, kad ir pati prisidėjo prie motorolerio pirkimo. Mano, kad patirdama nereikalingas išlaidas ieškovė pati elgiasi neracionaliai, nesitaria su juo dėl kai kurių pirkinių būtinumo.
Atsiliepimas
17. Atsakovas taip pat nurodo, jog turi dar vieną mažametį sūnų, kurio išlaikymui taip pat skiria apie 250 Eur, taip pat tiesos neatitinka ieškovės teiginiai, kad nepadeda pilnametei dukteriai. Dėl to prideda mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad jis ne tik skiria jai kasmėnesines sumas, bet taip pat mokėjo ir už mokslus. Nurodo, jog rūpinasi visais trimis savo vaikais, su jais bendrauja.
18. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo sutinka su teismo argumentais, jog jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme. Nurodo, jog iki šio proceso pradžios ieškovė palikdavo jam sūnų savaitėmis, pati išvykdavo į užsienį darbo reikalais, sūnus pats noriai leisdavo laiką su juo. Nurodo, jog sūnus pats pripažino, jog jis griežčiau sūnų auklėja, ypač dėl mokslų, o sūnui tai ne visada patinka. Mano, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra racionali, labiau atitinka vaiko interesus, nes sūnui būnant su juo mokymosi rezultatai pagerėja, sumažėja praleidžiamų pamokų skaičius. Mano, kad būtent atsižvelgiant į sūnaus amžių, jam yra reikalingas kaip įmanoma dažnesnis ir glaudesnis bendravimas su tėvu, stengiasi, kad sūnus palaikytų artimą ryšį su broliu, suprastų šeimos vertybes ir atsakomybę, ne tik šventes ir pramogas. Apeliantei nesutinkant, kad sūnus praleistų su juo šv. Kūčias, šv. Velykų pirmą dieną, nes, jos nuomone, yra tapę tradicija, kad šias dienas sūnus turi praleisti su ja, pažymi, kad teismo posėdžio metu sūnus nurodė, kad jam nėra skirtumo, su kuriuo iš tėvų jis praleis šias dienas, o teismas būtent ir nustatė abiem lygias galimybes praleisti šventes su sūnumi. Taip pat teigia, jog apeliantė nenurodė, kodėl, jos nuomone, neteisinga, kad sūnus 30 kalendorinių dienų vasaros atostogų praleis su juo. Pažymi, jog vasaros atostogos sūnui trunka ilgiau kaip du mėnesius ir bent dalį jų sūnui bus užtikrintas užimtumas, kai sūnus bus su juo.
19. Pažymi, jog apeliantės teiginys, kad po priimto teismo sprendimo sūnus nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, negali būti kriterijumi, kad nustatyta bendravimo tvarka yra bloga ar neatitinkanti jo interesų. Mano, kad tokį sūnaus sprendimą sąlygojo ir pačios apeliantės veiksmai, nes ji nesutinka su priimtu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Dėl išlaikymo dydžio
23. Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurie turi nepilnametį sūnų S. F., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (I t., 31–32). Viena iš santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų buvo atsakovo įsipareigojimas teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 350 Lt (101,36 Eur) periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo dydį iki 355 Eur per mėnesį.
24. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
25. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
26. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu 555 Eur, šiuo metu – 607 Eur neatskaičius mokesčių), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).
27. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 350 Lt, t. y. 101,36 Eur, šiuo metu yra nepakankamas, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo sūnui dydžio. Ieškovė argumentuoja, kad sūnaus išlaikymui reikia 723 Eur per mėnesį, prašydama padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui dydį, argumentuoja, jog atsakovas yra pajėgus mokėti jos prašomą sumą per mėnesį. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio, teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jos nurodytus vaiko poreikius, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šiuo atveju ieškovė turi pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. vaiko poreikių dydį ir realumą. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu ieškovė akcentuoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio netinkamumą, kaip minėta, dėl to ginčas tarp šalių nekilo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo ir nepagrindžia, kodėl, jos nuomone, netinkamas ginčijamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo sūnui dydžio, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovė neįrodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga jos prašyta priteisti suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ieškovės nurodytas, jos teigimu, sūnaus išlaikymui patiriamas išlaidas, pasisakė dėl vaiko ekskursijų į užsienį, dėl to, kad į išlaikymo dydį neturi būti įskaičiuojamos išlaidos, susijusios su vaiko tėvų laisvalaikiu, užsiėmimais, pramogomis, dėl sūnaus draudimo išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių motyvų nekartoja. Taip pat pažymėtina, jog mokslo metai bei šildymo sezonas netrunka visus metus ir išlaidos mokymosi reikmėms, mokyklos rinkliavoms, buto šildymui nėra patiriamos visus metus. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti 355 Eur sumą. Be to, byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog atsakovas tuo metu, kai sūnus yra su juo, duoda vaikui kišenpinigių, perka drabužių, organizuoja laisvalaikį ir pramogas (vaiko paaiškinimais pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas vežėsi sūnų į Lenkiją slidinėti, pirko slidinėjimo reikmenis ir drabužius ir pan.). Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., uniforma, higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikui drabužius, batus.
29. Ieškovė nurodo, kad sūnus turi sveikatos problemų: jam buvo diagnozuota ydinga laikysena, toliaregystė, idiopatinė hipotenzija bei širdies ūžesiai, be to, serga ir peršalimo ligomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, tačiau jie nėra sunkūs ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad sūnaus sveikatos priežiūrai reikalingos papildomos išlaidos (I t., b. l. 10, 157–165, II t., b. l. 18–24, 29, 31–32, 38). Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vaikas neturi ypatingų sveikatos sutrikimų ir kartu su atsakovu sportavo sporto klube, už kurį atsakovas ir mokėjo (I t., b. l. 59–60). Pažymėtina, jog dėl sveikatos atsiradusių ar kitų papildomų išlaidų kompensavimo, įrodžiusi jų būtinumą, ieškovė galėtų kreiptis į vaiko tėvą, kai šios išlaidos realiai būtų patirtos, arba iš anksto tartis dėl tam tikrų daiktų ar paslaugų pirkimo.
30. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo sūnui dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, išsamiai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą ir iš esmės pagrįstai nustatė, kad vaiko motinos ir tėvo turtinė padėtis yra vienoda. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja atsakovo, jos teigimu, geresnę turtinę padėtį ir iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog reikalaudama didesnio išlaikymo iš esmės siekia suvienodinti savo ir atsakovo gaunamų pajamų dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog išlaikymo vaikui paskirtis yra ne tokia. Išlaikymas vaikui skirtas išimtinai jo poreikiams patenkinti, vystymuisi užtikrinti, o ne papildomoms pajamoms gauti.
31. Pritartina atsakovo argumentams, kad nors apeliantė nurodo, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo pablogėjo jos turtinė padėtis, nes nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutrūko darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šis sprendimas priklausė išimtinai nuo pačios ieškovės valios, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko – pačios apeliantės, sprendimu ir buvo pakeistas direktorius (II t., b. l. 107).
32. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – mažametį sūnų (I t., 92). Tuo tarpu apeliantės teiginiai, kad ji viena išlaiko pilnametę dukterį, studijuojančią universitete, nepagrįsti, nes iš bylos duomenų matyti, jog prie dukters išlaikymo mažiausiai po 170 Eur per mėnesį, o dažnai ir daugiau, prisideda ir atsakovas (I t., b. l. 94–101, II t., b. l. 129–140).
33. Ieškovės teigimu, jai gyvenant kartu su sūnumi ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad vaiko motina, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaiko tėvui.
34. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo atlikta vaiko poreikių analizė ir nurodytos sumos ne tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti yra visiškai pagrįstos ir pakankamos, t. y. po 215,00 Eur nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki 2019-08-31 ir po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-09-01 iki vaiko pilnametystės. Tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaiko poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama sūnaus išlaikymui, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys susitarė, kad vaikų motina ir tėvas bendravimo su vaikais klausimus ateityje spręs geranoriškai ir tarpusavio sutarimu, veikdami vaikų interesais.
36. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
37. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
38. Ieškovė ieškiniu ir atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, nurodė, kad teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu nustatyta tvarka neapibrėžta, todėl siekiant užtikrinti atsakovo galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, yra pagrindas keisti teismo 2007-02-15 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Įvertinusi civilinės bylos duomenis, šalių ir nepilnamečio vaiko paaiškinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
39. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kliudžiusi tėvui su vaiku matytis ir bendrauti. Priešingai, iš bylos duomenų, šalių bei vaiko paaiškinimų nustatyta, kad tėvas nepilnametį sūnų vežasi į užsienį atostogauti, ieškovė pati dažnai keliauja į užsienį darbo reikalais ir sūnus, jei motina išvyksta ilgesniam laikui, būna pas tėvą. Taigi sūnaus ryšiai su tėvu yra susiformavę ir glaudūs. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos. Šalių tarpusavio nesutarimai kilo tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir nesutarimai nėra susiję su atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, o iki ieškinio pareiškimo šalių santykiai buvo draugiški, 2007 m. vasario 15 d. teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka buvo vykdoma ir aiški tiek šalims, tiek vaikui. Iš šalių ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto nepilnamečio šalių sūnaus paaiškinimų matyti, kad jokių nesutarimų dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nekilo, o nepilnamečio S. F. paaiškinimais jo santykiai su tėvu ir bendravimas nepasikeitė ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sūnus su tėvu bet kada gali netrukdomas susisiekti ryšio priemonėmis. Pažymėtina, jog šalių nepilnamečiam sūnui yra 15 su puse metų, jis pakankamai suaugęs išreikšti savo nuomonę ir suvokti savo poreikius, 2007 m. vasario 15 d. sprendimu nustatyta tvarka galiojo ir buvo vykdoma 13 metų, tiek šalims, tiek vaikui yra suprantama ir aiški, nusistovėjusi, teismo posėdžio metu vaikas nurodė, kad su tėvu bendrauja savo noru ir nenori, kad būtų nustatyta kitokia tvarka, nenori, kad reikėtų važiuoti pas tėvą tada, kada nurodyta teismo sprendime, o ne tada, kada jis pats norėtų. Vaiko teisių apsaugos institucija pirmosios instancijos teisme taip pat davė išvadą, kad netikslinga keisti nusistovėjusią sūnaus bendravimo su tėvu tvarką. Įvertinusi nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pakeisti 13 metų nusistovėjusią ir vykdomą šalių bendravimo su sūnumi tvarką, griežtai ir detaliai reglamentuoti ją teismo sprendimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad iki šalių sūnaus pilnametystės liko dveji su puse metų. Teisėjų kolegijos nuomone, 2007 m. vasario 15 d. teismo sprendimu nustatyta šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra teisinga, optimali, garantuoja tėvo teisę bei pareigą maksimaliai bendrauti su vaiku, todėl pagrindo ją pakeisti nėra.
40. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeista šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės R. F. ieškinio ir atsakovo Ž. F. priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Nagrinėjamu atveju panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestas, todėl konstatuotina, kad yra patenkinta 35 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė patyrė 1 309,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 300,00 Eur už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas, 6,00 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą, 3,77 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašus, todėl jai iš atsakovo priteistina 458,42 Eur. Atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestas, todėl jam nepriteistinas išlaidų, patirtų už priešieškinio parengimą, atlyginimas.
44. Pirmosios instancijos teisme byloje patirta 9,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 6,11 Eur, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
45. Paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 40,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliantės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, įvertinus apeliaciniu skundu reikštus reikalavimus, laikytina, kad patenkinta 30 proc. apeliacinio skundo. Apeliantė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur advokatės teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, todėl jai iš atsakovo priteistinas 175,50 Eur išlaidų atlyginimas. Atsakovas sumokėjo 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, įvertinus procesinę bylos baigtį atsakovui iš apeliantės priteistinas 50 proc. dydžio patirtų išlaidų atlyginimas, t. y. 302,50 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinas 127 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1555-613/2007 nustatyta atsakovo Ž. F. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:
„Ieškovei R. F. priteisti 458,42 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 42 centus) iš atsakovo Ž. F. bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės R. F. 6,11 Eur (šešis eurus 11 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo Ž. F. 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 3,30 Eur (tris eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą“.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Taikyti įskaitymą ir atsakovui Ž. F. iš ieškovės R. F. priteisti 127 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.