- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1966-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05250-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Puškaitis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-5024-399/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Puškaitis“ ieškinį atsakovui G. B. dėl įsiskolinimo priteisimo, suinteresuoti asmenys antstolė A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Puškaitis“, M. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo G. B. ieškovei UAB „Puškaitis“ 7790,57 Eur nuompinigius, 64,95 Eur kompensaciją už žemės mokestį, 2415,90 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 231 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Antstolės A. L. kontoroje 2018 m. kovo 8 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo už akių priverstinio vykdymo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas G. B. 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti Marijampolės apylinkės teismo sprendimą už akių, sudarant sąlygas 10 784,80 Eur skolą ieškovei UAB „Puškaitis“ sumokėti per 6 mėnesius, kas mėnesį mokant po 1797,47 Eur ir 5 procentų metines procesines palūkanas.
4. Atsakovas savo prašymą grindžia tuo, kad 2018 m. lapkričio 29 d. pasibaigė varžytynės, kurių metu už 18 108 Eur buvo parduotas atsakovo turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pardavimo iš varžytynių aktas dar nėra surašytas. Atsakovas yra ūkininkas, jo veiklos vykdymui yra būtinas iš varžytynių parduotas žemės sklypas. Atsakovas žemės sklypą dirba, iš jo gauna pajamas. Šiai dienai atsakovas yra pajėgus per 6 mėnesių terminą sumokėti visą 10 784,80 Eur skolą ir per protingą terminą geranoriškai įvykdyti sprendimą. Atsakovas yra suinteresuotas tuo, kad jo dirbamas ir pajamas nešantis žemės sklypas būtų neparduotas, kadangi jis yra būtinas ūkininkavimui. Atsakovas teigia, jog skolos išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui neužvilkintų proceso ir nepažeistų ieškovės interesų.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Puškaitis“ atsiliepime į prašymą nurodė, jog išieškojimas iš atsakovo yra vykdomas nuo 2018 m. kovo 8 d., t. y. daugiau nei metus laiko, tačiau iki šios dienos atsakovas nėra savanoriškai padengęs nei dalies įsiskolinimo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 32 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, todėl vieno iš sklypų pardavimas nesutrukdys atsakovui toliau vykdyti ūkinę veiklą. Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo galimybes per 6 mėnesių terminą atsiskaityti su ieškove.
6. Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. nurodė, jog su atsakovo prašyme išdėstytais argumentais nesutinka. Mano, jog atsakovo prašymo tenkinimas sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir teisėtų lūkesčių pažeidimą.
7. Suinteresuotas asmuo M. N. su atsakovo prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad jis, kaip teisėtas varžytinių dalyvis ir laimėtojas, įvykdęs visas savo pareigas, t. y. laimėjęs varžytines, per nurodytą terminą sumokėjęs visus pinigus, šiuo metu negali disponuoti nei nupirktu turtu, nei sumokėtais pinigais, dėl ko būdamas teisėtu pirkėju, patiria žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovo G. B. prašymą dėl sprendimo už akių išdėstymo atmetė.
9. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovas (skolininkas) G. B. vykdymo procese nebuvo aktyvus. Skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, iki varžytynių nereiškė jokių prieštaravimų ir pasiūlymų, pretenzijas dėl antstolio veiksmų pradėjo reikšti po to, kai įvyko varžytynės ir buvo paskelbtas jų laimėtojas. Teismams išnagrinėjus G. B. skundus dėl antstolės veiksmų ir jų netenkinus (Marijampolės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-45-802/2019, 2YT-614-570/2019), atsakovas pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad pateikdamas prašymą dėl sprendimo išdėstymo atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog šiai dienai yra pajėgus priteistą 10 784,80 Eur skolą sumokėti per šešių mėnesių terminą, tačiau minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Priešingai, vykdomosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 8 d. (pradėjus vykdyti vykdomąją bylą) iš skolininko buvo išieškota 409,91 Eur. Skolininkas, norintis įvykdyti teismo sprendimą gera valia, turi siekti įvykdyti jį bent daliniais mokėjimais, taip mažindamas įsiskolinimą, tačiau nagrinėjamu atveju tokiai išvadai nėra pagrindo. Be to, skolininko kreditorius UAB „Puškaitis“, kurio naudai priteistas įsiskolinimas, ir suinteresuotas asmuo M. N., t. y. asmuo laimėjęs varžytines ir įsigijęs skolininko žemės sklypą, nesutinka, kad sprendimo už akių vykdymas būtų išdėstytas dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog G. B. neįrodė, kad teismui išdėsčius sprendimo už akių vykdymą bus sudarytos prielaidos jį realiai įvykdyti, o CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo už akių vykdymo išdėstymas 6 mėnesių terminui pažeistų teisėtus kreditoriaus UAB „Puškaitis“ ir suinteresuoto asmens M. N. interesus ir teisėtų lūkesčių principą, būtų pažeisti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principai, todėl tenkinti G. B. prašymą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tik atkartojo ieškovo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir visiškai formaliai atmetė apelianto prašymą. Teismas išsamiai nenagrinėjo, ar iš tikrųjų šioje situacijoje nebūtų tikslinga sudaryti sąlygas apeliantui skolą padengti per 6 mėnesius ir laikyti teismo sprendimą įgyvendintu. Priešingai, teismas tik formaliai nurodė, kad šiuo atveju būtų pažeisti kitų asmenų interesai, dėl ko nėra pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, mano, kad jo prašymas buvo atmestas nepagrįstai.
12.2. Teismui patenkinus apelianto prašymą, ieškovas, daugiau nei metus neatgavęs skolos, ją atgautų per 6 mėnesius, be to, papildomai apeliantas mokėtų 5 proc. metines procesines palūkanas. Antstolė A. L. po 6 mėnesių galėtų užbaigti vykdomąją bylą. Žemės sklypo pirkėjui M. N. būtų grąžintos varžytynėse sumokėtos sumos ir jokių nuostolių jis nepatirtų. Taigi, suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė, nors tai yra privalomas nagrinėjimo aspektas tokio pobūdžio bylose.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog skolą gali padengti per 6 mėnesius. Jeigu pateiktų įrodymų neužteko, teismas galėjo pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Įstatymas suteikia teismui plačias teises tiek pačiam rinkti reikalingus įrodymus, tiek įpareigoti kitus asmenis pateikti trūkstamus duomenis. Šiuo atveju teismas negalėjo atmesti apelianto prašymo vien dėl to, kad jis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo galimybes skolą padengti per 6 mėnesius. Tačiau teismas neįpareigojo apelianto pateikti vienus ar kitus duomenis, o ir pats, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šių duomenų nerinko.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. L. prašo atsakovo skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas neįrodė, jog teismui išdėsčius sprendimo už akių vykdymą bus sudarytos prielaidos jį realiai įvykdyti, o CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtinais atvejais.
13.2. Sutinka su teismo išvada, kad sprendimo už akių vykdymo išdėstymas 6 mėnesių terminui pažeistų teisėtus kreditoriaus UAB „Puškaitis“ ir suinteresuoto asmens M. N. interesus bei teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl tenkinti G. B. prašymą ir išdėstyti skolos išieškojimą 6 mėnesių terminui nėra pagrindo.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. N. prašo atsakovo skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pažymi, kad tai yra jau trečias G. B. skundas dėl tų pačių varžytinių rezultato panaikinimo, tačiau vis kitais motyvais. Skolininkas 2018 m. lapkričio 28 d. skundu aiškino, kad nebuvo informuoti kaimyninių žemes sklypų savininkai; 2018 m. gruodžio 13 d. skunde nurodė, kad būtent varžytinėse parduotas sklypas (iš jo turimų 32 sklypų) yra būtiniausias ūkininkavimui. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartyje pažymėjo, kad G. B. kelia nepagrįstus reikalavimus/prašymus, kurie stabdo vykdymo procesą, galimai pažeidžiant kreditoriaus (išieškotojo) teises, vilkinant galimybę atgauti paskolintas lėšas ir pirkėjo teises, apribojant galimybę naudotis turtu, už kurį sumokėtos piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismas toje pačioje nutartyje pažymėjo, kad skolininkas vykdymo procese buvo pasyvus, nereiškė nuomonės nei dėl turto vertės arešto masto ar konkretaus turto realizavimo eiliškumo, taigi pats netinkamai naudojosi savo teisėmis ir netinkamai vykdė savo pareigas vykdomajame procese, be to, skolininkas trukdo vykdymo proceso eigai.
14.2. 2019 m. birželio 20 d. prašymu varžytinių rezultatą bandyta panaikinti siūlant skolą sumokėti dalimis, nors dar 2018 m. gruodžio 13 d. skunde G. B. rašė, kad turi eilę kito turto, kuris nėra reikalingas ūkininkavimui, todėl lieka visiškai neaišku kodėl apeliantas, turėdamas galimybę, neatsiskaitė su kreditoriumi iki varžytinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-69-370/2019).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo skola ieškovei UAB „Puškaitis“ susidarė dėl netinkamai vykdomų/nevykdomų 2012 m. spalio 25 d., 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašytų žemės sklypų nuomos sutarčių. Apeliantas neginčijo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu už akių iš jo priteistos 7790,57 Eur nuomos mokesčio dydžio, 64,95 Eur kompensacijos už žemės mokestį, 2415,90 Eur palūkanų. Todėl teismo sprendimui įsiteisėjus, 2018 m. kovo 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstolės A. L. kontorai priverstiniam vykdymui (vykd. byla Nr. 0140/18/00407).
19. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą gera valia atsakovui išsiųstas 2018 m. kovo 8 d., tačiau apeliantas jam adresuotos siuntos iš pašto neatsiėmė. Tuomet antstolė 2018 m. balandžio 3 d. priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias apelianto banko sąskaitoje. Šio patvarkymo apeliantas taip pat neatsiėmė pašte. Antstolė 2018 m. balandžio 4 d. areštavo apeliantui priklausančius du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas apeliantui taip pat nebuvo įteiktas, tačiau jis asmeniškai aktą atsiėmė antstolės kontoroje 2018 m. rugpjūčio 13 d., įsipareigodamas 10 502,42 Eur mokėjimą atlikti 2018 m. rugpjūčio 17 d. Apeliantas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl antstolė toliau tęsė vykdymo veiksmus: areštavo skolininko lėšas, turtines teisės, paskyrė areštuotų žemės sklypų įkainojimo ekspertizę, tačiau apeliantas jokių veiksmų, siekiant bent iš dalies padengti įsiskolinimą išieškotojui neatliko.
20. Antstolė 2018 m. spalio 2 d. patvarkyme dėl turto vertės nustatymo nurodė, kad skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nėra, jo vardu registruota sena ir nelikvidi transporto priemonė, kuri jau areštuota kito kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Skolininkas yra ūkininkas, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, tačiau skolos dalimis nemoka, ir iki tos dienos nepateikė jokių įrodymų, kad išieškoma suma gali būti išieškoma vykdant išskaitymus iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Dėl nurodytų priežasčių antstolė sprendė, kad yra pagrindas taikyti priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, parduodant jį iš viešųjų varžytynių (vykd. b. l. 54). 2018 m. spalio 30 d. buvo paskelbtos skolininkui priklausančio 5,25 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Varžytynės įvyko, jos užbaigtos 2018 m. lapkričio 29 d., skolininkui priklausantis turtas parduotas M. N. už 18 108 Eur, tačiau dėl apelianto skundų iki šiol nėra surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas.
21. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-45-802/2019, apelianto G. B. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės patvarkymą dėl paskelbtų pareiškėjui priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinių ir prašoma priimti patvarkymą dėl varžytinių atšaukimo/paskelbimo neįvykusiomis, atmestas.
22. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-614-570/2019, apelianto skundas dėl antstolės veiksmų vykdant varžytines taip pat buvo atmestas. Šią teismo nutartį Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1019-254/2019, paiko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog byloje nėra įrodymų ir apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodė, kad yra pateikęs antstolei duomenis, jog išieškoma suma gali būti išieškoma per šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pats apeliantas buvo nurodęs, kad varžytinėse parduotas žemės sklypas nebuvo būtinas ūkiui, o varžytinių rezultatą pareiškėjas prašė panaikinti argumentuodamas tuo, jog neinformuoti kaimyninių žemės sklypų šeimininkai. Kartu teismas pažymėjo, kad skolininkas savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, vykdymo procese jam nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek su antstoliu, tiek su kitais vykdymo proceso dalyviais. Jeigu skolininkas pažeidžia nurodytus reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, be to skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, iki varžytynių nereiškęs jokių prieštaravimų ir siūlymų, tik po to pradėjęs kelti abejones dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir savo teiginių nei dėl turto vertės, nei dėl jo realizavimo eiliškumo nepagrįsdamas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), trukdo vykdymo proceso eigai.
23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo veiksmai tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, tačiau apeliantas visą laiką elgėsi pasyviai, nebendradarbiavo nei su antstole, nei su išieškotoju, geranoriškai nesistengė vykdyti teismo sprendimo ir priteistos skolos, net iš dalies, nesumažino.
24. Apeliantas savo skunde nurodo, jog teismas išsamiai nenagrinėjo, ar iš tikrųjų šioje situacijoje nebūtų tikslinga sudaryti sąlygas apeliantui skolą padengti per 6 mėnesius ir laikyti teismo sprendimą įgyvendintu, apelianto prašymą atmetė formaliais pagrindais, neįpareigojęs apelianto pateikti teismui papildomus įrodymus ar savo iniciatyva nesurinkęs įrodymų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
25. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuota CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Antra, pagal bendrąją taisyklę, apeliantas, prašantis išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo prašymą kaip nepagrįstą (CPK 263 straipsnio 1dalis).
26. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, teigdamas, kad yra pajėgus per šešis mėnesius įvykdyti teismo sprendimą ir padengti vykdymo išlaidas, privalėjo teismui pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus. Apeliantui nepateikus jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams.
28. Civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
29. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant įrodymų apie apelianto turtinę padėtį, jo galimybes per šešis mėnesius įvykdyti teismo sprendimą, būtų pažeisti išieškotojo ir suinteresuoto asmens, laimėjusio varžytynes, interesai. Išieškotojas ilgą laiką negavo iš apelianto jokių pajamų už jam išnuomotus žemės sklypus, nors atsakovas individualią žemės ūkio veiklą vykdo ir nėra jos nutraukęs, o suinteresuotas asmuo M. N., laimėjęs varžytynes ir sumokėjęs visą sumą už įsigytą žemės sklypą, negali juo naudotis ir neatgauna įmokėtos pinigų sumos.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinus apelianto prašymą, jis įgytų nepagrįstą pranašumą, o išieškotojas ir suinteresuotas asmuo M. N. patirtų nepagrįstus nuostolius, tokiu būdu būtų pažeisti teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.