Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

UAB „Mano Būstas Neris“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir jam taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais.

Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra 561,37 Eur. Ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai.

2019-11-12 vykusiame teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, pranešta tinkamai.

2019-11-12 vykusiame teismo posėdyje atsakovas patikslino prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 1 metams. Nurodė, kad nuo 2017 m. kaupiasi skolos, iš atsakovo darbo užmokesčio išieškoma 70 proc. darbo užmokesčio dalis. Išieškojimą vykdė 14 antstolių, šiuo metu vykdo 2 antstoliai. Atsakovas yra 3 vaikų tėvas. Atsakovas turi neįgalumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Dėl skolos priteisimo.

4. Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano būstas Neris“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui nuosavybės teise nuo 2014-08-11 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė turto administravimo, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 4.236, 6.644, 6.716 straipsniai). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Atsakovo skola ieškovui, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31, už priskaičiuotus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas sudaro 561,37 Eur dydžio sumą. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog prašoma priteisti skola apskaičiuota už buto, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų naudojamam plotui suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 561,37 Eur dydžio skola. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė.

Dėl procesinių palūkanų.

5. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 561,37 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

6. Atsakovas A. L. pateikė teismui patikslintą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovo materialinė padėtis sunki, atsakovas yra 3 vaikų tėvas, atsakovas turi neįgalumą, taip pat prašomos priteisti sumos dydį, teismas sprendžia, jog skolos išdėstymas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus bei nepažeisiantis išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros principo, būtų skolos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių. Todėl patikslintas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo 2019-11-21 teismo sprendimu priteista 637,24 Eur, suma (561,37 Eur skola ir 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidos) išdėstytina 12 mėnesių, įpareigojant atsakovą kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 53,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 54,24 Eur į ieškovo UAB „Mano būstas Neris“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT58 2140 0300 0313 6359, esančią Luminor Bank AB, banko kodas 21400. Atsakovui išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

7. Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas taip pat sumokėjo 0,87 Eur dydžio sumą už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieną registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 60,00 Eur sumą už advokatų bendrijos „Trinti LT“ suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (15,00+0,87+60,00=75,87 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 75,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 561,37 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną Eur 37 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 561,37 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-10) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Mano būstas Neris“, į. k. 121483222, naudai.

Atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimo įvykdymą, civilinėje byloje Nr. e2-36698-545/2019, dėl ieškovui priteistos 561,37 Eur skolos ir 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 53,00 Eur, paskutinį mėnesį 54,24 Eur į ieškovo UAB „Mano būstas Neris“, į. k. 121483222, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT58 2140 0300 0313 6359, esančią Luminor Bank AB.

Išaiškinti atsakovui, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 561,37 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,02 Eur (penkių Eur 2 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.