- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1019-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04803-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- G. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/18/00407, suinteresuoti asmenys: antstolė A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Puškaitis“, M. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi su skundu dėl antstolės veiksmų ir prašė: 1) panaikinti antstolės A. L. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 162027, bei priimti patvarkymą, kuriuo varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis; 2) panaikinti pareiškėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti kitą turto pardavimo eilę ir išieškojimą nukreipti į kitą pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Nurodė, jog antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnyje įtvirtintą išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumą. Nors pareiškėjas turi apie 30 žemės sklypų, tačiau antstolė A. L. pasirinko būtent tą žemės sklypą, kuriame pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą kaip pagrindinį savo verslą.
2. Antstolė A. L. 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S-18-140-48773 pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, jog skolininkas nors ir buvo tinkamai informuotas, į kurį turtą bus nukreipiamas išieškojimas, nepareiškė jokių prieštaravimų ar pastebėjimų, kurie sukeltų antstolei abejones, kad netikslinga nukreipti išieškojimą būtent į žemės sklypą, kuris buvo nupirktas elektroninėse varžytynėse. Antstolė nurodė, jog išsamiai išanalizavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: jam nuosavybės teise priklauso 32 žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Visi žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Iš 32 skolininkui priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre, 20-čiai jų pritaikyti apribojimai, dėl kurių antstolė pagal įstatymą neturėjo teisės jų realizuoti iš viešųjų varžytynių. Iš likusiųjų 12 žemės sklypų, 8-ių žemės sklypų kainos per mažos dėl jų nedidelio ploto, kad pardavus šį turtą už jį gautų lėšų užtektų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Išanalizavus likusius 4 žemės sklypus, į kuriuos buvo realiai galimas išieškojimo nukreipimas, nustatyta, kad 2 žemės sklypų kaina yra per didelė, nes ji žymiai didesnė negu skolos ir vykdymo išlaidų suma. Įvertinus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (8,400 ha ploto), kuris skolininkui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (neindividualizuota dalis; nenustatyta idealioji dalis), kainą, likvidumą ir siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomą dokumentą, apginant išieškotojo interesus bei nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nustatyta, kad tikslingiausia nukreipti išieškojimą į 5,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkas nebuvo aktyvus ir nebendradarbiavo su antstoliu, siekiant aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Priešingai, pasibaigus elektroninėms varžytynėms, teikia skundus dėl antstolės veiksmų ir kelia nepagrįstus reikalavimus/prašymus, kurie stabdo vykdymo procesą, galimai pažeidžiant kreditoriaus (išieškotojo) teises, vilkinant galimybę atgauti paskolintas lėšas ir pirkėjo teises, apribojant galimybę naudotis turtu, už kurį sumokėtos piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo M. N. nesutiko su skundu. Nurodė, jog skundą padavęs asmuo, žinodamas, kad areštuotas konkretus žemės sklypas, nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šį sklypą. Skolininkas yra parašęs du skundus dėl tų pačių varžytynių panaikinimo, vadovaujantis visiškai skirtingais motyvais: pagal 2018 m. lapkričio 28 d. skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-45-802/2019, varžytinėse parduotas žemės sklypas nebuvo būtinas ūkiui, o varžytinių rezultatą panaikinti bandė argumentuodamas tuo, jog neįforminti kaimyninių žemės sklypų šeimininkai. 2018 m. gruodžio 13 d. skundu argumentuojama, jog šis sklypas būtinas skolininko ūkininkavimui, kas leidžia daryti išvadą, jog skolininkas ieško bet kokio preteksto panaikinti varžytinių rezultatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. 2018 m. balandžio 4 d. turto arešto aktu Nr. S-18-140-12617 buvo taikytas areštas skolininkui priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas skolininkui pasirašytinai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Skolininkas savo teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nepasinaudojo, nors tokia teisė skolininkui buvo išaiškinta 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolės priimtame patvarkyme Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-18-140-34300. Skolininkui skolos dalimis nemokėjus bei nepateikus įrodymų, jog skola galėtų būti išieškota atliekant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų, pritaikyta priverstinio vykdymo priemonė – išieškojimas iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, jį parduodant iš viešųjų varžytinių. 2018 m. lapkričio 29 d. varžytinėms Nr. 162027 pasibaigus, laimėtoju paskelbtas M. N..
1.2. Skolininkui įteikiant turto arešto aktą, patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ir 2018 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, buvo išaiškinta, į kurį nekilnojamą turtą ir kokia tvarka (eile) bus nukreipiamas išieškojimas. Skolininkas nepareiškė jokių prieštaravimų ar pastebėjimų, kurie sukeltų antstolei abejones, kad netikslinga nukreipti išieškojimą būtent į žemės sklypą, kuris buvo nupirktas elektroninėse varžytynėse, taip pat neteikė antstolei prašymo nukreipti įsiskolinimo išieškojimą iš kito konkretaus žemės sklypo.
1.3. Iš prie civilinės bylos pridėtų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso 32 žemės ūkio paskirties sklypai. Visi žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). 20-čiai žemės sklypų yra pritaikyti apribojimai, todėl antstolė pagal įstatymą neturėjo teisės realizuoti iš viešųjų varžytynių visų šių žemės sklypų. Iš likusiųjų 12 žemės sklypų, 8 žemės sklypų vertė yra per maža dėl jų nedidelio ploto: Nr. (duomenys neskelbtini) – ½ dalis 0,94 ha žemės sklypo ploto; Nr. (duomenys neskelbtini) – ½ dalis 2,62 ha žemės sklypo ploto; Nr. (duomenys neskelbtini) – ½ dalis 4,51 ha žemės sklypo ploto; Nr. (duomenys neskelbtini) - 2.40 ha žemės sklypo plotas; Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,20 ha žemės sklypo ploto; Nr. (duomenys neskelbtini) - 1,33 ha žemės sklypo plotas; Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,70 ha žemės sklypo plotas; Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,60 ha žemės sklypo plotas, kad pardavus užtektų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. 2 žemės sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini) - 11,70 ha ploto žemės sklypas ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 10,6035 ha ploto žemės sklypo kainos, kuri yra žymiai didesnės negu skola ir vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (8,400 ha ploto), skolininkui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau neindividualizuota jo dalis bei nenustatyta idealioji dalis. Todėl antstolė, nukreipdama išieškojimą į ginčo žemės sklypą, atlikdama vykdymo veiksmus, susijusius su pareiškėjui priklausančio turto – žemės ūkio paskirties žemės sklypo realizavimu jį parduodant iš viešųjų varžytinių, CPK 664 straipsnio reikalavimų, numatančių išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. Nei teismas, nei antstolė nenurodė, kokios buvo visų 12 žemės sklypų, kuriems netaikomi apribojimai, vertės. Nežinant visų žemės sklypų rinkos vertės nėra pagrindo teigti, kad žemė sklypų, kuriuose nevykdoma pareiškėjo veikla, pardavimo nepakaktų skolų ir vykdymo išlaidų dengimui.
1.2. Antstolė, teigdama, kad 8 žemės sklypų vertės nepakaktų pilnam skolų ir vykdymo išlaidų padengimui, nepaskyrė žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizės.
1.3. Net jei ir likusių žemės sklypų vertė nėra didelė, nereiškia, kad iš varžytynių jie nebūtų parduoti brangiau. Be to, jei už parduotus žemės sklypus gautų lėšų nepakaktų skolai pilnai padengti, pareiškėjas likusią dalį galėtų padengti iš savo lėšų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliantas skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos teismas skundžiamoje nutartyje išanalizavo ir dėl jų pasisakė.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo M. N. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skolininkas žinojo apie tai, koks turtas yra areštuotas ir išvaržomas, tačiau ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių. Tik pardavus turtą, visokiais būdais kliudo procesui, dėl ko suinteresuotam asmeniui, įsigijusiam turtą, sukeliama žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik atskirojo skundo ribose.
10. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, tiek nustatant išieškojimo iš skolininko turto eilę, tiek ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.
11. Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai).
12. Antstolė A. L. vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-841-399/2018 dėl 7 790,57 Eur nuomos mokesčio, 64,95 Eur kompensacijos už žemės mokestį, 2 415,90 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. B.. Taigi vykdomojoje byloje iš skolininko iš viso turėjo būti išieškota 10 502,42 Eur, 6 proc. procesinės palūkanos bei vykdymo išlaidos.
13. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso 32 žemės ūkio paskirties sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), iš kurių 20-čiai žemės sklypų yra pritaikyti apribojimai, todėl pagrįstai sprendė, kad antstolė pagal įstatymą neturėjo teisės realizuoti iš viešųjų varžytynių visų šių žemės sklypų. Iš likusiųjų 12 žemės sklypų, 8 žemės sklypų vertė pagal NTR duomenis apie vidutinę jų vertę yra per maža skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Apeliantas pats nurodo, kad jų vertės gali nepakakti skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl konstatuotina, kad tik deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo pirmiau nurodytas aplinkybes vertinti kitaip. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų ir apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodė, kad yra pateikęs antstolei duomenis, jog išieškoma suma gali būti išieškoma per šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirojo skundo argumentai, kad realizavus mažesnės vertės turtą likusias išlaidas pareiškėjas padengtų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, skolininkas nuo teismo sprendimo priėmimo, kuris vykdomas priverstinai, nėra gera valia kreditoriui sumokėjęs net mažos skolos dalies.
15. Kitas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (8,400 ha ploto), skolininkui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau skolininko dalis jame nėra individualizuota, taip pat nenustatyta idealioji dalis, todėl išieškojimas iš šio sklypo skundžiamų vykdymo veiksmų atlikimo metu negalimas dėl nenustatytos skolininko dalies bendrame turte. Tuomet pareiškėjo skundžiamas patvarkymas dėl arešto skolininkui priklausančiam nekilnojamam turtui – 5,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taikytas 2018 m. balandžio 4 d. turto arešto aktu Nr. S-18-140-12617, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pažymėtina, jog pareiškėjas įstatymo jam suteikta teise nepasinaudojo ir nustatytu terminu antstolės priimto turto arešto akto neskundė, nors turto arešto aktas jam buvo įteiktas pasirašytinai 2018 m. rugpjūčio 13 d., be to, apeliantas nurodė, kad yra informuotas, jog nepadengus skolos, bus skelbiamos įkeisto turto varžytynės (vykdomosios b. l. 22) (CPK 510 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepareiškė jokių prieštaravimų ar pastebėjimų, kurie sukeltų antstolei abejones, kad netikslinga nukreipti išieškojimą būtent į paminėtą žemės sklypą. Sutiktina su suinteresuoto asmens M. N. argumentais, kad pagal 2018 m. lapkričio 28 d. skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-45-802/2019, varžytinėse parduotas žemės sklypas nebuvo būtinas ūkiui, o varžytinių rezultatą pareiškėjas prašė panaikinti argumentuodamas tuo, jog neįforminti kaimyninių žemės sklypų šeimininkai. Be to, vykdomojoje byloje taip pat yra duomenys, kad antstolė 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-140-34300 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (vykdomosios b. l. 43), o 2018 m. spalio 2 d. – patvarkymą Nr. S-18-140-37485 dėl turto vertės nustatymo (vykdomosios b. l. 54-55). Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad antstolė neturėjo jokių prašymų iš pareiškėjo, kurie teiktų pagrindą nevykdyti išieškojimo į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0828-1786; Nr. 44/563140. Skolininkas pradėjo reikšti pretenzijas jau įvykus varžytynėms ir paskelbus jose laimėtoją (vykdomosios b. l. 67). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo pagrįstumo, tinkamai vertino bylos aplinkybes.
17. Atskirajame skunde nurodyta, kad antstolė be pagrindo neskyrė ekspertizės 12-os žemės sklypų, kuriems nebuvo taikyti apribojimai, vertei nustatyti, todėl nėra pašalintos abejonės dėl realizuotino turto pasirinkimo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog antstolė neskyrė ekspertizės visiems skolininko turimo turto objektams įvertinti, nedaro vykdymo proceso neteisėtu, kadangi, CPK 681 straipsnio 1 dalies pagrindu antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Ir tik tokiu atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šios nuostatos paneigia apelianto argumentus apie antstolio pareigą visais atvejais visiems turto objektams skirti ekspertizę. Kaip jau nurodyta, skolininkas vykdymo procese buvo pasyvus, nereiškė nuomonės nei dėl turto vertės, nei dėl turto arešto masto ar konkretaus turto realizavimo eiliškumo (CPK 681 straipsnio 3 dalis, 664 straipsnis), taigi pats netinkamai naudojosi savo teisėmis ir netinkamai vykdė savo pareigas vykdomajame procese (CPK 643, 644 straipsniai). Skolininkui nereiškiant jokių prieštaravimų ir pasiūlymų, o išieškotojui nenurodžius, iš kokio turto išieškoti, antstolis turėjo teisę pats parinkti turto objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (CPK 662 straipsnis). Kartu nurodytina ir tai, kad antstolio teisė ir pagrindai skirti ekspertizę turi būti derinami atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek ir į paties skolininko interesus, kadangi nesant būtinybės paskirtos ekspertizės tik padidintų vykdymo proceso išlaidas, kurios taip pat būtų išieškomos iš skolininko turto (CPK 611 straipsnis, 682 straipsnio 6 dalis).
18. Kartu pažymėtina, kad skolininkas savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, vykdymo procese jam nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek su antstoliu, tiek su kitais vykdymo proceso dalyviais. Jeigu skolininkas pažeidžia nurodytus reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, iki varžytynių nereiškęs jokių prieštaravimų ir siūlymų, tik po to pradėjęs kelti abejones dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir savo teiginių nei dėl turto vertės, nei dėl jo realizavimo eiliškumo nepagrįsdamas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), trukdo vykdymo proceso eigai.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nepažeidė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.