Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo, prievolių padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1. nutraukti tarp ieškovo R. S. ir atsakovės I. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukters V. S., gyvenamąją vietą su mama I. S. jos gyvenamojoje vietoje; 3. priteisti iš R. S. išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui M. S., ir (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai V. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 4. nustatyti R. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą; nustatyti, kad kiekvienais metais ieškovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia ne mažiau kaip pusę jiems suteikiamų rudens, žiemos ir pavasario, vasaros mokyklinių atostogų laiko; nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja per šventines dienas tokia tvarka: neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki Šv. Velykų antros dienos 19 val.; neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val.; poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val.; poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki neporinių metų sausio 1 d. 18 val.; 5. ieškovui R. S. pripažinti nuosavybės teisę į automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2006; 6. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 40 vnt. akcijų, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 22,50 Eur, pripažinti asmenine ieškovo R. S. nuosavybe; 7. atsakovei I. S. pripažinti nuosavybės teisę į: automobilį FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2003, kurio vertė 1500 eurų; (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. akcijų, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 25 Eur, kurių bendra vertė 2500 eurų; 8. nustatyti, kad prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys R. S.; 9. nustatyti, kad prievoles kreditoriui UAB „General Financing“ sudarytas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys R. S.; 9. nustatyti, kad prievoles draudimo bendrovei UAB „Bonum Publicum“ pagal Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustas M. S., po santuokos nutraukimo vykdys R. S.; 10. nustatyti, kad prievoles draudimo bendrovei UAB „Bonum Publicum“ pagal Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdrausta V. S., po santuokos nutraukimo vykdys R. S.; 11. nustatyti, kad prievoles draudimo bendrovei Compensa Life Vienna Insurance Group SE pagal garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo vykdys R. S.; 12. po santuokos nutraukimo palikti pavardes „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; 13. priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė I. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Kreditorius UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir nurodė, kad prievolė pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo laikytina asmenine ieškovo R. S. prievole, bei kreditorius neprieštarauja, kad šalys susitartų dėl prievolės vykdymo, tačiau susitarimas negali panaikinti asmeninės ieškovo R. S. prievolės pobūdžio. Pateikė prašymą bylą nagrinėti kreditoriaus atstovei nedalyvaujant.

Kreditorius gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir nurodė, kad prievolės pagal ieškovo su kreditoriumi sudarytas Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustasis V. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustasis M. S.) pripažintinos ieškovo asmeninėmis prievolėmis.

Kreditorius Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikianti per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir nurodė, jog neprieštarauja, kad prievoles draudimo bendrovei Compensa Life Vienna Insurance Group SE pagal garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovas R. S., kuris minėtoje sutartyje nurodytas kaip draudėjas ir naudos gavėjas.

Kreditorius AB „Swedbank“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ir jo atstovas advokatas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Sutiko su atsakovės atsiliepime pateikta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nurodė, kad kreditoriui UAB „General Financing“ prievolę įvykdė. Nurodė, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kadangi išlaikymą vaikams teikė kitokiu būdu (pirko rūbus, daiktus ir pan.). Nurodė, kad automobilio FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė šiuo metu yra apie 500-600 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas su ieškiniu iš dalies sutiko, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nesutinka, jog automobilis FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas atsakovei, kadangi automobilis atsakovei yra nereikalingas, be to, automobilio techninė būklė nėra gera, todėl reikalingos papildomos išlaidos automobiliui, prašo kompensacijos už automobilį. Nurodė, kad vienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikia daugiau nei 400 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje susilaukė nepilnamečių vaikų – sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros V. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centas“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrų centro išrašų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). įregistruota (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininkas nurodytas ieškovas R. S., bei (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini), kurios vienas iš akcininkų ieškovas R. S., turintis 40 akcijų. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės – automobilis FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo pirkimui paimta paskola ir su kreditoriumi AB „Swedbank“ sudaryta paskolos automobiliui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kredito gavėjas nurodytas ieškovas. Ieškovas turi sudaręs pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); iš 2018 m. liepos 10 d. II pakopos pensijų fondo sąskaitos ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovo pensijų turtas laikotarpio pabaigoje (2018 m. birželio 30 d.) - 1911,70 Eur. Nustatyta, kad ieškovo vardu 2017 m. sausio 2 d. su UAB „General Financing“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1; ieškovo vardu su kreditoriumi draudimo bendrove Compensa Life Vienna Insurance Group SE sudaryta garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovo vardu su kreditoriumi gyvybės draudimu UAB „Bonum Publicum“ sudarytos Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustasis V. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustasis M. S.).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2018 m. sausio 1 d. kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl šalių kaltės

Ieškovas santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas tuo, kad abu sutuoktiniai prisidėjo prie jų santuokos iširimo pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių pareigas. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinį, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Iš teismo nustatytų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismas daro išvadą, kad abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, kadangi abu yra darbingi, jokių rimtų sveikatos problemų neturi ir gali patys save išlaikyti (CK 3.72 straipsnis).

Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo

Ieškinyje ieškovas nurodo sutinkantis, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė neprieštarauja ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui sutinkant, o atsakovei neprieštaraujant ir sutinkant atsakovei I. S. paliktina santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo turi būti nustatyta su atsakove. Ieškovas mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove vaikai liks gyventi įprastoje gyvenamojoje aplinkoje, taip bus užtikrinti nepilnamečių vaikų emocinio saugumo, stabilumo ir socialiniai poreikiai. Atsakovė patvirtino, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ja. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų interesus geriausiai atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Nepilnamečių vaikų M. S. ir V. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina atsakove I. S. (CK 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 12 straipsniu nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateikiant ieškinį tarp šalių buvo kilę tam tikrų ginčų dėl ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės ginčo dėl bendravimo šiuo metu nebeliko. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta bendravimo tvarka.

Teismas tvirtina tokią šalių sutartą bendravimo su vaikai tvarką:

Ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginiais metais vaikų žiemos atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais lyginiais metais vaikų pavasario atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu, lyginių metų - Šv. Velykų metu;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais savo gimimo dieną bei Tėvo dieną;

šalys, abiem susitarus, t. y. - ieškovui išreiškus norą, o atsakovei - sutikus, ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitokia tvarka, nei nustatyta;

šalys iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), esant objektyvioms aplinkybėms bei svarbioms priežastims, privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo su vaikais grafiko pasikeitimą.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Teismas išaiškina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovas nurodo sutinkantis mokėti išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Jis nepilnamečius vaikus yra apdraudęs gyvybės draudimu ir moka įmokas - po 30 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovo manymu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek jo ir atsakovės interesus. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas turėtų skirti bent jau po 200 Eur kiekvienam vaikui. Nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove. Atsakovė nurodė, kad ji viena pati išlaiko nepilnamečius vaikus, ieškovas prisideda tik minimaliai. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra atitinkamai 9 ir 8 metų, vaikams būtinas maistas, rūbai, apavas, mokymo bei ugdymo priemonės, vaikams taip pat reikalingi pinigai maistui, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Ypatingų sveikatos sutrikimų vaikai neturi, tačiau kartais serga. Be to, vaikai lanko užsiėmimus bei veiklas, kurios susijusios su finansinėmis išlaidomis. Atsakovės manymu, vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 400,00 - 500,00 Eur kiekvienam vaikui. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė išlaikymo dydžiui pagrįsti nepateikė teismui nepilnamečių vaikų poreikių lentelių. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovės mamai nuosavybės teise priklausančiame name, šio būsto komunalines išlaidas sudaro apie 250 – 300 Eur per mėnesį (apie 150 Eur šildymui); vienam vaikui per mėnesį reikia skirti apie 150 Eur maistui, 100 Eur rūbams bei abiems vaikams apie 220 Eur per mėnesį už pietus mokykloje bei vaikų prailgintos dienos grupę mokykloje. Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad berniukas lanko robotikos būrelį, kuris mėnesiui kainuoja 30 Eur, mergaitė lanko baseiną, ekonomikos būrelį. Atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patiriamas išlaidas už komunalinius mokesčius, maisto išlaidas, išlaidas rūbams, avalynei, užklasiniam užsiėmimui, laisvalaikiui, higienos priemonėms, ir kt. pragyvenimo išlaidas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jiems būtų reikalinga didesnė priežiūra, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Iš byloje turimų duomenų bei atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 360 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovė turi buhalterės (apskaitininkės) specialybę. Pažymėtina, kad šalių vaikai kas mėnesį gauna po 50 Eur dydžio išmoką vaikui. Nustatyta, kad ieškovas yra įmonės direktorius. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovas per mėnesį gauna apie 440 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam padeda tėvai. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra baigęs statybos verslo vadybą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas yra pajėgus prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti kiekvienam vaikui po 170 Eur per mėnesį išlaikymą, reikalingą vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovas turi rinkoje paklausią specialybę, iš jo paaiškinimų nustatyta, jog yra perspektyvus, jo valdoma įmonė yra įsikūrusi gana neseniai, todėl, mano, kad jo pajamos ateityje kils, todėl teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių, vaikams teikti jiems reikalingą išlaikymą. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove būtent ji privalo rūpintis vaikų sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t.y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėjo po 100,00 Eur, nuo 2018 m. birželio 1 d. ieškovas visiškai neteikia išlaikymo vaikams. Pagal atsakovės pateiktą paskaičiavimą ieškovas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. turėtų sumokėti 1000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (5 mėnesiai x 200,00 Eur (po 100,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį)), o už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. - 1200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (3 mėnesiai x 400,00 Eur (po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį)), viso ieškovas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turėtų sumokėti 2200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, paaiškino, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikė kitokiu būdu, t. y. pirko daiktus, rūbus, sumokėdavo už prailgintos dienos grupę vaikams mokykloje. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, t. y. čekius, kuriuose matyti, kad ieškovas nepilnamečių vaikų rūbams iš viso išleido 405,33 Eur (17,95 Eur + 65,96 Eur + 27,98 Eur + 170,84 Eur + 50,95 Eur + 71,65 Eur), sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, kad ieškovas už vaikų prailgintos dienos grupę mokykloje sumokėjo 599 Eur (mokėjimai atlikti 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 23 d.), taip pat buvo nupirktas dviratis už 211,65 Eur. Atsakovė paaiškino, kad dviratis buvo nupirktas berniukui dovanų gimtadienio proga, ieškovas to neginčijo.

Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui iš ieškovo priteisė po 170 eurų kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 16 d.). Vadinasi, ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. turėjo būti sumokėjęs 1550 Eur ((5 mėn. x 170 Eur x 2 vaikai) – (5 mėn. x 100 Eur x 2 vaikai) + (2,5 mėn. x 170 Eur x 2 vaikai)). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y., kad išlaikymas vaikams priteistas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymą ieškovas teikė kitokiu būdu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal pateiktus ieškovo čekius nupirkti daiktai buvo netinkami vaikams naudojimui, tų rūdų negrąžino ieškovui, bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais ir būtinybe teikti jiems materialinį išlaikymą, kuris būtinas jų ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį atsakovės reikalavimą iš dalies ir iš ieškovo priteisti nepilnamečiams vaikams M. S. ir V. S. 545,67 Eur (1550 Eur – 405,33 Eur – 599 Eur) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Tarp šalių nėra ginčo, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir nutraukiant santuoką yra dalintinas šis turtas: automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistruotos įmonės - (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 100 akcijų, bei (duomenys neskelbtini) įregistruotos įmonės - (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 40 akcijų.

Ieškovas prašo, ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2006; bei į (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 40 vnt. akcijų, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 22,50 Eur, o atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į automobilį FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2003, bei į (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. akcijų, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 25 Eur, kurių bendra vertė 2500 eurų. Atsakovė iš dalies sutinka su šiuo ieškovo reikalavimu, t. y. atsakovė neprieštarauja ir sutinka jog ieškovui atitektų automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 40 vnt. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų, o atsakovei atitektų 100 vnt. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų, tačiau nesutinka, jog automobilis FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitektų jai, prašo šį automobilį priteisti ieškovui, o jai priteisti minėto automobilio kompensaciją, t. y. puse šio automobilio vertės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė naudojasi automobiliu FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė teismo posėdžio metu to neneigė, priešingai, nurodė, kad su šiuo automobiliu vaikus nuveža ir pasiima iš mokyklos, tačiau šio automobilio nenori, kadangi automobilis yra senas, automobilio techninė būklė nėra gera, reikalingos papildomos išlaidos automobiliui.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl visas santuokoje įgytas turtas šalims padalintinas lygiomis dalimis. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi įstatymų nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus - šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Įstatymu nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą tenkina, ieškovui asmeninės nuosavybės teisia priteisia automobilį SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 40 vnt. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų. Atsakovei asmeninės nuosavybės teisia priteisia automobilį FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 100 vnt. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Pagal CK 3.88 straipsnio 4 dalį, jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Tarp šalių ginčo nekilo, kad ieškovo R. S. vardu sukauptos 1911,70 Eur (2018 m. liepos 10 d. II pakopos pensijų fondo sąskaitos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovo pensijų turtas laikotarpio pabaigoje (2018 m. birželio 30 d.)), dydžio pensinio fondo lėšos, pagal R. S. su UAB „INVL Asset Management“ sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kad šios pensinio fondo lėšos būtų priteistos R. S. asmeninės nuosavybės teise. Todėl ieškovo R. S. vardu sukauptos pensinio fondo lėšos, pagal R. S. su UAB „INVL Asset Management“ sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra priteistinos ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams padalinimo

Padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu (duomenys neskelbtini) su UAB „General Financing“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1; ieškovo vardu su kreditoriumi draudimo bendrove Compensa Life Vienna Insurance Group SE sudaryta garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovo vardu su kreditoriumi gyvybės draudimu UAB „Bonum Publicum“ sudarytos Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustasis V. S.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustasis M. S.); (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu sudaryta paskolos automobiliui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su AB „Swedbank“, kredito gavėjas nurodytas ieškovas.

Ieškovas prašo aukščiau nurodytas prievoles pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis. Teismo posėdžio metu nurodė, kad prievolę pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1 kreditoriui UAB „General Financing“ yra įvykdęs, pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas kreditoriui sumokėjo paskutinę vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1 įmoką. Atsakovė neprieštarauja ir sutinka, kad aukščiau nurodytas prievoles po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovas. Kreditoriai UAB „General Financing“, gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“, Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikianti per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą pateikė atsiliepimus į ieškinį. Kreditoriai sutinka, kad prievolės po santuokos nutraukimo būtų laikytinos asmeninėmis ieškovo R. S. prievolėmis, bei neprieštarauja, kad šias prievoles po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovas. Kreditorius AB „Swedbank“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas, pripažintina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina ieškovo asmenine prievole; pripažintina, kad po santuokos nutraukimo prievolė draudimo bendrovei UAB „Bonum Publicum“ pagal Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustas M. S., laikytina asmenine ieškovo prievole; pripažintina, kad po santuokos nutraukimo prievolė draudimo bendrovei UAB „Bonum Publicum“ pagal Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdrausta V. S., laikytina asmenine ieškovo prievole; pripažintina, kad po santuokos nutraukimo prievolė draudimo bendrovei Compensa Life Vienna Insurance Group SE pagal garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina asmenine ieškovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo išlaidas sudaro 163 Eur žyminis mokestis bei 1000 Eur už teisinės pagalbos išlaidas, taigi ieškinį patenkinus 67 procentais, ieškovui iš atsakovės priteistina 779,21 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 700 Eur, taigi ieškinio netenkinus 33 procentų dalyje, atsakovei iš ieškovo priteistina 231 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 548,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 8,51 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos proporcingai iš ieškovo ir atsakovės, t. y. po 4,26 Eur, ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. S. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovei I. S. – (duomenys neskelbtini).

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove I. S..

Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 545,67 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. nepilnamečiams vaikams M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Paskirti I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės.

Nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą;

vaikų vasaros ir rudens atostogų bei papildomų atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu ieškovas su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti pusę vaikų atostogoms skirto laiko. Apie ieškovo bendravimo su vaikais atostogų laikotarpiu laiką, ieškovas iš anksto informuoja atsakovę;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginiais metais vaikų žiemos atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais lyginiais metais vaikų pavasario atostogų, numatytų pagal ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, metu;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu, lyginių metų - Šv. Velykų metu;

ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais savo gimimo dieną bei Tėvo dieną;

šalys, abiem susitarus, t. y. - ieškovui išreiškus norą, o atsakovei - sutikus, ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitokia tvarka, nei nustatyta;

šalys iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), esant objektyvioms aplinkybėms bei svarbioms priežastims, privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo su vaikais grafiko pasikeitimą.

Ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teisia priteisti automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teisia priteisti 40 vnt. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teisia priteisti automobilį FIAT STILO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teisia priteisti 100 vnt. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Pripažinti, kad ieškovo R. S. vardu sukauptos pensinio fondo lėšos, pagal R. S. su UAB „INVL Asset Management“ sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo R. S. asmeninė nuosavybė.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina ieškovo R. S. asmenine prievole.

Pripažinti, kad prievolė draudimo bendrovei UAB „Bonum Publicum“ pagal Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustas M. S., laikytina asmenine ieškovo R. S. prievole.

Pripažinti, kad prievolė draudimo bendrovei UAB „Bonum Publicum“ pagal Universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdrausta V. S., laikytina asmenine ieškovo R. S. prievole.

Pripažinti, kad prievolė draudimo bendrovei Compensa Life Vienna Insurance Group SE pagal garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina asmenine ieškovo R. S. prievole.

Priteisti iš atsakovės I. S. 548,21 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S..

Priteisti iš atsakovės I. S. 4,26 Eur (keturis eurus 26 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-413-824/2019, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovo R. S. 4,26 Eur (keturis eurus 26 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-413-824/2019, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.