Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą antstolei, kurios veiksmai skundžiami Astai Lukšienei, suinteresuoti asmenys (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė ,,Puškaitis“, M. N., dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu antstolei Astai Lukšienei prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjui priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), priimti patvarkymą, kuriuo varžytinės būtų atšauktos/paskelbtos neįvykusiomis; informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie galimybę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigyjimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems subjektams pirmumo teise įsigyti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir tik per nustatytą terminą nesulaukus pasiūlymų įsigyti žemės sklypus iki varžytinių, skelbti žemės sklypų varžytines (b.l.3-5).

Antstolė Asta Lukšienė, 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą Nr.S-18-140-46491, kuriuo pareiškėjo 2018 m. lapkričio 28 d. skundo dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų netenkino, jo nagrinėjimo klausimą perdavė spręsti teismui. Kartu pateikė antstolės Astos Lukšienės žinioje esančią vykdomąją bylą Nr.0140/18/00407, kurioje atliekamas išieškojimas iš skolininko G. B.. Nurodė, jog jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr.0140/18/00407, nepažeidžiant įstatymu nustatytų nuostatų bei proceso šalių teisėtų interesų, imtasi visų teisėtų veiksmų siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą (b.l.1-2).

Suinteresuotas asmuo M. N. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo skundo prašė netenkinti (b.l.3-5).

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Puškaitis“ atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l.13).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0140/18/00407, užvestoje pagal 2018-03-02 Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.e2-841-399/2018 dėl 7790,57 Eur nuomos mokesčio, 64,95 Eur kompensacijos už žemės mokestį, 2415,90 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231 Eur bylonėjimosi išlaidų ir 139,99 Eur išieškotojo sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo iš skoklininko G. B. išieškotojos UAB ,,Puškaitis“ naudai.

Antstolei, atliekant vykdymo veiksmus 2018-03-08 surašyti pirminiai procesiniai dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr.S-18-140-9328, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr.S-18-140-9358 ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr.S-18-140-9370, kurie skolininkui antstolės kontoroje pasirašytinai įteikti 2018-03-12.

Skolininkui neįvykdžius 2018-03-08 raginime įvykdyti sprendimą Nr.S-18-140-9370 nurodytų veiksmų, taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės – areštas skolininkui priklausančioms atsiskaitomosioms sąskaitoms, piniginėms lėšoms esančioms pas trečiuosius asmenis ir turtas.

2018-04-04 turto arešto aktu Nr.S-18-140-12617 taikytas areštas skolininkui priklausančiam nekilnojamam turtui - žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris skolininkui pasirašytinai įteiktas 2018-08-13. Skolininkas savo teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nepasinaudojo (CPK 704 straipsnis), nors tokia teisė skolininkui buvo išaiškinta 2018-09-06 antstolės priimtame patvarkyme Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-18-140-34300. Skolininkui skolos dalimis nemokėjus bei nepateikus įrodymų, jog skola galėtų būti išieškota atliekant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų, pritaikyta priverstinio vykdymo priemonė – išieškojimas iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, jį parduodant iš viešųjų varžytinių. To pasekoje priimti, 2018-09-06 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr.S-18-140-34300, 2018-10-02 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr.S-18-140-37485 ir 2018-10-30 patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo Nr.S-18-140-41159, paskelbiant skolininkui priklausančio turto – 5,2500 ha žemės ūkio paskrities žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0828-1786, esančio adresu Marijampolės sav., Gudelių sen., Šernų k., pirmąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-11-29 09:25 varžytinėms pasibaigus, laimėtoju paskelbtas M. N..

Pareiškėjas G. B. skundą dėl antstolės veiksmų grindžia, jog prieš paskelbiant jam priklausančio turto viešąsias varžytines, antstolė nesudarė galimybės Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskrities žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardintiems subjektams pasinaudoti pirmumo teise įsigyti jam priklausantį turtą (žemės ūkio paskrties žemės sklypą). Konkrečiu atveju bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-611/2018 nurodytais išaiškinimais, antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskrities žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nesuteikiant pirmumo teisės žemės sklypą įsigyti besiribojančio su parduodamu žemės sklypu savininkams. Pasak pareiškėjo, prieš skelbiant viešąsias turto pardavimo varžytines, antstolė, privalėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM su pranešimu, jog planuojama skelbti pareiškėjui priklausančio turto varžytines, tokiu būdu suteikiant pirmenybės teisę įstatymu nusmatytiems subjektams įsigyti žemės sklypą per nustatytą terminą. Įstatymu nustatytiems subjektams pirmenybės teise nepasinaudojus, tik tada skelbti pareiškėjui priklausančio turto viešąsias varžytines.

Teismas atkreipia dėmesį, jog prasidėjus priverstinio vykdymo procesui į skolininko turtą pagal kreditoriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojimas iš skolininko turto vyksta CPK normų ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Pagal CPK VI dalį, reglamentuojančią vykdymo procesą, turto pardavimas iš varžytynių yra viena iš vykdymo proceso stadijų ir vienas iš galimų bei savarankikšų skolininko turto priverstinio pardavimo būdų. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Varžytynių pradžia pagal CPK 713 straipsnio 3 dalyje nustatytą yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskrities žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams numatyta išimtis, pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduopdama, ir tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytinių. Taigi, minėtu nustatyta bei apibrėžtas subjektų ratas, eiliškumas, numatant pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemę tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis yra parduodama, išskyrus atvejį, kuomet ji parduodama iš viešųjų varžytinių.

Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pirmenybės teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, išlyga, kai šis parduodamas vykdymo procese viešosiose varžytynėse, netaikytina. Šiuo atveju antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą ir realizuodamas skolininkui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, neprivalo vykdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei pranešti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM apie sprendimą parduoti žemės sklypus, nes tokia pareiga neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015, Šiaulių apygardos teismo 2016-02-05 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-336-267/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, susijusius su pareiškėjui priklausančio turto - žemės ūkio paskirties žemės sklypo realizavimu jį parduodant į viešųjų varžytinių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nepažeidė.

Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-611/2018 nurodytais išaiškinimais.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Šiuo atveju, pareiškėjo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2018-04-27 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-182-611/2018, ginčas buvo sprendžiamas dėl bendraturčio reikalavimo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo dalį, kurią nupirko kitas asmuo, iki tol nebuvęs žemės sklypo bendraturčiu, pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausantis turtas jau yra pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių, todėl pareiškėjo nurodomos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nėra tapačios.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, teisinį reglamantavimą, nesant pagrindo konstatuoti antstolės atliekamų veiksmų neteisėtumą vykdomojoje byloje Nr.0140/18/00407, pareiškėjo skundas dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniui, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0140/18/00407, atmesti.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmems.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Lukšienei vykdomąją bylą Nr.0140/18/00407.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.