- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-335-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02669-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- L. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių ir asmeninių poreikių tenkinimui skirti 894,44 Eur sumą. Pareiškimo užtikrinimui, pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui išskaičiuoti iš pensijos antstoliams mokamas sumas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. K. pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė pareiškimą elektroniniu laišku, o elektroniniai laiškai nėra tinkama forma kreiptis į teismą, kad būtų iškelta civilinė byla dėl kokio nors reikalavimo. Pareiškimas, nors ir pasirašytas elektroniniu parašu, tačiau pateiktas teismui nesilaikant įstatymo reikalavimų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju neįmanoma nustatyti trūkumų pareiškėjo pateiktam dokumentui, todėl pareiškimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332).
3. Dėl 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties.
3.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu laišku. Apeliantui skundžiamoje 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad elektroniniai laiškai nėra tinkama forma kreiptis į teismą, kad būtų iškelta civilinė byla dėl kokio nors reikalavimo. Atskirasis skundas, nors ir pasirašytas elektroniniu parašu, tačiau pateiktas teismui ne per LITEKO.
3.2. Teismas išaiškino apeliantui, jog jeigu apeliantas neturi galimybės pateikti teismui atskiro skundo elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO, tuomet jis tai gali padaryti atvykdamas į Alytaus apylinkės teismą (CPK 111 straipsnio 1 dalis) arba minėtą dokumentą, pasirašytą ne elektroniniu parašu, o atsiųsdamas paštu, juolab, kad byla šiuo atveju yra popierinė, o ne elektroninė. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti trūkumų apelianto pateiktam dokumentui.
III. III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai
5. Atskiraisiais skundais pareiškėjas L. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
1.1. Teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. lR-332 (toliau - įsakymas) patvirtinto aprašo (toliau - Aprašas) 5.2. punktu, tačiau nieko nepasisako dėl aprašo 5.1 punkto, kuriame nurodyta, jog asmuo savo tapatybę gali patvirtinti ir: „naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis“. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl jo asmenybė negalėjo būti nustatyta pagal Aprašo 5.1 punktą.
1.2. Pagal Lietuvos teismų elektroninį tinklalapį prisijungimas net prie LITEKO tvarkaraščių paieškos, suteikiamas tik žurnalistams, pateikusiems žiniasklaidos vadovo pasirašytą prašymą. Lietuvos teismų elektroniniame tinklalapyje nėra tokio privataus asmens prašymo prisijungti prie LITEKO, kas daro negalimą teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, kad apeliantas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į teismų dėl identifikacinių duomenų suteikimo ir jam būtų atsisakyta juos suteikti.
1.3. Susiaurintas Aprašo traktavimas yra nepagrįstas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimui Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“. Teismas nesivadovavo šio nutarimo 6.3 punkto reikalavimu, nurodančiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai – pakeisti Aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant, kad teismai nuo 2016 m. sausio 1 d. naudotų ne tik Lietuvos teismų informacinę sistemą, bet ir turėtų teisinį pagrindą vietoj korespondencijos siuntų, taip pat ir korespondencijos siuntų su procesiniais dokumentais, siųsti elektronines siuntas ir iš fizinių ir kitų juridinių asmenų gauti procesinius dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Pareiškėjas neturėjo teismo suteiktų identifikacinių duomenų, todėl pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo siųsti bei įkelti per EPP, nes tokio pareiškimo dėl bankroto kėlimo šablono – EPP sistemoje nėra.
1.4. Pareiškėjas pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus turėjo būti taikomos teismui vos gavus pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamų nutarčių (ne)teisėtumo
8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto pareiškimą ir atskirąjį skundą, kurie teismui buvo pateikti elektroniniu paštu. Apelianto teigimu, jis turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismui siųsti elektroniniu paštu.
9. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
10. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
11. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše“ (suvestinė redakcija 2022 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP) (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas).
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 6.3 punkto reikalavimu, kuris nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi pakeisti Aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant, kad teismai nuo 2016 m. sausio 1 d. naudotų ne tik Lietuvos teismų informacinę sistemą, bet ir turėtų teisinį pagrindą vietoj korespondencijos siuntų, taip pat ir korespondencijos siuntų su procesiniais dokumentais, siųsti elektronines siuntas ir iš fizinių ir kitų juridinių asmenų gauti procesinius dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Pažymėtina, kad apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 6.3 punkto reikalavimo redakcija, kuris galiojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija, kurioje nėra numatyta galimybė asmenims procesinius dokumentus teismams teikti elektroniniu paštu.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu. Siunčiant teismui dokumentus elektroniniu paštu nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018, 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-501-407/2020, 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-464/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020, 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2021).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse išaiškino pareiškėjui, jog pirmą kartą jungiantis prie LITEKO VEP posistemio aprašo 5.2 papunktyje nurodytu būdu (naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis), prisijungimo duomenis suteikia teismas, kurioje asmuo yra proceso dalyvis. Todėl visiškai nepagrįsti apelianto skunde nurodyti argumentai, jog Lietuvos teismų elektroniniame tinklalapyje nėra privataus asmens prašymo prisijungti prie LITEKO, ar, kad prisijungimo duomenys suteikiami tik žurnalistams. Apeliantas nenurodė, jog jis kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl indentifikacinių duomenų suteikimo, o teismas atsisakė tokius duomenis jam suteikti. Asmuo taip pat gali jungtis prie LITEKO VEP posistemio per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu) (aprašo 5.1 papunktyje nurodytu būdu). Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos.
16. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nebuvo atimta procesinė teisė teikti teismui procesinius dokumentus ir dėl to nebuvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjas Alytaus apylinkės teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties pateikė ne per LITEKO VEP posistemį, o elektroniniu paštu. Tokia procesinių dokumentų, net ir pasirašytų saugiu, sertifikuotu, patikimu, galiojančiu ir pan. elektroniniu parašu, teikimo tvarka neatitinka CPK ir teisingumo ministro nustatytų procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos ir formos reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo teiktus procesinius dokumentus.
17. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo pareiškimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.