Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-518-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2A-518-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06658-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
I. R.
Civilinė byla Nr. e2A-518-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06658-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13672-877/2019 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką pagal ieškovės siūlomą grafiką.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus D. tėvas. Atsakovas tėvystę pripažino, su vaiku bendravo nuo vaiko gimimo, tačiau gera valia tėvystės neįregistravo, o jo bendravimas su vaiku būdavo trumpalaikis. Vaiko poreikiams kas mėnesį reikia po 500 Eur. Atsakovas per trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui sūnaus išlaikymui iš viso yra pervedęs 200 Eur, taip pat trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui mokėjo po 150 Eur kas mėnesį už buto, kuriame gyvena ieškovė su šalių sūnumi, nuomą. Įvertinusi atsakovo teiktą finansinę paramą, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 50 Eur už kiekvieną mėnesį už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas dirba Švedijoje, kur minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 800-1100 Eur. Atsakovo materialinė padėtis gera, jis gali teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna 500 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė pageidauja, kad atsakovui bendraujant su vaiku dalyvautų ir ji, kadangi vaikas yra mažas, jam 5 metai, ieškovė geriau pažįsta vaiką, o atsakovas su vaiku yra praleidęs nepakankamai laiko, kad gerai suprastų vaiko poreikius ir galėtų vienas su juo bendrauti.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta save vaiko D. R. tėvu, taip pat sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nuo vaiko gimimo iki šiol ieškovas kas mėnesį sumokėdavo po 150 Eur už buto, kuriame gyvena ieškovė su vaiku, nuomą. Atsakovas mano, kad mokėto nuomos mokesčio suma visiškai padengė atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo dalį – tuo metu vaiko poreikiai buvo mažesni, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovas pirkdavo vaikui rūbus, dovanas gimtadienio ir švenčių progomis, palikdavo ieškovei pinigų vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas dirba Švedijoje sezoninius darbus ir reguliariai grįžta į Lietuvą. Sezoninio darbuotojo statusas neleidžia atsakovui Švedijoje įgyti nekilnojamojo turto ar transporto priemonės. Atsakovo sezoninio darbo užmokestis Švedijoje yra 6 Eur už valandą, tai per mėnesį vidutiniškai sudaro 1000-1200 Eur, tačiau darbo turi tik 8-9 mėnesius. Padalinus atsakovo pajamas metams, jo vidutinės pajamos per mėnesį sudarytų 850-950 Eur, tačiau reikia įvertinti, kad pragyvenimo išlaidos Švedijoje yra didesnės. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal jo siūlomą grafiką be ieškovės dalyvavimo. Ieškovės ir atsakovo sutuoktinės konfliktai buvo prieš 5 metus, dabar visi suvokia esamą padėtį, todėl ginčų nekyla. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad atsakovas yra D. R. tėvas, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečių sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime teismo sprendime nustatyta tvarka bei sąlygomis, o abiem tėvams bendrai sutarus - intensyviau nei numatyta teismo sprendime, ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis; 2) Atsakovo bendravimas su sūnumi naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis (per SKYPE, Viber) neribojamas ir priklauso tik nuo sūnaus noro bendrauti ir jo bei tėvų užimtumo. Per vieną kalendorinį mėnesį tokio bendravimo trukmė turi būti ne mažesnė nei 4 valandos; 3) Apie grįžimą į Lietuvą ir planuojamą būti Lietuvoje laikotarpį atsakovas praneša ieškovei prieš 5 kalendorines dienas; 4) Iki kol vaikui sukaks šešeri metai, būdamas Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno kalendorinio mėnesio poriniais savaitgaliais, nuo 10 val. iki 18 val., jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su motina sutartoje vietoje, dalyvaujant ieškovei; 5) Nuo tada, kai vaikui sukaks šešeri metai, būdamas Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno kalendorinio mėnesio poriniais savaitgaliais, nuo 10 val. iki 18 val., savo pasirinkimu sūnaus gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos, nedalyvaujant ieškovei, tačiau ją iš anksto informuojant apie numatomą vaiko buvimo vietą ir užtikrinant jai galimybę tuo laikotarpiu susiekti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 6) Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama nepilnamečio vaiko ligos atveju ar dėl kitos svarbios priežasties. Priteisė iš atsakovo ieškovei 971,10 Eur, valstybei – 103 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovas tėvystę pripažino. Nurodė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, užtikrina įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Šalių sūnui yra 5 metai, jis lanko darželį, jam reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, sveikatos priežiūrai, ugdymo reikmėms, todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta periodinio išlaikymo suma 250 Eur yra protinga, pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais ir reikalinga vaiko kasdienių būtinųjų ir papildomų poreikių, tokių kaip gimtadienio šventė, kinas ir pan., tenkinimui, todėl sprendė, kad nepilnamečio D. R. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 500 Eur. Teismas nurodė, kad abi šalys neturi kitų nepilnamečių išlaikytinių, neturi sveikatos problemų, ribojančių jų darbingumą, abu dirba ir gauna pajamas, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriuo galima disponuoti ir gauti papildomų pajamų, o tai lemia, jog atsakovo materialinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovui leistinais rašytiniais įrodymais neįrodžius, kad pagal savo materialinę padėtį jis teišgali teikti tik po 200 Eur išlaikymą, teismas abejones dėl atsakovo materialinių galimybių vertino vaiko naudai ir laikė, kad atsakovas gali vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą po 250 Eur. Teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimo suma po 50 Eur už mėnesį yra minimali, ieškovės elgesys skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą sąžiningas, nes yra atsižvelgiama į atsakovo teiktą materialinę paramą, vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu paskaičiuoti mažesni nei dabar, dėl to ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo laikė pagrįstu ir tenkino.

Atsiliepimas

6. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime išdėstytą nuomonę dėl bendravimo tvarkos sąlygų. Atsakovo prašymą leisti jam su vaiku nepertraukiamai bendrauti vaiko vasaros atostogų metu 14 dienų su teise išsivežti vaiką į užsienį atmetė, nes šiuo metu vaikas nėra pasirengęs tiek laiko praleisti su atsakovu. Šalims paaiškino, kad visų pirma reikėtų įgyvendinti teismo sprendimu šioje byloje nustatytą ne tokią intensyvią bendravimo tvarką, pažiūrėti, kaip seksis vaikui bendrauti su tėvu, ar pavyks atkurti vaiko ir tėvo ryšį ir jiems vienas kitu pasitikėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį pakeisti – sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 250 Eur iki 200 Eur, panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvada apie nepilnamečio sūnaus poreikių dydį neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei protingumo kriterijų, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad bent vieną mėnesį būtų išleidusi jos nurodomą ar panašią sumą sūnaus išlaikymui. Teismo sprendimas nemotyvuotas. Byloje esantys įrodymai (kvitai bei sąskaitos už 2018 m. rugpjūčio mėn.) patvirtina, kad faktinės išlaidos sūnaus poreikiams patenkinti sudaro apie 350 - 360 Eur per mėnesį, tokio dydžio išlaidos yra protingos, nes 5 metų amžiaus vaiko poreikiai nėra dideli. Atsakovas sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, ši suma atitinka ir teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų vaiko poreikių nustatymui – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris yra 400 Eur.

Atsiliepimas

1.2. Teismas apie atsakovo turtinę padėtį sprendė pagal atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus duomenis. Tai buvo ankstesnių metų duomenys, 2018 m. atsakovas Švedijoje dirbo trumpesnį laikotarpį – apie 6,5 mėnesio, jo mėnesinės pajamos 2018 m. sudarė tik apie 700 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi pastovaus darbo, jis dirba Švedijoje žemės ūkyje, darbas sezoninis, laikino pobūdžio, darbo sutartis su juo nesudaroma. Atsakovas kviečiamas dirbti pagal kasmet mažėjantį poreikį, todėl pastovaus pajamų šaltinio neturi. Be to, atsakovo išlaidos Švedijoje (nuomai, maistui) yra didesnės nei Lietuvoje, tai patvirtina, kad realios atsakovo pajamos dar mažesnės. Atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra paveldėtas kartu su seserimi, ji yra bendrasavininkė, todėl išnuomoti ar parduoti be jos sutikimo šio turto negali.

1.3. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sutiko, kad nepilnamečio sūnaus, kuriam aktualiu laikotarpiu buvo nuo 2 iki 5 m., poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sūnaus poreikiams skirdavo tokias pinigų sumas. Jokių motyvų ar įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio sūnaus poreikius aptariamuoju laikotarpiu nei ieškovė, nei pirmos instancijos teismas nenurodė, todėl ši teismo sprendimo dalis nemotyvuota.

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, išlaidų suvestinę ir nustatė, jog jo poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 500 Eur per mėnesį. Atsakovas savo skaičiavimus dėl teiktino periodinio išlaikymo atlieka remdamasis prielaidomis, nepateikdamas jokių realių skaičiavimų, įrodymų, nežinodamas tikrųjų sūnaus poreikių. Bylos nagrinėjimo metu vaiko poreikiai išaugo, iškėlus bylą teisme atsakovas nemoka buto nuomos mokesčio, todėl šio mokesčio mokėjimas vaiko poreikius padidino 75 Eur per mėnesį, jie sudaro 607,46 Eur per mėnesį.

2.2. Teismo motyvai dėl priteistino išlaikymo dydžio yra nurodyti teismo sprendimo 8-10 punktuose, kuriuose išdėstyti išsamūs, pagrįsti ir motyvuoti argumentai patvirtina, jog nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga 500 Eur suma per mėnesį yra įrodyta. Apeliaciniame skunde išdėstyti pagrindai ir motyvai ne tik kad nepaneigia teismo sprendime nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir motyvuotų argumentų, bet apskritai nesukelia abejonių dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

2.3. Siekdamas mažinti priteistino išlaikymo dydį, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Apeliaciniame skunde atsakovas ją taip pat slepia, remiasi savo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo pateikta Užimtumo tarnybos pažyma nepatvirtina, jog visus nurodytus laikotarpius, kai jis registruotas darbo biržoje, buvo Lietuvoje ir nedirbo bei negavo pajamų. Atsakovas yra nesąžiningas ir teigia tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimui padengti prašė minimalios ir pagrįstos sumos. Teismas padarė teisingą išvadą, jog 1600 Eur išlaikymas turi būti priteistas nepilnamečiam sūnui iš atsakovo, todėl ši sprendimo dalis negali būti naikinama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžius. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo nealiojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliacinio proceso metu apeliantas pateikė naują įrodymą –Užimtumo tarnybos 2018 m. gruodžio 5 d. pažymą „Dėl registravimo laikotarpių“. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – nuomos mokesčio mokėjimus už 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, UAB „Dainavos būstas“ sąskaitas už 2018 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesius. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

12. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apie jo turtinę padėtį sprendė pagal atsiliepime į ieškinį nurodytus duomenis. Pažymėtina, kad įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie savo gaunamas pajamas, socialines išmokas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Švedijoje, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą informaciją apie jo gaunamą darbo užmokestį Švedijoje. Tai, kad atsakovas neturi pastovaus darbo ir jį šiuo metu tenkina jo dirbamo darbo trukmė bei darbo užmokestis, nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Be to, jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas siekia pagerinti savo turtinę padėtį, ieško kito geriau apmokamo darbo ar papildomų darbų. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t.y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

13. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad jo turimas nekilnojamas turtas yra paveldėtas kartu su seserimi, ji yra bendraturtė, todėl išnuomoti ar parduoti be jos sutikimo šio turto atsakovas negali. Tai, kad apeliantas, nuosavybės teise su kitais bendrasavininkais valdydamas nemažai turto, galinčio duoti papildomas pajamas turto (butas Kaune, butas Pasvalio r., 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypai Pakruojo rajone, 1 žemės ūkio paskirties žemės sklypas Šakių rajone, 1 miškų ūkio paskirties žemės sklypas Pakruojo rajone), su jais nesitaria ir nesinaudoja šiuo turtu taip, kad jis duotų pajamų (neišnuomoja, neparduoda ir pan.), yra turto savininko pasirinktas subjektyvus elgesio variantas, nesiekiant pagerinti savo turtinės padėties. Vertinant galimybės vykdyti išlaikymo prievolę aspektu, toks elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

14. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

15. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad penkerių metų vaiko poreikiai nereikalauja 538,741 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė, iš kurios matyti, kad ieškovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos aprangai ir avalynei (nors vaikas auga, 3 striukės, visų sezonų avalynė įprastai kiekvienais metais neperkami, nerealu, kad tokio amžiaus vaikui kasmet perkama po 6 kepures (po 2 žiemines, rudenines/pavasarines ir vasarines kepures), 8 poras pirštinių, 17 porų puskojinių, 10 porų pėdkelnių, 14 vienetų marškinėlių, 10 vienetų megztinių, 12 vienetų kelnių ir pan.). Be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad apranga sūnui perkama ir padėvėtų rūbų parduotuvėse (1 t., b. l. 182), tai 2018 m. spalio 30 d. teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. R. (ieškovės motina), kuri taip pat nurodė, kad dalį savo vaikų drabužių ir avalynės atiduoda ieškovės sesuo (garso įrašas nuo 1:51:25). Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos vitaminams, papildams po 20 Eur, kitiems vaistams po 25 Eur per mėnesį, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalių sūnus dažnai serga, jam pastoviai reikalingi vaistai, be to, įprastai vienos vaistų ir vitaminų pakuotės užtenka ilgiau nei vieną mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ugdymo įstaigą lankančiam sūnui, jo priežiūrai dar yra samdoma auklė ir jai mokamas atlygis, todėl nepagrįstai į vaiko poreikių lentelę įtraukė kas mėnesį po 60 Eur. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos kasmėnesinės išlaidos būreliams, spektakliams ir kt. užsiėmimams po 30 Eur, teatrams, kinams, koncertams ir kt. po 20 Eur, metinės 300 Eur išlaidos atostogoms, 100 Eur išlaidos dovanoms vaikui. Šios išlaidos, viena vertus, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikta tik dalis įrodymų), kita vertus, aiškiai per didelės ir perteklinės. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Sutiktina su apelianto argumentais, jog ieškovė įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodyto dydžio realių sūnaus poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad penkerių metų vaikui reikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymas. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu minimali alga buvo 400 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400 Eur per mėnesį suma. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2018-12-31), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2018 m. ši išmoka sudarė 30 Eur), tačiau ši gaunama išmoka nebuvo vertinta pirmosios instancijos teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo ir iš apelianto priteisė 250 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog juos užtikrina 400 Eur suma per mėnesį, todėl iš apelianto priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Eur. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

19. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantas trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui mokėjo buto, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi, nuomos mokestį po 150 Eur per mėnesį (tai pripažino ieškovė, žr. patikslinto ieškinio 37 punktą), taip pat du kartus pervedė po 100 Eur, iš viso 200 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 1600 Eur įsiskolinimo priteisimo, ginčija tik tuo laikotarpiu buvusius vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažinus vaiko poreikius iki 400 Eur ir atitinkamai sumažinus iš apelianto priteistino išlaikymo dydžio sumą iki 200 Eur, atsižvelgus į tai, kad šalių sūnus buvo jaunesnio amžiaus, į jo būtinuosius poreikius maistui, aprangai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, į ekonominę situaciją Lietuvoje, šių poreikių užtikrinimui reikalingų prekių ir paslaugų kainas, laikytina, kad 2015 m. balandžio mėn. – 2018 m. balandžio mėn. vaiko poreikiai buvo mažesni ir vidutiniškai sudarė 350 Eur, todėl apelianto įsiskolinimas sudaro 700 Eur ((175 – 150) * 36 - 200). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino, todėl priteistas išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, atitinkamai turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 84 proc. apimtimi (1 reikalavimas – 100 proc., antras reikalavimas – 100 proc.; trečias reikalavimas – 80 (200 x 100/ 250) proc.; 4 reikalavimas – 44 proc. (700 x 100/ 1600), 5 reikalavimas – 95 proc. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur už advokato padėjėjo paslaugas, iš viso 1038 Eur. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 871,92 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (1038 x 84 proc.). Atsakovo patirtas išlaidas sudaro 300 Eur už advokato paslaugas. Atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisiama 48 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 x 16 proc.). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, ieškovei iš atsakovo priteistina 823,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (871,92-48).

21. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 77 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 15). Ieškovė prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b.l. 58). Šios išlaidos atitinka advokatės darbo apimtį apeliacine tvarka patikrintoje byloje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 935,7 Eur) (CPK 98 straipsnis).

22. Apeliacinės instancijos teisme 100 proc. apimtimi buvo patenkintas apelianto reikalavimas dėl išlaikymo dydžio, 44 proc. apimtimi – reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso patenkinta 72 proc. reikalavimų, todėl jam iš ieškovės turėtų būti priteista 55,44 Eur, atitinkamai ieškovei iš apelianto – 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš apelianto ieškovei priteistina 113,96 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (169,40-55,44).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 200 (dviejų šimtų) Eur, iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 823,92 (aštuonių šimtų dvidešimt trijų Eur 92 ct) eurų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,96 eurų (šimtą trylika eurų 96 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė